Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbo Didžiojoje Britanijoje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2002-03-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė konfiskuojant turto už 200 litų, pritaikius LR BK 471 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m.; 2005-07-18 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 2 d., paskirta bausmė –30 parų areštas, teistumas išnykęs, kaltinamas BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 254 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. liepos 7 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), prie 21 namo itin žiauriai iš savanaudiškų paskatų nužudė M. K., panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą ir panaudojęs fizinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, būtent: beisbolo lazda ir kumščiais tyčia ne mažiau kaip dvidešimt penkis kartus smogė M. K. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. poodines kraujosruvas dešiniame momenyje, dešinės pusės viršutiniame akies voke, kairėje speninėje ataugoje ir kairės pusės sprando – kaklo riboje, pailgos juostos formos kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvas abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, kraujosruvas juosmens dešinėje pusėje, ant kairiojo sėdmens, abiejų klubų, dešinės šlaunies, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus dešiniajame klube ir dešinės kojos kelio išoriniuose paviršiuose, kraujosruvą ir nubrozdinimus nosies nugarėlėje, masyvią kraujosruvą dešinės pėdos-čiurnos išoriniuose paviršiuose, keturias muštines žaizdas galvos pakaušinėje dalyje. Dėl smūgių į galvos pakaušinę dalį lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, progresuojant traumos komplikacijai išsivystė smegenų koma, brinko smegenys ir įstrigo kaukolės didžiojoje angoje, dėl to 2005-07-10 M. K. ligoninėje mirė. Taip pavartodamas fizinį smurtą ir tokiu būdu atėmęs galimybę M. K. priešintis iš pastarojo pagrobė jam priklausančius: 5000 Lt vertės auksinę grandinėlę, 1500 Lt vertės auksinį laikrodį, 1500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sagem“, 100 Lt vertės automobilio „Mercedes-Benz“ raktelius bei šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą. Iš viso pagrobė M. K. priklausančio turto už 8100 Lt.

