- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-19
- Bylos Nr.
- 1-58-1117/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30461-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Kaltinamasis
- K. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. S. 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,78 promilių, neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis K. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio mėn., datos tiksliai nepamena, pažįstamas G. R. jam davė savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis turėjo paremontuoti. Tą dieną, kai pasiėmė automobilį, jis jo neremontavo, nes draugas nepriėmė į serviso patalpas. Sekančią dieną, jis nuvažiavo pas patėvį į garažus (duomenys neskelbtini), kur remontavo minėtą automobilį, tačiau patėvis neilgai trukus jį išvarė. Jis susinervino, nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko 0,5 l degtinės ir išvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero (duomenys neskelbtini). Prie ežero vienas pats automobilyje vartojo alkoholį, išgėrė nusipirktą butelį degtinės, kažkiek numigo ir nusprendė važiuoti namo. Prie ežero praleido apie 4 val. Jautėsi visai neblogai, manė, kad gali vairuoti, tačiau važiuodamas suprato, kad nelabai orientuojasi. Visgi nusprendė tęsti kelionę, nes iki namų (duomenys neskelbtini) buvo neilgas atstumas. Jis nusprendė automobilį pastatyti ne prie savo namų, o aikštelėje (duomenys neskelbtini), kur vaizdas stebimas vaizdo kameromis, kad G. R. automobilis liktų saugesnėje vietoje. Toje aikštelėje prie jo priėjo kažkoks vyriškis, pasakė, kad iškvietė jam policiją, nes jis keistai manevravo kelyje. Neatsimena, ar tas vyriškis paėmė iš jo automobilio raktelius. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jam neblaivumą, su alkotesterio parodymais jis sutiko. Gailisi dėl savo poelgio. Šiuo metu nedirba, turi įsiskolinimų, išieškomų antstolių. Turi alkoholio vartojimo problemą, stengiasi ją spręsti, kreipiasi į gydymo įstaigas. Jo nuomone, automobilio BMW vertė yra apie 6000 Eur. G. R. apie tai, kad jis prie ežero vartoja alkoholį ir vairuos, būdamas neblaivus, nežinojo, tikrai nebūtų to leidęs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamajam K. S. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
2023 m. rugpjūčio 12 d. 18.55 val. registruotas ROIK Nr. 0123000474270, kad aikštelėje pranešėjos vyras sulaikė neblaivų automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją (b. l. 57-61).
2023 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmo tikrinimo 19.13 val. metu K. S. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas, antro tikrinimo 19.37 val. metu - 2,78 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais K. S. sutiko (b. l. 20).
Liudytojas G. R. parodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d. iš N. K. nusipirko automobilį BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo daužtas, todėl jį remontavo ir nespėjo užregistruoti savo vardu. Automobilį remontavo, liko tik padažyti, todėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 17 val. automobilį įdavė meistrui K. S., dirbančiam autoservise UAB ,,(duomenys neskelbtini)". Meistro K. S. asmeniškai nepažįsta, žino, kad jis dažo automobilius. Automobilį K. S. pasiėmė 2023 m. rugpjūčio 11 d., žadėjo grąžinti 2023 m. rugpjūčio 14 d. Jam 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 21 val. paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad automobilis yra nutempiamas, nes girtas vairuotojas automobiliu padarė eismo įvykį. Iš karto suprato, kad tai meistras K. S., nes tik jam įdavė savo automobilį su rakteliais. Kai automobilį perdavė K. S., šis buvo negirtas ir jis nieko nežino apie tai, kada ir kur šis gėrė, kur laikė automobilį ir kada, kaip jį vairavo. Apie tai, kad K. S. automobilį naudotų savo asmeninėms reikmėms, nebuvo kalbos ir nebūtų leidęs važinėti automobiliu (b. l. 30-33).
Liudytojas R. J. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 19 val., važiuodamas kartu su žmona automobiliu, pastebėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) miestelio pusės įtartinai manevruojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo tiesiai per žiedą, vos neatsitrenkė į šaligatvio bortelius ir stipriai paspaudė ,,gazą", viršijo greitį. Iš karto pagalvojo, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini) namo aikštelę, jis tuo metu apsisuko ir privažiavo prie aikštelės, norėjo įsitikinti ar automobilio vairuotojas blaivus. Kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo aikštelę, matė kaip BMW vairuotojas parkavosi tarp automobilių ir tiksliai matė, kaip BMW automobilio vairuotojas kliudė kairėje pusėje stovintį Opel Vectra automobilį ir jį apgadino. Žmonai pasakė, kad paskambintų į policiją ir pribėgo prie BMW vairuotojo. Atidarė automobilio dureles ir paėmė automobilio raktelius, kurie buvo padėti prie bėgių perjungimo svirties. Vairuotojas išlipo iš automobilio, iš pradžių nesuprato kas atsitiko. Matė ir suprato, kad BMW vairuotojas yra girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, sutrikusi orientacija, akys nevalingai judėjo. Vairuotojui pasakė, kad šis sėdėtų automobilyje, nes tuoj atvažiuos policijos pareigūnai. Vairuotojas vis lipo iš automobilio lauk, siūlė susitarti, bet jis pasakė, kad policija iškviesta ir nieko nesusitars. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, BMW vairuotojas iš akių nebuvo dingęs ir visą tą laiką jis kartu su vairuotoju laukė, kol atvažiuos pareigūnai. Maždaug po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems iškart perdavė automobilio BMW raktelius ir papasakojo ką matė. Matė, kaip pareigūnai vairuotojui davė pūsti į alkotesterį, buvo nustatytas 2,78 promilių girtumas (b. l. 25-27).
