Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Optas LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022, kurioje ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Optas LT“ ieškinys atsakovei A. Ž. ir Ko, uždarajai akcinei bendrovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais laikytas nepaduotu ir gražintas ieškovei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB ) „Optas LT“, atstovaujama nemokumo administratorės B. M., pareiškė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti ieškovės LUAB „Optas LT“ ieškinį, pareikštą atsakovui A. Ž. ir Ko, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. birželio 20 d. pateikė ieškinį atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Paaiškėjus, kad ieškinys pateiktas ne tam teismui, 2022 m. birželio 21 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kurio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškovė atsiima ieškinį, pareikštą atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB. Ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos bei suprantamos ieškinio atsiėmimo procesinės pasekmės. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. birželio 21 d., ieškovė pateikė tapatų ieškinį Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas priėmė ieškovės ieškinį nagrinėti, iškėlė civilinę bylą Nr. e2-1202- 657/2022, išnagrinėjo bylą iš esmės, tačiau 2022 m. spalio 27 d. priėmė nutartį nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1202-657/2022, motyvuodamas tuo, kad Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022 ieškovė atsisakė tapataus ieškinio ir civilinė byla Nr. e2-434-368/2022 buvo nutraukta. Tokiu būdu paaiškėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartyje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes teismas, esant ieškovės prašymui dėl ieškinio atsiėmimo, nepagrįstai priėmė nutartį dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą Nr. e2-434-368/2022 nutraukė.

3. Pareiškėja teigė, kad tuo atveju, jeigu Kauno apygardos teismas civilinėje byloje

Nr. e2-1202-657/2022 dar ieškinio priėmimo metu būtų pastebėjęs, jog Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2- 434-368/2022 buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, ieškovė pastarąją Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį būtų apskundusi per joje nustatytą 7 dienų apskundimo terminą, kuris dar net nebūtų pasibaigęs. Jeigu Kauno apygardos teismas tai būtų pastebėjęs vėlesnėje civilinės bylos Nr. e2-1202-657/2022 nagrinėjimo stadijoje, tačiau dar nesuėjus 3 mėnesių terminui, ieškovė būtų galėjusi pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022, nepraleisdama

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Tačiau Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1202-657/2022 susiklostė tokia procesinė situacija, kad bylos nagrinėjimas užtruko ilgiau nei 3 mėnesius, o teismas aplinkybę, jog Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi civilinė bylą Nr. e2-434-368/2022 buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, pastebėjo tik išėjęs priimti sprendimo į pasitarimų kambarį, kai jau buvo suėjęs

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas. Todėl ne dėl ieškovės kaltės užtrukus Kauno apygardos teismo civilinės bylos nagrinėjimui ieškovė savo teisių pažeidimą suvokė tik teismui priėmus 2022 m. spalio 27 d. nutartį. Jeigu Kauno apygardos teisme civilinė byla

būtų išnagrinėta greičiau, padaryta teisės taikymo klaida būtų pastebėta anksčiau ir minėtas terminas nebūtų praleistas. Ieškovė, sužinojusi apie padarytą teisės taikymo klaidą, nedelsdama pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Jeigu būtų atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo, būtų pažeistas viešasis interesas, ieškovei užkirstas kelias pareikšti teisme ieškinį ir kartu būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Todėl mano, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti praleistą

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujintas, jeigu teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida pasireiškia tuo, kad, ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, teismas nepagrįstai priėmė nutartį dėl ieškinio atsisakymo. Tuo buvo netinkamai taikytos ir pažeistos CPK 139 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 140 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas dar nebuvo išsprendęs ieškinio priėmimo klausimo, todėl turėjo būti taikomos CPK 139 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos ir teismas turėjo priimti nutartį, kuria turėjo pripažinti, kad ieškinys yra nepaduotas ir grąžinti jį ieškovei. Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai taikė CPK 140 straipsnio 1 dalį ir, esant aiškiai išreikštai ieškovės valiai dėl ieškinio atsiėmimo, nepagrįstai priėmė 2022 m. birželio 22 d. nutartį, kurią civilinę bylą Nr. e2-434-368/2022 nutraukė, klaidingai nurodydamas, kad ieškovė atsisakė ieškinio. Tuo iš esmės buvo pažeistos ieškovės teisės, nes ieškovė nebegali pateikti teismui tapataus ieškinio ir tai užkerta kelia ieškovei pažeistas teises apginti teismine tvarka.