Kaltinamasis T. D. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. liepos 7 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) miesto šventėje. Iš tų asmenų, su kuriais jis ten buvo, gali įvardyti tik Š., bet jų buvo ir daugiau, tačiau jų dabar nepamena. Šventės metu alkoholio jis negėrė, tiesiog vaikščiojo ir mėgavosi koncertu. Vėliau išvyko namo, o kas galėtų tai patvirtinti, nežino, nes gyvena pas mamą ir į namus sugrįžo apie 2 valandą, o gal ir anksčiau, tiksliai pasakyti negali. Mama tuo metu jau miegojo. Su M. K. jis buvo pažįstamas. Susipažino diskotekoje, kuri vyko netoli (duomenys neskelbtini) miestelio. Toje diskotekoje sutiko M. K., kuris yra jo antros kartos pusbrolis, ir kartu su juo buvo M. K.. S. pažinojo nuo mokyklos laikų, buvo pažįstami nuo šeštos klasės. Iš M. K. jis pirko automobilį „Mercedes-Benz“. Automobilis po kelių mėnesių sugedo ir visą laiką stovėjo prie namų, jis juo nevažinėjo. Vieną dieną jam paskambino K. ir pasiūlė susitikti. Susitikus paklausė, ar jis negalėtų jam paskolinti tos mašinos ratų, jeigu dabar neplanuoja su ja važinėti. Pažadėjo grąžinti, kai jis susitvarkys automobilį. Jis pagalvojo, kad jeigu šis yra K. draugas, o K. yra jo giminaitis, tai problemų dėl automobilio ratų grąžinimo neturėtų būti. Ratus savo automobiliu jis paėmė iš M. K., nes šis jam atvežė paprastus ratus, o jo pasiėmė. Vėliau su tuo „Mercedes“ automobiliu jis važinėjosi, nes jį susitvarkė. Tačiau ratų K. jam negrąžino. Kai šiam paskambino, jis trumpai ir aiškiai pasakė: „užmiršk tuos ratus“. Po to su juo aiškintis nebandė, nes tai buvo beviltiška. Prie jo namų nuvažiavęs nebuvo. Kiek jam yra žinoma, tiek K., tiek K. užsiiminėdavo nelegalia veika. Jie turėjo ryšių su nusikalstamu pasauliu. Dabar K. ir K. brolis yra nuteisti, o jei būtų gyvas S. ir K., tai ir jie būtų buvę nuteisti. Kad jie užsiiminėjo nelegalia veikla, buvo aišku todėl, kad jie gyveno ne pagal pajamas, nes daiktai pas juos buvo brangūs, o jie patys niekur nedirbo. Su K. jis dažnai nebendravo. Yra buvę, kad K. su K. buvo (duomenys neskelbtini), važiuodami prie jo sustojo ir klausinėjo apie kontrabandą. Pas juos yra pasienio ruožas ir klesti kontrabanda, todėl jie ir domėjosi. Su juo susitikdavo labai retai. Iš viso per tą laiką, kai susipažino su K. iki jo nužudymo, jį buvo sutikęs ne daugiau kaip 3–4 kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo melagingi. Jis buvo priverstas save apkalbėti. 2006 metais jis išvyko į užsienį, o 2007 metais sugrįžus į Lietuvą, jį (duomenys neskelbtini) naktį sustabdė policijos pareigūnai. Su savimi jis neturėjo automobilio vairuotojo teisių ir mašina buvo nedrausta. Pareigūnai per Tauragės policijos komisariatą nustatinėjo jo asmenybę. Jį nubaudė ir paleido. Ryte, apie pusę 8 ryto, į duris paskambino (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai ir jį sulaikė apklausai. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, maždaug už 20 minučių pasirodė pareigūnai. Vieną iš pareigūnų jis pažino. Tai buvo Ž. M.. Atvykę pareigūnai budėtojo paklausė, ar sulaikytasis yra D., o paskui priėję uždėjo jam antrankius ir įsodino į automobilį. Važiuojant į Tauragę jis klausė, kas vyksta, kur jį veža, bet buvo pasakyta, kad nuvykus į komisariatą bus išsiaiškinta. Vežant pareigūnai jo klausinėjo, kaip jam sekasi, ar pažįsta K.. Atsakė, kad teko su juo susitikti. Klausė apie jo nužudymą, tada jis pasakė, kad nieko apie tai nežino. Jo klausė, ar pirko iš jo automobilį, ar skolino ratus. Atsakius, kad taip, pasakė: „motyvas yra, taigi prisipažink“. Prasidėjo žaidimas „geras policininkas“, „blogas policininkas“. „Geras policininkas“ išeina, „blogas policininkas“ daro jam psichologinį spaudimą. Jie vežėsi jį į įvykio vietą. Kadangi nukentėjusieji ir nužudytasis gyveno netoli miško, jie jį nusivežė į mišką. Jis žinojo, kur gyvena K., nes iš jo pirko automobilį ir ten buvo. Nusivežę į miškelį jie vėl pradėjo psichologinį spaudimą. Atrakino antrankius ir pasakė, kad jis gali eiti, yra laisvas. Jis pasimetė, nes išgirdo, kaip užtaiso šautuvą. Galvoja, kad tai buvo šautuvas, nors to nematė. T. M. pasakė M., kad šis peršautų jam kojas, o jie parašys tarnybinį pranešimą, kad jis norėjo pabėgti. Jis pasakė, kad niekur neis. Tada jie keletą kartų jam sudavė ir įmetė į automobilį. Parvežė į policiją ir vėl darė jam spaudimą. Paėmė iš spintelės nuotraukas, kur buvo tikrai sužaloti žmonės, jie buvo nužudyti, ir jo klausė, ar jis juos pažįsta. Jis pasakė, kad nepažįsta, buvo šoko būsenos. Tada jam pasakė, ką jis turi rašyti, sakė, kad K. buvo nusikaltėlis ir jam nieko nebus, nes jis nuo jo gynėsi. Liepė rašyti, kad jis važiavo pasiimti savo daiktų, K. išsitraukė pistoletą, o jis gynėsi, nes bijojo, kad nušaus. O jie viską pateiks kaip savigyną ir jo niekas už tai nenuteis. Blogiausiu atveju gaus lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Jam pasakius, kad nepasirašys, buvo sakoma, kad bus daromas spec. etapas į Klaipėdą, o ten tai jau jis viską papasakos, ką reikės. Gąsdino, kad uždarys seserį ir mamą pas nuteistus kalinius tam, kad nustatytų jų asmenybes ar kažką panašaus. Jis buvo labai išsigandęs. Nežinojo, kaip elgtis. Jis tiesiog sutiko su ONTT pareigūnų parengta versija.

