- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-648-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00036-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- J. K., K. B.
- Trečiasis asmuo
- Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams J. K., K. B., trečiajam asmeniui – Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarei S. B., dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama 1) perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021m. lapkričio 15d. buto pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad K. B. pardavė, o R. P. pirko butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu – (duomenys neskelbtini), kuriam priskirta ½ dalis bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 2,18 kv. m.), ir (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 1,13 kv. m.) už 5000 Eur; 2) priteisti iš ieškovės R. P. atsakovei J. K. 5000 Eur; 3) priteisti jai solidariai iš atsakovų K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam priskirta ½ dalis bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 2,18 kv. m. ir (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 1,13 kv. m.). Bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 3,31 kv. m., todėl kiekvienam iš butų tenkanti bendro naudojimo patalpų dalis yra 1,65 kv. m. Nurodo, kad 2016 m. balandžio 4 d. sudarė karštojo vandens ir šilumos vartojimo pirkimo – paravimo sutartis. Atsakovas K. B. jam priklausantį butą su bendro naudojimo patalpomis įgijo 2020 m. kovo 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, tačiau minėtame bute niekuomet negyveno. Ieškovė 2020 – 2021 metų laikotarpiu atliko jai priklausančio buto ir bendrojo naudojimo patalpų remontą. Atsakovas apie remontą žinojo, tačiau finansiškai neprisidėjo. Atsakovas paaiškino, jog jei jam priklausantį butą parduos, jį pasiūlys įsigyti ieškovei. 2021 m. lapkričio 1 d. ieškovė gavo iš atsakovo žinutę su pasiūlymu pirkti butą už 7500 Eur. Ieškovė nurodė, kad turi pasitarti su šeima, tačiau nedelsiant ieškovė gavo kitą žinutę, jog butas yra parduotas J. K. už 5000 Eur. Ieškovės teigimu šioje situacijoje svarbu tai, jog bendro naudojimo patalpos yra itin svarbios butų aptarnavimui, patalpoms priklauso vienas skaitiklis. Mano, kad šioje situacijoje ieškovės, kaip turto bendrasavininkės, pirmumo teisė įsigyti parduodamą nekilnojamojo turto dalį buvo pažeista, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu, prašo jai perkelti pirkėjo teises.
Atsiliepimas
2. Atsakovas K. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį negali būti aiškinama plečiamai, suteikiant tokią teisę ir subjektams, kurie nėra konkretaus parduodamo pagrindinio daikto bendraturčiai, bet tik to pagrindinio daikto (buto) kaipo kito pagrindinio daikto (namo) dalies bendraturčiai. Laikosi pozicijos, kad jis neturėjo pareigos pagal LR CK 4.79 straipsnio pagrindu siūlyti ieškovei pirmumo teise įsigyti jo parduodamą butą. Nurodo, kad objektai yra atskiri ir savarankiški turto objektai, uos sieja tik dvi bendros patalpos. Nagrinėjamu atveju bendro naudojimo patalpos yra funkciškai susijusios su pagrindiniais daiktais, tačiau nėra jų sudėtinės dalys. Šis ryšys yra nuolatinis ir bendro naudojimo patalpos nuolatos tarnauja pagrindiniams daiktams – butams. Kadangi šios bendrojo naudojimo patalpos nėra savarankiškos, o yra pagrindiniams daiktams tarnauti skirtos nesavarankiškos patalpos, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, jos laikytinos antraeiliais daiktais butų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad jis pardavė butą, kuris jam visas priklausė asmeninės nuosavybės teise, buto priklausinius – bendro naudojimo patalpas ištiko toks pat likimas, kaip ir pagrindinį daiktą, ta i yra antraeiliai daiktai perėjo naujam savininkui. Kadangi ieškovas pardavė visą butą, jis neturėjo pareigos siūlyti pirmiausia turtą įsigyti ieškovei, vien todėl, kad jie su ieškove yra antraeilio daikto bendraturčiai. Atsižvelgiant į tai prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2021 m. lapkričio mėnesį rado internetinį skelbimą dėl buto pardavimo. Pardavėjas butą parodė ir atsakovei butas patiko. Su pardavėju buvo sutarta, kad pardavėjas pateiks reikalingus dokumentus notarui. Po maždaug dviejų savaičių laiko ji ir K. B. buvo pakviesti į Tauragės 2-ąjį notaro biurą, kur buvo sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris. Butas