Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2021-10-20 · Administracinė byla Nr. eA-2951-968/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
eA-2951-968/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03865-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Trečiasis asmuo
L. G.
Administracinė byla Nr. eA-2951-968/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03865-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – L. G., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 3R-925 (2.13.1) „Dėl L. G. 2020 m. kovo 18 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. gavo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pranešimą dėl atsiliepimo į L. G. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-6850-67112019 (toliau – ir Civilinė byla) pateikimo. Vykdydamas teismo įpareigojimą antstolių informacinėje sistemoje bei su ja susijusiose duomenų bazėse patikrino L. G., kaip vykdomosios bylos dalyvės, dėl kurios pareiškėjas buvo atlikęs vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, būtinuosius duomenis. Informacija, su kuria susipažino, buvo atskleista tik L. G. ir teismui. L. G. ieškiniu prašė priteisti žalą, patirtą nuo 2003 m. iki 2019 m. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams teikiant duomenis apie anksčiau atliktus vykdymo veiksmus, bylinėjimąsi su ieškove. Dėl to buvo būtina surinkti visus galimus duomenis apie ieškovę. Antstolių informacinėje sistemoje nebuvo visų duomenų, todėl buvo poreikis ieškoti informacijos kitose duomenų bazėse ir / ar registruose.

2.2. Pareiškėjas su būtinaisiais duomenimis susipažino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsniu. Net ir pasibaigus priverstinio vykdymo procesui, atitinkamai privalomi atlikti administravimo veiksmai ir įstatyminių pareigų atlikimas, toks kaip susirašinėjimas su skolininkais ar kitais proceso dalyviais, institucijomis, bylinėjimasis specialia tvarka ir pan., kadangi šie procesai pasibaigia ne visada kartu su vykdomosios bylos užbaigimu (Antstolių įstatymo 27 str. 5 d.). Antstoliui atliekant vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo funkcijas, o taip pat atliekant ir kitas jam pagal veiklą priskirtas administravimo prievoles ir funkcijas, jam pagal įstatymą yra suteikta teisė susipažinti su informacija apie skolininką bei trečiuosius asmenis siekiant nustatyti nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su ieškovės, buvusios 7 vykdomųjų bylų dalyvės, asmens duomenimis. Dėl to laikytina, kad jis, kaip teismo antstolis, nepažeidė asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Įrodymų teikimas teismui vykdant teismo nurodymą negali būti vertinamas kaip asmens duomenų teikimas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 6 straipsnio prasme.

2.3. L. G., pateikusi ieškinį teismui, aiškiai išreiškė sutikimą pareiškėjui tvarkyti jos duomenis, o atsakovas sprendimą priėmė praleidęs ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytą terminą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

Šalies argumentai

3.1. L. G. teismui pateikė ieškinį dėl pareiškėjo 2005 m. atliktų išieškojimo veiksmų ir prašė teismo priteisti dėl šių veiksmų patirtą neturtinę žalą. Iš pareiškėjo atsiliepimo į ieškinį matyti, kad jis analizavo savo kontoroje nuo 2003 m. iki 2006 m. vykdytas vykdomąsias bylas, teismo prašė taikyti ieškinio senatį dėl to, kad nuo ieškinyje ir atsiliepime vertinamųjų veiksmų iki L. G. ieškinio pateikimo teismui momento praėjo daugiau kaip 14 metų. Pareiškėjas atsiliepime teismui naudojo tik senus (2003–2006 m.), savo paties kontoroje atliktų vykdomųjų bylų L. G. asmens duomenis bei nenaudojo jokių kitų jos asmens duomenų (darbo užmokesčio, draudimo, nedarbingumo ir kt.), kuriuos galima gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje.

3.2. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, vykdydamas šias funkcijas turi teisę gauti informaciją iš valstybės registrų (taip pat ir iš Sodros informacinės sistemos), tačiau ši teisė nereiškia, kad antstolis, vien dėl to, kad vykdo (ar juo labiau vykdė praeityje) asmens vykdomąją bylą turi teisę šio asmens duomenis rinkti iš valstybės registrų. L. G. skundo nagrinėjimo metu antstolis nepateikė jokio jos asmens duomenų tvarkymą (rinkimą iš Sodros informacinės sistemos) pagrindžiančio teisinio pagrindo, numatyto 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje, abstrakčiai paminėjo ADTAĮ, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Antstolių įstatymo normas, kurios nesuteikė jam pagrindo, neatliekant vykdymo veiksmų ir nesant tam tikro faktinio poreikio, rinkti kitos Civilinės bylos šalies asmens duomenis rengiant teismui atsiliepimą.

