Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, tretieji asmenys UAB „Autotūzai“, UAB „Autoekspertų grupė“, L. M., R. M. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei A. S. iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 380,80 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (380,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 458 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas pateikė teismu prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. preliminaraus sprendimo ir prašė ieškinį atmesti pilna apimtimi. Atsakovas nurodė, kad automobilio Nissan X-Trail bendras remonto laikotarpis, įskaitant remonto procesą, detalių pristatymą bei automobilio grąžinimą klientui (užtruko 22 dienas), yra akivaizdžiai neprotingas. Automobilis galėjo būti suremontuotas ir grąžintas klientui per 5 dienas. Pagal 2017 m. balandžio 28 d. remonto sąmatą, parengtą Audatex kompiuterine programa, laiko sąnaudos pagal normatyvus tokios apimties remontui yra vos 11,1 val. (arba 1,38 darbo dienos). Šis laikas vertinamas kaip būtinasis remonto laikas, už kurį nuomojamo pakaitinio automobilio nuomos kainą turi atlyginti atsakingo už eismo įvykį asmens draudikas, šiuo atveju, atsakovas. Tuo tarpu pareiga kompensuoti nuostolius už laikotarpį, kuris buvo sugaištas remonto metu, dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių, atsakovui nėra numatyta. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neturėjo jokios įtakos automobilio remonto trukmei, už remonto procesą buvo atsakinga UAB „Autoekspertų grupė“, atsakovui negali kilti pareiga atlyginti nepagrįstus, dėl serviso netinkamo darbo organizavimo atsiradusius nuostolius. Atsakovui, kaip draudikui, kyla pareiga atlyginti tik tas išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą, kurios yra susijusios su būtinuoju remonto laiku (laiko sąnaudos pagal normatyvus). Atsakovo įsitikinimu, automobilio Nissan X-Trail remontas turėjo būti padarytas kur kas greičiau, nei tai atliko UAB „Autoekspertų grupė“. Automobilio remonto laikotarpis (22 dienos), atsakovo nuomone, yra nekokybiškai ir neprofesionaliai atliktų veiksmų, netinkamo darbo organizavimo pasekmė (neatitinka protingumo kriterijų), todėl už papildomus nuostolius dėl pakaitinio automobilio remonto laikotarpio, kuris yra ilgesnis nei 5 dienos, yra atsakinga remonto darbus atlikusi įmonė UAB „Autoekspertų grupė“.

Teismo posėdžio metu ieškovės A. S. atstovas advokatas Valentinas Račys palaikė ieškinio reikalavimus, prašė teismo 2018 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo asmens UAB „Autoekspertų grupė“ atstovas direktorius E. M. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimus, prašė Vilniaus mesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad paskutinę reikalingą detalę (galinį rūko žibintą) automobilio darbams atlikti iš tiekėjo gavo 2017 m. kovo 29 d., remonto darbai buvo baigti ir automobilis savininkei atiduotas 2017 m. kovo 31 d. Todėl atsakovo argumentai dėl nepagrįstai ilgo remonto laiko yra atmestini.

