- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-2353-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00197-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- L. M., S. M.
- Kategorijos
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-640-470/2013 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovams L. M. ir S. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovės M. P. sutuoktinis V. A. P. 2010 metų kovo 10 d. su atsakove L. M. sudarė notarinį išlaikymo iki gyvos galvos sandorį, kuriuo V. A. P. L. M. ir jos sutuoktiniui S. M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn perleido 0,0609 ha bendro ploto 34 000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), o L. M. įsipareigojo V. A. P. išlaikyti iki gyvos galvos: teikti visas reikalingas materialinio aprūpinimo, priežiūros paslaugas, tai yra aprūpinti gyvenamąja patalpa, maistu, drabužiais bei kitokia apranga, avalyne, teikti medikamentus, slaugyti ligos atveju, teikti kitas paslaugas pagal rentos gavėjo poreikius, o taip pat palaidoti rentos gavėją ir apmokėti jo laidojimo išlaidas. Rentos gavėjas V. A. P. mirė (duomenys neskelbtini) . Jo palikimą pagal įstatymą priėmė sutuoktinė M. P.. M. P. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos sutuoktino V. A. P. ir L. M. 2010 m. kovo 10 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pritaikius restitucijos taisykles grąžinti jai kaip vienintelei mirusiojo turto paveldėtojai nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį V. A. P. rentos būdu perleido L. M. ir S. M.. Ieškovė nurodė, kad atsakovė jos šeimai yra pašalinis asmuo, apgaulės būdu išviliojusi iš jos sutuoktinio minėtą žemės sklypą. L. M. rentos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų išlaikyti V. A. P. bei po jo mirties jį palaidoti nevykdė. Sutuoktinį iki jo mirties slaugė ir prižiūrėjo ieškovė su sūnumis, o po mirties savo lėšomis palaidojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukti rentos sutartį įstatymas suteikia teisę ne bet kam, bet tik pačiam rentos gavėjui - CK 6.464 straipsnio 2 dalyje nustatyta rentos gavėjo teisė reikalauti iš rentos mokėtojo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kai mokėtojas ją iš esmės pažeidžia. Kadangi pats rentos gavėjas sutarties galiojimo metu neteikė ieškinio teismui ir nereikalavo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, rentos sutartis laikoma pasibaigusia rentos gavėjo mirties pagrindu jo mirties momentu. Pasibaigusią rentos gavėjo mirtimi sutartį nėra pagrindo nutraukti teismo keliu. Rentos gavėjas nesiekė nutraukti rentos sutarties ir niekada nekėlė klausimo dėl sutarties sąlygų vykdymo netinkamumo, nors tam turėjo pakankamai laiko, kadangi nuo sutarties sudarymo iki jo mirties praėjo beveik dveji su puse metų. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, teismo vertinimu tokio pagrindo jis ir neturėjo, kadangi atsakovė jį slaugė, prižiūrėjo, maitino. Kad L. M. elgesys ir veiksmai tenkino V. A. P., akivaizdžiai rodo faktas, jog praėjus dviem metams po rentos sutarties sudarymo V. A. P. išdavė L. M. generalinį įgaliojimą, suteikiantį teisę ir pareigą jo vardu atlikti visus civilinius veiksmus. Toks sandoris tik patvirtina, kad iki jo sudarymo L. M. įgavo V. A. P. pasitikėjimą, tarp jų susiklostė artimi šilti santykiai, kas patvirtina, kad rentos sutartis buvo vykdoma taip, kaip tikėjosi ir siekė V. A. P.. Fakto, kad atsakovė L. M. lankė sergantį ligonį V. A. P. ligoninėje ir jį slaugė neneigia nė pati ieškovė M. P. bei jos pasikviesti liudytojai, o faktas, kad kartu su sūnumis ligoniu rūpinosi ir ieškovė M. P. rentos sutarties galiojimui įtakos neturi, nes tokio rūpesčio pareiga išplaukia iš elementarių socialinių šeimos ryšių ir nepaneigia rentos gavėjo teisės pačiam spręsti, ar už atliekamas rentos davėjo pareigas galima skirti atlygį asmeniniu nekilnojamuoju turtu. Teismas pažymėjo, kad ir kiti byloje surinkti įrodymai tik patvirtina, jog L. M. tinkamai atliko rentos davėjo pareigą. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. M. dėl įtemptų santykių su ieškove objektyvios galimybės palaidoti mirusįjį neturėjo - velionį laidojo jo šeima, todėl teismo vertinimu šis faktas rentos sutarties galiojimui esminės įtakos neturi. Be to, atsakovė sutinka atlyginti ieškovei visas jos patirtas laidojimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė tik į atsakovės nurodytus argumentus ir įrodymus. Ieškovės teigimu atsakovė nevykdė rentos sutartimi sulygtų sąlygų, kadangi ji neįgyvendino savo pareigos nei išlaikyti, nei palaidoti V. A. P.. Ieškovė visą laiką gyveno su sutuoktiniu, jų santykiai buvo normalūs, atsakovė niekada ieškovės sutuoktiniui neteikė maitinimo ir nesirūpino jo sveikata, kadangi to net nereikėjo.