Atsiliepimas

3.3. Viena bylos šalis rinkti informaciją apie kitą bylos šalį gali BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais arba tam pagrindą suteikus bylą nagrinėjančiam teismui. Pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, nei vykdė jam pavestas viešosios valdžios funkcijas, numatytas Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, nei naudojo surinktus iš Sodros informacinės sistemos duomenis apie L. G. teismui pateiktame atsiliepime, todėl pareiškėjas rinko L. G. asmens duomenis be teisėto pagrindo ir teisėto tikslo, pažeidė teisėtumo principą, įtvirtintą BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir dėl to jam buvo skirtas įspėjimas.

Šalies argumentai

3.4. Pareiškėjo atsiliepimo į L. G. ieškinį teismui pateikimas negali būti vertinamas kaip asmens skundas dėl pareiškėjo veiklos, kaip tai nustatyta Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Jokie teisės aktai nenustato, kad ieškinį gali išnagrinėti antstolis, ieškinių nagrinėjimas ir sprendimų dėl jų priėmimas yra išimtinai teismų prerogatyva.

3.5. Nei teismui, nei Inspekcijai pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismas jį įpareigojo pateikti L. G. Sodros informacinės sistemos išrašą ar jame nurodytą informaciją. Teismo įpareigojimas pateikti įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai, negali būti vertinamas kaip įpareigojimas pateikti valstybės registruose (taip pat ir Sodros informacinėje sistemoje) esančią informaciją apie ieškovę. Be to, pareiškėjas kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui nei Sodros informacinės sistemos, nei jokių kitų dokumentų (išrašų) apie L. G. nepateikė.

3.6. L. G. į Inspekciją kreipėsi ne dėl to, kad pareiškėjas tam tikrus duomenis ir informaciją pateikė teismui, o dėl to, kad pareiškėjas rinko jos asmens duomenis Sodros informacinėje sistemoje ir Inspekcija būtent šiuo aspektu nagrinėjo skundą ir priėmė Sprendimą.

3.7. Pareiškėjas negali remtis sutikimu kaip teisėtu asmens duomenų tvarkymo pagrindu, kadangi nėra pateikta jokių duomenų, kad L. G. sutiko su jos asmens duomenų tvarkymu (duomenų rinkimu Sodros informacinėje sistemoje), priešingai, pastaroji skundžia tokį asmens duomenų tvarkymą.

3.8. L. G. skundas Inspekcijoje gautas 2020 m. kovo 20 d., o Sprendimas priimtas 2020 m. spalio 26 d., todėl Inspekcija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Sprendimas priimtas praleidus įstatyme įtvirtintą skundo nagrinėjimo terminą, tačiau nesutinka, kad Sprendimas dėl to turi būti panaikintas. Nei ADTAĮ, nei BDAR nėra numatyti skundo nagrinėjimo terminai, kuriems suėjus skundas nebegali būti nagrinėjamas ir pripažįstamas pagrįstu. Tik ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinė bauda gali būti paskirta praėjus ne daugiau kaip 2 metams nuo pažeidimo padarymo dienos, tačiau pareiškėjui ir nebuvo paskirta administracinė bauda, todėl ši ADTAĮ nuostata nėra aktuali. Nuo skundžiamų veiksmų atlikimo nėra praėję ir 2 metai. Inspekcija neturėjo tyčios vilkinti skundo nagrinėjimą, dėjo visas pastangas aiškintis galimo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, siekiant nustatyti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, tačiau dėl didėjančio darbo krūvio, gaunamų skundų pobūdžio ir sudėtingumo, kintančio valstybės tarnautojų skaičiaus skundo nagrinėjimas Inspekcijoje užtruko.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo atliktas duomenų rinkimas iš Sodros informacinės sistemos nebuvo susijęs su išnagrinėta civiline byla. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pritarė Inspekcijos atsiliepime išdėstytiems argumentams.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:

Šalies argumentai

6.1. L. G. 2020 m. kovo 20 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, kuriame nurodė, kad pareiškėjas Civilinės bylos nagrinėjimo metu iš antstolių informacinės sistemos ir su ja susijusių duomenų bazių (tarp jų Sodros informacinės sistemos) galimai neteisėtai rinko L. G. asmens duomenis, kurie nebuvo susiję su teisme išnagrinėta civiline byla. Kartu su skundu pateikė 2020 m. sausio 6 d. Sodros informacinės sistemos išrašą, kuriame matyti, jog antstolis pareiškėjas 2019 m. gruodžio 17 d. du kartus tikrino Sodros duomenų bazėje esančius L. G. asmens duomenis, tikrinimo priežastis „antstolis įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymui“.

Atsiliepimas

6.2. Pareiškėjas Inspekcijai 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai įpareigojo jį pateikti atsiliepimą į L. G. ieškinį. Siekdamas teismui pateikti objektyvią informaciją, jis antstolių informacinėje sistemoje bei su ja susijusiose duomenų bazėse peržiūrėjo savo žinioje esančias ir buvusias vykdomąsias bylas ir jų dalyvius bei tokiu būdu tikrino L. G. asmens duomenis. Jokie asmeniniai L. G. duomenys nebuvo paviešinti, visi jie pateikti teismui.

6.3. Inspekcija, atsižvelgdama į BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, įvertinusi pareiškėjo rašte nurodytą informaciją, jog jis asmens duomenų apie L. G. iš Sodros informacinės sistemos rinkimo metu neatliko vykdymo veiksmų ir tai, kad Inspekcija nustatė, kad nebuvo poreikio tokio pobūdžio informaciją rinkti apie kitą Civilinės bylos šalį rengiant teismui atsiliepimą, padarė išvadą, kad remiantis BDAR pareiškėjas atliko neteisėtus duomenų tvarkymo veiksmus ir taip pažeidė L. G. teises, todėl vadovaujantis ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu nusprendė L. G. 2020 m. kovo 18 d. skundą pripažinti pagrįstu, skirti antstoliui V. D. papeikimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį apskundė teismui.

7. Teismas aptarė ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį, BDAR 4 straipsnio 1–2 punktus, 5 straipsnio 1–2 dalis, 6 straipsnį, 9 straipsnį ir pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas rinko asmens duomenis apie L. G. iš Sodros informacinės sistemos ir su jais susipažino. Teismas nurodė, kad duomenų rinkimas priskiriamas prie asmens duomenų tvarkymo.

8. Teismas analizavo Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad duomenų rinkimo metu pareiškėjas dėl L. G. neatliko Antstolių įstatymo nustatyta tvarka jokių vykdomųjų veiksmų, kurie būtų suteikę teisę teisėtai rinkti informaciją įstatymu antstoliams pavestai priverstinio vykdymo funkcijai (prievolei) realizuoti. Teismas pažymėjo, kad L. G. nebuvo pateikusi jokio skundo / prašymo ar kito pasiteiravimo Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, todėl atmetė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis įgijo teisę rinkti L. G. asmens duomenis Sodros informacinėje sistemoje Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir / ar 27 straipsnio 5 dalies pagrindu.

