Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. gegužės 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, esant BK 93 straipsnyje numatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms ir pagrindams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 21 parai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas 14 parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas A. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių trukmės laisvės apribojimu, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, uždraudžiant lankytis alaus bare „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas jam – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, uždraudžiant lankytis alaus bare „(duomenys neskelbtini)“;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu kartu su bausme A. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius (nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. A. A., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas areštas, sąmoningai šios aplinkybės nepranešė automobilio pirkėjui S. V. ir 2021 m. gruodžio 24 d. apie 19.00 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį S. V., surašydamas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad parduoda jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) kuri nėra areštuota, pagal kurią S. V. sumokėjo 2500 eurų, tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – S. V. pinigus 2500 eurų.

2. Be to, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, nuo 2022 m. rugsėjo 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikė prie savęs bei gabeno automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame buvo nenustatytas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra ne mažesnė nei 4,9 procento bei nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,214 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,5 procento, kol 2022 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams atlikus jo dalinę asmens apžiūrą, jo rankinėje rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis A. A. parodė, kad kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo pripažįsta. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), tuomet buvo daug žmonių, per kokį metrą nuo savęs, pastebėjo maišelį su blizgančia dėžute, pasiėmė jį, nuėjo į (duomenys neskelbtini), prie konsultacinės poliklinikos, pradarė paketėlį. Rado popieriaus lapą ir, kaip vėliau suprato, metalinę trintuvę. Buvo neblaivus, rastą turinį patikrino, rado ir mažų popieriukų sukti tabakui. Priėmė sprendimą parūkyti, apsinuodijo, labai ilgai vėmė, tą vakarą net nebepamena, kaip grįžo namo, rasto maišelio turinį įsidėjo į juodą „tašytę“. Viskas ten ir liko. Po savaitės, paprašė, kad draugas nuo „(duomenys neskelbtini)“ parvežtų namo, pavažiavus šiek tiek, juos sustabdė policija, atliko kratą ir rado pas jį tas narkotines medžiagas. Buvo pamiršęs, kad turi tą paketėlį rankinėje. Iš tikrųjų nebuvo tikras, ką ten rado, galvojo, kad tai sukamas tabakas. Jeigu būtų atsiminęs, kad turi tą maišelį, būtų jį išmetęs. Buvo tirtas jo apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų, atlikta krata namuose. Jo organizme buvo rasta narkotinių medžiagų. Tokius daiktus rado pirmą kartą. Pripažįsta veiką ir gailisi. Narkotikų visai nevartoja, pasiėmė paketėlį ir pabandė, nes galvojo, kad ten sukamas tabakas. Pareigūnai paėmė dėtuvę, ten buvo trintuvė ir likučiai kažkokie, popieriaus lapas. Tikrai nepripažįsta narkotinių medžiagų įgijimo, jis juos rado. Nežino, koks ten buvo kiekis, surūkė pusę cigaretės, buvo atidaręs tik vieną dėžutės pusę, tik kai pareigūnai atidarė, sužinojo, kad atsidaro kita pusė, o kitoje pusėje buvo tuščia. Spalva pasirodė ruda, kaip sukamo tabako.

4. Kaltės dėl sukčiavimo parduodant automobilį nepripažįsta. Viskas prasidėjo nuo to, kad 2021 m. grįžo iš užsienio. Jis norėjo nusipirkti automobilį, todėl įdėjo į „Facebook“ skelbimą, kad ieško pirkti automobilio. T. S. jam pasiūlė „Audi“. Pakalbėjo apie automobilį, apie jo defektus, jam kaip ir viskas tiko, išskyrus kainą. Sutarė, kad T. S. nuleis kainą, nuvažiavo su draugais apžiūrėti automobilio, susitiko (duomenys neskelbtini) prie kavinukės, kurioje dirba T. S. draugė. Automobilis turėjo daugiau defektų nei nurodė pardavėjas telefonu, nuderėjo kainą iki 1500 Eur. Sutartį pildė T. S. draugė, o ne jis, kaip nurodė T. S.. Už automobilį T. S. padavė 1560 Eur, o tik paskui sutartyje pamatė, kad įrašyta 1000 Eur suma. Kitą dieną pradėjo tvarkyti automobilį, investavo apie 1000 Eur, praėjo techninę apžiūrą, norėjo užsiregistruoti VĮ „Regitra“, bet jam pasakė, kad automobiliui yra taikomi apribojimai ir reikia kreiptis į savininką, kad jis registruotų pardavimą. Jis iš karto taip ir padarė, kreipėsi į savininką, T. S. jam pažadėjo per 2 dienas viską sutvarkyti. Nuvykus į VĮ „Regitra“ pasakė, kad yra apribojimai uždėti, o ne areštas. Jis nesuprato, kas tie apribojimai. Su T. S. nebendravo tiek daug kartų, kaip jis teigia, tik po pusės metų, kai prasidėjo byla, skambinosi, aiškinosi. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs aplinkybes, kad jam nuvykus į VĮ „Regitra“ buvo informuotas, kad automobiliui taikomas areštas. Parašas, ant apklausos protokolo yra jo. Gal tokie parodymai, nes geriau dabar viską prisimena, nei, kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus. Jis apie areštą sužinojo iš tyrėjos, tos pačios apklausos metu. Nors parodymuose nurodė, kad sutartį surašė T. S., bet dabar pamena, kad jo draugė pildė dokumentus. Taip pat duodamas parodymus, nurodė, kad sumokėjo už automobilį 1500 Eur, bet iš tikro sumokėjo 1560 Eur. Negali pasakyti, kodėl anksčiau nenurodė šios sumos. Negali pakomentuoti, kodėl parodymuose buvo nurodęs, kad T. S. jam sakė apie automobilio areštą. Negali pakomentuoti ir to, kad sakė, jog žinojo apie areštą. Jis aiškinosi, kas tie apribojimai, kreipėsi į T. S.. Savininko deklaravimo kodą (toliau – SDK) jam davė, kai internete suvedė automobilio duomenis, tai padarė draugas. Jis nežinojo, kad SDK yra ne jo. VĮ „Regitra“ jam liepė kreiptis į pardavėją, paskui, pasitikėdamas pardavėju, sutvarkęs automobilį, galvodamas, kad yra teisėtas jo savininkas, įrašė gautą SDK pirkimo – pardavimo sutartyje ir pardavė automobilį. Kai pirko automobilį, į sutartį neįrašė automobilio defektų, nes ne jis pildė sutartį, o kai pardavė automobilį, visi defektai buvo sutvarkyti. Yra daug asmenų, kurie tvarkė automobilį. Automobilį pirko, kad uždirbtų, nupirko pigiai, sutvarkė ir pardavė už rinkos kainą. Uždirbo gal tik 200 Eur, negalvojo, kad tiek daug reikės į jį investuoti. Gautus, už automobilį pinigus, investavo į save. Jis nevairuoja automobilio, bet automobilius pirko. Mokesčius už parduotą automobilį yra sumokėjęs. Skelbimą, kad parduoda automobilį, įdėjo į „Facebook“, kur pirko, ten ir pardavė. Su tuo automobiliu nevažiavo, nes jis buvo remontuojamas, buvo išimta „turbina“. Dėl automobilio ridos negali pakomentuoti, kodėl per tą laiką tiek daug nuvažiuota, gal netiksliai buvo įrašyta pirkimo metu, nes sutartį pildė ne jis. Antstolis nebuvo su juo susisiekęs. Po automobilio pardavimo, su juo per 2 savaites niekas nesusisiekė ir jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo gal po pusės metų, būdamas (duomenys neskelbtini), mama pranešė, kad jo ieško policija. Neturėjo tikslo apgauti S. V.. Mano, kad dabar teisėtas automobilio savininkas yra S. V.. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Nepripažįsta, kad padarė žalą S. V., jis automobilį turi. Pirkėjas į ji nesikreipė, sakė, kad bandė jam rašyti, bet ištrynus skelbimą, išsitrina ir žinutės, susijusios su skelbimu. Skelbimas ištrintas ir dabar net negalėtų parodyti susirašinėjimo. Jis užsienyje naudoja (duomenys neskelbtini) telefono numerį.

5. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad neprisipažįsta kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tai yra sukčiavęs. Paaiškino, kad 2021 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena „Facebook“ skelbimų grupėje, kurioje tiksliai nepamena, pasiskelbė, kad ieško pirkti bet kokio automobilio iki 1500 Eur. 2021-12-12 „Messenger“ programėle su juo susisiekė T. S., kad parduoda automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutarus tą pačią dieną, maždaug apie 15:00 val., susitiko jo nurodytoje vietoje, adreso tikslaus nepamena, (duomenys neskelbtini). Susitikus sutartu laiku ir sutartoje vietoje, apžiūrėjo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutarė, kad jis iš T. S. pirks automobilį už 1500 eurų, nors T. į sutartį įrašė 1000 eurų. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį surašė T. S., pasirašė kartu. Pirkdamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš T. S. jis jam nepasakė, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, apie tai sužinojo po savaitės laiko, tikslaus laiko nepamena, tai galėjo būti 2021-12-21, kai kreipėsi į Regitrą, norėdamas automobilį persiregistruoti savo vardu. Sužinojęs Regitroje, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali persiregistruoti savo vardu, skambino telefonu, numerio nebeturi, ir messenger programėle bendravo su T. S., kuris jam patvirtino, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, siūlė kol jis sutvarkys visus reikalus su antstoliais, jam naudotis automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo vardu, po visko persiregistruot galės. Kadangi jis neturėjo laiko laukti, nes 2022 metų sausio pradžioje, tikslios datos nepamena, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), jis T. pasakė, kad nieko nelauks ir parduos automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žinodamas, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, jis 2021-12-23 socialinio tinklapio „Facebook“ skelbimų grupėse, kokiose tiksliai nepamena, įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-12-24 su juo Messenger susisiekė pirkėjas, kurio duomenų nepamena, ant pirkimo – pardavimo sutarties nurodyta, kad S. V., su juo sutarė tą pačią dieną, apie 18.00 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti jo parduodamą automobilį, S. V. sutartu laiku sutartoje vietoje apžiūrėjus automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutikus jį pirkti, pasirašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kas sutartį surašė nepamena, jam atrodo, kad kiekvienas savo duomenis į sutartį įrašė patys ir pasirašė. Už automobilį jam S. V. sumokėjo 2500 eurų, tiek, kiek ir nurodyta jų abiejų pasirašytoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje. Pinigų už jo parduotą S. V. „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo ir perdavimo fakto niekas nematė, nes jie tuo metu buvo dviese. Jis, parduodamas S. V. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasakė, kad automobiliui yra uždėtas areštas, kodėl jis jam to nepaaiškino, nežino (t. 4, b. l. 1-4).

6. Nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 24 d. susitiko su A. A. prieš tai su juo susirašę ir susitarę susitikti dėl automobilio pirkimo prie „(duomenys neskelbtini)“, 17 val. Susitiko apžiūrėti automobilio, nuvyko pas jo pažįstamus pirkimo – pardavimo sutarties, nes jis jos neturėjo, supildė ir nusipirko automobilį. Pirkimo – pardavimo sutartį pildė dviem egzemplioriais. Jis pirmas supildė sutartį, buvo 2 egzemplioriai sudaryti, ant abiejų jis pasirašė. Pirkimo – pardavimo sutartyje pirkėju nurodytas jis, pardavėju – A. A.. Neminėjo pardavėjas jokių automobilio defektų, sutartyje jų taip pat nenurodė. Automobilio trauka dingo vykstant namo, netvarkė automobilio. Pardavėjas tik sakė, kad trauka buvo dingusi, kosmetinių defektų yra. Paskui sužinojo, kad automobilis areštuotas, nuvyko į VĮ „Regitrą“ jo registruoti. Bandė susisiekti su pardavėju, bet nepavyko susisiekti iki šiol. Jis pirko automobilį už 2750 Eur, bet norėjo, kad sutartyje būtų įrašyti 2500 Eur, nes mažesni mokesčiai. Žalos atlyginimo norėtų 2750 Eur. Automobiliu naudojasi iki šiol, turi turtą. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale jam sakė, kad kaltinamasis buvo atvykęs ir A. A. nebuvo leista registruoti automobilio, nes jis areštuotas, tai pardavė jam. Kaltinamasis bandė išsiimti SDK, bet jam pasakė, kad automobilis areštuotas, todėl jis jo negali parduoti. Šiuo metu automobilis registruotas T. S. vardu, teisiškai jis pats nėra automobilio savininkas. Pirkimo – pardavimo sutartis neregistruota. Už automobilį mokėjo grynais pinigais. Kai sužinojo, kad negali automobilio registruoti – pranešė policijai. Jam sakė, kad pirko automobilį už 1000 Eur, bet sutvarkė ir pardavė brangiau, ridą nurašė nuo skydelio, automobilį draudžia T. S. vardu. Pardavėjas norėjo, kad sutartyje nurodyta pardavimo suma būtų mažesnė nei 1000 Eur, bet jis nesutiko. Negali persirašyti automobilio savo vardu, patiria nuostolius, negali jo parduoti, jei būtų žinojęs, kad jis areštuotas, nebūtų jo pirkęs. SDK buvo sutartyje, žinojo, kas ankstesnis savininkas, neskambino jam, nors buvo jo kontaktai. A. A. jam sakė, kad automobilis yra išregistruotas. Apie apribojimus ir areštą nieko nesakė, tik nuvykus į VĮ „Regitrą“, sakė, kad A. A. bandė išsiimti SDK, mano, kad nurodytas SDK yra T. S., bet nėra tikras. Automobiliu nesinaudoja intensyviai, nes 9 mėn. tarnavo kariuomenėje. Pats naudodavosi automobiliu, jis visą laiką stovėjo (duomenys neskelbtini), buvo porą kartų atvykęs į (duomenys neskelbtini). Pateikė prašymą, kad automobilis būtų priteistas jam, tiesiog nori automobilio. Jei teismas tenkins jo prašymą, civilinį ieškinį atsiims. Antstoliai į jį nesikreipė, tik buvo atvykę, nufotografavo automobilį.

7. Liudytojas Ž. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, jog 2022 m. rugsėjo 12 d., jis su draugu L. J. buvo garaže, kuris yra už PC „(duomenys neskelbtini)“, tvarkėsi automobilį. Kai baigė, jie su L. J. sėdo į jam (Ž. K.) priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į miestą, norėjo pažiūrėti, kaip važiuoja automobilis. L. J. paskambino A. A. ir paprašė pavežti, nes jis buvo išgėręs. Tuomet jie nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, A. A. jų laukė automobilių stovėjimo aikštelėje šalia „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. A. A. įsėdo į jo (Ž. K.) automobilio priekinę keleivio sėdynę. A. A. paprašė važiuoti link centro, tačiau šiek tiek pavažiavus, apie 23 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigūnai. Jiems visiems trims buvo atliktos dalinės asmens apžiūros ir kiek jam yra žinoma, pas A. A. buvo rasta narkotinių medžiagų, kaip suprato tai buvo žolė, ar dar kas nors pas jį buvo rasta, jis nežino. Jis nežinojo, kad A. A. turi narkotinių medžiagų, nežinojo, kad jis kažką vartoja. A. A. yra jo pažįstamas, jis yra jį porą kartų pavežęs, daugiau jie nebendravo. Po šio įvykio daugiau A. A. jis nematė (t. 3, b. l. 71-74).

