- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1054-340/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00180-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB „VICTORIA GYM“
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „VICTORIA GYM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui UAB „VICTORIA GYM“ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 10 892,70 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo, t. y. nuo 2009-07-20 iki 2009-09-16. nurodė, kad 2008-10-09 sudarytos Darbo sutarties Nr.105 pagrindu dirbo UAB „VICTORIA GYM“. 2009-07-16 įsakymu Nr. A09/07/16 buvo atleista iš darbo nuo 2009-07-20. Atleidimo iš darbo dieną darbdavys ieškovei neišmokėjo 10 330,12 Lt darbo užmokesčio. Atsikaityta buvo vėliau ir per kelis kartus: 2009-08-19 buvo sumokėta 4 000 Lt, 2009-09-16 – 6 330,12 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl bendrovės sunkios finansinės padėties ieškovei buvo pasiūlyta sumažinti darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį; ieškovei nesutikus, ji buvo atleista iš darbo pagal DK 129 str. Atsakovo generalinė direktorė V. Šležaitė, atsižvelgdama į susiklosčiusią sunkią ekonominę bendrovės būklę, pasiūlė ieškovei susitarti dėl atsikaitymo tvarkos – ieškovei išmokėti priklausančias išmokas per du mėnesius nuo pasiūlymo. Ieškovė tokiam susitarimui neprieštaravo ir geranoriškai sutiko. Atsakovas laikėsi susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ir visiškai atsiskaitė su ieškove.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-02-03 sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „VICTORIA GYM“ ieškovei V. J. 10 892,70 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 892,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-11-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „VICTORIA GYM“ 8,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2009-07-20 pagal DK 129 str.; 2009-07-16 įsakyme „Dėl atleidimo iš darbo“ nustatyta, kad su vyr. buhaltere V. J. paskutinę darbo dieną turi būti pilnai atsiskaityta, ieškovei buvo priskaičiuota išmokėti 13 572,53 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką; 2009-08-19 ieškovei buvo sumokėta 4 00 Lt; 2009-09-16 – 6 330,12 Lt. Taigi su ieškove visiškai atsiskaityta praėjus beveik dviem mėnesiams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas žinojo, jog įmonėje vasaros laikotarpiais visuomet gaunama mažiau lėšų, bei į tai, kad ieškovės atleidimui iš anksto buvo ruošiamasi, jai nesutikus dėl darbo užmokesčio sumažinimo, laiko, kad darbdavys galėjo taip suplanuoti darbuotojos atleidimą iš darbo, kad su ja galėtų atsiskaityti pagal Įstatymo reikalavimus. Be to, atsakovas, kaip verslo subjektas, turi atsakingai planuoti savo veiklą, daryti atidėjimus ir neperkelti verslo rizikos darbuotojams.
Dėl susitarimo atsiskaityti kitokia tvarka negu numatyta įstatyme
Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog buvo susitarta atsiskaityti su ieškove per du mėnesius nuo jos atleidimo iš darbo dienos, kaip neįrodytus. Teismas pažymėjo, kad sutarties esmė yra šalių susitarimas, t. y. jų valios sutapimas, kuris paprastai pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Atsakovo klausimas, ar ieškovė gali palaukti atsiskaitymo iki rugsėjo mėnesio, nelaikytinas oferta. Toks siūlymas nėra apibrėžtas, t. y. iš jo negalima nustatyti nei kokiomis dienomis, nei kokiomis sumomis bus sumokėtos ieškovei priklausančios sumos. Kad ieškovė šio klausimo nelaikė oferta ir jo neakceptavo įrodo tai, kad nei atsakovas, nei liudytoja negalėjo aiškiai nurodyti ieškovės atsakymo. Teismas laikė, kad atsakovas (darbdavys), kaip stipresnioji darbo sutarties šalis, ne susitarimo būdu, o žinodama, kad ieškovė dar būdama darbuotoja aktyviai nepasipriešins, nepalikdama jai kitos išeities, primetė savo valią. Tai, kad nebuvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo įrodo ir ieškovės siųstas elektroninis laiškas atsakovui, kuriame buvo klausiama, kada bus su ja atsiskaityta. Teismas konstatavo, jog pagal įstatymą bet kokie darbo apmokėjimo tvarkos pasikeitimai turi būti įforminami raštiškai; sistemiškai aiškinant DK 141 str. 1 d. įtvirtintą normą, darytina išvada, kad jei susitarimas, keičiantis įstatymą, dėl atsiskaitymo iki rugsėjo mėnesio dalimis ir galėjo būti, jis turėjo būti įformintas raštu.