9. Teismas, susipažinęs su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose išnagrinėta civiline byla Nr. e2-277-671/2020, nustatė, jog ginčas joje buvo kilęs dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovė L. G. teigė patyrusi dėl antstolio V. D. veiksmų ar neveikimo nuo 2003 m. iki 2006 m. dėl vykdytų skolų išieškojimo iš A. G. komercinės įmonės. 2005 m. balandžio 22 d. antstolis areštavo L. G. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir jį iš varžytynių pardavė. Antstolis atsiliepime teismui pateikė duomenis apie antstolio kontoroje nuo 2003 m. iki 2006 m. vykdytas vykdomąsias bylas, kuriose dalyvavo L. G.. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nekvestionavo antstolio teisės pateikti jo žinioje esančių vykdomųjų bylų duomenis, tačiau papildomų kitos civilinio proceso šalies aktualių ieškinio pareiškimo dienai Sodros duomenų rinkimo poreikio pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginį, jog jis turėjo teisę 2019 m. gruodžio 17 d. rinkti asmens duomenis apie L. G., nes pastaroji teismo prašė ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, be to melagingai teigė, kad niekur nedirba, neturi jokio turto, teismas pažymėjo, jog atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimus sprendžia teismas, o ne civilinio proceso dalyviai. Pareiškėjas, kaip atsakovas nurodytame civiliniame procese, gavo teismo priimtą civilinį ieškinį su pranešimu dėl atsiliepimo į jį pateikimo. Šalies teisės ir pareigos nurodytos CPK 42 straipsnyje, o atsiliepimams į ieškinį keliami reikalavimai nurodyti CPK 142 straipsnyje, todėl teismas nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovu, kad pareiškėjas nepagrindė, kam buvo reikalinga 2019 m. gruodžio 17 d. rinkti L. G. asmens duomenis iš Sodros informacinės sistemos ir / ar su jais susipažinti, kadangi jie kaip įrodymas teismui taip ir nepateikti. Teismas nurodė, jog nėra jokių duomenų, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai būtų pavedę ar įpareigoję pareiškėją tokius duomenis apie kitą proceso šalį rinkti.

11. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, jog jis duomenis rinko, nes L. G., teismui pateikusi ieškinį, davė jam sutikimą tokius duomenis rinkti. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad antstolis kreipėsi į L. G. su prašymu leisti jam susipažinti su jos asmens duomenimis Sodros informacinėje sistemoje ir, kad jis tokį sutikimą buvo gavęs.

12. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo veiksmus nei nurodyta Inspekcijos Sprendime. Įvertinęs tai, jog pareiškėjas neatliko Antstolių įstatyme nustatytų vykdymo veiksmų, byloje nenustatyta ir faktinio poreikio rinkti civilinei bylai vienos iš byloje dalyvaujančių asmens duomenis iš Sodros informacinės sistemos ar su jais susipažinti, nesant pateikto asmens duomenų subjekto sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis, teismas sprendė, kad Inspekcija tinkamai ir visapusiškai ištirtų įrodymų kontekste padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas neturėjo (jo nepagrindė) teisėto pagrindo rinkti asmens duomenis apie L. G. Sodros informacinėje sistemoje ir su jais susipažinti, todėl toks pareiškėjo elgesys buvo neteisėtas asmens duomenų tvarkymo prasme ir tokiu būdu jis pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą.

13. Teismas aptarė ADTAĮ 30 straipsnio 1–2 dalį ir nustatė, kad L. G. skundas Inspekcijoje gautas 2020 m. kovo 20 d., o Sprendimas priimtas 2020 m. spalio 26 d. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcija vieną mėnesį praleido terminą išnagrinėti L. G. skundą, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo naikinti Sprendimą, kadangi nenustatyta, jog nurodyto termino praleidimas būtų lėmęs visapusišką ir objektyvų aplinkybių nustatymą ir pagrįstų išvadų dėl skundo padarymą. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nurodyto procedūrinio termino praleidimą laikyti esminiu procedūros pažeidimu ir vien dėl to naikinti Sprendimą.

14. Aptaręs BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktą, teismas nusprendė, kad atsakovas turėjo kompetenciją paskirti nurodyto pobūdžio poveikio priemonę, o pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų dėl paskirtos poveikio priemonės.

III.

15. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto pirmosios instancijos teismui argumentus, bei papildomai nurodo, kad:

16.1. Teismo išvada, jog pareiškėjas dėl L. G. neatliko jokių veiksmų, suteikiančių teisę rinkti duomenis, yra visiškai nepagrįsta ir tinkamai nemotyvuota. Teisinis reguliavimas numato, kad antstoliui, atliekant vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją ir siekiant vykdymo tikslo, suteikta teisė rinkti informaciją apie skolininką bei trečiuosius asmenis siekiant nustatyti nurodytas aplinkybes. Ieškinio pobūdis buvo betarpiškai susijęs su vykdymo veiksmais, akivaizdu, kad Civilinė byla buvo nagrinėjama dėl pareiškėjo, kaip antstolio funkcijas vykdžiusio asmens veiksmų, o ieškovė buvo neva nukentėjusioji vykdymo proceso dalyvė. L. G. vykdomosios bylos buvo suarchyvuotos ir sunaikintos, todėl pareiškėjui tapo prieinami tik registro duomenys, pvz., L. G. draudžiamasis valstybinio socialinio draudimo laikotarpis, kuomet atliekant vykdymo veiksmus (nuo 2002 m. iki 2005 m.), L. G. dirbo buvusio sutuoktinio A. G. komercinėje įmonėje. Sprendimas skirti nuobaudą antstoliui prasilenkia su elementaria logika ir apriboja antstolio galimybes apsiginti nuo nepagrįstų ieškinių. Nepasinaudojus antstoliui prieinamais registrais, nebūtų įmanoma atkurti visos buvusios situacijos. Pareiškėjas, vykdydamas pareigas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, rinko informaciją tam tikruose registruose apie buvusios skolininkės asmens duomenis, tinkamai siekiant nurodyto tikslo (ADTAĮ 5 str. 1 d. 5 ir 6 p.).

16.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, kam buvo reikalinga 2019 m. gruodžio 17 d. rinkti L. G. asmens duomenis iš Sodros informacinės sistemos ir / ar su jais susipažinti, kadangi jie kaip įrodymas teismui taip ir nepateikti. Surinkti duomenys buvo įvertinti bei teismui pateikti tik tie duomenys, kurie, pareiškėjo manymu, buvo svarbūs civilinei bylai. Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 17 d. atsiliepimo į ieškinį 6 punkte aiškiai nurodoma, jog buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad L. G. vykdymo proceso eigoje dirbo savo sutuoktinio A. G. komercinėje įmonėje, t. y. turėjo draudžiamąjį valstybinio socialinio draudimo laikotarpį.

16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad antstolis kreipėsi į L. G. su prašymu leisti jam susipažinti su jos asmens duomenimis Sodros informacinėje sistemoje ir, kad jis tokį sutikimą buvo gavęs. Nei ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nei 2 straipsnio 12 dalyje konkrečiai neįtvirtinta kokia forma turi būti išreikšta duomenų subjekto valia, svarbu, kad ji būtų išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Analizuojamu atveju ieškovė savo valią išreiškė pateikdama ieškinį teismui, ir ši išraiškos forma ADTAĮ kontekste yra tinkama. Asmens duomenų apsaugos tikslas – apsaugoti duomenis nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio, minimizuoti galimybę šiai informacijai būti atskleistai kitiems asmenims – nebuvo pažeistas, pareiškėjo surinkti duomenys iš esmės buvo panaudoti teisminiame procese. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato pareigą antstoliui visapusiškai išnagrinėti pareiškėjų prašymus (tame tarpe ir ieškinius) bei pateikti visą aktualią informaciją.

16.4. Nors teismas konstatavo, jog atsakovas praleido vieną mėnesį terminą išnagrinėti L. G. skundą, tačiau jis šio procedūrinio termino praleidimo nelaikė esminiu pažeidimu. ADTAĮ 30 straipsnyje nurodytas 6 mėnesių nuo skundo gavimo jo išnagrinėjimo terminas. Senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog nustatyti senaties terminai atitinkamiems veiksmams atlikti drausmina proceso dalyvius, suteikia teisinį apibrėžtumą. Tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido naikinamąjį terminą, todėl negalėjo ir neturėjo teisės priimti Sprendimą.

Atsiliepimas

17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas laikosi savo pozicijos, išdėstytos atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir papildomai pažymi, kad:

17.1. Skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu antstolis iš viso nepateikė jokio L. G. asmens duomenų tvarkymą pagrindžiančio teisinio pagrindo, numatyto BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, abstrakčiai paminėjo ADTAĮ, CPK, Antstolių įstatymo normas, kurios nesuteikė jam pagrindo, neatliekant vykdymo veiksmų ir nesant tam faktinio poreikio, rinkti kitos Civilinės bylos šalies asmens duomenis rengiant teismui atsiliepimą. Pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, nevykdė jam pavestų viešosios valdžios funkcijų, numatytų Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

17.2. Pareiškėjas aplinkybės, kad visa vykdomųjų bylų medžiaga yra sunaikinta, nenurodė nei skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai, nei skunde teismui, todėl ši aplinkybė negalėjo būti įvertinta priimant sprendimus tiek Inspekcijoje, tiek teisme, ir apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti vertinama.