8. Teisiamojo posėdžio metu Ž. K. papildomai paaiškino, kad policija patikrino jo blaivumą, dokumentus, padarė automobilio kratą, nieko nerado, paskui nežino kas buvo, nesigilino. Vairavo jis, o draugas L. sėdėjo šalia, paskui pasiėmė kaltinamąjį. Tik tada sužinojo A. A. vardą. Jis A. A. yra pavežęs vieną kartą, kai susitiko su L., jis tuo metu buvo drauge su A. A., pakalbėjo ir A. A. paprašė pavežti namo. Nežino, kiek geri draugai yra L. ir A. A., pažįsta jį tik per L. Pavežant A. A., jis atrodė tik išgėręs, nes turėjo su savimi alaus butelį, nesakė, kad turi ar vartoja narkotines medžiagas. Jam taip pat jų nesiūlė.

9. Liudytojas L. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, jog jis su draugu Ž. K. buvo garaže, kuris yra už PC „(duomenys neskelbtini)“, Ž. K. ten tvarkėsi automobilį, jis gėrė alaus. Kai pabaigė, jie su Ž. K. sėdo į jam (Ž. K.) priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į miestą, nes Ž. K. norėjo pažiūrėti, kaip važiuoja automobilis. Nežino, kiek tiksliai buvo valandų, jam paskambino ar parašė, negali tiksliai pasakyti, A. A. ir paprašė pavežti, sakė, kad sumokės už kurą. Ž. K. neprieštaravo, todėl jie nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, A. A. jų laukė automobilių stovėjimo aikštelėje šalia „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. A. A. įsėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę, o jis persėdo į galą, kadangi A. A. yra aukštesnis ir jam patogiau sėdėti priekyje. A. A. paprašė važiuoti link centro, tačiau šiek tiek pavažiavus, apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigūnai. Jiems visiems trims buvo atliktos dalinės asmens apžiūros ir kiek jam yra žinoma, pas A. A. buvo rasta narkotinių medžiagų ir smulkintuvas, taip pat dujų balionėlis. Jis nežinojo, kad A. A. turi narkotinių medžiagų su savimi, nežinojo, kad jis kažką vartoja, jis jam niekada jokių narkotinių medžiagų nesiūlė. A. A. yra jo pažįstamas, yra keletą kartų su juo susitikęs, tačiau apie jį nieko konkretaus nežino, net jo pavardė jam nėra žinoma. Po šio įvykio buvo sutikęs A. A., tačiau jis jam nieko nepasakojo, kur gavo narkotinių medžiagų, o jis jo neklausė (t. 3, b. l. 77-80).

10. Liudytojas D. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, jog 2022-09-12, apie 23.20 val., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su (duomenys neskelbtini) vyresniuoju specialistu S. R., patruliuodami (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį sustabdė patikrinimui ties (duomenys neskelbtini) esantį pastatą Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), priekyje keleivio pusėje sėdėjo keleivis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio gale, tikslios vietos nepamena, kurioje automobilio pusėje, sėdėjo L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su kolega patikrinę automobilį, Ž. K. ir L. J., įtartinų ar draudžiamų daiktų nerado. Patikrinus A. A. prie savęs turėtą rankinę, rankinės spalvos nepamena, joje buvo rastas trintuvas, nuo kurio sklido marichuanos kvapas, jos viduje matėsi galimai narkotinių augalinės kilmės medžiagų likučiai, taip pat rankinėje buvo popieriaus lankstinukas, kurį išlankstė S. R., jame pamatė sumaišytą tabako ir galimai augalinės kilmės narkotinę medžiagą. Nepamena kuris iš jų jis ar S. R. paklausė A. A. ar tai jo galimai narkotinės medžiagos, jis atsakė, kad visą tai rado (duomenys neskelbtini), kur tiksliai nenurodė (t. 3, b. l. 83-86).

11. Liudytojas S. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, jog 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 23.20 val., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su (duomenys neskelbtini) specialistu D. K., patruliuodami (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė patikrinimui ties (duomenys neskelbtini) esantį pastatą Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), priekyje keleivio pusėje sėdėjo keleivis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio gale, tikslios vietos nepamena kurioje automobilio pusėje, sėdėjo L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su kolega patikrinę automobilį, Ž. K. ir L. J., įtartinų ar draudžiamų daiktų nerado. Patikrinus A. A. prie savęs turėtą rankinę, joje buvo rastas trintuvas, nuo kurio sklido stiprus marichuanos kvapas, jos viduje matėsi galimai narkotinių augalinės kilmės medžiagų likučiai, taip pat rankinėje buvo popieriaus lankstinukas, kurį išlanksčius pamatė sumaišytą tabako ir galimai augalinės kilmės narkotinę medžiagą. Paklausus A. A. ar tai jo galimai narkotinės medžiagos, jis atsakė, kad visą tai rado (duomenys neskelbtini), kur tiksliai nenurodė. Dėl šių aplinkybių A. A. 2022-09-12 23.30 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. A. A. buvo nustatytas 0,62 promilių girtumas (t. 3, b. l. 65-68).

12. Liudytojas T. B. parodė, jog buvo neseniai pradėjęs dirbti, pirkėjo nepamena. Automobilio registracijos tvarka prasideda nuo to, kad pirma ateina pirkėjas, deklaruoja transporto priemonės įgijimą, paskui pardavėjas turi deklaruoti automobilio pardavimą. Pirkėjas turi atsinešti pirkimo – pardavimo sutartį ir dokumentą. Jei turtas areštuotas, įgijimo deklaracija yra atmetama, apie tai jie informuoja pirkėją. Deklaracija kainuoja 4,2 Eur, jei automobilis neįregistruojamas, šie pinigai grąžinami asmeniui. Registruojant elektroniniu būdu, tai galima padaryti nemokamai. Automobilio neįregistravus, nuo 2021 m. gegužės 1 d., savininkas yra paskutinis asmuo, deklaravęs įsigijimą. Savininkui išregistravus transporto priemonę, pirkėjas gauna savo SDK, bet gali savo vardu transporto priemonės neregistruoti ir iš karto ją parduoti. Jei pirkėjas nedeklaruoja transporto priemonės įsigijimo, jis negali jos parduoti. Yra skirtos 5 darbo dienos transporto priemonę priregistruoti ir 5 išregistruoti. Keičiantis savininkui, keičiasi SDK. Nėra galimybės perregistruoti automobilio be savo SDK. SDK gali išsiimti paskutinis pirkėjas, net neregistruodamas automobilio savo vardu. Kiekvienas naujas įgijėjas turi išsiimti savo SDK. Žmogui atėjus registruoti transporto priemonę, sistema rodo, kad turtui uždėtas areštas, tada liepia kreiptis į pardavėją. Nesigilina nuo kada turtui uždėtas areštas, mato tik tai, kad turtas areštuotas. Asmeniškai neprisimena šios situacijos, bet visada žmogų informuoja prie langelio, kad turtui uždėtas areštas, todėl mano, kad tikrai informavo pirkėją apie turto areštą. VĮ „Regitra“ darbuotojai privalo pranešti apie turto areštą, gali netgi atspausdinti šią informaciją, jei asmuo pageidauja. Nepamena ar A. A. buvo įteiktas pranešimas. Jie pranešimų nesiunčia, duoda pranešimą apie areštą asmeniškai. Jeigu pardavėjas „susitvarko“ su areštu, pirkėjas gali išsiimti SDK. Su elektronine sistema, yra kita tvarka – reikia įvesti VIN numerį, asmens kodą, pardavėjas turi įvesti savo SDK kodą, kurį sudaro 8 raidės. Atvykus į VĮ „Regitrą“ jie pasako SDK. Jie mato visus SDK, bet jei uždėti apribojimai, jie pamato tik deklaravus pirkimą. SDK galėjo būti išimtas paskutinio automobilio savininko.