Parodymų patikrinimo vietoje parodė tą, ką jam papasakojo pareigūnai. Pavaizdavo pareigūnų sukurtą versiją. Lazda, kurią parodė, buvo iš jo sandėliuko. Tai yra ta pati lazda, kuri buvo paimta ekspertizei. Jis sakė, kad tai K. lazda, bet ji pas jį sandėliuke buvo jau seniai. Tą lazdą pareigūnams parodė tada, kai jie buvo sandėliuke. Jo pareigūnai paklausė, ar jis turi kokią nors beisbolo lazdą, ar ką nors panašaus į strypą. Jis atsakė, kad ką nors suras. Jam grįžus iš užsienio, jis buvo sulaikytas 14 parų dėl šios bylos. Teisme jis buvo apklausiamas ir tik gali pakartoti, kad buvo šoko būsenos, nes pareigūnai buvo pasakę, kad jeigu jis pasakys, kaip su juo elgiamasi, jie tikrai jį iš po žemės iškas. Po to, kai jis buvo paleistas, susirado darbą, trečiadieniais važiuodavo į (duomenys neskelbtini) registruotis. Dvejus metus vyko ikiteisminis tyrimas ir jis visą tą laiką dirbo ir važiuodavo atsižymėti į (duomenys neskelbtini). Vėliau jis buvo atleistas iš darbo. Darbo biržos buvo pasiustas į Klaipėdą mokytis dirbti suvirintoju. Po Kalėdų gavo teismo nutartį, kad byla nutraukta ir kardomoji priemonė panaikinta. Grįžo į Klaipėdą, baigė mokslus, ieškojo darbo, bet nieko neradęs nusprendė vykti į užsienį.

Nuoširdų prisipažinimą parašė jis. Jį parašė pas ONTT pareigūnus kabinete. Prieš tai buvo sulaikytas apie 8 valandą ryto (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Nuoširdų prisipažinimą parašė tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas, apklaustas buvo taip pat tą pačią dieną. Apklausiant buvo daromas vaizdo įrašas.