Liudytoja J. V. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 18-19 val., išėjo į namų kiemą ir pamatė, kad prie jos automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi automobilis BMW, juodos spalvos. Taip pat buvo policijos pareigūnai. Matė, kad BMW vairuotojas buvo neblaivus, kažką sakė šalia stovinčiam jaunuoliui, jį vadino necenzūriniais žodžiais. Akivaizdžiai matėsi, kad BMW vairuotojas yra neblaivus. Vairuotoją matė pirmą kartą ir jo nepažįsta. Matė, kad pareigūnai kažką formino, bet ji nekreipė dėmesio, neklausė kas čia atsitiko. Skubėjo į traukinių stotį, todėl sėdo į kitą savo automobilį BMW, kuris stovėjo šalia minėto BMW automobilio. BMW vairuotojas buvo pastatęs savo automobilį tarp jos dviejų automobilių, t. y. BMW ir Opel automobilių. Išvažiavo, o nuvažiavus iki traukinių stoties, jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad į automobilį Opel atsitrenkė kitas automobilis. Grįžo atgal į kiemą, ten sužinojo, kad automobilio BMW vairuotojas, tas kuris buvo neblaivus, atsitrenkė į stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį Opel Vectra. Kaip įregistravo eismo įvykį, ji nežino, dar tebelaukia, kol su ja susisieks pareigūnai dėl eismo įvykio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip apgadino automobilį, nematė, nes tuo metu buvo namie, o automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje (b. l. 49-52).
2023 m. rugpjūčio 12 d. objektų apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje stovi juodos spalvos BMW automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-19).
2023 m. rugpjūčio 12 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į UAB „Tomadas“, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).
2022 m. gruodžio 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi N. K. pardavė automobilį BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. R. (b. l. 34-35).
2023 m. rugpjūčio 16 d. VĮ Regitra pranešime nurodyta, kad yra registruota 2022 m. gruodžio 16 d. automobilio BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, savininkas G. R. (b. l. 37-38).
VšĮ „Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 8700 Eur (b. l. 39).
2023 m. rugpjūčio 17 d. automobilis BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui G. R. (b. l. 44-45).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo K. S. nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis, vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, mažiausiai 2,78 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais K. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Kaltinamojo K. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau užsienio valstybėse 2017-2022 m. tris kartus teistas dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų. K. S. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 89-96). Šios aplinkybės rodo, kad K. S. yra linkęs nepaisyti įstatymų, nustatytų taisyklių, pakartotinai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, K. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina arešto bausmė (BK 49 straipsnis), nustatant už nusikaltimo padarymą numatytos arešto bausmės mažesnį nei vidurkis dydį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). K. S. arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dirbantis, šiuo metu ieškosi darbo, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 5, 10 punktai).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. K. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, miesto teritorijoje, statydamas automobilį galimai kliudė kitą transporto priemonę, dėl ko pradėta administracinio nusižengimo teisena. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, K. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d., kuomet jam buvo skirta kardomoji priemonė -specialiosios teisės sustabdymas (BK 68 straipsnis).
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, jog K. S. vairavo pažįstamam G. R. priklausantį automobilį, būdamas neblaivus. Iš liudytojo G. R., kaltinamojo K. S. parodymų, kitų byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio savininkas neperdavė jo vairuoti neblaiviam kaltinamajam. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Iš 2022 m. gruodžio 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad G. R. automobilį įsigijo už 4000 Eur (b. l. 34-35). Pagal VšĮ Emprekis duomenis automobilio vertė yra 8700 Eur su PVM (b. l. 39). Nors kaltinamasis teigė, kad automobilio vertė galėtų būti apie 6000 Eur, jokių papildomų duomenų, paneigiančių VšĮ Emprekis pažymoje nurodytą automobilio rinkos kainą, teismui nepateikė. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad G. R. automobilį įsigijo už 4000 Eur, tačiau objektyvių duomenų, specialisto atlikto vertinimo dėl automobilio vertės byloje nėra. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Nesant byloje specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo, nustatant automobilio BMW 5er Reihe vertę vadovaujamasi VšĮ „Emprekis“ pateikta išvada ir nurodyta suma su PVM – 8700 Eur. Toks automobilio vertės nustatymas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020.
Visgi, turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Kartu pažymima, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę.
K. S. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, užsienio valstybėse yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su vairavimu esant neblaiviam, tačiau pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, paties teigimu, kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl šios problemos sprendimo. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dirbantis, darbo neteko po įvykio, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. Nusikalstama veika padaryta su svetimu, jam laikinai visai kitiems tikslams (remontui) patikėtu automobiliu, šis automobilis grąžintas savininkui, todėl pakartotinai nusikalsti su tuo pačiu automobiliu K. S. galimybės nebeturės. Taip pat K. S. nurodė esantis išsituokęs, turintis du nepilnamečius vaikus. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas visa apimtimi, t. y. konfiskuojant visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą, yra neproporcinga priemonė. Šiuo atveju teisingai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš K. S. turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertės dalis, kuri atitiktų jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus šioje byloje atitiktų 6500 eurų sumos išieškojimas iš K. S. kaip balansas tarp jo padarytos nusikalstamos veikos bei taikomai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. Dėl to iš K. S. išieškotini 6500 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).
Dėl kardomųjų priemonių galiojimo
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios K. S. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tenkinus G. R. prašymą, grąžintas savininkui, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, jis paliktinas savininko nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi
nusprendė:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkių) parų.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 10 punktais, K. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, K. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios K. S. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko G. R. nuosavybėje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.