- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-03
- Bylos Nr.
- II-152-624/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01551-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pažeidėjas
- A. I.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. I., nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010-10-21 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio patrulis 2010-10-21 nutarimu Nr. 10H-538044-10 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, A. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 6 d. paskyrė 30 Lt baudą dėl to, kad jis 2010-10-21, 9.45 val., Vilniuje, Meistrų-Metalo g., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz 311“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio telefonu naudodamasis rankomis be laisvų rankų įrangos. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 21 p. reikalavimus (b. l. 4, 9).
Šalies argumentai
A. I. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo nutarimą panaikinti. Nurodo, kad jis 2010-10-21, 9.45 val. vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau nesutinka, kad juo naudojosi rankomis be laisvų rankų įrangos. Jis, būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, nenorėdamas trukdyti eismo bei sukelti kitiems eismo dalyviams nepatogumų, naudojosi laisvų rankų įranga. Jis laikėsi KET 21 p. nustatytų reikalavimų ir buvo įsijungęs laisvų rankų įrangą ir mobiliojo ryšio priemonės tiesiogiai rankomis nenaudojo, jos net nelietė. Turi įgimtą ausų deformaciją – atlėpusias ausis, todėl kartais laisvų rankų įranga tvarkingai nesilaiko ausyje. Važiuodamas automobiliu viena ranka prilaikė ausyje įdėtą laisvų rankų įrangą, todėl pareigūnams susidarė klaidingas įspūdis, kad jis rankoje laikė telefoną. Į pareigūnų klausimą – ar jis kalbėjo telefonu, atsakė teigiamai. Pažymėjo, kad jis yra rusakalbis, baigė rusų mokyklą, todėl gerai nesupranta tiek rašytinės, tiek šnekamosios lietuvių kalbos. Jis nesuprato pareigūnų jam surašyto nutarimo bei jame pareikšto kaltinimo. Gavęs surašytą nutarimą, buvo stiprioje emocinėje būsenoje, nesuvokė savo veiksmų reikšmės, dėl to pasirašė, kad padaryto pažeidimo neginčija. Praėjus afekto būsenai bei emociniam šokui, pažįstamas asmuo jam išvertė nutarimą ir tik tada jis suprato, kokio pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas. Tik dėl nesusipratimo ir emocinio streso bei pareigūnui tinkamai neišaiškinus surašyto nutarimo, jis nutarimą pasirašė. Pareigūnas turėjo išsiaiškinti ar buvo padaryta veika ir koks jos priešingumas teisei, t. y. ar ta veika yra administracinis teisės pažeidimas. Jis tik dėl įgimtos ausų deformacijos prilaikė ausyje esančią laisvos įrangos dalį, todėl šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties ir administracinė atsakomybė negalima. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina pašalinti visas kilusias abejones dėl kaltės, o nesant galimybės jų pašalinti – jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens naudai. Kartu su juo tą dieną važiavo keleiviai, kurie matė įvykį ir tai, kad rankose telefono aparato neturėjo. Taip pat nurodo, kad už ATPK 124¹ str. 6 d. numatytą pažeidimą vairuotojams skiriamas įspėjimas arba bauda nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Jis anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, visada sąžiningai laikėsi KET, buvo atidus ir pareigingas vairuotojas, dėl to jam turėjo būti paskirta švelniausia nuobaudos rūšis – įspėjimas (b. l. 1-3).
Teismo posėdyje A. I. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai 2010-12-01 teismo posėdyje paaiškino, kad jis vairuoja maršrutinį mikroautobusą ir turi laisvų rankų įrangą, tačiau ji ausyje nesilaiko, nuolat iškrenta, todėl jis ją prilaiko. Kai pasinaudoja įranga, ją padeda, kad ji netrukdytų jam vairuoti. Įvykio dieną jam skambino 71 maršruto mikroautobuso vairuotojas ir pranešė kur yra susidariusios spūstys. Kol su juo kalbėjo, pamatė du klientus. Jis padėjo laisvų rankų įrangą, kad galėtų parduoti bilietą ir atiduoti grąžą. Tuo metu prie jo privažiavo pareigūnai, klausė, kodėl važiuoja neprisisegęs saugos diržo ir dėl to norėjo skirti baudą, tačiau vėliau pareiškė, kad jis vairuodamas kalbėjo telefonu. Jis suprato, kad yra baudžiamas dėl to, kad kalbėjo telefonu. Jis lietuvių kalba negali išreikšti savo minčių taip, kaip jas reiškia rusų kalba. Jis pareigūnams aiškino, kad kalbėjo telefonu naudodamasis laisvų rankų įranga.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas A. N. parodė, kad jis priėmė nutarimą, kuriuo už KET pažeidimą buvo nubaustas A. I.. Jie stovėjo Metalo g. ir matė atvažiuojant mikroautobusą, kurio vairuotojas kalbėjo telefonu. Telefoną jis laikė prie ausies ir nesinaudojo laisvų rankų įranga. Vairuotojas buvo sustabdytas, padaryto pažeidimo jis neginčijo, nutarimo surašymo metu siūlė susitarti ir nerašyti nutarimo. Kadangi jis pažeidimo neginčijo, buvo priimtas nutarimas ir paskirta bauda. Pažeidimo esmė jam buvo paaiškinta, jokių problemų dėl kalbos nekilo.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. O. (P. O.) parodė, kad 2010-10-21, apie 10.00 val., važiavo mikroautobusu Dariaus ir Girėno g. į automobilių detalių parduotuvę. Mikroautobuso vairuotojas kalbėjo telefonu, bet jis suprato, kad vairuotojas naudojosi laisvų rankų įranga. Žmonės stabdė mikroautobusą, o jis matė, kaip vairuotojas įrangą išsitraukė. Mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 str.). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 57 str. 6 d.)