17.3. Antstolis, teikdamas apeliacinį skundą, remiasi ADTAĮ, galiojusio iki 2018 m. liepos 15 d., nuostatomis. Šiuo metu galiojančiame ADTAĮ nėra nustatytas sutikimo apibrėžimas ir šiuo metu asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja ne tik ADTAĮ, bet ir BDAR. Pareiškėjas neabejotinai negali remtis sutikimu kaip teisėtu asmens duomenų tvarkymo pagrindu, kadangi nėra pateikta jokių duomenų, kad L. G. sutiko su tokiu jos asmens duomenų tvarkymu, priešingai, pastaroji skundė tokį asmens duomenų tvarkymą, o pareiškėjo teiginiai, kad kreipimasis ieškiniu į teismą savaime reiškia, kad ieškovas sutinka su tokiu asmens duomenų tvarkymu ar gali tikėtis tokio jo asmens duomenų tvarkymo, yra neatitinkantys BDAR nuostatų.

17.4. Nėra suprantama, kodėl pareiškėjas L. G. ieškinį teismui vertina kaip jam pateiktą prašymą pagal minėtą Antstolių įstatymą. Pareiškėjas privalėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, kadangi tai padaryti jį įpareigojo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai. Ieškinys teismui negali būti vertinamas kaip asmens skundas dėl jo veiklos, kaip tai buvo numatyta Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Juo labiau, jokie teisės aktai nenumato, kad ieškinį gali išnagrinėti antstolis, ieškinių nagrinėjimas ir sprendimų dėl jų priėmimas yra išimtinai teismų prerogatyva.

17.5. Trečiojo suinteresuoto asmens skundas Inspekcijoje nebuvo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, taip pat nebuvo nagrinėjamas tokia tvarka teisme ir teikiant apeliacinį skundą yra kreipiamasi ne į bendrosios kompetencijos teismą, kuris nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, o į specializuotą administracinį teismą. Inspekcija neginčija, kad sprendimas priimtas praleidus įstatyme įtvirtintą skundo nagrinėjimo terminą, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti Sprendimą. ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių skundo nagrinėjimo terminas negali būti vertinamas kaip naikinamasis, kadangi, net suėjus šiam terminui, Inspekcija turi pareigą išnagrinėti asmenų skundus. ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra numatyti skundo nagrinėjimo nutraukimo pagrindai ir įstatymų leidėjas neįtvirtino teisės ir (ar) pareigos Inspekcijai nutraukti skundo nagrinėjimą, jei jis trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Nei ADTAĮ, nei BDAR nėra numatyti skundo nagrinėjimo terminai, kuriems suėjus, skundas nebegali būti nagrinėjamas ir pripažįstamas pagrįstu.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl naujo argumento, susijusio su bylos suarchyvavimu, dėl nesančio sutikimo tvarkyti L. G. asmens duomenis, dėl ieškinio traktavimo kaip prašymą pagal Antstolių įstatymą, dėl vieno mėnesio termino praleidimo ir akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas duomenis apie L. G. rinko atlikdamas antstolio funkcijas. Į teismą buvo kreiptasi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo atsikirtimai dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą buvo grindžiami civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą ir tam jokia informacija iš Sodros duomenų bazės apie trečiojo suinteresuoto asmens padėtį Civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo reikalinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 26 d. sprendimo „Dėl L. G. 2020 m. kovo 18 d. skundo“, kuriuo Inspekcija, nustačiusi, kad pareiškėjas antstolis, būdamas atsakovu Civilinėje byloje (joje buvo nagrinėjamas jo, kaip antstolio, veiksmais galbūt padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas), be teisėto pagrindo ir teisėto tikslo rinko kitos Civilinės bylos šalies asmens duomenis Sodros informacinėje sistemoje (toliau – ir ginčo asmens duomenys), ir konstatavusi, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, pareiškėjui skyrė papeikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas ginčo asmens duomenis rinko tuo metu, kai neatliko Antstolių įstatyme nustatytų vykdymo veiksmų, byloje nenustatytas poreikis rinkti Civilinei bylai vienos iš byloje dalyvaujančių asmenų asmens duomenis iš Sodros informacinės sistemos ar su jais susipažinti, ginčo asmens duomenys buvo renkami nesant pateikto asmens duomenų subjekto (t. y. L. G.) sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis.