4. Suinteresuotas asmuo A. Ž. ir Ko, UAB atsiliepimu į prašymą, prašė jį atmesti. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė pasibaigus CPK 368 straipsnio 1punkte nustatytam 3 mėnesių terminui. Pareiškėja ir jos atstovas turėjo sužinoti apie priimtą nutartį dėl bylos nutraukimo. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesinį terminą, turėjo teismui nurodyti, kas sutrukdė jai suvokti 2022 m. birželio 22 d. nutarties prasmę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tokių duomenų pareiškėja iki pat 2022 m. lapkričio 28 d. nenurodė. Pareiškėja byloje veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip nemokumo administratorė, kuri tam, kad galėtų verstis šia veikla, turėjo išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, ir kuri neabejotinai turi teisinių žinių, kad galėtų perskaičiusi teismo nutartį suvokti jos prasmę. Be to, pareiškėja, teikdama ieškinį bei pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, buvo nurodžiusi atstovą – advokatą E. S.. Tai patvirtina, kad pareiškėja turėjo visas galimybes Šiaulių apygardos 2022 m. birželio 22 d. nutartį pateikti vertinti atstovui. Be to, pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, pati raštu patvirtino, kad jai yra žinomos bei suprantamos CPK 293 straipsnio 4 punkte ir 294 straipsnyje numatytos atsisakymo nuo pareikšto ieškinio procesinės pasekmės, todėl, matydama 2022 m. birželio 22 d. teismo nutartį, kurioje teismas aiškiai nurodo, jog yra priimamas ieškinio atsisakymas, negalėjo šių pasekmių nesuprasti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi prašymo netenkino.

6. Teismas sprendė, kad ieškovė apie 2022 m. birželio 22 d. nutarties priėmimą turėjo sužinoti po nutarties ieškovei išsiuntimo. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesinį terminą, taip ir nenurodė, kas sutrukdė susipažinti su priimta teismo nutartimi, o jei nesusipažino, tai dėl kokių priežasčių, kodėl teismo nutarties neskundė ir pan. Ieškovė byloje veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip nemokumo administratorė, atstovaujanti įmonės, kreditorių interesus, kuriai keliami aukštesni reikalavimai, be to, ieškovė naudojosi advokato paslaugomis. Pareiškėja teigia, kad ji objektyviai nesuvokė savo teisių pažeidimo, kurį sukėlė klaidų grandinė – tiek Šiaulių apygardos teismo klaida netinkamai išsprendžiant ieškinio atsiėmimo klausimą, tiek Kauno apygardos teismo klaida nepagrįstai priimant nagrinėti ir nagrinėjant tapatų ieškinį. Šiuo atveju, jei pareiškėja vertina, kad ji tik priėmus Kauno apygardos teismui nutartį sužinojo, ar suvokė apie savo teisių pažeidimą, tai, kaip minėta, ieškovė nepateikė duomenų, kas jai sutrukdė su Šiaulių apygardos teismo priimta nutartimi susipažinti ir iš esmės susižinoti, ar teismo nutartis buvo priimta ir kokiu pagrindu, bei pasinaudoti teise nutartį skųsti. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ji dar 3 mėnesius nepasidomėjo priimta nutartimi, ar jos nesuprato, nesuvokė ir kodėl per nustatytą terminą nesikreipė dėl proceso atnaujinimo. Pačios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, argumentai suteikia pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja veikė nerūpestingai, neatsakingai, aplaidžiai ir, turėdama galimybę pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis, jomis nesinaudojo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos argumentus, nemokumo administratorės veiklos pobūdis negali lemti prašymo dėl termino procesui atnaujinti patenkinimo, nesant procesinio termino atnaujinimui įstatyme numatytų sąlygų.

