- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-408-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32771-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- D. S., V. P., A. P., S. V. M., O. S., V. I., B. A., P. M., V. K., H. K., J. K., G. L., R. P., I. P., A. M., E. J., L. M., T. B., V. B., J. A., R. M., Z. M., M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. K.
- Trečiasis asmuo
- N. P., R. C., A. M., M. M., R. P., V. P., I. M., S. B., J. J., V. J., A. P., D. L., E. P., T. J., N. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. S., V. P., A. P., S. V. M., O. S., V. I., B. A., P. M., A. P., V. K., H. K., J. K., G. L., R. P., A. P., I. P., A. M., V. K., E. J., L. M., T. B., V. B., J. A., R. M., Z. M., M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-39611-600/2016 pagal ieškovų ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir V. K. dėl valstybinio žemės sklypo dalių nustatymo ir naudojimosi tvarkos panaikinimo, tretieji asmenys: N. P., R. C., A. M., M. M., R. P., V. P., I. M., S. B., J. J., V. J., V. P., A. P., D. L., E. P., T. J., N. B. – J., I. Š., E. K., L. M., S. M., J. P., M. P., D. Č., UAB „Antada“, D. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, notarė D. S., UAB „GEO Baltija“, savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 20 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo bei pardavimo pil. V. K.“ dalyje dėl dalių nustatymo pagal 2012 m. vasario 2 d. savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko A. M. parengtą Žemės sklypo planą; panaikinti 2012 m. rugpjūčio 20 d. susitarimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2015 m. rugsėjo 9 d.), sudarytą pagal 2012 m. liepos 9 d. UAB „GEO BALTIJA“ matininkės R. M. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarkos planą; pripažinti, kad 0,2237 ha Žemės sklypas su statiniais, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas 1999 m. spalio 20 d., atliekant kadastrinius matavimus, gali būti naudojamas bendrai; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms dalyvauti sandoriuose dėl 0,2237 ha ginčo žemės sklypo su statiniais, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo, naudojimosi tvarkos nustatymo arba imtis tam tikrų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovų prašymo netenkino.Teismas konstatavo, kad ginčas tarp ieškovų ir atsakovių kilo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos bei žemės sklypo dalių dydžio. Ieškovai prašo uždrausti atsakovėms dalyvauti nuosavybės teisės perleidimo, naudojimosi tvarkos nustatymo sandoriuose dėl ginčo žemės sklypo su statiniais arba imtis tam tikrų veiksmų. Ieškovai nekonkretizuoja, kokių konkrečių veiksmų atlikimo teisė turėtų būti apribota atsakovėms, be to, prašo apriboti atsakovių teisę perleisti ginčo žemės sklypą, nors byloje nėra ginčo dėl atsakovių teisių (nuosavybės ar patikėjimo) į ginčo žemės sklypą. Todėl, anot teismo, abejotina, kad egzistuoja reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Be to, teismas sprendė, kad minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju taip pat pažeistų proporcingumo principą. Teismų praktikoje nurodoma, kad reikalaujant nustatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau nesiekiant atidalyti turto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (draudimą perleisti atsakovams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis) suteiktų ieškovei nepagrįsto pranašumo prieš atsakovus, o pastariesiems nepagrįstai suvaržytų nuosavybės teisės, tokios laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų jų paskirties, nes pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, be to, neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų, nes reiškiant reikalavimą naudotis turtu, atsakovams būtų suvaržytos ne tik naudojimosi, bet ir valdymo bei disponavimo šiuo turtu teisės (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1106-302/2009). Pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra, o atsakovių teisės būtų nepagrįstai apribotos, kadangi tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos kaip savarankiška ieškovų teisių gynybos priemonė, bet ne kaip poveikio priemonė, skirta užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, visiškai nevertindamas apeliantų ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų bei Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime išdėstytų argumentų, padarė nepagrįstą ir abstrakčią išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovių teisių (nuosavybės ir patikėjimo) į ginčo žemės sklypą, kad ieškovai nekonkretizuoja, kokių konkrečių veiksmų atlikimo teisė turėtų būti apribota atsakovėms. Teismas prieštaraudamas pats sau nurodo, kad ieškovai prašo uždrausti atsakovėms dalyvauti (konkrečiuose) nuosavybės teisių perleidimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sandoriuose dėl ginčo žemės sklypo su statiniais arba imtis tam tikrų veiksmų, t. y. nutarties turinys patvirtina, kad ieškovai aiškiai nurodė, jog reikalauja taikyti CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, jas sukonkretindami ir nurodydami konkrečius sandorius, galinčius sukelti itin neigiamas pasekmes tiek ieškovams, tiek tretiesiems asmenims bei papildomus teisminius ginčus.Dėl prašomo taikyti draudimo atsakovėms dalyvauti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sandoriuose teismas nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2016 m. birželio 1 d. pareiškimo Nacionalinei žemės tarnybai su žemės sklypo naudotojų/ statinių savininkų parašais, prieštaraujant dėl naujai inicijuojamų naudojimosi tvarkų nustatymo pagal UAB „GEO BALTIJA“ parengtą planą; 2016 m. gegužės 30 d. UAB „Antada“ pretenzijos, 2016 m. liepos 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto „Dėl informacijos pateikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo, iš kurių turinio galima daryti išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau gali atlikti veiksmus, pažeisdama pagrindines procedūras, neatsižvelgdama į žemės sklypo naudotojų prieštaravimus ir interesus, pažeisdama jų teises dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o tai reikštų, kad naujai sudaryti notariniai sandoriai galėtų būti užginčyti tik teismine