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės reikalavimui nutraukti rentos sutartį nėra įstatyminio pagrindo, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, be to ieškovė neįrodė ir aplinkybės, kad atsakovė pažeidė rentos sutartį, ir tie pažeidimai būtų esminiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės M. P. sutuoktinis V. A. P. 2010 m. kovo 10 d. su atsakove L. M. sudarė notarinį išlaikymo iki gyvos galvos sandorį, kurio sąlygomis V. A. P. L. M. ir jos sutuoktiniui S. M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn perleido 0,0609 ha bendro ploto 34000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), o L. M. įsipareigojo V. A. P. išlaikyti iki gyvos galvos: teikti visas reikalingas materialinio aprūpinimo, priežiūros paslaugas, tai yra aprūpinti gyvenamąja patalpa, maistu, drabužiais bei kitokia apranga, avalyne, teikti medikamentus, slaugyti ligos atveju, teikti kitas paslaugas pagal rentos gavėjo poreikius, o taip pat palaidoti rentos gavėją ir apmokėti jo laidojimo išlaidas.
Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis). Prievolės išlaikyti iki gyvos galvos, kaip rentos gavėjo asmeninių poreikių tenkinimo natūra, prigimtis lemia, kad ši rentos mokėtojo prievolė baigiasi po rentos gavėjo mirties (CK 6.464 straipsnio 1 dalis); Taigi, teisė gauti išlaikymą iki gyvos galvos yra neatskiriama nuo rentos gavėjo asmens, todėl nepaveldima (CK 5. 1 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; kt.).
CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingai išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą. Kasacinio teismo kolegija yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjo sutuoktinis neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013).
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rentos gavėjas V. A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Jo palikimą pagal įstatymą priėmė sutuoktinė M. P. (b. l. 26). M. P. 2013 m. sausio 24 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą ir prašė nutraukti jos sutuoktino V. A. P. ir L. M. 2010 m. kovo 10 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pritaikius restitucijos taisykles grąžinti jai kaip vienintelei mirusiojo turto paveldėtojai nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį V. A. P. rentos būdu perleido L. M. ir S. M.. Rentos sutarties nutraukimo teisinį ir faktinį pagrindą ieškovė nurodo CK 6.464 straipsnio 2 dalį – jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį.
Kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į išlaikymo iki gyvos galvos instituto specifiką, pagrįstai argumentuodamas, kad pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį rentos mokėtojas įsipareigoja tenkinti konkretaus rentos gavėjo individualius, sutartyje su juo aptartus poreikius, taigi šie įsipareigojimai gali būti vykdomi tik konkrečiam sutartyje nurodytam asmeniui. Teisė į tokio pobūdžio išlaikymą priskirtina asmeninėms turtinėms ir neturtinėms teisėms, kurios yra nepaveldimos, t. y. įpėdinis negali paveldėti teisės į išlaikymą iki gyvos galvos pagal palikėjo sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). CK 6.464 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvioji nuostata, jog prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties, todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pilnai neįvertino ginčijamos sutarties sąlygų, jų turinio, per siaurai aiškino ir taikė civilinio kodekso normas, reglamentuojančias išlaikymo iki gyvos galvos, paveldėjimo ir sutartinius santykius, nuostatas.
Kolegijos vertinimu, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi apeliantės nurodyti argumentai apie rentos mokėtojos prievolės tinkamą įvykdymą, apie ginčo sutarties sudarymo aplinkybes ar sutarties šalis siejusius santykius, rentos gavėjo palaidojimo aplinkybes, todėl jie neanalizuotini, kadangi valios nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir susigrąžinti perduotą turtą pats rentos gavėjas iki mirties nebuvo išreiškęs, nors nagrinėjamos bylos atveju ieškovė priėmė palikimą po sutuoktinio V. A. P. mirties ir yra jo teisių perėmėja, tačiau reikalavimas nutraukti atsakovės su V. A. P. 2010 m. kovo 10 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį byloje pareikštas jau po V. A. P. mirties. Jau buvo minėta, kad teisei į išlaikymą iki gyvos galvos yra būdingas asmeninis pobūdis ir jos ieškovė nepaveldėjo, o įsipareigojimai pagal 2010 m. kovo 10 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį V. A. P. yra įvykdyti.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti atsakovės su mirusiu V. A. P. 2010 m. kovo 10 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti pareikštus reikalavimus dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.