Su Š. į Policijos komisariatą jie buvo pristatyti skirtingu metu. Jis jau buvo „apdirbtas“ psichologiškai ir fiziškai bei pasirašęs nuoširdų prisipažinimą. Vėliau bylos eigoje buvo surastas Š. kaip liudytojas. Jis taip pat buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos ir perduotas Tauragės ONTT pareigūnams ir pristatytas į Tauragę duoti parodymus. Š. jis pažinojo, nes gyveno tame pačiame mieste, jų namai buvo šalia. Jie bendraudavo. Kur Š. yra šiuo metu, nežino. Š. taip pat buvo daromas spaudimas, nes jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos. Todėl tie patys organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigūnai darė spaudimą, kad jis duotų tokius parodymus, kokie yra byloje. Žino, kad Š. buvo sulaikytas, tačiau tiksliai negali pasakyti, kada jis buvo nuteistas. Prieš teismą jis ir davė tokius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis T. D. parodė, kad M. K. pažinojo. Jis iš M. K. pirko automobilį „Mercedes-Benz 230“. Po kurio laiko automobilis sugedo, todėl juo nebevažinėjo. 2005 m. vasario–kovo mėnesį M. K. paprašius, jis nuo nusipirkto automobilio jam paskolino ratus su lietais ratlankiais. Po poros mėnesių jis paskambinęs telefonu paprašė M. K. grąžinti jam paskolintus ratus. M. K. jį iškeikė ir pasakė, kad jam jokių ratų negrąžins. 2005-07-06, apie 22-23 val., jis savo automobiliu „Audi 90“ atvažiavo į M. K. kiemą (adreso negali pasakyti, tik gali parodyti, kur jis gyvena). Atvykęs į kiemą, pamatė, kad M. K. automobilio kieme nėra, todėl išvažiavo ir važinėjosi po (duomenys neskelbtini) miestą. Liepos 7 d., apie 2 val., jis vėl atvyko į tą patį kiemą ir pamatė, kad kieme stovi M. K. automobilis su įjungtais šviesos žibintais. Kai jis pradėjo eiti link M. K. automobilio, šis, išlipęs iš automobilio, pradėjo jį keikti visokiais žodžiais ir ėjo link jo. Tada jis iš automobilio pasiėmė beisbolo lazdą ir ėjo link M. K.. Kai priėjo netoli M. K., šis iš kažkur išsitraukė pistoletą, jo manymu, kovinį, ir tada jis, išsigandęs, kad gali būti nušautas, smogė turėta lazda M. K. per ranką, kurioje jis laikė ginklą. Nuo smūgio ginklas iš rankos neiškrito, todėl per ranką sudavė antrą kartą. Nuo antro suduoto smūgio M. K. ginklą išmetė iš rankų. Tada abu susikibo ir vienas kitam smūgiavo į įvairias kūno vietas, buvo du kartus nugriuvę ant žemės, vėl kėlėsi ir toliau mušėsi. Vėliau jis pamatė, kad M. K. rankose laiko lazdą, todėl ir jis pasiėmė savo beisbolo lazdą. Lazdomis vienas kitam trenkė smūgius į įvairias kūno vietas. Jis galėjo M. K. suduoti 3–5 smūgius į įvairias kūno vietas. Pats gavo vieną smūgį į šoną. M. K. nuo smūgių nugriuvo, ir tada jis nuo žemės paėmė M. K. turėtą ginklą, lazdą, pasiėmė savo lazdą ir, sėdęs į automobilį, nuvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į namus, jo niekas nematė, nes tuo metu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir gyveno vienas. Važiuodamas namo, užsuko į miškelį ir išmetė savo beisbolo lazdą, ginklą vėliau apžiūrėjęs pamatė, kad jis yra dujinis ir po kiek laiko atidavė V. S., kuris vėliau nusišovė. M. K. lazdą laikė namuose. Po kiek laiko sužinojo, kad yra laidojamas M. K.. Suprato, kad M. K. mirė nuo jo sumušimo. Pats bijojo eiti į policiją ir duoti parodymus, todėl 2005 m. lapkričio mėnesį išvyko dirbti į užsienį. Apie įvykį niekam nieko nepasakojo (t. 2, b. l. 73–74).

Papildomos apklausos metu 2007-01-18, dalyvaujant gynėjui, įtariamasis T. D. paaiškino apie ratų mainus su M. K., apie tai, kas apie tuos mainus žinojo, bei kad muštynių metu buvo pats sužalotas, tačiau dėl to į medikus nesikreipė ( t. 2, b. l. 75, t. 4, b. l. 62).

2007-01-19 įtariamojo apklausos metu teisme įtariamasis T. D. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (t. 2, b. l. 82–88).

2007-07-12 papildomos apklausos metu įtariamasis T. D. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir teigė, kad muštynės truko apie 20 minučių (t. 2, b. l. 93–94).

2007-01-10 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant gynėjui K. S., įtariamasis patvirtino apklausos metu savo duotus parodymus, parodė, kur yra laikoma metalinė lazda, kurią jis parsivežė namo po įvykusių muštynių (t. 2, b. l. 76–80).

2009-05-06 įtariamojo papildomos apklausos metu įtariamasis T. D. paneigė visus savo ankstesnius parodymus ir teigė, jog M. K. jis nenužudė (t. 2, b. l. 140–141,142; t. 3, b. l. 88).