7. Įvertinęs pareiškėjos kreipimosi turinį, tai, kad ieškovė prašyme nurodė, jog ieškinį atsiima, kad ieškinio atsiėmimo pasekmės jai yra suprantamos, jog bylos nutraukimo pasekmės taip pat suprantamos (nurodė CPK 293 straipsnio 4 punktą ir 294 straipsnį), įvertinęs teismo nutartį, įstatymo nuostatas, teismas nusprendė, kad priimtos teismo nutarties turiniui įtakos turėjo pateikto pareiškėjos prašymo turinys ir nurodytos bylos nutraukimo pasekmės. Taigi, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, konkrečios nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, t. y. taikė ne tas teisės normas, kurias turėjo. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad buvo netinkamai taikytos proceso teisės normos, ir dėl to turėtų būti atnaujintas bylos procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Be to, teismo vertinimu, nėra duomenų, kad proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pareiškėjai apginti savo teises. Pareiškėja nenurodė, kad ji neturi galimybių ginti įmonės, kreditorių interesų kitomis įstatyme numatytomis teisinėmis priemonėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantė LUAB „Optas Lt“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujino tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tik pačios ieškovės neapdairumą laiku nepastebėjus teismo padarytos teisės taikymo klaidos, tačiau šioje byloje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad šios teisės taikymo klaidos nepastebėjo ir atsakovė, be to, šiuo atveju buvo padaryta ir daugiau Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo klaidų, kurios pareiškėjui objektyviai apsunkino suvokti esamą teisių pažeidimą.

8.2. Pareiškėja, žinodama, kad yra pateikusi Šiaulių apygardos teismui prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, ir jog 2022 m. birželio 21 d. teisėjo rezoliucija prašymas priimtas, nebesekė, kokio turinio nutartis bus priimta. Kadangi pareiškėja pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, jai nebuvo pagrindo manyti, kad jos prašymas bus netinkamai teisiškai kvalifikuotas ir nutartimi bus nuspręsta įforminti ne ieškinio atsiėmimą, o ieškinio atsisakymą, su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Akivaizdu, kad Kauno apygardos teismui priėmus nagrinėti ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, pareiškėjai nebebuvo pagrindo domėtis Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos baigtimi, tuo labiau žinant, jog turi būti išspręstas formalus klausimas – pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo. Jeigu laikyti, kad pareiškėja buvo nepakankamai apdairi, lygiai taip pat buvo neapdairi atsakovė ir Kauno apygardos teismo bylą nagrinėjusi teisėja, priėmusi ieškinį. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, Kauno apygardos teismas, be kita ko, privalėjo patikrinti, ar nėra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio.

8.3. Pirmosios instancijos teismas termino atnaujinimo aspektu netinkamai įvertino ir faktą, kad pareiškėja yra bankrutavusi įmonė, kurią atstovauja nemokumo administratorė, ginanti viešąjį interesą – bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių pažeistas teises. Jeigu būtų atmestas prašymas atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, ieškovei būtų užkirstas kelias pareikšti ieškinį teisme, kartu būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei nebūtų apginti bankrutavusios įmonės ir jų kreditorių interesai.

8.4. Šiaulių apygardos teismui nepagrįstai ieškinio atsiėmimą įforminus kaip ieškinio atsisakymą, pareiškėja nebeturi teisės actio Pauliana pagrindu ginčyti užskaitų, kas iš esmės reiškia, kad sandoriai nebegali būti nuginčyti teismine tvarka. Atitinkamai, pareiškėjos teisės, kurios buvo pažeistos užskaitos sandoriais, nebegalės būti apgintos.

8.5. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida pasireiškė tuo, kad pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, teismas nepagrįstai priėmė nutartį dėl ieškinio atsisakymo. Tuo buvo netinkamai taikytos ir pažeistos CPK 139 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 140 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ieškovės pateiktas pareiškimas įvardintas kaip „pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo“, o pareiškimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad „ieškovė atsiima ieškinį“ ir jai „žinomos bei suprantamos ieškinio atsiėmimo procesinės pasekmės“. Tai, kad ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame aiškiai suformavo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, pačiame prašymo tekste nurodė ir tai, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (tačiau tuo pačiu nurodė, kad žinomos ir ieškinio atsiėmimo pasekmės), neleidžia prašymo kvalifikuoti kaip pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, nes pareiškimu buvo prašoma ieškinį atsiimti, o ne ieškinį atsisakyti. Jeigu teismui buvo neaiški ieškovės valia, teismas turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė A. Ž. ir Ko, UAB teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Pareiškėja nurodė, kad ji iki 2022 m. spalio 27 d. nesuvokė, jog jos teisė yra pažeista. Vadinasi, pareiškėja, prašydama atnaujinti procesinį terminą, turėjo teismui nurodyti, kas sutrukdė jai suvokti 2022 m. birželio 22 d. nutarties prasmę, ir pateikti įrodymus. Tokių duomenų pareiškėja nenurodė. Pareiškėja, teikdama pareiškimą, raštu patvirtino, kad jai yra žinomos bei suprantamos CPK 293 straipsnio 4 punkte ir 294 straipsnyje numatytos atsisakymo nuo pareikšto ieškinio procesinės pasekmės, tad jei būtų perskaičiusi 2022 m. birželio 22 d. teismo nutartį, kurioje teismas aiškiai nurodo, jog yra priimamas ieškinio atsisakymas, negalėjo šių pasekmių nesuprasti. Net jeigu pareiškėja ar jos atstovas ir nebūtų atsidarę pačios teismo nutarties, šios bylos išnagrinėjimo rezultatas matomas EPP. Tiek bylos langelyje, tiek proceso langelyje buvo galima pastebėti, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas – „byla nutraukta“. Tuo atveju, jei teismas būtų tenkinęs prašymą atsiimti ieškinį, būtų priimta kitokia nutartis, ir bylos nagrinėjimo rezultatas būtų įvardintas kaip „ieškinys paliktas nenagrinėtu“.