13. Liudytojas T. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, jog 2021 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena „Facebook“ skelbimų grupėje, kokioje tiksliai nepamena, rado skelbimą, kad asmuo, duomenų asmens nepamena, jo paskyros „Facebook“ nepamena, susirašinėjimų „Messenger“ programėle išsisaugojęs neturi, ieško pirkti automobilio Audi A4, S-line, juodos spalvos. Tikslaus skelbimo turinio nepamena. Su minėtu asmeniu susisiekė 2021-12-11 ar 12 dieną „Messenger“ programėle, kad parduoda savo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutarus tą pačią dieną, maždaug apie 15:00 val., susitiko (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ baro, tikslaus adreso nežino. Susitikus sutartu laiku ir sutartoje vietoje, jaunuolis apžiūrėjo parduodamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarė, kad pirks automobilį už 1000 eurų. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį surašė pats pirkėjas A. A., o pasirašė kartu. Parduodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nežinojo, kad antstoliai ant jo parduodamo automobilio uždėję areštą. Sužinojo apie tai iš A. A. gal po savaitės, kai jis „Regitroje“ negalėjo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persiregistruoti savo vardu. Su A. A. jie bendravo telefonu, susirašinėjo „Messenger“ programėle, tačiau jo telefono numerio neturi išsaugojęs, susirašinėjimo žinučių „Messenger“ programėlėje taip pat neturi. Jis visą tai sužinojęs iš A. A., jam pasiūlė truputį luktelti kol jis išsiaiškins su antstoliais, sakė, kad automobiliu gali naudotis kol kas neperregistravęs savo vardu, ir kad susisieks po Naujųjų metų, tą problemą išspręs, blogiausiu atveju grąžins pinigus, o jis jam automobilį. Tačiau A. A. po Naujųjų metų su juo nesusisiekė, o jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) 2022-01-05. 2022 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, jam būnant (duomenys neskelbtini), „Messenger“ programėle su juo susisiekė paskambindamas A. A., kad jis turi problemų su policija, nes pardavė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jam uždėtas areštas, prašė jo telefono numerio, kad nori su juo pabendrauti tyrėja. Kadangi nesijaučia neteisiu, jis savo telefono numerį padiktavo. Kada ir kam A. A. pardavė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nežino (t. 1, b. l. 100-103).

14. Jis apie uždėtą automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštą sužinojo po automobilio pardavimo A. A., datos nepamena, bet po savaitės ar dviejų savaičių po pardavimo. Aplinkybių iš ko sužinojo apie automobilio areštą, tai yra ar iš A. A. ar pats skambino antstoliui, nepamena, bet patvirtina, kad sužinojo po automobilio pardavimo. Jis nežino kokiam ir kada antstoliui skambino, bet skambino antstoliams (duomenys neskelbtini), ar Š., ar A., žino, kad skambino po to, kai jam paskambino A. A. ir pasakė, kad kažkokios problemos, jis negali persirašyti savo vardu automobilio VĮ „Regitra“. Nepamena, negali pasakyti kada ir su kokiu antstoliu bendravo, bet A. A. pasakė, jog jei yra kokių problemų, jas sutvarkys, kai grįš iš (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs keliems mėnesiams po automobilio pardavimo, išvyko iškart po Naujų metų 2022 metų sausio mėn., tikslios datos nepamena. Apie tai, kad A. A. planuoja parduoti automobilį jis nežinojo, bet jis (A. A.) tikrai žinojo parduodamas automobilį, kad automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas areštas ir tai žinodamas jį pardavė. Nuo 2021 metų kovo mėnesio iki automobilio pardavimo datos 2021-12-12 jis gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, nuomojamame bute su sugyventine D. Š., su kuria (duomenys neskelbtini) išsiskyrė ir nuo (duomenys neskelbtini) dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), artimiausiu metu neplanuoja grįžti į (duomenys neskelbtini), o gal ir grįš, bet mėnesį laiko tikrai negrįš. Grįžtant prie automobilio pirkimo – pardavimo, kai jis pardavė automobilį A. A. pirkimo – pardavimo sutartį pildė pats A. A.. Pirkdamas automobilį jokių defektų A. A. pirkimo – pardavimo sutartyje nepažymėjo. Kodėl nežymėjo, nežino. Parduodant automobilį A. A. tik žodžiu paminėjo, kad yra problemų su turbina, dingsta automobiliui trauka. Jis nežino, kodėl nepasakė, kad į pirkimo – pardavimo sutartį A. A. įrašytų defektus, nes nesusidūręs su tuo ir nežinojo, kad tai svarbu. Jis A. A. automobilį pardavė už 1000 eurų, taip, kaip jis pats (A. A.) įrašė pildydamas pirkimo – pardavimo sutartį. Jis norėjo gauti už automobilį 1500 eurų, tačiau A. A. kainą numušė iki 1000 Eur, nes automobilyje buvo netvarkinga peleninė, blogai užsidarinėjo, tai rūdys ant automobilio jam netiko, toliau jis jau tų defektų smulkių nepamena. A. A. jam 1000 Eur sumokėjo grynais. Pildant A. A. pirkimo – pardavimo sutartį, ją pildė kavinėje (duomenys neskelbtini), jis matė, ką pildė A. A., pats pasirašė, buvo dviese, liudininkų nebuvo, jiems dviese būnant A. A. jam padavė už automobilį 1000 Eur, kokiais banknotais, jau nepamena (t. 1, b. l. 104-107).

