Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovui U. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. U., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1815-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2021 m. balandžio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. U. už tai, kad jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. Nr. 658/831/743 įsakymo „Dėl prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių patvirtinimo“ 1.1, 6, 6.2 punktų reikalavimus laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 3 d. 00.00 val. iki 2021 m. balandžio 20 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, PC „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nuomojasi patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“, reklamoje (internetiniame puslapyje www. (duomenys neskelbtini), LED parduotuvės ekrane ir televizijoje), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais, naudojo Europos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D priedams priklausančius gyvūnus, t. y. liūtą ir tigrą.

Institucijos 2021 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1815-2021 E. U. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 303 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 165 eurų bauda.

E. U. atstovas skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1815-2021 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad iš Nutarimo turinio matyti, jog nurodomo administracinio nusižengimo esmė nutarime nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinį nusižengimą. Nutarime nors ir nurodyti teisės aktai, kuriuos Pareiškėjos direktorius neva pažeidė, tačiau neaišku, kokiu pažeidimu koks teisės aktas ir konkreti teisės akto norma buvo pažeista, kada pažeidimas padarytas, kokį administracinį nusižengimą padarė UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorius, neva pažeisdamas teisės aktus. Atkreipia dėmesį, tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 8 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo susitarimas, kurio 1.2. punkte nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog leis naudoti (duomenys neskelbtini) laikomų gyvūnų atvaizdus, todėl Atsakovo teiginys jog laukiniai gyvūnai - liūtas ir tigras priklauso Europos tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D priedams neatitinka tikrovės. Nėra įrodyta, kad prekybos centre vykdant prekybą po prekybos centrą laisvai vaikštinėjo laukiniai gyvūnai. Nutarime nurodytu laiku ir 2021 m. balandžio 20 d. nėra jokių duomenų, kad PC „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėse vaikštinėjo laukiniai gyvūnai, ar kas siūlė juos įsigyti, vykdė jais prekybą ir pan. Institucija priimdama nutarimą E. U. atžvilgiu galimai turėjo išankstinę nuomonę bei siekį nubausti Pareiškėją, net neištyrus visų byloje esančių dokumentų. Tokią abejonę sukelia tai, kad Atsakovas nevertino paaiškinime nurodomų faktinių aplinkybių, kad bendradarbiavimo sutarties su (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurioje taip pat aiškiai nurodoma, jog bus naudojami zoologijos sode laikomų gyvūnų atvaizdai, šalys bendradarbiaus neatlygintinai, šio bendradarbiavimo tikslas nėra pelno siekimas. Šalys bendradarbiavo tik reklamos tikslais. Bendradarbiavimo susitarimo 1.5. punkte numatyta, jog visais reikalingais leidimais dėl gyvūnų naudojimo reklamose. rūpinasi (duomenys neskelbtini). Tačiau kadangi gyvūnai reklamoje naudoti nebuvo, pareiga rūpintis bei gauti leidimais nekilo. Net jei ir darant prielaidą, jog naudojant gyvūnų atvaizdus būtų reikalinga gauti atitinkamą leidimą, tokią pareiga kiltų ne E. U. ar jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini).

Institucija atsiliepimu prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad reklaminiame klipe pavaizduoti gyvūnai - tigras ir liūtas, skirtingai, nei teigia pareiškėjas, buvo filmuojami galimai prekybos vietoje, o ne (duomenys neskelbtini), kaip numatyta pateiktoje 2021 m. sausio 8 d. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje. Taisyklių 1.1 punkte nustatyta, kad jos reglamentuoja ir gyvūnų, jų dalių, produktų užrašų ant etikečių reklamavimą. Akivaizdu, kad sąvoka „reklamavimas“ įeina į Taisyklių teisinio reguliavimo sritį, todėl šiuo atveju galioja Taisyklių nuostatos. Atidarius Nutarime nurodytą reklamos internetinį puslapį: www. (duomenys neskelbtini), pasirodo nuoroda į PC „(duomenys neskelbtini)“ patalpose eksponuojamus baldus. Reklamoje nufilmuoti gyvūnai - tigras ir liūtas nors ir nėra tiesioginis reklamos objektas, tačiau padeda paskatinti vartotojus domėtis PC „(duomenys neskelbtini)“ eksponuojama produkcija. Šiuo atveju gyvūnai naudojami, siekiant patraukti vartotojų dėmesį, t. y. jie naudojami reklamos tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo reklamos tikslais minėtus gyvūnus, jai Nutarime taikytos Taisyklių 6.2 punkto nuostatos, kurios numato, kad be Leidimo prekiauti gyvūnais, jų dalimis, ir gaminiais iš jų (Taisyklių 3 priedas) draudžiama prekiauti (šiuo atveju - naudoti gyvūnus reklamos tikslais) gyvūnais, nurodytais Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A_D prieduose. Reklamoje naudoti gyvūnai yra katinių (Felidae) šeimos atstovai, o visa katinių (Felidae) šeima, išskyrus namines kates ir vilpišius, yra įtraukti į minėtus priedus. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas tam įgalioto pareigūno, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminių aktų, numatančių atsakomybę už tokio administracinio nusižengimo padarymą nustatytose ribose, jam suteiktų įgaliojimų ribose.