9.2. Nė vienas iš pareiškėjos nurodytų asmenų neatliko ir negalėjo atlikti veiksmų, dėl kurių pareiškėja nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. neturėtų fizinės galimybės pati atsisiųsti priimtą nutartį ir ją perskaityti bei suvokti (nors pagal jos pačios rašytinį patvirtinimą, ieškinio atsisakymo pasekmės jai buvo suprantamos). Pareiškėja, skunde teigdama kad akivaizdu, jog Kauno apygardos teismui priėmus nagrinėti ieškinį ir iškėlus civilinė bylą, pareiškėjai nebebuvo pagrindo domėtis Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos baigtimi, pripažįsta, kad net neskaitė Šiaulių apygardos teismo nutarties, taigi, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

11. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai yra jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

12. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas.

13. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. birželio 20 d. apeliantė Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-433-357/2022 ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. birželio 21 d. ieškovė Šiaulių apygardos teismui pateikė dar vieną ieškinį atsakovės A. Ž. ir Ko, UAB atžvilgiu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškinys priimtas 2022 m. birželio 21 d. rezoliucija (civilinės bylos Nr. e2-434-368/2022). Kaip nurodo apeliantė, pamačiusi, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-433-357/2022 atsisakė priimti pirmąjį ieškinį atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui, civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022, tą pačią dieną, t. y. 2022 m. birželio 21 d. ji pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, ir kreipėsi į Kauno apygardos teismą su tapačiu ieškiniu. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022 tenkino apeliantės prašymą ir priėmė apeliantės ieškinio atsisakymą atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir civilinę bylą nutraukė. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. rezoliucija civilinėje byloje Nr. e2-1202-657/2022 priėmė ieškovės ieškinį atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Kauno apygardos teismas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1202-657/2022 atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą 2022 m. spalio 27 dienai. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1202-657/2022 nutarė civilinę bylą nutraukti, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atsisakė tapataus ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys atitinka apeliantės nurodomas faktines aplinkybes (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, nes konkrečios nustatytos faktinės nesuteikia pagrindo išvadai, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, t. y. taikė ne tas teisės normas, kurias turėjo. Ieškovė 2022 m. birželio 21 d. prašyme nurodė, kad atsiima, jog ieškinio atsiėmimo pasekmės jai yra suprantamos, jog bylos nutraukimo pasekmės taip pat suprantamos (nurodė CPK 293 straipsnio 4 punktą ir 294 straipsnį), todėl, įvertinęs teismo motyvus, įstatymo nuostatas, teismas nusprendė, kad priimtos nutarties turiniui įtakos turėjo pačios pareiškėjos prašymo turinys, nurodytos bylos nutraukimo pasekmės. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad ji teikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, o ne dėl ieškinio atsisakymo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau minėtas aplinkybes dėl ieškinių pateikimo Šiaulių apygardos teismui bei kreipimosi į Kauno apygardos teismą, taip pat 2022 m. birželio 21 d. apeliantės civilinėje byloje Nr. e2-433-357/2022 pateiktą pareiškimą, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, ieškovė jį įvardija „pareiškimu dėl ieškinio atsiėmimo“, taip pat užsimena dėl civilinės bylos teismingumo ir galiausiai nurodo, kad atsiima ieškinį, pateiktą atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB, bei patvirtina, jog jai yra žinomos bei suprantamos ieškinio atsiėmimo procesinės pasekmės. Vien tai, kad apeliantė pareiškime nurodo, jog jai yra žinomos ir suprantamos taip pat ir CPK 293 straipsnio 4 punkto bei 294 straipsnio taikymo pasekmės, nesudaro pagrindo teigti, kad ji išreiškė valią atsisakyti ieškinio. Tai, kad apeliantė norėjo tęsti bylinėjimąsi, tačiau kitame teisme, patvirtina tiek pareiškime nurodomi argumentai dėl teismingumo, tiek tai, jog dar tą pačią dieną, t. y. 2022 m. birželio 21 d. apeliantė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su tapačiu ieškiniu, po to, kai Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-433-357/2022 atsisakė priimti pirmąjį apeliantės pateiktą ieškinį atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pareiškimas jam nėra aiškus (nurodoma, kad ieškinys atsiimamas, bet nurodomos CPK reglamentuojančios ieškinio atsisakymo pasekmės), bei tai, kokias reikšmingas ir skirtingas teisines pasekmes sukelia ieškinio atsiėmimas ir atsisakymas, turėjo imtis priemonių, jog tinkamai išsiaiškintų apeliantės valią. Nors apeliantė ir yra atstovaujama nemokumo administratorės (atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 118 straipsnio 2 punkte nurodytą mokslinę kvalifikaciją, nemokumo administratoriumi siekiantis tapti asmuo nebūtinai turi turėti teisinį išsilavinimą), tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos tinkamai įvertinti pareikštą valią, ypač, kai iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškimą rengęs asmuo galimai nesuvokia skirtumo tarp dviejų teisės institutų (ieškinio atsiėmimo ir atsisakymo). Be kita ko, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad tuo metu, kai 2022 m. birželio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022 buvo užregistruotas pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo (16.10 val.), dar net nebuvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas (ieškinys priimtas 16.25 val.), o tapatus ieškinys Kauno apygardos teismui išsiųstas 15.22 val. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, manydama, jog pareiškė ieškinį netinkamam teismui, pateiktu pareiškimu siekė atsiimti ieškinį, kurio priėmimo klausimas net nebuvo išspręstas, tačiau teismas aiškiai padarė procesinės teisės normos taikymo klaidą, vietoje CPK 139 straipsnio taikydamas CPK 140 straipsnį, kas turėjo įtakos neteisėtos 2022 m. birželio 22 d. nutarties priėmimui.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

