- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- I1-4863-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01208-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. D. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN 2018 m. birželio 6 d. už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo perkeltas į drausmės grupę, 20 būrį. Nurodė, kad buvo uždarytas kameroje ir turėjo tik vieną galimybę išeiti pasivaikščioti 2 valandas per dieną. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė mokytis, dalyvauti psichologinių programų veikloje. Nurodė, kad kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, tačiau administracija jam atsakė, kad programos jam nepriklauso. Atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau jam buvo atsakyta, jog turi kreiptis į Marijampolės PN. Atkreipė dėmesį, kad jam taip ir nebuvo pasiūlyta jokia veikla pagal psichologines programas. Skunde tvirtino, kad 2018 m. vasaros viduryje iš 20 būrio 3 kameros kratos metu buvo paimtas kaip techniškai netvarkingas radijo imtuvas. Nurodė, kad laukė 3 mėnesius, kol jam išduos kitą ar tą patį radijo imtuvą. Ne kartą apie tai priminė būrio viršininkui ir Marijampolės PN direktoriui. Teigė, kad po pusės metų parašė skundą Marijampolės PN direktoriui ir gavo atsakymą, kad suremontuotas radijo imtuvas jam buvo išduotas, tačiau radijo imtuvas nebuvo išduotas. Atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau gavo tokį pat atsakymą. Problema buvo išspręsta tik tuomet, kai jis buvo perkeltas į kitą kamerą 2019 m. vasario mėnesį. Nurodė, kad nebuvo poilsio kambario. Tvirtino, kad dėl tokių sąlygų pablogėjo sveikata, atsirado nemiga ir nerimas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–21). Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 5 d. atliko bausmę 20 būryje (drausmės grupėje). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją išreikšdamas nepasitenkinimą dėl to, jog nebuvo pasiūlyta dalyvauti jokioje psichologinių programų veikloje ar užsiėmimuose. 2018 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo atsakyta, jog tuo metu, kai pareiškėjas atliko bausmę drausmės grupėje, buvo vykdoma socialinės reabilitacijos programa – relaksacija. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas dėl individualių psichologinių konsultacijų nesikreipė. Marijampolės PN atsiliepime teigė, kad per atliktas kratas 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais radijo imtuvas nebuvo paimtas. Pareiškėjui į skundą buvo atsakyta, kad drausmės grupėje labai dažnai gadinami radijo imtuvai. Radijo imtuvai taisomi arba išduodami nauji. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui į kamerą buvo išduotas suremontuotas radijo imtuvas. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl deliktinė atsakomybė nekyla.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo vedamas tik 2 valandas per dieną.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Darytina išvada, kad Marijampolės PN šiuo aspektu teisės aktų nepažeidė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo taikomos jokios psichologinės programos.
BVK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 21 d. su skundu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, kad jam nebuvo pasiūlyta dalyvauti užsiėmimuose, psichologinėje programoje (b. l. 33). Atsakovės atstovas 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. sausio 8 d. pareiškėjui raštuose atsakė, jog šiuo metu vykdoma socialinės reabilitacijos programa – relaksacija. Minėta programa vedama pagal kamerų paskirstymą kalendorinių metų ketvirčiais ir pareiškus norą joje dalyvauti (b. l. 34, 38). Byloje pateikta Marijampolės pataisos namų I Resocializacijos skyriaus psichologės 2020 m. birželio 16 d. pažyma Nr. 55/04-374 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konsultuotas psichologo vieną kartą dėl badavimo. Pareiškėjas daugiau į psichologus kreipęsis nebuvo (b. l. 28). Byloje nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje – relaksacijoje bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į psichologą kreipėsi tik vieną kartą, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Pareiškėjas tvirtino, kad 2018 m. vasaros viduryje per kratą iš 20 būrio 3-ios kameros buvo paimtas radijo imtuvas ir tris mėnesius laukė, kol išduos kitą arba tą patį radijo imtuvą.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punktą, kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema.
Byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. kratos metu iš 20 būrio 3-ios kameros buvo rasta ir paimta medicininis švirkštas, savadarbis elektrinis vandens šildytuvas, užgaląsta metalinė plokštelė, apie 1 m ilgio elektros laidas, savadarbis atsuktuvas, įvairių radiotechnikos detalių (b. l. 30). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais 3-ia kamera buvo tikrinta ne kartą, tačiau neleistinų daiktų nerasta, išskyrus 2018 m. rugpjūčio 28 d. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. su skundu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių nurodydamas, kad kameroje nėra radijo imtuvo, kuris prieš 4 mėnesius buvo paimtas per kratą (b. l. 31). 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 20/07-2019 Marijampolės PN pareiškėjui atsakė, jog nuteistieji, bausmę atliekantys drausmės grupėje, dažnai gadina radijo imtuvus. Taip pat nurodė, kad šiuo metu pareiškėjui yra išduotas suremontuotas radijo imtuvas (b. l. 32). Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. apskundė 2018 m. gruodžio 10 d. Marijampolės PN atsakymą Kalėjimų departamentui (b. l. 35–36). Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 1S-4162, adresuotame Marijampolės pataisos namams, buvo nurodytas įpareigojimas kamerą aprūpinti radijo tašku pagal teisės normas (b. l. 37). Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 14 d. rašte nurodyta, kad Marijampolės pataisos namai išdavė suremontuotą radijo imtuvą (b. l. 39).
Teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai S. M. ir K. U., kurie bausmę atliko kartu su pareiškėju 3-ioje kameroje, nurodė, kad nuo 2018 m. vasaros vidurio 20 būrio 3-ios kameros nuteistieji nebuvo aprūpinti radijo imtuvu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. pareiškėjo skundus, liudytojų parodymus, atsakovės atstovo atsakymus, atsižvelgdamas į Kalėjimo departamento 2018 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 1S-4162 išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo aprūpinimo radijo imtuvu, daro išvadą, kad 3-ia kamera ginčo laikotarpiu neatitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto reikalavimų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengtas poilsio kambarys. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato, kad drausmės grupėje turi būti įrengtas poilsio kambarys, todėl šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašė priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, skausmą, reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, byloje esančią 2020 m. birželio 16 d. Sveikatos priežiūros administratoriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 29), nesant kitų duomenų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista S. D. (S. D.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.