Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A – 406-135 /2011 Teisėjas R. Razumienė Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00074-2011-9

2011 m. spalio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu iš T. S. priteistas 100 Lt turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 24 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, Naujojoje gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dingus J. G. priklausantiems pinigams, vagyste įtardamas A. N., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė J. G. tariamą, nukentėjusiojo A. N. pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę, panaudodamas fizinę prievartą, sugriebė nukentėjusiajam A. N. už striukės ir reikalavo atiduoti telefoną, jam telefono neatidavus, sudavė kumščiu tris kartus į veido sritį, pargriovė ant žemės, ko pasekmėje nukentėjusiajam A. N. padarė nubrozdinimus lūpose ir kraujosruvą dešiniame skruoste, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam A. N..

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pakruojo rajono teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. T. S. nuteista pagrįstai - jo nusikalstama veika įrodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis skundu nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu nurodydamas, kad pagal LR BK 294 str. 2 d. baudžiamas tik tas, kas panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam padarė didelius materialinius nuostolis, o jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta nedidėlė žala. Šį skundo argumentą kolegija atmeta ir pažymi, kad pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, t. y. atsakomybei už savavaldžiavimą pagal šį baudžiamąjį įstatymą kilti yra būtinas fizinės arba psichinės prievartos panaudojimas nukentėjusiojo ar jo artimo asmens atžvilgiu, o atsakomybei kilti pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį yra būtina didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. T. S. yra pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. ir žala, kaip būtinas šios nusikalstamos veikos požymis, neįeina į šios nusikalstamos veikos sudėtį.

Apylinkės teismas teisingai kvalifikavo T. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y., suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, vagyste įtardamas A. N., panaudodamas fizinę prievartą, sugriebė nukentėjusiajam A. N. už striukės ir reikalavo atiduoti telefoną, o šiam telefono neatidavus, sudavė kumščiu tris kartus A. N. į veido sritį, pargriovė ant žemės, dėl ko nukentėjusiajam padarė nubrozdinimus lūpose ir kraujosruvą dešiniame skruoste, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. N. parodymais (11-12, 19-20 b. l.), akistatų tarp A. N. ir nuteistojo T. S. protokoluose užfiksuotais parodymais (46-47, 52 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais (13-14, 35-36 b. l.), liudytojo M. S. (23 b. l.), M. K. (28 b. l.), mažamečio liudytojo J. D. (33-34 b. l.) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis (6-8 b. l.), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (18 b. l.), kitais viešame teismo posėdyje ištirtais rašytiniais bylos įrodymais, kurie patvirtina faktines bylos aplinkybes. Netikėti jais kolegija neturi jokio pagrindo.

Skirdamas bausmę nuteistajam T. S. apylinkės teismas LR BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir LR BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Iš paskirtos bausmės rūšies ir dydžio matyti, jog teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (apysunkis nusikaltimas), pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir nusikalstamos veikos stadiją (baigtas tyčinis nusikaltimas), taip pat į tai, kad kaltininkas savo kaltę pripažino ir gailisi, ką pripažino lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), įvertino kaltininko asmenybę – T. S. teistas 7 kartus (57-60 b. l.), baustas administracine tvarka (91-98 b. l.) bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, pagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Priešingai, pirmosios instancijos teismas už T. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., paskyrė bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto veiksmuose yra nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str. 1 d.), kadangi naują tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, T. S. padarė esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui ir praėjus vos 5 mėnesiams po jo išbraukimo iš Pakruojo rajono pataisos inspekcijos įskaitos, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, kadangi nuteistasis nėra linkės pasitaisyti ir laikytis įstatymų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka, kad teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Šis skundo argumentas atmetamas, kadangi nukentėjusysis, apklausiamas liudytoju, iškart po įvykio nurodė, kad T. S. iš pažiūros atrodė girtas (12 b. l.), papildomoje apklausoje nurodė ir tai, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas (20 b. l.), tą patvirtino akistatos metu su T. S. (52 b. l.). Nukentėjusysis A. N. taip pat nurodė, kad jokių konfliktų anksčiau su nuteistuoju neturėjo, jų tarpusavio santykiai geri (12, 46 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad A. N. apkalbėjo nuteistąjį, todėl kolegija nuteistojo teiginį, kad jis įvykio metu buvo blaivus, vertina kaip jo siekį švelninti atsakomybę.

Taip pat kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad nuteistasis yra epilepsikas, patyręs didelę galvos traumą, vartoja psichotropinius vaistus, kuriuos išrašo šeimos gydytojas. Įvertintina ir tai, kad ir pats nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, nurodė, kad tuo metu nesigydė, kad padarė nusikaltimą – suprato, galvos traumų neturėjo (44 b. l.), o ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje mediko pažymoje nurodyta, kad T. S. nėra įrašytas į psichiatro įskaitą (101 b. l.), todėl atmetami nuteistojo skundo argumentai dėl jo psichinės sveikatos problemų.

Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.