2017 m. vasario 27 d. autoįvykio metu buvo apgadintas ieškovei A. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas yra kalto dėl autoįvykio trečiojo asmens draudikas. 2017 m. kovo 10 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 punktu ieškovė A. S. ir UAB „Autotūzai“ susitarė, kad ieškovė moka nuomotojui 28 Eur automobilio nuomos mokestį už 1 parą tol, kol bus suremontuotas jos asmeninis automobilis ir 18 Eur pristatymo/atsiėmimo mokestis už vieną kartą Vilniaus mieste, ne darbo valandomis 36 Eur. Nuomos ir pristatymo/atsiėmimo mokestį apmoka nuomininkas iki 31 kalendorinės dienos po automobilio grąžinimo. Nuomininko raštišku prašymu, atsiskaitymas už nuomos paslaugas galimas tiesiogiai tarp nuomotojo ir draudimo kompanijos (e. b. I tomas, l. 4-5). 2017 m. kovo 10 d. 11:20 val. Transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktu UAB „Autotūzai“ perdavė pakaitinę transporto priemonę – automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S. (e. b. I tomas, l. 6). 2017 m. kovo 31 d. UAB „Autotūzai“ pateikė sąskaitą-faktūrą Nr. TŪZ 086 už automobilio nuomą 492,80 Eur sumai (e. b. I tomas, l. 7). Ieškovė 2017 m. kovo 31 d. pateikė prašymą atsakovui, prašydama tiesiogiai UAB „Autotūzai“ atlyginti automobilio nuomos išlaidas (e. b. I tomas, l. 8). Atsakovas UAB „Autotūzai“ atlygino dalį, t. y. 112,00 Eur išlaidų (e. b. I tomas, l. 11). Atsakovas 2017 m. gegužės 17 d. raštu paaiškino, kad negali atlyginti visų automobilio nuomos išlaidų dėl per ilgai trukusių remonto darbų (e. b. I tomas, l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad automobilis Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į UAB „Autoekspertų grupė“ servisą 2017 m. kovo 10 d. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad automobilio dėl esamų pažeidimų (galinio rūko žibinto sugadinimo) nebuvo galima eksploatuoti. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ atsakymas (e. b. I tomas, 13-14). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo argumentai, kad automobilis buvo pristatytas į automobilių servisą penktadienį, jame buvo visą savaitgalį ir tokiu būdu didėjo pakaitinio automobilio nuomos išlaidos. Ieškovei priklausantis automobilis NissanX-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į servisą penktadienį ir privalėjo jame likti, nes galinio rūko žibinto sugadinimas yra sąlyga, draudžianti automobilio dalyvavimą eisme (e. b. I tomas, l. 9). Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės automobilis pagrįstai buvo paliktas automobilių servise tą dieną, kai į jį buvo pristatytas, t. y. 2017 m. kovo 10 d. Po savaitgalio pirmadienį, t. y. 2017 m. kovo 14 d., automobilis buvo defektuotas, 2017 m. kovo 15 d. buvo išsiųsta remonto sąmata atsakovui derinti, 2017 m. kovo 20 d. neradus naudoto rūko žibinto, jis buvo užsakytas UAB „Raitas“, 2017 m. kovo 29 d. rūko žibintas gautas iš UAB „Raitas“, 2017 m. kovo 31 d. pabaigti remonto darbai ir automobilis grąžintas ieškovei (e. b. I tomas, l. 9).

Atmestini atsakovo teiginiai, kad galinio rūko žibinto buvo ieškomas nepagrįstai ilgai. Sąskaita-faktūra Nr. 35083 patvirtina, kad UAB „Raitas“ trečiajam asmeniui UAB „Autoekspertų grupė“ galinį rūko žibintą pardavė 2017 m. kovo 29 d. Trečiojo asmens UAB „Autoekspertų grupė“ atstovas E. M. paaiškino, kad iš pradžių buvo ieškomas galimybių įsigyti naudotą rūko žibintą, tačiau jo negavus, 2017 m. kovo 20 d. užsakius UAB „Raitas“ ši detalė trečiajam asmeniui UAB „Autoekspertų grupė“ buvo pristatyta 2017 m. kovo 29 d. Atmestini atsakovo argumentai, kad šią detalę UAB „Raitas“ pristato paprastai greičiau nei pristatė trečiajam asmeniui. Duomenų, kad UAB „Autoekspertų grupė“ nepagrįstai vilkino automobilio remontą, nenustatyta. Atsakovo teiginiai laikytini teoriniais ir nepagrįstais (CPK 178 straipsnis). Byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad nuo paskutinės detalės, būtinos automobilio remontui pabaigti gavimo 2017 m. kovo 29 d. automobilis ieškovei baigtas remontuoti ir grąžintas buvo 2017 m. kovo 31 d., t. y. per 2 dienas nuo paskutinės detalės (galinio rūko žibinto gavimo). Automobilis į automobilių servisą buvo priimtas 2017 m. kovo 10 d., 2017 m. kovo 14 d. buvo sudefektuotas. Vadinasi, nuo šio termino UAB „Autoeskpertų grupė“ nuosekliai atliko kitus automobilio remonto, darbus kartu ieškodami galimybių pigiau įsigyti galinį rūko žibintą. Ir tik gavus galinį rūko žibintą, iškarto automobilio darbai buvo baigti.