18. Dar viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (liet. rūpestingą, protingą elgesį), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

20. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad apeliantė yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos termino praleidimui pateisinti, nesuteikia teisinio pagrindo pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis dėl to terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti nebuvo atnaujintinas.

21. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2022 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022 įteikta 2022 m. birželio 23 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis) ir jos turinys nemokumo administratorei galėjo būti žinomas bei suprantamas, todėl apeliantės teiginiai, kad jai nebuvo poreikio domėtis Šiaulių apygardos teismo bylos baigtimi, vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad apeliantė yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui pateikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje susiklosčiusią situaciją, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, yra formali ir neteisinga.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė ir žinojo apie 2022 m. birželio 2 d. priimtą nutartį ir negalima sutikti, kad terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo praleido ne dėl savo kaltės, tačiau šiuo atveju susiklostė ypatinga situacija, kurią lėmė visumą susiklosčiusių aplinkybių, ir kurios formalus vertinimas sukeltų pernelyg daug neigiamų padarinių, todėl efektyviausias ir labiausiai civilinio proceso principus atitinkantis sprendimas būtų atnaujinti procesą ir tinkamai išspręsti apeliantės prašymą dėl ieškinio atsiėmimo.

23. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuriai atstovaujanti nemokumo administratorė siekia apginti tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus, reikšdama reikalavimus dėl, jos manymu, negaliojančių įmonės sudarytų sandorių. Šiuo atveju matyti, kad nėra siekiama piktnaudžiauti proceso atnaujinimo institutu. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad nėra duomenų, jog proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas pareiškėjai apginti savo teises, matyti, kad apeliantės galimybė ginčyti sandorius išnyko dėl klaidingo teisės normos taikymo, ką patvirtina ir tai, jog Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės pareikštą ieškinį.

24. Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022 pagal LUAB „Optas LT“ ieškinį atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio atsiėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atskirajame skunde nurodyto prašymo pripažinti ieškinį, pareikštą atsakovei A. Ž. ir Ko, UAB dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnius, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Optas LT“ prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-434-368/2022.

Grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Šiaulių apygardos teismui.