Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, nevedęs, nedirbantis, išsilavinimas pagrindinis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir V. B. 2015 m. gegužės mėn. 15 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. 15, Telšių r., veikdami kartu, dėl vietoje kilusių asmeninių nesutarimų su V. R., tyčia V. B. įspiriant koja gulinčiam V. R. į veido sritį, R. B. tyčia vieną kartą suduodant kumščiu į veido sritį bei gulinčiam vieną kartą koja tyčia įspiriant V. R. į veido sritį, tuo kartu V. R. padarydami netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, kaktos kairėje pusėje, kairio antakio ir kairės akies abiejų vokų srityse su smulkiu odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su odos nubrozdinimais, 21 danties šaknies skilimu, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą smakro kairėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimą ir taip nesunkiai sutrikdė V. R. sveikatą.

Liudytojas - P. B. parodė, kad V. R. yra jo kaimynas, gyvena daugiabučio pirmame aukšte, 1 bute, o V. R. gyvena 3 bute. Su kaimynu sutaria. 2015 m. gegužės mėn. (dienos tiksliai nepamena), vakare, apie 18 val. kartu su žmona grįžo į namus, žmoną paleido prie namo, pats nuvarė automobilį į garažą, pastatė jį. Priėjęs prie daugiabučio, galu į daugiabutį pamatė stovinti tamsios spalvos BMW, taip vadinamą „kregždę“ markės automobilį, minėtą automobilį matė pirmą kartą. Automobilyje sėdėjo trys jam nepažįstami vyriškiai, jis labai nekreipdamas dėmesio pro juos praėjo, nuėjo į namus. Vaikinai sėdėdami automobilyje netriukšmavo, garsiai muzikos neleido. Maždaug už pusvalandžio, t. y. apie 18 val. 30 min. žiūrėdamas televizorių išgirdo triukšmą lyg kas nors smarkiai trenktų metalines laiptinės duris, tačiau prie lango priėjęs nebuvo, kas vyksta prie daugiabučio namo laiptinės nežiūrėjo, nes pamanė, kad jaunimas tranko laiptinės duris, pagalvojo, kad nei durų nemoka uždaryti. Kambario, kuriame žiūrėjo televizorių, langas yra į kiemo pusę. Girdėjo išvažiuojančio automobilio garsą, bet prie lango nepuolė, nes atvažiuoja tai pas vieną, tai pas kitą kaimyną. Po kurio tai laiko į kiemą įvažiavo greitosios automobilis, pamatė kaip į jį lipa V. R. Tuo metu nesuprato, kas jam nutiko. Išėjo į kiemą ir iš kaimynų sužinojo, kad V. R. buvo sumuštas. Jis nematė, kaip prie namo laiptinės buvo sumuštas V. R. nors jo kambario langas yra į kiemo pusę, girdėjo trankomų durų garsą, bet prie lango nepriėjo. Jokio triukšmo lauke prie daugiabučio nebuvo, jokio konflikto negirdėjo, garsiai muzikos niekas neleido. Dėl kokių priežasčių buvo sumuštas V. R. nežino, nematė kas tai padarė.

Liudytojas - A. R. parodė, kad 2015-05-15, vakare, laiko tiksliai nepamena kartu su draugu Š. S. sėdėjo pavėsinėje prie daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini) k., Telšių r. Sėdėdamas išgirdo stipriai trankomų metalinių durų garsą, suprato, kad galimai yra trankomos maždaug už 100 metrų esančio daugiabučio namo Nr. 13 laiptinės durys, nes garsas tikrai buvo stiprus. Daugiau jokių garsų iš kiemo nesigirdėjo, nebent iš jo garažo negarsiai sklido muzika. Kartu su Š. nuėjo pasižiūrėti kas vyksta prie 13 namo. Nuėjus prie minėto namo, pamatė, kaip dideliu greičiu iš daugiabučio namo kiemo išvažiuoja BMW markės automobilis. Lauke, prie daugiabučio namo durų, pamatė gulintį kaimyną V. R. Š. V. pakėlė, pamatė, kad visas V. veidas yra kruvinas, iškarto kvietė pareigūnus ir greitąją med. pagalbą. V. R. atrodė tikrai labai prastai, svirduliavo, buvo išmušti dantys, nesiorientavo aplinkoje. Dėl kokių priežasčių buvo sumuštas V. R., kas sumušė nematė, nes kaip sakė, sėdėjo pavėsinėje. Pačių muštynių nematė, prie daugiabučio atėjo tik todėl, kad išgirdo trankomų durų garsą. Asmenų, sėdėjusių BMW markės automobilyje, nematė.