Dėl 141 straipsnio 3 dalies taikymo
Teismas konstatavo, jog atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, visiškai skiriasi faktinės aplinkybės, todėl šioje byloje analogija negalima. Teismas nustatė, kad ieškovės kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo nėra. Įstatyme darbdaviui numatyta sankcija sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką negali būti laikoma neprotingai didele. Kaip minėta, atsakovas privalo veikti rinkoje atsakingai, daryti atidėjimus, tinkamai planuoti savo veiklą. Iš į bylą pateiktos audito atskaitos matyti, kad bendrovė turėjo grynųjų pinigų; byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad nenutraukus darbo santykių su ieškove iki rudens, bendrovei būtų buvusi padaryta esminė žala. Teismas padarė išvadą, jog pagrindo sumažinti priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, nėra. Vadovaujantis DK 141 str. 3 d., ieškovei iš atsakovo priteistina 10 892,70 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. l apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB „Victoria Gym“ ieškovei V. J. 10892,70 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 892,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-11-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės V. J. ieškinį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai interpretavo DK 141 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą bei šios normos aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo civilinėje byloje taisyklę, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsakovo nuomone, teismo išvados bei teisinio reguliavimo interpretavimas, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl vėlesnio atsiskaitymo, be to, jei susitarimas dėl atsiskaitymo dalimis ir galėjo būti, jis turėjo būti įformintas raštu, prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, formuojamai teismų praktikai bei darbo teisinius santykius reglamentuojančių normų aiškinimo principams. DK 141 str. l d. norma yra dispozityvi ir suteikia darbo teisinių santykių šalims – darbuotojui ir darbdaviui – diskreciją susitarti dėl kitokios atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos. DK imperatyviai nenustato, kokia forma toks susitarimas turėtų būti sudaromas, o tai reiškia, kad jis gali būti sudarytas žodžiu arba raštu, ar išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Pažymėtina, jog darbuotojo ir darbdavio susitarimai, kurie turi būti sudaromi (tik) raštu, DK išvardinti, todėl teismo pateiktas DK 141 str. l d. aiškinimas, kad susitarimas turi būti sudaromas (tik) raštu, yra nepagrįstas ir prieštarauja DK normų aiškinimo principams. Teismas turėjo prioritetą teikti ne susitarimo formai, bet susitarimo esmei – neatsižvelgė į susitarimo sudarymo metu egzistavusias ekonomines-socialines aplinkybes, kurios sąlygojo atsakovo iniciatyvą ieškoti konsensuso su ieškove, taip pat į tai, kad susitarimas neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, taip pat nepažeidė ieškovės interesų. Faktą, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, patvirtina liudytojų parodymai bei pačios ieškovės elgesys, taip pat jos santykiai su atsakovu jau sudarius susitarimą. Pažymi, jog teismas iš esmės neatsižvelgė į realiai egzistavusias sąlygas, kurios paskatino UAB „VICTORIA GYM“ ieškoti konsensuso su ieškove dėl kitokios finansinio atsiskaitymo tvarkos. Apelianto teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika leidžia teigti, jog teismas, spręsdamas dėl DK 141 str. 3 d. nustatytos sankcijos taikymo šioje byloje, turėjo atsižvelgti į visumą reikšmingų aplinkybių ir įvertinti jas atitikties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams požiūriu. Tai reiškia, jog teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes, sąlygojusias susitarimo sudarymą, taip pat į susitarimo sąlygas (turinį) ir jo vykdymą, ieškovės ir atsakovo elgesį ir pan., taip pat įvertinti tai, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi praėjus beveik 2 mėnesiams po to, kai jai buvo išmokėta visa suma. Toks ieškovės elgesys kelia pagrįstas abejones, ar ieškovė tinkamai vykdė DK 35 str. nustatytą pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, ar ieškovė nepiktnaudžiauja teise.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog jei susitarimas dėl atsiskaitymo dalimis ir galėjo būti, jis turėjo būti įformintas raštu. Nurodo, jog apeliantas negali remtis darbo teisiniuose santykiuose pavaldžių liudytojų parodymais; be to apeliantas netinkamai interpretuoja liudytojų parodymus. Pažymi, jog įvertinant tai, kad ieškovė buvo įspėta apie atleidimą iš darbo prieš 4 mėnesius, atsakomybė dėl pinigų srautų nesuplanavimo tenka apeliantui. Apeliantės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis iš esmės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl teismas pagrįstai ja nesirėmė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino dalį teisiškai reikšmingų faktų nagrinėjamoje byloje, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – DK 141 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo problema. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 1, 2 d.). Jeigu darbdavys šios pareigos nevykdo ir uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką (DK 141 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad darbdavio finansinė padėtis buvo sunki, tačiau sunki finansinė padėtis neatleidžia darbdavio nuo įstatymo numatytos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotojų jo atleidimo dieną. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa; tai įstatymo nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; ir kt.)