tvarka, kas lemtų esminį CPK 2 straipsnyje įtvirtinto proceso tikslo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimą.Atsakovė V. K., gavusi iš teismo ieškinį, ėmėsi aktyvių veiksmų ir be žemės darbų projekto, suderinto su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos bei žemės sklypo teisėtais naudotojais, ant pravažiuojamosios žemės sklypo dalies suformavo augalais apsodintą teritoriją. Taigi atsakovė jau dabar atlieka veiksmus, kuriais ir toliau siekia gilinti ginčą/ nesutarimus tarp šalių ir formuoti ydingą praktiką – nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką bei atlikti žemės sklypo pertvarkymo darbus be projekto, suderinto su bendraturčiai ir Kultūros paveldo departamentu.Jei dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje reikės ginčyti kitus bendraturčių sandorius, bylinėjimosi kaštai visoms šalims bus nepagrįstai dideli, ir ginčas gali būti užvilkintas ne vienerius metus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Apeliantų teisė kreiptis į teismą nėra apribota ir jie gali pareikšdami reikalavimus teisme imtis priemonių ginti savo interesus kitu būdu nei laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Atskirasis skundas yra paremtas teiginiais apie išimtines bendraturčių teises į nuosavybę, tačiau apeliantai nėra žemės sklypo bendraturčiai ir neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą.Apeliantų atstovė pati nurodė, kad buvo susidariusios smegduobės, kurios pagal nurodytas nuotraukas yra sėkmingai panaikintos.Atskirajame skunde nėra pateikta konkrečių argumentų, kodėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti patenkintas, ir kuo nepagrįsta yra skundžiama nutartis.Nors apeliantai ir nurodo, tačiau atsakovė nemato priežastinio ryšio tarp jos patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų ir teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.Apeliantų siūlomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nekonkrečios – „imtis tam tikrų veiksmų“; jų taikymas nepagrįstas jokiais įrodymais.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujanti Lietuvos valstybei, prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingos valstybinio žemės sklypo dalys išskiriamos tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį ir tik asmenų, pageidaujančių tokias sutartis sudaryti (žemės sklypo naudotojų), iniciatyva. Taigi ne Nacionalinė žemės tarnyba, o žemės sklypo naudotojai, siekdami įgyvendinti teisę nuomoti arba pirkti jų valdomų statinių/ pastatų eksploatavimui tenkančią žemės sklypo dalį, pasitelkdami kvalifikuotus specialistus – matininkus, parengia žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojančių statinių/ pastatų eksploatavimui. Teismas teisingai pažymėjo, kad pritaikius apeliantų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovėms būtų suvaržytos ne tik naudojimosi, bet ir valdymo bei disponavimo turtu teisės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms dalyvauti 0,2237 ha žemės sklypo su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).Byloje pareikštu ieškiniu apeliantai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 20 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo bei pardavimo pil. V. K.“ dalyje dėl dalių nustatymo pagal 2012 m. vasario 2 d. savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko A. M. parengtą žemės sklypo planą; panaikinti 2012 m. rugpjūčio 20 d. susitarimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą pagal 2012 m. liepos 9 d. UAB „GEO BALTIJA“ matininkės R. M. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarkos planą; ir pripažinti, kad 0,2237 ha žemės sklypas su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas 1999 m. spalio 20 d., atliekant kadastrinius matavimus, gali būti naudojamas bendrai.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bylos nagrinėjimo eigoje apeliantai patikslino pirmąjį ir trečiąjį ieškinio reikalavimus, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 20 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo bei pardavimo pil. V. K.“ ir pripažinti, kad 0,2237 ha žemės sklypas su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas 1999 m. spalio 20 d., atliekant kadastrinius matavimus, gali būti naudojamas bendrai visų žemės sklype esančių daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bei teisėtų valdytojų.Taigi apeliantai byloje ginčija įsakymą, kuriuo atsakovei V. K. nustatyta valstybinės (ginčo) žemės sklypo dalis ir nuspręsta ją atsakovei parduoti; atsakovių sudarytą susitarimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo; ir prašo pripažinti, kad ginčo žemės sklypu gali bendrai naudotis visų žemės sklype esančių daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai bei teisėti valdytojai.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo pagrindu atsakovės 2012 m. balandžio 20 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.Taigi įvertinęs apeliantų pareikštų ieškinio reikalavimų turinį nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad nepritaikius jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikintas minėtas Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas, atsakovių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nustatyta nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantų ginčijamo įsakymo pagrindu valstybinės žemės sklypo dalis jau yra parduota atsakovei V. K., o būsimas teismo sprendimas pagal savo pobūdį ir sukeliamas teisines pasekmes nereikalaus priverstinio vykdymo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apeliantų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis „uždrausti imtis tam tikrų veiksmų“ neatitinka jai keliamų aiškumo bei konkretumo reikalavimų. Nors apeliantai atskirajame skunde tvirtina, kad jie aiškiai nurodė, kokius konkrečius sandorius jie prašo uždrausti sudaryti, teismas atkreipia dėmesį, kad prašymą uždrausti imtis tam tikrų veiksmų jie suformulavo kaip savarankišką ir atskirą nuo prašymo uždrausti atsakovėms dalyvauti žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sandoriuose, todėl turėjo pareigą nurodyti, kokius kitus konkrečius veiksmus jie prašo uždrausti atsakovėms atlikti.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.