Liudytojas - Š. S. parodė, kad 2015-05-15, apie 13 val. kaltinamieji ir dar vienas vyras, važinėjo aplink tvartus. Prie L. Š. garažo išlipo, o paskui privažiavę sustojo prie jo garažo. Vakare, laiko tiksliai nepamena, apie 18-19 val. kartu su draugu A. R. sėdėjo pavėsinėje prie daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini) k., Telšių r. Sėdėdamas išgirdo stipriai trankomų metalinių durų garsą, suprato, kad galimai yra trankomos maždaug už 100 metrų esančio daugiabučio namo Nr. 13 laiptinės durys, nes garsas tikrai buvo stiprus, taip pat išgirdo kaip A. R. žmona pradėjo šaukti: „ką darot“. Pamatė, kad V. R. ranka atsirėmęs į žemę bando atsikelti bei tai, kad pirmas V. B. spyrė jam iš dešinės kojos, kitas iš kojos spyrė į dantis. Po spyrių V. R. nukrito. Kažkuris iš vaikinų pasakė, kad „norėjom užmušti, bet nepavyko“. Pamatę jį vaikinai įlipo į mašiną ir išvažiavo. Priėjus prie V. R. matė, kad jam iš nosies ir burnos bėga kraujas, jis buvo užsičiaupęs, todėl nematė ar buvo išmušti dantys. V. R. nereagavo į aplinką. Pasisodino jį ant suolelio, o jis vis klausė „už ką“?. V. R. pažįsta nuo vaikystės, jis yra geras žmogus, visiems padeda, nė su vienu kaimynu nėra susipykęs.

Liudytojas V. K. parodė, kad tą dieną su B. šventė gimtadienį. Buvo stipriai išgėręs, todėl mašinos nevairavo. Už vairo buvo V., o jis keleivio pusėje. Be to, dar ir miegojo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo pas R. Š., nes kažką B. mašinoje reikėjo paremontuoti. Po tuos (duomenys neskelbtini) daug nevažinėjo. Pas Š. dieną atvažiavo, tikėjosi, kad ras namie. Tik policijoje suprato, kas atsitiko. Suprato, kad įvyko konfliktas.

Ikiteisminis tyrimas įtariamojo V. K. atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1d. 2 p. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę (2 t. b. l. 30-31).

Dėl kvalifikacijos

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamieji V. B. ir R. B. tyčia, iš asmeninių paskatų, smurtavo prieš nukentėjusįjį V. R. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, kadangi dėl netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos veide, kaktos kairėje pusėje, kairio antakio ir kairės akies abiejų vokų srityse su smulkiu odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje su odos nubrozdinimu, 21 danties šaknies skilimu, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos smakro kairėje, galvos smegenų sukrėtimo, dėl galvos sumušimo, ko pasekoje padarytas galvos smegenų sukrėtimas, sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (daugiau nei 10 dienų laikotarpiui), todėl V. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 58-59).

Kaltinamųjų iškeltą versiją, kad jie tik po 1 kartą ranka sudavė nukentėjusiajam prieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadai Nr. pG235/2016(03) (1 t. b.l. 58-59), Teismo medicinos specialisto G. P. parodymams iš kurių matyti, kad sužalojimai V. R. yra padaryti ne mažiau trijų išorinių trauminių kontaktų (1t., b. l. 62-63) bei liūdytojo Š. S. ir paties nukentėjusiojo V. R. parodymams.