15. Papildomai teisiamajame posėdyje T. S. nurodė, kad turi su antstoliais problemų, bet su jais nebendrauja, jie jam tik augina skolas, jis dirba užsienyje ir net nepagalvojo, kad automobilis yra areštuotas. Automobilį pardavė, nes turėjo išvažiuoti į užsienį, jam baiginėjosi techninė apžiūra ir jam transporto priemonė buvo nebereikalinga. Jam nėra žinoma už kiek ji buvo perparduota. Jis automobilį norėjo parduoti brangiau – už 1500 – 1600 Eur, bet apsvarsčius remonto kainą, suprato, kad pardavimo kaina 1000 Eur būtų protinga, nenorėjo į jį investuoti daugiau pinigų. A. A. nesumokėjo jam daugiau nei parašyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Pardavė ją vien dėl to, kad jam tuo metu automobilio nereikėjo. Deklaruotas jis yra pas mamą, antstolių dokumentai siunčiami turėtų būti deklaruotos vietos adresu, mama jį informuoja apie gautus laiškus. Kai išsiskyrė su drauge, pradėjo gauti laiškus dėl išlaikymo, o kiti laiškai jam neateina. Automobilį įsigijo 2021 m., mokėjo apie 2000 – 3000 Eur, kiek pamena, buvo tuo metu tvarkinga, pravažinėjo virš metų laiko. Sutartį pildė A. A. bare, jame dirbo jo draugė, jis nemoka pildyti popierių, nesupranta tokių dalykų. Jis atsivežė pirkimo – pardavimo sutartį. Jis automobilį pirko pagal skelbimą, ieškojo automobilio, nusipirko, viskas buvo tvarkinga. Nepamena, kada pirko ir kiek tiksliai mokėjo. Važiavo su apie automobilius suprantančiu žmogumi, apžiūrėjo ir nusipirko. Jis iš karto galėjo grąžinti pinigus ir pasiimti automobilį atgal. Siūlė pirkėjui sulaukti kol grįš ir pasitarti, ką daryti toliau, pasakė, kad „niekas iš tavęs automobilio neatima, važinėk toliau“. Kai pardavė automobilį, važiavo į VĮ „Regitra“ deklaruoti automobilio pardavimą, jam pasakė, kad pasikeitė įstatymas ir pirmiausia turi kreiptis pirkėjas, jį informavo, gal po valandos jam perskambino, pasakė, kad iškilo problemos. Pradėjo raminti pirkėją, kad sutvarkys tas problemas. Jis į A. A. skambučius atsiliepinėjo ir nevengė spręsti problemos. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini) nesikreipė į antstolius, turėjo kitų reikalų. Iš jo buvo pavogtas telefonas, dingo kontaktai visi, bet A. A. ji kažkaip susirado. 2021 gruodžio mėn., skambino dėl arešto, nors tiksliai nepamena. A. A. teisėtai įsigijo automobilį iš jo, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, nes jis nežinojo, kad automobilis yra areštuotas. Iki šios dienos nesikreipė į antstolius dėl arešto panaikinimo šiam automobiliui, nes sužinojo, kad pirkėjas iš karto pardavė tą automobilį kitam asmeniui. A. A. jam minėjo, kad automobilį po įsigijimo remontavo. Apklausoje minėjo, kad jis gali grąžinti pinigus ir atsiimti mašiną, kad nebekiltų daugiau problemų. Jis suprato iš pareigūnės apklausos metu, kad A. A. žinojo apie automobilio areštą ir pardavė kitam asmeniui. Jei jis būtų žinojęs, kad jo automobiliui bus taikytas areštas, būtų neregistravęs jo savo vardu. Labai daug kartų su A. A. kalbėjo, tikriausiai šimtus, apie areštą automobiliui, tarėsi, kad problemas išspręs, tikino jį, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) kreipsis į antstolius, bandys sužinoti, kuris antstolis pritaikė areštą, sakė jam toliau važinėti su automobiliu, nes niekas iš jo automobilio neatiminėjo.

16. Liudytoja I. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, jog ji gyvena viena, jos gyvenamuoju adresu jos sūnus T. S. niekada negyveno, jis tik yra šiuo adresu registruotas. Šiuo metu jos sūnus T. S. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jo tikslaus adreso ji nežino. Laikotarpiu 2021 metais kovo – gegužės mėnesiais jos sūnus T. S. gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso taip pat nežino. Šiais metais ar sausio ar vasario mėnesį jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Žino, kad T. S. turėjo automobilį „Audi“, numerių nepasakys. Kokiu laikotarpiu jis jį turėjo nepamena, tik kai vieną kartą jis pas ją atvyko autobusu, paklausė, kur automobilis ir jis jai pasakė, kad automobilį pardavė, daugiau nieko nepasakojo, ji jo ir neklausė. Kada ir kam jis pardavė automobilį ji nežino. 2021 metais ji labai ilgą laiką gulėjo ligoninėje, o jos pašto dėžutė nesirakina, todėl apie jokį antstolio laišką nežino. Ji pati jo nemačius ir neskaičius. Ar pats T. S. gavo tokį laišką ji nežino. Ji pati nieko nežinojo, kad automobiliui buvo uždėtas areštas, ar T. S. apie tai žinojo negali pasakyti, jai jis apie tai nieko nepasakojo. Su savo sūnumi ji apie šią situaciją nieko nekalba (t. 1, b. l. 125-129).

17. Papildomai teismo posėdyje nurodė, kad santykiai su sūnumi blogi. Buvo pašto dėžutėje keli lapeliai iš pašto, bet pašte laiškų neatsiėmė, kadangi korespondencija buvo ne jos vardu. Mažai būna bute, daugiau laiko praleidžia pas dukrą.

18. Liudytojas antstolis A. Š. parodė, kad vykdo priverstinį išieškojimą iš T. S., todėl automobiliui „Audi A4“ pritaikė areštą, išsiuntė arešto aktų registrui, tą pačią dieną buvo išsiųstas vykdomasis dokumentas T. S. adresu (duomenys neskelbtini). Laiško įteikimo šaknelė negrįžo. Siunta turėjo savo numerį, laiškas buvo registruotas. Pakartotinai T. S. neinformavo apie pritaikytą areštą. Ruošiantis šiai bylai, popierinių įrodymų surasti nepavyko, nes pašto informacija saugoma tik 6 mėn. Automobilis tik areštuotas, bet nekonfiskuotas, šį turtą galima parduoti tik per antstolių kontorą, o už šį turtą gautos pajamos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą ir iš jų padengiamos skolos. Šį kartą pardavėjas pardavė savo, antstolio areštuotą, turtą ir pirkėjas bei pardavėjas susidūrė su įregistravimo ir išregistravimo problemomis. Antstolis areštuodamas T. S. turtą, siekė apsaugoti išieškotojo interesus. Transporto priemonė nėra antstolio žinioje, jis areštuodamas turtą, neprivalo jo apžiūrėti ir nustatyti, jo buvimo vietos, neprivalo to daryti pagal teisės aktus. Antstolis, areštuodamas turtą, netapo jo saugotoju. Turtą areštavo 2021 m. kovo 12 d., laiškas buvo išsiųstas registruotu paštu, vykdomajame rašte nurodytu adresu. Šiuo atveju įteikimo šaknelė negrįžo, todėl laikė dokumentus įteiktais, nes paštas grąžina šaknelę, jei dokumentai neįteikti. Negavę šaknelės apie įteiktą pranešimą, netikrina pašto duomenų bazėje. Skolininkas T. S. į jį nesikreipė jokiu klausimu. Areštas vis dar tebetaikomas. Kai policija jam pranešė apie automobilio pardavimą, jis nesiėmė jokių veiksmų, įstatymas jo neįpareigoja atlikti veiksmus. Areštuojant turtą uždraudžiama tik disponavimo teisė – parduoti negali, naudotis gali, vertė nebuvo nustatyta. Turto vertę, esant reikalui, nustato turto vertintojas. Susiklostė tokia teismų praktika, kad areštuotas turtas paliekamas saugoti skolininkui, papildomus veiksmus, susijusius su turto areštu, jis atlieka pateikęs prašymą. A. A. jis neinformavo apie areštą, jis nėra bylos šalis. Jis nebuvo susisiekęs dėl arešto automobiliui panaikinimo.