yra su priklausiniu – bendro naudojimo patalpomis. Teigia, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad K. B. jai pardavė nekilnojamojo turto dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje, neinformavo ieškovės apie ketinimą turto dalį parduoti trečiam asmeniui, nesilaikė pranešimo pateikimo per notarą tvarkos, bei visiškai nesilaikė 1 mėnesio termino, per kurį gali būti įgyvendinama pirmenybės teisė. Ieškovės reikalavimas įspėti antraeilio daikto (bendro naudojimo patalpų) bendrasavininkius apie asmeniui priklausančio pagrindinio daikto pardavimą yra perteklinis reikalavimas ir ši informacija per notarą yra nepranešama ir net neprivaloma apskritai aptarti. Nurodo, kad pirkimo sandoris buvo sudarytas 2021 m. lapkričio 16 d. ir nuo šio momento ji įgijo nuosavybės teisę į bendro naudojimo patalpas, pažymėtas: (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 2,08 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 1,13 kv. m.). Nekilnojamojo turto registre aptartos bendrojo naudojimo patalpos nėra registruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ar turinčios atskirus unikalius numerius, atskirus adresus. Būtent todėl ir negali ginčijamam pirkimo – pardavimo sandoriui būti taikomos ieškovės reikalaujamos CK 4.79 straipsnio nuostatos.
4. Trečiasis asmuo Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo už akių esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, perkėlė ieškovei R. P. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021m. lapkričio 15d. buto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. B. ir nustatė, kad K. B., pardavė, o R. P., pirko butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu – (duomenys neskelbtini), kuriam priskirta ½ dalis bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais: (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 2,18 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 1,13 kv. m.) už 5000 Eur, priteisė iš ieškovės R. P. atsakovės J. K. naudai 5000 Eur, priteisė solidariai iš atsakovų K. B. ir J. K. ieškovės R. P. naudai 776 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas K. B. iki 2021 m. lapkričio 15 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nuosavybės teise valdė butus (kambarius), esančius bendrabučio tipo pastate, kuriems priskirta po ½ dalį bendro naudojimo patalpų (koridoriaus ir tualeto), taigi buvo bendro naudojimo patalpų bendrasavininkiai. Tarp šalių kilo ginčas ar ieškovė turėjo pirmenybės teisę pirkti atsakovo K. B. parduodamą butą su bendro naudojimo patalpomis ta kaina, kuria ji buvo parduodama atsakovei J. K., ar atsakovas K. B. privalėjo pirmumo teise siūlyti bendro naudojimo patalpas pirkti ieškovei.
5.2. Dėl bendro naudojimo patalpų, teismas nurodė, kad atsakovas K. B. neginčija, jog kartu su ieškove valdė bendro naudojimosi patalpas. Nors ieškovas įrodinėja, jog bendro naudojimosi patalpos šiuo atveju yra antraeilis daiktas, teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, faktinį patalpų išdėstymą, konstatavo, jog šiuo atveju ginčo patalpos buvo esminės pagrindinio daikto dalys, kurios įeina į pagrindinio daikto sudėtį, kuriomis naudojosi tik ieškovė ir atsakovas ir be kurių pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Teismas atsižvelgęs į tai, jog minėtos patalpos yra ne antraeilės, o pagrindinės daikto dalys, konstatavo, jog šiuo atveju atsakovas K. B. turėjo pranešti kitos dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, savininkei – ieškovei, apie parduodamą turtą.
5.3. Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo teismas nurodė, kad atsakovas K. B., būdamas buto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), savininkas ir jam priskirtos ½ dalies bendro naudojimo patalpų, bendraturtis, apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui turėjo informuoti raštu per notarą kitą ir tik bendraturčiui atsisakius pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti, turėjo teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Šiuo atveju atsakovas tokios pareigos neįgyvendino, todėl teismas atsižvelgdamas į byloje esančių aplinkybių visumą nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti, nustatant, kad atsakovas K. B. pardavė, o ieškovė pirko butą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini), kuriam priskirta ½ dalis bendro naudojimo patalpų, už 5000 Eur, šią sumą priteisiant J. K..