KET 21 punktas nustato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
ATPK 124¹ str. 6 d. nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (ATPK 250 str.), A. I. veika pagal ATPK 124¹ str. 6 d. kvalifikuota teisingai: A. I. kaltę šio administracinio teisės pažeidimo padarymu patvirtina nutarimas (b. l. 4, 9), liudytojo policijos pareigūno A. N. teismo posėdyje duoti parodymai, kad jis aiškiai matė, kad A. I. kalbėjo telefonu nesinaudodamas laisvų rankų įranga. Pažeidimo jis neginčijo, dėl to buvo priimtas nutarimas nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo ir už pažeidimą jam paskirta bauda.
ATPK 259 str. numato, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 str. nustatytus atvejus. ATPK 262 str. 2 d. numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda. Kaip matyti iš nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, nutarimo surašymo metu A. I. jokių pastabų neįrašė ir pasirašė, kad padaryto pažeidimo neginčija. Tai patvirtina ir liudytojo A. N. teismo posėdyje duoti parodymai, kad A. I. pažeidimą pripažino ir jo neginčijo.
A. I. tiek skunde, tiek teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad kalbėdamasis telefonu, jis naudojosi laisvų rankų įranga, apart keliančiais abejonių liudytojo P. O. parodymais, nėra patvirtinta jokiais įrodymais, todėl nėra įrodyta: pareiškėjas nei skunde, nei 2010-12-01 vykusiame teismo posėdyje nenurodė, kad minėtą aplinkybę gali patvirtinti kiti asmenys; P. O., duodamas parodymus dėl įvykio, kuris vyko prieš keletą mėnesių, gali ir klysti, kadangi, priešingai nei A. N., jis (įvykis) visiškai nėra svarbus, t. y. nebuvo susijęs su pareigų atlikimu ar pan., todėl kelia abejonių tai, kad jis tiek stebėjo niekuo jam neypatingus maršrutinio keleivinio transporto priemonės vairuotojo veiksmus, taip pat kad po kelių mėnesių gali dėl jų duoti pakankamai detalius paaiškinimus.
A. I. paaiškinimai, kad jis nesuprato, už ką yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams: teismo posėdžio metu liudytoju apklausto nutarimą surašiusio A. N. parodymus, kad jokių problemų dėl kalbos bendraujant su pareiškėju A. I. jam nekilo, patvirtina aplinkybė, kad A. I. pasirašė, kad nutarimo neginčija. Pažymėtina, kad A. I. tiek valstybinės, tiek gimtosios kalbos žinios laikant egzaminus baigiant vidurinio ugdymo programą įvertintos vienodai, kalbos problemų A. I., kaip matyti iš jo paaiškinimo, nekilo ir anksčiau nagrinėtų administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo metu, taip pat nėra jokių duomenų, kad laikydamas egzaminą vairuotojo teisėms gauti, jis būtų naudojęsis vertėjo paslaugomis, todėl galima manyti, kad jis turėjo suprasti pažeidimo, už kurio padarymą jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, esmę.
ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas A. I., nesant pastarojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė griežtesnės nuobaudos vidutinę baudą. Sprendimas A. I. skirti ne įspėjimą, o administracinę baudą, taip pat yra pagrįstas, kadangi A. I. anksčiau jau yra trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimus, o jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,
nutaria:
A. I. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio 2010-10-21 nutarimą Nr. M 549381 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo A. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 6 d., paskirta 30 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.