Atsakovas teigė, kad aplinkybę, jog automobilio remonto darbai galėjo būti atlikti per trumpesnį laiką, patvirtina jo naudoti programos Audatex skaičiavimai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ 1 punkte nustatyta, kad minėta tvarka siekiama reglamentuoti vienodą visai Lietuvos Respublikai kelių transporto priemonių (toliau – transporto priemonių) vertinimo procedūrą; nustatyti transporto priemonių vertinimo atvejus; sudaryti sąlygas objektyviai nustatyti transporto priemonių vertę nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 1 punkte nustatyta, kad kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (toliau – Instrukcija) nustato kelių transporto priemonių (toliau – transporto priemonių) vertinimo metodų ir duomenų parinkimo bei taikymo reikalavimus. Pabrėžtina, kad Audatex kompiuterine programa apskaičiuojamas faktinis konkretaus remonto darbo laikas, bet ne viso automobilio remonto proceso trukmė. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsižvelgiant į tai, pripažinti pagrįstais ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Autoekspertų grupė“ teiginiai, kad Audatex kompiuterinė programa neskaičiuoja ir niekaip neįvertina: technologinių procesų (pvz., automobilio paruošimas dažymui, pilnas džiūvimas), būtinų kliento dokumentų suforminimo laiko sąnaudų, automobilio defektacijos laiko sąnaudų, sąmatos sudarymo laiko sąnaudų, detalių paieškos ir tiekimo laiko sąnaudų, automobilio plovimo laiko sąnaudų, atliktų darbų ir kokybės patikros laiko sąnaudų, automobilio serviso darbų paskirstymo ir užimtumo. Įvertinęs nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad nuo paskutinės remontui reikalingos detalės (rūko žibinto) gavimo 2017 m. kovo 29 d. trečiasis asmuo UAB „Autoekspertų grupė“ automobilio remonto darbus baigė per 2 d. ir automobilį grąžino savininkei 2017 m. kovo 31 d., sprendžia, kad atsakovė nepagrindė automobilio remonto darbų nepagrįstai ilgo termino (CPK 178 straipsnis).

Nors atsakovas teigė, kad dėl trečiojo asmens UAB „Autoekspertų grupė“ kaltės automobilio remonto darbai buvo atliekami nepagrįstai ilgai, vis dėlto, pats atsakovas nebuvo aktyvus sąmatų derinimo procese. Byloje surinkti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Autoekspertų grupė“ nuosekliai siuntė atsakovui el. laiškus, siekdamas suderinti remonto sąmatą (e. b. I tomas, l. 16-14). Pirmasis laiškas išsiųstas dar 2017 m. kovo 15 d., t. y. po 2017 m. kovo 14 d. atliktų automobilio defektavimo darbų (e. b. I tomas, l. 40). Atsakovas 2017 m. gegužės 4-8 d. laiškais, t. y. jau po faktiškai atlikto remonto, suderino automobilio remonto sąmatą. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovas taip pat nesiėmė pakankamai aktyvių ir rūpestingų veiksmų automobilio remonto sąmatos suderinimui ir nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu UAB „Automobilių ekspertų grupė“.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalis numato, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Vadinasi, atsakovui tenka pareiga atlyginti visą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009, išaiškino, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti išlaidos, susijusios su žalos (pakenkimų) įspėjimu ar pašalinimu, neigiamų pasekmių likvidavimu, žalos dydžio nustatymu ir kitos išlaidos. Nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar ieškovės prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalis nustato, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį (6 punktas).

Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovės automobilis laikotarpiu, kuriuo ji nuomojosi pakaitinį automobilį, buvo remontuojamas. Taip pat atsakovas neginčijo ir pakaitinio automobilio nuomos kainos. Kol ieškovės automobilis buvo remonto paslaugas teikiančioje įmonėje, ji negalėjo naudotis nuosavu automobiliu. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu ieškovei priklausantis automobilis buvo apgadintas taip, kad be remonto saugiai negalėjo būti eksploatuojamas eisme (e. b. I tomas, l. 13-14), ieškovės patirtos išlaidos pakaitinio automobilio nuomai visu laikotarpiu, kai automobilis buvo remontuojamas UAB „Autoekspertų grupė“ automobilių servise, buvo būtinos.

Ieškovės patirtos išlaidos pakaitinio automobilio nuomai yra pagrįstos. Ieškovė sudarė su UAB „Autotūzai“ automobilio nuomos sutartį (e. b. I tomas, l. 4-5), kurios pagrindu išsinuomojo pakaitinį automobilį. Minėta automobilio nuomos sutartimi ieškovė su nuomotoju susitarė, kad už nuomos paslaugas atsiskaitys ne nuomininkas, o draudimo kompanija, esant nuomininko prašymui (sutarties 2.1 punktas). Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl nuomos paslaugų apmokėjimo tvarkos ir nuomos kainos. Aplinkybė, kad ieškovė dar nėra sumokėjusi nuomotojui automobilio nuomos kainos, nepaneigia jos teisės į draudimo išmoką. CK 6.249 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę įvertinti žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir priteisti konkrečią pinigų sumą kaip žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju automobilio nuomos sutarties 1.2 punktas numato ieškovės, kaip nuomininkės pareigą sumokėti automobilio nuomos mokestį. Automobilio nuomos mokesčio dydį patvirtina UAB „Autotūzai“ PVM sąskaita – faktūra (e. b. I tomas, l. 7). Minėti įrodymai patvirtina realiai būsimas ieškovės išlaidas už automobilio nuomą.

Pastebėtina ir tai, kad atsakovui nesutinkant su trečiojo asmens UAB „Autoekspertų grupė“ veiksmais, nėra pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimų: atsakovas, nesutikdamas su UAB „Autoekspertų grupė“ remonto laikotarpiu, turi teisę šiuos reikalavimus reikšti trečiajam asmeniui, tačiau tokių reikalavimų nagrinėjamoje byloje atsakovas nereiškė. Taigi, atsakovas iš esmės neginčijo ir nekvestionavo pačios ieškovės veiksmų.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje automobilio remonto laiko sąnaudos, nors ir viršijančios normatyvinę laiko trukmę, yra pagrįstos būtinumu užsakyti remontui būtinas detales. Be to, kaip jau teismas nurodė aukščiau, remonto normatyviniai darbai pagal Audatex programą neapima faktinių automobilio remonto darbų, dėl ko remonto laikotarpis gali būti apskaičiuotas neobjektyviai. Atsakovas nepaneigė detalių užsakymo vykdymui reikalingo laikotarpio pagrįstumo, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog užsakymo vykdymo laikotarpis šiuo atveju buvo nepateisinamai ilgas. Priešingai, UAB „Autoekspertų grupės“ veiksmų nuoseklumas užsakant detales, atliekant remonto darbus ir automobilį grąžinant ieškovei per 2 d. po paskutinės detalės gavimo paaiškinimą UAB „Autoekspertų grupė“ veiksmų pagrįstumą.

Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Ž. T. Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Ž. T. Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jos patirtas išlaidas, kurios iš viso sudaro 1158 Eur (e. b. I tomas, l. 61, 105, 135, e. b. priedo l. 19). Teismas, įvertinęs proceso dalyvių elgesį, teismo posėdžių skaičių, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 430 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos sudaro 20,92 Eur (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą paliekant nepakeistą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19035-989/2018.

Priteisti ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, į. k. 302677744, 1158 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, į. k. 302677744, 20,92 Eur (dvidešimt eurų devyniasdešimt du eurocentus), susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.