19. Liudytoja D. Š. nurodė, kad T. S. yra jos vaiko tėvas. Jai kažkiek žinomos aplinkybės apie automobilio „Audi A4“ pardavimą. Tą dieną ji dirbo, jos darbo vietoje buvo pasirašinėjama sutartis. Nepamena, bet gal tai buvo 2021 m. Pirkimo – pardavimo sutartį pildė jie patys, o ji dirbo savo darbą, ji pati nepildė sutarties. Nieko nežino apie su registravimu iškilusias problemas, nėra girdėjusi, kad T. S. su kažkuo apie tai kalbėtų. Nieko negirdėjo apie areštą ir antstolius. Automobilį T. S. pardavė už 1000 Eur – tiek, kiek parašyta sutartyje. Tą dieną T. S. buvo blaivus. Nežino ar automobilio pirkėjas paliko daugiau pinigų vaikams „ant ledų“. Ji nebuvo priėjusi prie jų, kai buvo pildoma sutartis, dirbo savo darbą. Sandorio sudarymas truko ilgiausiai pusvalandį. Pasirašė sutartį ir išėjo. Ji nematė, kai padavė pinigus už automobilį, iš sutarties sprendžia, kad tai buvo 1000 Eur. T. S. jai nesakė kiek gavo pinigų, nekalbėdavo su juo apie pinigus. Jai buvo žinoma, kad automobilis yra tvarkingas, važinėjo su juo. T. S. nutarė jį parduoti išvažiuodamas į užsienį, nes ji nevairuoja. Kažkada T. S. turėjo antstoliams skolų, apie tai žinojo, bet kad automobilis areštuotas, nežinojo.

20. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant taip pat buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: pranešimas apie padėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 19-22), pranešimas apie padėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 25-26), S. V. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 27-30), informacija iš policijos duomenų bazės (t. 1, b. l. 33-34), S. V. parodymų protokolas (t. 1, b. l. 35-38), pateiktas susirašinėjimas iš „Messenger“ programėlės, pirkimo – pardavimo sutartis, registracijos dokumento kopijos (t. 1, b. l. 39-48), civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 68), tarnybinis pranešimas dėl papildomo bendravimo su nukentėjusiuoju S. V. (t. 1, b. l. 72-23), tarnybinis pranešimas dėl pavedimo vykdymo (t. 1, b. l. 76-77), daiktų („Audi A4“) apžiūros protokolas su priedais (t. 1, b. l. 80-93), informacija apie transporto priemonės savininką (t. 1, b. l. 94), informacija iš VĮ „Regitra“ (t. 1, b. l. 95), išrašas apie kelių transporto priemonę (t. 1, b. l. 97), liudytojo T. S. papildomos apklausos protokolo vaizdo įrašas (CD) (t. 1, b. l. 108), tarnybinis pranešimas dėl D. S. ir T. S. apklausų (t. 1, b. l. 114-115), VĮ „Regitra“ pateikta informacija (t. 1, b. l. 131), VĮ „Registrų centras“ pateikta informacija (t. 1, b. l. 133-134), VĮ „Registrų centras“ informacija iš turto areštų registro (t. 1, b. l. 137-139) VĮ „Regitra“ raštas dėl informacijos pateikimo (pagarsinamas) (t. 1, b. l. 142-148) VĮ „Regitra“ raštas (pagarsinamas) (t. 1, b. l. 153-154) VĮ „Regitra“ raštas (pagarsinamas) (t. 1, b. l. 157-158) antstolio A. Š. pateikti duomenys iš vykdomųjų bylų (t. 1, b. l. 161-166), 1-196 b. l. - antstolio A. Š. pateikti duomenys iš vykdomųjų bylų (t. 2, b. l. 1-196), antstolio A. Š. pateikti duomenys iš vykdomųjų bylų (t. 3, b. l. 1-33), VŠĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (t. 3, b. l. 34), tarnybinis pranešimas dėl informacijos apie A. A. (t. 3, b. l. 35-36), tarnybinis pranešimas dėl automobilio civilinės atsakomybės draudimo (t. 3, b. l. 44-44), informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (t. 3, b. l. 45), informacija iš (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 48-49), nutarimas sujungti ikiteisminius tyrimus (t. 3, b. l.50-52), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo (t. 3, b. l. 53-54), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 55-59), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 3, b. l. 60-61), tarnybinis pranešimas dėl įvykio (t. 3, b. l. 62), liudytojo S. R. apklausos protokolas (t. 3, b. l. 65-68), pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (t. 3, b. l. 87-89), specialisto išvada (t. 3, b. l. 95-98), S. J. nutarimas (t. 3, b. l. 99-100), tarnybinis pranešimas dėl kratos ikiteisminio tyrimo byloje (t. 3, b. l. 102-103), Panevėžio apylinkės teismo nutartis (t. 3, b. l. 112-114), kratos protokolas (t. 3, b. l. 115-117), kaltinamojo charakteristika (t. 3, b. l. 118-174), Respublikinio priklausomybių ligų centro pateikta informacija (t. 3, b. l. 176), tarnybinis pranešimas dėl A. A. neatvykimo pagal šaukimą (t. 3, b. l. 179), pateikta susirašinėjimo medžiaga (t. 3, b. l. 185-188), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 5, b. l. 5-7), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (t. 5, b. l. 8-9), susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje dėl automobilio pirkimo (t. 5, b. l. 11-36), įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (t. 5, b. l. 46-48), nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (t. 5, b. l. 45-48), tarnybinis pranešimas dėl telefono pažiūros (t. 5, b. l. 53-54), išrašas iš policijos duomenų bazės (t. 5, b. l. 93-98), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, vertinimo sertifikatas, darbo sutartis (t. 5, b. l. 99-114).

III. Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

21. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.

22. Byloje kaltinamasis A. A. kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo pripažino, nors ir nurodė, kad šias medžiagas rado, nežinojo, kad tai narkotinės medžiagos, nebuvo tikras, ką ten rado, galvojo, kad tai sukamas tabakas. Jeigu būtų atsiminęs, kad turi tą maišelį, būtų jį išmetęs. Tik kai pareigūnai atidarė, sužinojo, kad atsidaro ir kita rastos dėžutės pusė.

23. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad A. A. kaltė dėl narkotinių medžiagų laikymo yra įrodyta byloje surinktais įrodymais: A. A. parodymais, 2022 m. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 4 d. specialisto išvada, Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini)2022 m. rugsėjo 14 d. raštu, liudytojų D. K. ir S. R. parodymais.

24. Byloje surinkti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis A. A. laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kanapes, kurios kiekis yra nedidelis (0, 214 g.), kas leidžia vertinti, jog padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 259 str. 2 d. Teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad kaltinamasis pagal savo asmenines savybes turėjo suprasti, jog laikoma medžiaga yra narkotinė medžiaga kanapės – jis su savimi turėjo trintuvą su narkotinės medžiagos likučiais, popieriaus lankstinuką, kuriame buvo sumaišytas tabakas ir narkotinė medžiaga, narkotinės medžiagos buvo vartojęs, kas buvo nustatyta atlikus narkotinių medžiagų testą, liudytojų policijos pareigūnų D. K. ir S. R. parodymais nustatyta, jog nuo rankinėje buvusio trintuvo sklido stiprus marichuanos kvapas, todėl, kaip neįtikinami atmestini jo argumentai, jog jis nesuprato, ką laiko, manė, jog tai sukamas tabakas.

25. Nagrinėjamoje situacijoje kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį grindžiamas tuo, kad kaltinamasis A. A., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas areštas, sąmoningai šios aplinkybės nepranešė automobilio pirkėjui S. V. ir 2021 m. gruodžio 24 d. apie 19.00 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį S. V., surašydamas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad parduoda jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pagal kurią S. V. sumokėjo 2750 eurų, tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą ir nukentėjusiajam S. V. padarė 2750 eurų turtinę žalą.