Sprendžiant prašomos priteisti kompensacijos dydžio proporcingumo padarytam darbuotojo teisių pažeidimui klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija sutinka, kad įmonės sunki finansinė padėtis negali pateisinti atsiskaitymo uždelsimo, tačiau nagrinėjamoje byloje bendrovės sunki finansinė padėtis sudarė darbdaviui prielaidą pasiūlyti atleidžiamai darbuotojai sudaryti susitarimą dėl kitokios, nei įstatymo numatyta atsiskaitymo tvarkos – atsiskaitymo išdėstymo 2 mėnesiams. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo nuomone, jog atsakovas neįrodė, jog su ieškove buvo susitarta dėl atsiskaitymo per du mėnesius nuo jos atleidimo iš darbo; byloje yra duomenų, kad žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo išdėstymo byloje įrodytas. Liudytojos K. M. ir M. A. parodė, kad toks žodinis susitarimas buvo pasiektas, tai, kad jos negalėjo nurodyti teismui visų susitarimo detalių, susitarimo sudarymo fakto nepaneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad atleista iš darbo ieškovė nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo, bet susirašinėjo su darbdaviu elektroniniu paštu dėl jai priklausančių išmokų mokėjimo, taip pat netiesiogiai patvirtina tokio susitarimo buvimą (b.l. 105). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo Darbo kodekso teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus darbo sutarties formai, vertinimu ir sutinka, kad darbdavio ir atleidžiamo iš darbo darbuotojo susitarimas dėl kitokios, nei įstatymo numatytos atsiskaitymo tvarkos turėjo būti įformintas raštu. Darbdavys, nesudaręs tokio susitarimo rašytine forma, pažeidė darbuotojo teises gauti jam priklausančias sumas įstatymo arba kitokia darbdavio ir darbuotojo susitarimo numatyta tvarka, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyti faktai įrodo darbdavio sąžiningumą – darbdavys susitarė žodžiu dėl išmokamų sumų išdėstymo, ir jo laikėsi: dalį ieškovei priklausančių išmokų (4 000 Lt) sumokėjo 2009-08-19, likusią dalį (6 330,12 Lt) – 2009-09-16. Darbuotoja pradirbo pas darbdavį 9 mėnesius, visos jai priklausančios sumos išmokėjimas buvo uždelstas 1 mėnesį, dar vieną mėnesį darbdavys uždelsė išmokėti dalį sumos; tuo tarpu ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos buvo patenkintas pilna apimtimi, kaip už visišką neatsiskaitymą. Teismų praktikoje aiškinama, kad, jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitinka normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas faktines bylos aplinkybes (dalinį atsiskaitymą, darbdavio veiksmų sąžiningumą) sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje DK 141 str. 3 d. nuostatos taikytinos sistemiškai su DK 2, 35 str. įtvirtintais principais, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Dėl išdėstyto teismo priteista kompensacija, kaip sankcija darbdaviui, vertintina kaip neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, kas sudaro pagrindą sumažinti priteistą kompensaciją 50 proc.
Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, dėl to dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apeliantės (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą iš dalies pakeisti – sumažinti priteistą iš atsakovo UAB „VIKTORIJA GYM“ ieškovei V. J. kompensaciją už atsiskaitymo uždelsimo laiką iki 5 446,35 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių litų, 35 centų) įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „VIKTORIJA GYM“ 8,50 Lt (aštuonis litus, 50 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).