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad ieškovės ir apelianto buvusiam butui buvo suteikti atskiri unikalūs numeriai, jie yra savarankiški nekilnojamojo turto civilinės apyvartos objektai, atskiri turtiniai vienetai. Nėra ginčo, kad butai yra atskiri turtiniai vienetai, todėl jie laikytini pagrindiniais daiktais. Mano, kad šiuo atveju teismas plečiamai aiškino pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nustatydamas, jog ginčo bendro naudojimosi patalpos yra esminė daikto sudedamoji dalis.
6.2. Nurodo, kad nors teismas sprendė, jog bendrojo naudojimo patalpos yra esminės apelianto ir ieškovės butų dalys, nes jos būtinos patekti į šalims priklausančius butus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis yra laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį. ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu.
6.3. Nurodo, kad ginčo bendro naudojimosi patalpos yra atskiri objektai, nepatenka į šalims priklaususio turto dalis, be to yra itin mažo ploto, todėl neracionalu yra riboti asmens galimybę parduoti savo nuožiūra asmeninės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį daiktą vien dėl to, kad jam priskirtos trijų kvadratinių metų bendro ploto bendro naudojimo patalpos, kurios pagal netgi nėra sudėtinė butų dalis. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė byloje teismų praktiką, kuri suformuota faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose, nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovui priklausiusį turtą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Nurodo, kad šiuo atveju butas, yra daugiabučiame name, kuris buvo pastatytas formuojant butus su kambariais į kuriuos galima patekti tik per tiems kambariams skirtą koridorių. Pažymi, kad ieškovė bendrojo naudojimo patalpoje įrengė skaitiklius, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį turi sudariusi tik ieškovė. Bendro naudojimo koridoriuje tiekiama elektra yra pajungta iš ieškovės kontrolinio skaitiklio. Teigia, kad byloje pateikta kadastrinė apelianto buvo byla patvirtina, kad apelianto buto užfiksuotas naudingas plotas atitinka kambario plotą, todėl bendro naudojimosi patalpų šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti antraeiliu daiktu. Mano, kad šiuo atveju teismo padarytos išvados, jog vonios kambarys ir koridorius yra esminės pagrindinio daikto dalys atitinka teismų praktiką
7.2. Nurodo, kad šiuo atveju sistemingi apelianto veiksmai tai yra pritarimas bendro naudojimo patalpų remontui, neprisidėjimas prie komunalinių išlaidų dengimo, kurios susidaro dėl bendro naudojimo patalpose esančio elektros ir vandens tiekimo, tvirtinimas, kad ieškovė galės įsigyti apeliantui priklausančią turto dalį, tačiau staigus nuomonės pakeitimas ir informacijos pateikimas, kad butas (kambarys) parduodamas už 7500 Eur, nors parduotas tik už 5000 Eur, pažeidžia ieškovės pagrįstus, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teigia, kad dėl sudarytos ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties susiklostė sudėtinga situacija, kadangi ieškovė moka visas daikto išlaikymo išlaidas, o ir be to, dėl pakankamai mažų bendro naudojimo patalpų dydžio, nėra galimybės į patalpas įvesti atskirą vandens ir elektros tiekimą.
7.3. Nurodo, kad apeliantas ir atsakovė J. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad buvo parduotas butas (kambarys) kartu su nuosavybės teise turimomis bendro naudojimo patalpomis. J. K. teikdama paaiškinimus teismui pripažino, kad atlikti remontai bendro naudojimo patalpose, turėjo įtakos ir įsigyjamo turto vertei. Taigi, galima daryti išvadą, kad apeliantas atsakovei J. K. pardavė ne tik butą (kambarį), bet ir nuosavybės teise valdomą ½ dalį bendro naudojimo patalpų. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismas šioje situacijoje tinkamai taikė teismų praktiką, o tas argumentas, jog patalpos yra ganėtinai mažo dydžio nėra esminis argumentas netaikyti CK 4.79 straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas perkeldamas ieškovei pirkėjo teises ir pareigas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog ieškovės ir apelianto objektai buvo atskiri ir savarankiški nekilnojamojo turto civilinės apyvartos objektai, mano, kad teismas plečiamai aiškino pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nustatydamas, jog ginčo bendro naudojimosi patalpos yra esminė daikto sudedamoji dalis, tuo nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Teigia, kad nors ginčo patalpos yra esminės objektų eksploatacijai, kadangi per jas patenkama į šalims priklausančius butus, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog minėti objektai yra pagrindinio daikto, tai yra ieškovės ir apelianto turto dalys.
11. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuo 2013 m. spalio 15 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 2,18 kv. m.); (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 1,13 kv. m.).. Apeliantas 2021 m. lapkričio 15 d. pardavė, o atsakovė J. K. įsigijo apeliantui nuo 2020 m. kovo 3 d. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 2,18 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 1,13 kv. m.). Butas parduotas už 5000 Eur. Šalys neginčija, jog bendro naudojimo patalpos yra suremontuotos ieškovės iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje pateiktą patalpų išdėstymo eksplikaciją nustatė, kad šalims priklausantys butai, kuriems suteikti unikalūs numeriai yra kambariai, į kuriuos patenkama tik per šiems kambariams išskirtą koridorių (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), plotas 2,18 kv m.), taip pat objekte yra ir sanitarinis mazgas (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,13 kv.m.). Kaip matyti šiuo atveju visas objektas susideda iš dviejų kambarių, koridoriaus ir sanitarinio mazgo. Tarp šalių kilo ginčas ar ieškovė turėjo pirmenybės teisę pirkti apelianto K. B. parduodamą butą su bendro naudojimo patalpomis ta kaina, kuria ji buvo parduodama atsakovei J. K..
12. Pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, reglamentuojančiame CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas reiškia CK 4.79 straipsnyje nustatytos bendraturčio teisės perleisti kitam asmeniui savo turimą bendrosios nuosavybės dalį ribojimą bei atitinkamą sutarčių laisvės principo išimtį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, aiškinanti Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus, yra nuosekliai išplėtota. Pagal šią praktiką toks teisinis reglamentavimas yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015).
13. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymų numatyta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad visuose anksčiau minėtuose įstatymuose yra įtvirtintas iš esmės vienodo turinio pirmenybės teisės institutas, kuriuo siekiama tų pačių tikslų, šios teisės pažeidimo teisinių padarinių pašalinimas negali iš esmės skirtis. Tokių pačių pirmenybės teisės gynimo būdų suteikimas visais šios teisės įstatymų numatyto reglamentavimo atvejais yra būtinas ne tik remiantis pačios pirmenybės teisės prigimtimi, bet ir bendraisiais teisės principais (CK 1.8 straipsnis) ir sisteminiu civilinės teisės normų aiškinimu. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nustatydamas, jog ginčo bendro naudojimosi patalpos yra esminė daikto sudedamoji dalis, tuo nukrypdamas ir nuo formuojamos teismų praktikos.
15. Pirmiausia, nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus dėl bendro naudojimosi patalpų priežiūros, jų išdėstymo, ginčo objekto eksplikaciją, nustatyta, kad šalims priklauso butai/kambariai, esantys bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Iš patalpų išdėstymo eksplikacijos matyti, jog šalių butai (duomenys neskelbtini) (ieškovės butas) ir (duomenys neskelbtini) (apeliantui priklausęs butas) faktiškai yra kambariai, į kuriuos patenkama per bendro naudojimosi koridorių, skirtą tik dviem bendraturčiams – šių dviejų butų/kambarių savininkams ir kurie naudojasi tik jiems skirtu bendru sanitariniu mazgu. Šiuo atveju du izoliuoti kambariai ir bendrojo naudojimo patalpos tarpusavyje yra neatskiriamai susiję - ginčo patalpos (butai/kambariai, sanitarinis mazgas ir koridorius) yra izoliuotos nuo kitų name esančių patalpų ir jos atitinka universalius butui keliamus reikalavimus. Šalys neginčija, jog bendro naudojimo sanitariniame mazge įrengtas vienas skaitiklis, o už teikiamas vandens, elektros tiekimo paslaugas moka tik ieškovė. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog visus remonto darbus bendro naudojimosi patalpose yra atlikusi ieškovė. Byloje esančiais duomenimis, kitų vandens, nuotekų įvadų, kaip tik bendro naudojimosi sanitariniame mazge, ginčo objekte nėra.
16. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas bendraturčių santykius, kaip svarbų kriterijų išskiria ne tik optimalų bendrosios nuosavybės teise priklausančio daikto naudojimą, valdymą ir disponavimą juo, bet ir konkrečių bendraturčių interesus, jų poreikių tenkinimą kaip objektyvią sąlygą pirmumo teisei nustatyti. Šiuo atveju tokią įstatymų leidėjo valią atsiskleidžia ne tik CK 4.79 straipsnyje (nutarties 12-13 punktai), tačiau ir CK 4.82 straipsnio 6 dalies nuostatoje, kurioje nustatyta, kad jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybės teise turimo daikto, kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptinė ir pan.) esančių patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, pardavimą turi būti pranešta toje namo dalyje esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti. Šiuo atveju nėra ginčo, jog ieškovei, tai yra buto/kambario (duomenys neskelbtini) savininkei tinkamai apie apelianto turto pardavimą nebuvo pranešta - ieškovė tą pačią dieną (2021 m. lapkričio 1 d.) gavo dvi SMS žinutes iš apelianto. Pirmoji žinutė apie turto pardavimą ir jo kainą (13.03 val.) ir antroji žinutė - apie turto pardavimo faktą (21.04 val.).
17. Šiuo atveju įvertinus objekto eksplikaciją, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog koridorius (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), plotas 2,18 kv. m.) ir sanitarinis mazgas (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,13 kv. m.) yra esminės pagrindinio daikto (kambarių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dalys, be kurių bendro naudojimosi patalpų, šiuo atveju apelianto parduotas butas būtų nevisavertis. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog sanitarinis mazgas ir koridorius yra skirtas ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių bendraturčių, kuriems priklauso butai/kambariai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) interesų tenkinimui (nutarties 12-16 punktai). Teismo vertinimu, pagal šių objektų funkcinę paskirtį – sanitarinis mazgas, koridorius laikytini esminėmis pagrindinio daikto (buto/kambario) dalimis, kurios įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję kaip neatskiriami, kadangi be jų pagrindinis daiktas – šiuo atveju butai/kambariai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį.
18. Sprendžiant ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, faktinės bylos aplinkybės, tai yra parduodamo turto specifika, pagrindžia ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, jog apelianto parduotas objektas yra susijęs su jos interesais, jai nuosavybės teise priklausantis butas/kambarys yra tiesiogiai susijęs su apelianto parduotomis patalpomis. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovei perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, ieškovė faktiškai įgis pilnavertį dviejų kambarių butą eliminuodama kitus objekto bendraturčius tuo pakeisdama bendro turto nuosavybės teisės rūšį. Akivaizdu, jog šiuo atveju toks turto valdymas ieškovei taptų kur kas efektyvesnis ir racionalesnis (CK 4.79 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014). Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė ir apeliantas buvo ginčo objekto dalies – sanitarinio mazgo ir koridoriaus bendraturčiai, į tai, kad šalims priklausanti nuosavybė - butai yra faktiškai kambariai dviejų kambarių objekte (nutarties 15 punktas), į tai, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimo tenkinimas užtikrins bendraturčio, tai yra ieškovės interesus, ieškovei įgyjant pilnavertį dviejų kambarių butą eliminuojant kitus objekto bendraturčius, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šiuo atveju apeliantas (pardavėjas), būdamas buto/kambario, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), savininkas ir jam priskirtos ½ dalies bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 2,18 kv.m.), ir (duomenys neskelbtini) (1/2 iš 1,13 kv. m.) bendraturtis, apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui turėjo informuoti ieškovę ir tik ieškovei atsisakius pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti, turėjo teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Šiuo atveu tokios pareigos tinkamai neįgyvendinus (nutarties 16 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės pareikštus reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 10-21 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, pagrįstai tenkino ieškovės ieškiniu pareikštus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai).
24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, ieškovei priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos iš apelianto, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. P. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apelianto K. B.