Teismo posėdžio metu E. U. atstovas advokatas S. T. paaiškino, kad skundo reikalavimai nekeičiami. Situacija tikrai ne eilinė, nes Institucija nelabai aiškinosi aplinkybes. Institucija gavo pavedimą 2021 m. kovo 3 d. patikrinti baldų prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nori pabrėžti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra prekybos centro savininkas, o E. U. – ne direktorius. Išeina, kad tikrino vieną, o protokolą surašė kitam. E. U. procese buvo kviečiamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Savo paaiškinime jis nurodė, kad bendrovė jokios prekybos laukiniais gyvūnais nevykdė, taip pat kuriant ir montuojant vaizdinę medžiagą vaizdo montaže buvo panaudoti tik laukinių gyvūnų atvaizdai. Atvaizdų naudojimo meninėje kūryboje teisės aktais nedraudžiamas. E. U. nėra nei LED reklamos, nei internetinio puslapio www. (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat neaišku, kas yra televizijos reklamos užsakovas. Institucija turi įrodyti asmens kaltę, nustatyti aplinkybes, o ne asmuo turi gintis nuo kaltinimų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo prekiaujama gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais. Šiuo atveju eina kalba apie reklamą, kurios metu naudojamas laukinis gyvūnas. Nežino ar Institucija aiškinosi kokiose patalpose reklama buvo kuriama. Taip pat nesuprantamas kaltinimas E. U., nes jis tose nurodytose aplinkybėse nebuvo dalyvis. Visi neaiškumai aiškintini E. U. naudai. Nesant įrodymų, kad E. U. padarė nusižengimą, todėl jie prašo bylą nutraukti, o ne perduoti Institucijai tirti iš naujo. Filmuotoje medžiagoje nėra nei žodžio ar vaizdo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokių patalpų PC „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Institucija turėjo iki protokolo surašymo nustatyti kur buvo filmuojamas klipas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra reklaminio klipo savininkas, reklamos kūrėjas, patalpų, iškabos savininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi dalį PC „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, o kas yra jo valdytojas jis atsakyti dabar negali. Dėl bylos grąžinimo, palieka spręsti teismui.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas U. R. paaiškino, kad nesvarbu, kur buvo filmuotas klipas su gyvūnais, svarbu, kad gyvūnai buvo naudojami prekybai baldais, kuriais prekiauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavus pranešimą, kad galimai reklamai naudojami laukiniai gyvūnai – liūtas ir tigras, buvo atliekamas patikrinimas. Po patikrinimo nustatyta, kad teritorija buvo išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten buvo vykdoma baldų prekyba, to neneigė ir E. U.. Jis nurodė, kad naudoja ne gyvus gyvūnus, o jų atvaizdus, tačiau Institucijos nuomone, nesvarbu, ar reklamuojami baldai, ar gyvūnai esmės neturi. Bet kuriuo atveju reklamai reikalingas leidimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turėti leidimą. Jei yra reklamuojami baldai, atsakingas asmuo – įmonės atstovas. Ar PC „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo jis atsakyti negali, jiems svarbu, kas nuomojosi patalpas. Baldų reklamoje buvo naudojami gyvi gyvūnai. E. U. kaltinamas tuo, kad neteisėtai savo baldų reklamai naudojo gyvus laukinius gyvūnus, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo. Neprieštarauja, kad byla būtų grąžinta tirti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismo nuomone, pirmiausia pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti asmenį, kuris atsakingas už administracinio nusižengimo protokole aprašytos reklamos naudojimą internetiniame puslapyje www. (duomenys neskelbtini) bei rodomos PC „(duomenys neskelbtini)“ LED ekrane ir televizijoje, be to, nėra nei pačios minėtos reklamos vaizdo įrašų, nei jos apžiūros protokolų, nei duomenų apie galimai (duomenys neskelbtini) laikomų gyvūnų panaudojimą minėtoje reklamoje ir šio zoologijos sodo turimus leidimus tokiai veiklai.

Esant išdėstytam, teismas daro išvadą, kad nesurinkus minėtų duomenų ir jų neįvertinus, nėra galimybės spręsti klausimą dėl E. U. administracinės atsakomybės už jam inkriminuotą administracinio nusižengimo padarymą. Taigi Institucijos 2021 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1815-2021 naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1815-2021 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.