21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis BDAR kylančių imperatyvų nepažeidė, kadangi (i) informaciją apie ginčo asmens duomenis jis rinko vykdydamas antstolio pareigas, nes Civilinėje byloje pareikšto ieškinio pobūdis buvo betarpiškai susijęs su jo atliktais vykdymo veiksmais, Civilinė byla buvo nagrinėjama dėl pareiškėjo, kaip antstolio funkcijas vykdžiusio asmens, veiksmų, o ieškovė Civilinėje byloje (t. y. L. G.) buvo galbūt nukentėjusioji vykdymo proceso dalyvė; (ii) nepasinaudojus antstoliui prieinamais registrais, jis nebūtų galėjęs atkurti visos buvusios situacijos, susijusios su vykdymo procesu; (iii) surinkti ginčo asmens duomenys buvo įvertinti bei Civilinę bylą nagrinėjusiam teismui teiktame atsiliepime į ieškinį pateikti tik tie ginčo asmens duomenys, kurie, pareiškėjo manymu, buvo svarbūs tai bylai išnagrinėti.

22. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl šių esminių faktinių aplinkybių: pareiškėjas antstolis 2019 m. gruodžio 17 d. du kartus tikrino Sodros duomenų bazėje esančius L. G. asmens duomenis (tikrinimo priežastis „Duomenis naudoja antstolis įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų priverstiniam vykdymui“); tą pačią dieną (t. y. 2019 m. gruodžio 17 d.) pareiškėjas teikė atsiliepimą į ieškinį Civilinėje byloje, kurią L. G. inicijavo, pateikusi ieškinį dėl pareiškėjo, kaip antstolio, veiksmais galbūt padarytos neturtinės žalos atlyginimo pastarajam atliekant skolos išieškojimo veiksmus iš A. G. komercinės įmonės laikotarpiu nuo 2003 iki 2006 metų (toliau – ir išieškojimo laikotarpis); iš pareiškėjo (antstolio) 2019 m. gruodžio 17 d. į Civilinę bylą pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio nustatyta, kad Civilinėje byloje antstolis, be kita ko, įrodinėjo, kodėl išieškojimo laikotarpiu vykdant išieškojimus iš A. G. komercinės įmonės solidariai atsakingais pagal prievolę prieš kreditorius buvo laikomi tiek A. G., tiek L. G., o savo poziciją jis grindė, be kitų, ir faktine aplinkybe, kad L. G. vykdymo proceso eigoje dirbo savo sutuoktinio A. G. komercinėje įmonėje (žr. atsiliepimo į ieškinį Civilinėje byloje 6 p.).

23. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 17 d. iš Sodros duomenų bazės surinko daugiau duomenų, negu jų reikėjo į Civilinę bylą teiktam atsiliepimui parengti, ar kad jis surinktus ginčo asmens duomenis būtų panaudojęs kitu, nei paminėtas, tikslu.

24. Atsižvelgiant į nagrinėjamos administracinės bylos dalyką, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar antstolis, kuriam pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, tiesiogiai kildinamos iš galbūt netinkamo pareigų atlikimo vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, atlyginimo, net ir pasibaigus įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymui, gali tvarkyti asmenų, tiesiogiai dalyvavusių vykdomųjų dokumentų vykdymo procese, asmens duomenis (t. y. rinkti informaciją apie juos), pasinaudodamas visais tais informacijos apie asmens duomenis gavimo būdais, kuriais jis turėjo teisę pasinaudoti vykdomųjų dokumentų vykdymo procese.

25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo 2019 m. gruodžio 17 d. atlikti veiksmai renkant ginčo asmens duomenis iš Sodros duomenų bazės atitinka BDAR įtvirtintą asmens duomenų tvarkymo sampratą. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenimis laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 2 punktu „duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis <...> priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas <...>“.

26. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

27. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi nesant nė vieno teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija esą nagrinėjamu atveju ginčo asmens duomenys galėjo būti tvarkomi vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BDAR 4 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, jog duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad L. G. sutiko su jos asmens duomenų tvarkymu, priešingai, trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip jau buvo minėta, kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl galimai neteisėtai renkamų jos asmens duomenų, taigi sutiktina su atsakovo procesiniame dokumente išreikšta pozicija, jog pareiškėjas neabejotinai negali remtis sutikimu kaip teisėtu asmens duomenų tvarkymo pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi su ieškiniu į teismą, savaime nereiškia, kad egzistuoja laisva valia duotas sutikimas tvarkyti jo asmens duomenis.

29. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, susiklosčius tokioms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo atliktas ginčo asmens duomenų tvarkymas (tokiu tikslu ir tokia apimtimi, kokia tai buvo atliekama) nebuvo susijęs su pareiškėjo, kaip antstolio, funkcijų atlikimu, buvo vykdomas pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir negali būti pateisinamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga.

30. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ar įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis antstoliui suteikia teisę atliekant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų [inter alia Sodros duomenų bazės], kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Antstolių įstatymo 16 str. 1 d.).

31. Nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai aiškinant paminėtas Antstolių įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad antstoliui (valstybės įgaliotam asmeniui) Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymo metu neatlygintinai gauti informaciją, reikalingą šiai antstolio funkcijai atlikti, iš Sodros duomenų bazės (įskaitant ir asmens duomenis). Pabrėžtina, kad tokia antstolio teisė išlieka ir tuo atveju, kai tam pačiam antstoliui, kurio įgaliojimai nėra pasibaigę, yra pareiškiamas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, tiesiogiai kildinamos iš galbūt netinkamo to paties vykdomųjų dokumentų vykdymo, atlyginimo, net ir tais atvejais, kai tokių funkcijų vykdymas yra pasibaigęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, informacijos iš Sodros duomenų bazės (įskaitant ir asmens duomenis) gavimas tokiais atvejais yra tiesiogiai susijęs su būtinybe įrodyti, kad konkrečią funkciją antstolis įvykdė nepažeisdamas įstatymų ir tinkamai įvertinęs visas faktines aplinkybes, todėl tokios informacijos gavimas ginantis nuo vėlesnių su tuo susijusių kaltinimų, negali būti vertinamas kaip „nesusijęs su antstolio funkcijų atlikimu“, tokiems atvejams Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, nėra taikomas. Atitinkamai asmens duomenų tvarkymas paminėtu tikslu, jeigu tai daroma laikantis BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, tiesiogiai susijęs su antstoliui (valstybės įgaliotam asmeniui) įstatymu pavestų funkcijų vykdymu ir atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtintą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą.

32. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje (žr. šio sprendimo 22, 23 p.), ginčo asmens duomenų rinkimo teisėtumas yra pateisinamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga. Pareiškėjas antstolis, gavęs Civilinę bylą nagrinėjusio teismo nurodymą pateikti atsiliepimą į L. G. ieškinį dėl pareiškėjo, kaip antstolio, veiksmais galbūt padarytos neturtinės žalos atlyginimo pastarajam atliekant skolos išieškojimo veiksmus iš A. G. komercinės įmonės, atsižvelgiant į Civilinei bylai reikšmingų faktinių aplinkybių pobūdį, turėjo teisę ginčo asmens duomenis tvarkyti tokiu būdu ir apimtimi, kokiais, kaip nustatyta, jie buvo tvarkomi nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo asmens duomenų tvarkymas tokiu būdu ir apimtimi, kokia jis buvo vykdomas nagrinėjamu atveju, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo, kaip antstoliui (valstybės įgaliotam asmeniui) įstatymu pavestų funkcijų vykdymu, o ginčo asmens duomenys buvo tvarkomi nepažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo ir duomenų kiekio mažinimo principų.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturėjo teisės rinkti L. G. asmens duomenis Sodros informacinėje sistemoje. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, paminėtieji šio teismo sprendimo 16.4 punkte, ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. D. skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 3R-925 (2.13.1) „Dėl L. G. 2020 m. kovo 18 d. skundo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GagysRytis KrasauskasSkirgailė Žalimienė