Kaltinamųjų parodymai apie įvykio aplinkybes akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Nėra jokių įrodymų ar bent faktinių duomenų, kad nukentėjusiysis V. R. dėl tariamai per garsiai grojančios muzikos išėjęs į lauką sukėlė konfliką, ko pasekoje kaltinamieji jį sumušė. Iš S. R. parodymų matyt, jog pats kaltinamasis R. B. atėjo į nukentėjusiojo namus ir jį išsikvietė į lauką. Nė vienas teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino, garsiai grojančios muzikos, o girdėjo tik durų trankymus, todėl kaltinamųjų versiją, jog nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą dėl per garsiai grojamos muzikos iš automobilio, neįrodyta. Visi šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamųjų V. ir R. B. kaltė dėl V. R. nesunkaus tyčinio sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamųjų R. B. ir V. B. padarytas nusikaltimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), tačiau šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala kito žmogaus sveikatai, kaltinamieji nusikalto veikdami tyčia, nusikaltimas yra baigtas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu kaip sunkinanti aplinkybė neblaivumas nebuvo nustatyta, todėl nesant neginčytinų įrodymų dėl girtumo, teismas neblaivumą nepripažįsta sunkinančia aplinkybe. Kaltinamasis R. B. tik tardamas paskutinį žodį formaliai ištarė nukentėjusiajam atsiprašymo žodžius, kurie negali būti laikomi lengvinančia aplinkybe. R. B. – administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 180-182) nuobauda galiojanti. Psichiatrinio gydymo, įskaitoje: nėra (1 t., b. l. 79). Priklausomybės ligų gydymo, įskaitoje: nėra (1 t., b. l. 79). R. B. ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nuo 2015-05-16 01:10 val. iki 2015-05-17 08:05 val. buvo laikinai sulaikytas, (I t., b. l. 184), o 2015-05-27 Telšių AVPK nutarimu jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( II t. b. l. 5). Kaltinamojo laikinas sulaikymas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo para prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str., 65 str.). V. B. - Administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 154-155) nuobauda galiojanti. Specialisto išvada dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo netikslingumo (1 t., b. l. 153). V. B. Psichiatrinio gydymo, įskaitoje registruotas (1 t., b. l. 152). Kardomosios priemonės neskirtos. Kaltinamieji nedirbantys. Teisiami pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus visas šias aplinkybes ir vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, pripažintina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. B. ir R. B. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkis bei vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 4 d., 6 d. 2 p., 5 p., teismo įpareigojimus dėl turtinės žalos atlyginimo ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti teismo skirtas valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinių ieškinių

Civiliniai ieškovai - Šiaulių teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ir nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. pareiškė civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytų turtinių ir neturtinės žalos atlyginimo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir nukentėjusiajam V. R. padaryta turtinė ir neturtinė žala bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl jie civiliniams ieškovams atsako solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 136,37 Eur sumai už nukentėjusiajam V. R. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 67-68) yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamiesiems tenka pareiga solidariai atlyginti 136,37 Eur į PSDF biudžetą už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamieji su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys 751,87 Eur sumai dėl V. R. išmokėtos ligos pašalpos yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas (1 t., b. l. 74-75). Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamiesiems tenka pareiga solidariai atlyginti 751,87 Eur VSD fondui.

Byloje pareikštas V. R. civilinis ieškinys 1457 Eur sumai turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 36-38).

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai 1457 Eur už išlaidos yra pagrįstos, įrodytos ir pilnai tenkintinos, nes nusikaltimu jam padaryta žala. Kaltinamieji ieškinį dėl turtinės žalos pripažino, jo dydžio neginčijo. Kaltinamieji, nusikalstamais veiksmais padarę žalą nukentėjusiajam V. R. turtui, privalo ją pilnai atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).

V. R. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą.

Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. R. parodymų, susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamiesiems jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį, patirtos neturtinės žalos dydį ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina.

Vadovaujantis LR BPK 104 str. V. R. turėtos išlaidas 300 (trys šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir solidariai išieškotinos iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo V. R. naudai ( 2 t. b. l. 108).

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas b.l.5-6), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. B. kardomoji priemonė neskirta ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 10 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant iki 2016-12-31 solidariai su R. B. atlyginti turtinę žalą 1457 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. bei neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 10 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant iki 2016-12-31 solidariai su V. B. atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. bei neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pap., į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikiną sulaikymą nuo 2015-05-16 01:10 val. iki 2015-05-17 08:05 val. (2 paras), ( I t., b. l. 184), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), žalos gavėjui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 136 eurus 37 ct (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 62 ct) (Europos aikštė 1, 03505 - Vilnius, įm. kodas (duomenys neskelbtini), sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbankas“, AB, banko kodas 7300) už V. R. gydymą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti priteisti solidariai iš nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), VSDFV Mažeikių skyriui 751 eurus 87 ct (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 87 ct) Vasario 16-osios g. 4, 89255 Mažeikiai, įm. kodas (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), AB DnB Bankas , banko kodas 40100 (Lėšų surenkamoji (žalos mokėjimo) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. civilinį ieškinį 1457 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnumoje, dalinai patenkinti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 1000 eurų ( vieną tūkstantį eurų ) ir priteisti solidariai iš nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1457 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis LR BPK 104 str. V. R. turėtas išlaidas 300 (tris šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir solidariai išieškoti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo V. R. naudai.

Kaltinamajam V. B. kardomoji priemonė neskirta ir neskirtina.

Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinis pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.