26. Kaltinamasis A. A. nepripažino, jog jis žinojo, kad parduodamam automobiliu yra taikomas areštas, tačiau šie jo parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais – liudytojo T. B. parodymais, kur jis nurodė, jog jis visą laiką nurodo, jog automobiliui taikomas turto areštas, kai šiuo pagrindu atsisako deklaruoti transporto priemonės įgijimą. Nors šios konkrečius situacijos nepamena, tačiau būtent tokią formuluotę naudoja visada. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 31 d. raštas Nr. S-4237 (t. 1, b. l. 153), kuriame nurodoma, kad A. A. žodžiu buvo informuotas, kad transporto priemonei „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikomas areštas ir dėl detalesnės informacijos rekomenduota kreiptis į transporto priemonės perleidėją arba į valstybės įmonę Registrų centrą.

27. Aplinkybę, jog kaltinamasis A. A. žinojo apie automobiliui taikomą areštą patvirtino ir liudytojas T. S., kuris nurodė, jog po automobilio pardavimo iš A. A. gal po savaitės laiko sužinojo, jog automobiliui yra taikomas areštas ir jis VĮ „Regitra“ negalėjo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persiregistruoti savo vardu. Su A. A. jie daug kartų bendravo telefonu, susirašinėjo „Messenger“ programėle. Jis tai sužinojęs iš A. A., jam pasiūlė truputį luktelti kol jis išsiaiškins su antstoliais, sakė, kad automobiliu gali naudotis kol kas neperregistravęs savo vardu, ir kad susisieks po Naujųjų metų, tą problemą išspręs, blogiausiu atveju grąžins pinigus, o jis jam automobilį, tačiau A. A. po Naujųjų metų su juo nesusisiekė. Susisiekė A. A. tik 2022 m. gegužės mėn., „Messenger“ paskambindamas ir pasakė, kad jis turi problemų su policija, nes pardavė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jam uždėtas areštas.

28. Tai, kad pardavė automobilį žinodamas, jog jam taikomas areštas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats kaltinamasis A. A., kuris nurodė, jog sužinojęs Regitroje, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali persiregistruoti savo vardu, skambino telefonu, numerio nebeturi, ir Messenger programėle bendravo su T. S., kuris jam patvirtino, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas, siūlė kol jis sutvarkys visus reikalus su antstoliais, naudotis automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo (T. S.) vardu, po visko persiregistruoti galės. Kadangi jis neturėjo laiko laukti, nes 2022 metų sausio pradžioje, tikslios datos nepamena, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), jis T. pasakė, kad nieko nelauks ir parduos automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žinodamas, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, jis 2021-12-23 socialinio tinklapio „Facebook“ skelbimų grupėse, kokiose tiksliai nepamena, įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-12-24 su juo Messenger programėlėje susisiekė pirkėjas. Už automobilį jam S. V. sumokėjo 2500 eurų, tiek kiek ir nurodyta jų abiejų pasirašytoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje. Jis parduodamas S. V. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasakė, kad automobiliui yra uždėtas areštas, kodėl jis jam to nepaaiškino nežino (t. 4, b. l. 1-4). Pagarsinus kaltinamojo parodymus teisiamajame posėdyje kaltinamasis negalėjo atsakyti, kodėl anksčiau apklausiamas nurodė šias aplinkybes, gal dėl to, jog šiuo metu aplinkybes atsimena geriau. Patvirtino, kad ant apklausos protokolo yra jo parašas.

29. Teismas sprendžia, kad duodamas pirminius parodymus jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. A. nurodė teisingas aplinkybes apie tai, jog žinojo apie parduodamam automobiliui taikomą turto areštą. Parodymai buvo duoti praėjus neilgam laikui, kai teisiamajame posėdyje jis parodymus davė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tiriamo įvykio dėl ko jo teiginys, jog aplinkybes jis atsimena geriau teisiamajame posėdyje laikytinas nelogišku. Be to, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, kas leidžia kaip įrodytą vertinti aplinkybę, jog kaltinamasis parduodamas nukentėjusiajam S. V. automobilį žinojo apie jam taikomą turto areštą ir sąmoningai šią aplinkybę nuslėpė.

30. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

31. BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas dėl objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-450-312/2019). Apgaulė reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pavyzdžiui, turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019).

32. Aukščiau aptarti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis A. A. žinojo apie automobiliui taikomą areštą, tačiau šią aplinkybę nuo automobilio pirkėjo sąmoningai nuslėpė. Savo parašu patvirtino pirkimo – paradavimo sutartyje (t. 1, b. l. 46) nurodytą, esminę reikšmę pirkėjo apsisprendimui pirkti parduodamą automobilį turėjusią aplinkybę, jog automobilis yra neareštuotas, tokiu būdu panaudojo apgaulę ir įgijo svetimą turtą.

33. Kaltinamojo siekį apgaulės būdu (nuslepiant turto arešto faktą) įgyti svetimą turtą – pinigus pagrindžia ir tai, jog jis į pirkimo – pardavimo sutartį įrašė ne savo SDK, kurio jis savo vardu parduodamam automobiliui gauti negalėjo. Nors A. A. nurodė, kad gauti SDK pakako internetinėje svetainėje suvesti automobilio duomenis, tačiau šios aplinkybės paneigtos liudytojo T. B. parodymais ir VĮ „Regitra“ rašte pateikta informacija (t. 5, b. l. 26), kuri patvirtina, kad SDK suteikiamas nurodžius transporto priemonės savininko vardą, pavardę ir transporto priemonės indentifikavimo numerį. Minimame rašte paneigiamas kaltinamojo tvirtinimas, jog anksčiau svetainėje reikėdavo suvesti mažiau duomenų tam, kad gauti SDK.

34. Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte (t. 5, b. l. 28) pateikta informacija paneigia kaltinamojo A. A. tvirtinimą, jog jis transporto priemonės pardavimą deklaravo pateikdamas pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 m. mokestinį laikotarpį.

35. Kadangi kaltinamasis žinojo apie automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikomą turto areštą, turėjo teisinę pareigą šią aplinkybę pranešti, tačiau ją sąmoningai nutylėjo parduodamas automobilį nukentėjusiajam S. V., kuris automobilio, kuriam taikomas areštas, nebūtų įsigijęs, apgaule užvaldė svetimą turtą – pinigus sumokėtus už automobilį, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.

36. Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė taikoma tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

37. BK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant, turi būti nustatytas BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-976/2018). Taigi be turto arešto, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį būtina nustatyti ir tokio areštuoto turto patikėjimo kaltininkui aplinkybę, reikšmingą sprendžiant tiek dėl šiame straipsnyje numatytos veikos subjekto, tiek dėl jos dalyko požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).

38. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis teisės aktuose nustatyta tvarka buvo paskirtas areštuoto turto saugotoju ir būtų įspėtas, jog už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį. Kadangi įstatymų leidėjas šią aplinkybę nustatė kaip būtiną taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal BK 246 str., todėl jos nenustačius atsakomybė pagal BK 246 str. 1 d. asmeniui pardavusiam areštuotą turtą negali būti taikoma.

39. Teismas pripažindamas kaltinamąjį kaltu kaltinimą jam koreguoja nurodydamas, kad kaltinamasis surašytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė, jog parduoda jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuri nėra areštuota ir pripažįsta, kad kaltinamajam S. V. sumokėjo 2500 eurų, tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą S. V. priklausantį turtą – pinigus 2500 eurų.

40. Kaltinimas koreguotinas atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, jog transporto priemonė yra neareštuota, taip pat byloje be nukentėjusiojo S. V. parodymų nėra jokių kitų įrodymų patvirtinančių, kad nukentėjusysis kaltinamajam sumokėjo 2750 Eur. Remiantis įrodymų vertinimo principu - (Testis unus testis nullus – Lot.) vieno asmens parodymai prieš kito negali turėti lemiamos reikšmės.

41. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 46-47) transporto priemonės kaina yra nurodyta – 2500 Eur, šią sutartį pasirašė abi sandorio šalys – A. A., S. V., todėl, jei S. V. pasirinko savo parašu patvirtinti žinomai neteisingus duomenis, siekdamas padėti automobilio pardavėjui išvengti valstybei mokėtinų mokesčių, toks jo veikimas būtų laikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei ir jis turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais, todėl byloje laikytina neįrodyta aplinkybė, kad kaltinamasis A. A. įgijo svetimą S. V. priklausantį turtą – pinigus 2750 eurų.

IV. Bausmės skyrimas

42. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. gali būti skiriamos viešųjų darbų, baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės.

43. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d. gali būti skiriamos viešųjų darbų, baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto arba bausmės.

44. Skirdamas A. A. bausmę už padarytas nusikalstamas veiką, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).

45. Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta to, jog jis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 259 str. 2 d. Kaltinamasis pirmoje apklausoje dėl šios veikos parodymus duoti atsisakė. Vėliau tik juos davė ir pripažino tik tas aplinkybes, kurios neginčijamai įrodytos – specialisto išvada nustatyta, kad pas jį rastos medžiagos yra narkotinė medžiaga (kanapės), atlikus narkotikų testą kaltinamojo organizme rasta narkotinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio. Duodamas parodymus dėl šios nusikalstamos veikos teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, jog šias medžiagas rado, nežinojo, kad tai narkotinės medžiagos, nebuvo tikras, ką ten rado, galvojo, kad tai sukamas tabakas. Jeigu būtų atsiminęs, kad turi tą maišelį, būtų jį išmetęs. Tik kai pareigūnai atidarė, sužinojo, kad atsidaro ir kita rastos dėžutės pusė. Taigi, jis iš esmės veikos nepripažino, jo parodymai ir gailestis dėl nusikalstamos veikos nelaikytini nuoširdžiai. Jis nurodė, jog nesuprato, ką laiko, t. y. neigė veikos subjektyviosios pusės požymį kaltę, o ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis pripažino veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi.

46. Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis dirba, save išlaiko, tvarkosi gyvenimą. Kaltinamojo gynėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra numatyta įstatyme, ji niekaip nėra susijusi su padarytomis nusikalstamomis veikomis. Taipogi pažymėtina, jog visi suaugę ir darbingi asmenys natūralu, kad save išlaiko, savo darbu užsidirba pragyvenimui, todėl tai visuomenėje yra laikoma norma ir šis elgesys nelaikytinas dėl padarytų veikų kaltinamajam atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

47. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta.

48. Nustatant A. A. bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi baigtas tyčines veikas – baudžiamąjį nusižengimą susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta turtinėms teisėms ir interesams. Jis praeityje teistas 4 kartus (t. 3, b. l. 142-170), taip pat ir už nusikaltimus turtinėms teisėms ir interesams (BK 180 str. 1 d.), nors teistumai yra išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 3, b. l. 126-141), bendras kaltinamojo darbo stažas Lietuvos Respublikoje šiek tiek daugiau nei 2 mėnesiai (t. 3, b. l. 124), pateikė darbo sutartį, kad yra įdarbintas (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 102-118), teisės vairuoti nurodo neturintis (t. 5, b. l. 15), eilę kartų yra baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, nustatyto greičio viršijimą, vairavimą neblaiviam.

49. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos laisvės apribojo bausmės savo dydžiu artimos vidurkiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį dirbti (tęsti darbą) ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

50. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. jas iš dalies sudedant.

V. Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

51. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

52. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

53. Byloje nukentėjusysis S. V. pareiškė civilinį ieškinį 2750 Eur sumai dėl jam nusikalstama veika padarytos žalos (t. 1, b. l. 68). Nukentėjusysis taip pat pareiškė ir prašymą palikti jam sąžiningai įgytą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip sąžiningam įgijėjui. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jei automobilis būtų paliktas jam jis civilinį ieškinį atsiimtų (t. 4, b. l. 182).

54. Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo pareikšti prašymai dėl civilinio ieškinio priteisimo ir automobilio jam priteisimo yra vienas kitam prieštaraujantys, nes tuo atveju jei nukentėjusiajam būtų paliktas automobilis ir priteista už automobilį sumokėta suma jis nepagrįstai praturtėtų gaudamas ir turtą ir už jį sumokėtus pinigus.

55. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pirkimo – pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar šalys transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainą; ar tik po to, kai daikto pardavėjas išregistruoja daiktą iš viešojo registro; ar tik po to, kai šalys ar viena iš jų įregistruoja pirkimo – pardavimo sutartį, jeigu ji turi būti registruojama. Jeigu sutartyje tokių ar panašių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą.

56. Nagrinėjamu atveju pagal 2021 m. gruodžio 21 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį joks kitas nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momentas nenustatytas, todėl nuosavybės teisę į automobilį perėjo nuo jo perdavimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis).

57. Aukščiau nurodyta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kol ji nepripažinta negaliojančia ir niekine, galioja. Kol sutartis nėra nuginčyta nėra pagrindo nustatyti juridinį faktą, kas iš esmės gali būti atliekama tik civilinėje byloje ir pripažinti transporto priemonę S. V. nuosavybe.

58. Aukščiau nurodyti klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai civilinėje byloje, nes nuosavybės klausimo sprendimas šioje byloje turėtų įtakos ir byloje nedalyvaujančių asmenų teisėms – kreditorių, kurių interesams užtikrinti ir buvo taikytas areštas automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

59. Nukentėjusysis norėdamas gauti padarytos žalos atlyginimą galėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją (šalių atstatymą į pradinę) padėtį. Tokiu atveju teismas pripažinęs sutartį negaliojančia bei taikęs restituciją galėtų atstatytų šalis į pradinę padėtį iki ginčijamų sandorio sudarymo – asmuo įgijęs automobilį turėtų jį grąžinti pardavėjui, o pardavėjas pirkėjui už automobilį sumokėtus pinigus (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-463-852/2020 ir kt.). S. V. taip pat gali teikti ieškinį dėl registracijos duomenų pakeitimo, kreiptis į antstolį dėl arešto automobiliui panaikinimo ir kitais būdais ginti savo pažeistas teises.

60. Šiuo atveju esant nenuginčytai transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai, nesant galimybių baudžiamojoje byloje taikyti restitucijos, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

VI. Procesiniai klausimai

61. Daiktai – automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikomas pas S. V., adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, darbo sutarties kopija ir vertimas į Lietuvių kalbą, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti ten pat. Vokas, kuriame rankų nuoplovos, trintuvas ir tuščios pakuotės, 2022-10-20 nutarimu priduotas saugojimui į Panevėžio apskr. VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugyklą pridavimo kvitas B serija BBB Nr. 0010679, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

62. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti A. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 10 (dešimtiems) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti (tęsti darbą) ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

pripažinti A. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti (tęsti darbą) ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir A. A. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti (tęsti darbą) ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

S. V. pareikštą civilinį ieškinį ir prašymą palikti jam nuosavybės teise automobilį, palikti nenagrinėtus.

Daiktus – automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikomą pas S. V., adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, darbo sutarties kopija ir vertimą į Lietuvių kalbą, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti ten pat; voką, kuriame rankų nuoplovos, trintuvas ir tuščios pakuotės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.