Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedusiam, turinčiam tris mažamečius vaikus, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatacijos inžinieriumi, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2015-02-13 apie 20.42 val. J. Janonio g. 27, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklai. Tokiu būdu R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. prisipažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad su sūnumi važiavo namo, posūkyje automobilio galinė dalis ėmė slysti ir automobilis tapo nevaldomas, automobilis užvažiavo ant pėsčiųjų tako ir atsitrenkė į kelio ženklą, sustojo. R. M. užvedė automobilį ir nuvažiavo namo, nes norėjo įsitikinti, kad sūnui nieko nenutiko. Namuose apžiūrėjo sūnų, įsitikino, kad vaikas sveikas, todėl nutarė paskambinti policijai. Tuomet pastebėjo, kad eismo įvykio metu sudužo telefonas. Iš kito telefono paskambino automobilių meistrui, nuvarė automobilį meistrui Jūrininkų prospekte, o tuomet apie 23.00 val. nuvyko į policiją, pateikė užpildytą eismo įvykio deklaraciją ir pranešė apie eismo įvykį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-02-13 apie 20.42 val. buvo gautas pranešimas, kad J. Janonio g. 27 apie 19.15 val. automobilis Toyota Celica, v. n. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant šaligatvio, nulenkė kelio ženklą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Buvo nustatyta, kad automobilio Toyota Celica, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkė yra S. M., tačiau su ja susisiekti nepavyko, todėl buvo susisiekta su automobilio Toyota Celica, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkės S. M. vyru R. M. ir pasidomėjus, kas įvykio dieną naudojosi automobiliu Toyota Celica, v. n. (duomenys neskelbtini) ir kur šiuo metu yra automobilis, R. M. informavo, kad automobiliu naudojosi jo pažįstamas A., kurio pavardės, gyvenamosios vietos, telefono numerio nežino. R. M. buvo informuotas apie eismo įvykį ir įpareigotas kitą dieną atvykti į policiją su vairuotoju A., parodyti automobilį apžiūrai įvykio aplinkybėms nustatyti. Įvykį matęs liudininkas neprisistatė ir atsisakė nuo paaiškinimo, tik telefonu informavo, kad matė, kaip automobilis Toyota Celica, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio ženklą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apie 23.20 val. į policiją atvyko S. M. su vyru R. M. ir informavo, kad automobilį Toyota Celica, v. n. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairavo jos vyras R. M.. Eismo įvykio aplinkybes R. M. paaiškino, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nepranešė apie įvykį policijai ir kodėl telefonu nurodė kitą asmenį neva vairavusį automobilį. R. M. nurodė, kur yra automobilis, nuvykus į vietą buvo apžiūrėtas automobilis ir padarytos nuotraukos.

Asmens blaivumo pažymoje užfiksuota, kad 2014-02-13 23.29 val. R. M. iškvėptame ore etilo alkoholio nerasta.

R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kelių eismo taisyklių 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. R. M. pažeidė minėtų kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir tai nulėmė automobilio ir kelio ženklo sugadinimą. Ši R. M. padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio dalį 2 dalį.

R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2010-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N62 -5002/2010). Pažymėtina, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse: 1) jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (Kelių eismo taisyklių 231 p.), 2) jei dėl eismo įvykio aplinkybių eismo dalyviai nesutaria (Kelių eismo taisyklių 232 p.), 3) jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (Kelių eismo taisyklių 234 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės valdymo formos, šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutartis byloje Nr. N261 3550/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

R. M. padarė du administracinius teisės pažeidimus kelių eismo srityje. Anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Ši aplinkybė patvirtina, kad R. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygoti jo atsainaus požiūrio į teisės ir visuotinai priimtinas moralės normas. R. M. yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatacijos inžinieriumi.

Nustatyta atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvina tai, kad R. M. pripažino padaręs pažeidimus ir gailis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu ir 30² straipsniu, R. M. skiriama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. l d. 1 p., 293 str.,

nutarė:

R. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

R. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. M. galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti R. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.