Nukentėjusioji D. T. parodė, kad nužudytasis yra jos brolis. Jie kartu negyveno, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jai paskambino mama, kad brolis sumuštas ir paguldytas į ligoninę. Tada ji važiavo į (duomenys neskelbtini). Jai važiuojant M. jau buvo vežamas į Klaipėdos ligoninę. Ji nuvažiavo pas mamą, buvo atvažiavę tardytojai, bet tuo metu jie jos neapklausė, nes ji išvažiavo pas brolį į ligoninę. Brolis jau buvo komos būsenos, o kai brolis dar buvo geros būklės, jai su juo neteko bendrauti. Vėliau paklausus daktarų, kokia jo būklė, jie pasakė, kad reikia ruoštis blogiausiam, nes yra labai dideli sumušimai. Ji žino, kad po brolio sumušimo jam duris atidarė mama ir jis buvo prie durų. Jis pasakė paskutinius žodžius: „mama, aš mirsiu“. Mama klausė, kas tai padarė, bet jis nieko neatsakė. Mama tuo metu buvo namuose, viskas vyko naktį, bet ji nieko negirdėjo, nes viskas vyko ne prie mamos miegamojo langų, todėl ji negirdėjo jokio triukšmo, tik skambutį į duris. Ji tiksliai negali pasakyti, ar skambino jis, nes jis sėdėjo ant suoliuko prie durų. Mama nežino, ar jis ar kažkas kitas paskambino į duris. Nežino, ar brolis su kuo nors pykosi, nes kartu negyveno. Skolų, kiek jai yra žinoma, jis taip pat neturėjo. Jis niekada nesikreipė pagalbos dėl pinigų. Su broliu jie bendraudavo telefonu ir kai ji atvažiuodavo pas mamą. Tuo metu brolis dar buvo jaunas ir mokėsi (duomenys neskelbtini), bet vėliau metė mokslus ir jį išlaikė tėvai, nes jis buvo visai jaunas. Jam buvo 22 metai. Ji nežino, kad jis būtų vertęsis kokia nelegalia veikla. Ji yra pareiškusi civilinį ieškinį. Tas civilinis ieškinys yra bendras. Iš viso prašo priteisti neturtinės žalos 150 tūkstančių, tai yra kiekvienas prašo priteisti po 50 tūkstančių neturtinės žalos, o turtinė žala turi būti priteista mamai. Brolį palaidojo jie visi kartu ir tas išlaidas padengė ji. Prašo, kad jai būtų priteista pagrobtų daiktų vertė. Grandinėlę jis visada nešiodavo, telefoną taip pat. Dingęs ir laikrodis.

Grandinėlės vertė yra 5000 litų. Ta grandinėlė buvo ant rankos ir ji buvo stora. Yra pateiktos nuotraukos. Laikrodį jie įvertino 1500 litų. Taip pat yra dingęs mobiliojo ryšio telefonas „Sagem“, kurį įvertino 1500 litų. Telefonas buvo naujas. Tokie telefonai buvo tik pasirodę rinkoje. Taip pat dingo automobilio rakteliai, nes jo mašina stovėjo kieme, o raktelių nebuvo ir jie jų nerado. Taip pat dingo dujinis pistoletas. Jos pareikštame civiliniame ieškinyje turtinė žala pareikšta už laidojimo išlaidas. Laidojimo paslaugos buvo suteiktos P. įmonėje „(duomenys neskelbtini“. Sumokėjo 1314 litus, už antkapį 6980 litų. Paminklas pastatytas. Tame pačiame kape yra palaidotas ir tėtis. Laidojimo pašalpą iš valstybės gavo. Ši suma iš laidojimo išlaidų yra išminusuota. Nežino, kodėl brolis nešiojosi pistoletą. Automobilis „Mercedes“ buvo kažkokio jo draugo, jis broliui nepriklausė. Savo automobilio jis neturėjo. Po nužudymo su mama ir seserimi svarstė, kas tai galėjo padaryti. Kiek jai yra žinoma, brolis buvo su K., o daugiau jo draugų nepažįsta, bet tikrai žino, kad jis bendravo su K.. Kodėl šis žmogus atsidūrė kaltinamųjų suole, nežino. Mato jį pirmą kartą. Sesuo B. yra pasakojusi, kad kažkoks konfliktas buvo kilęs dėl padangų ar ratų, nes kažkas paėmė ne tuos ratus. Su kuo konfliktavo, ji nesakė. Žinojo, kad brolis važinėdavo į užsienį ir parvarydavo automobilius bei juos pardavinėdavo. Su kuo važinėdavo ir kaip važinėdavo, nežino. Taip pat nežino, kokie įrankiai buvo pas brolį ar pas tėvus. Jokių metalinių lazdų ten nėra mačiusi.

Šeimoje buvo kalbama apie tai, kokiu įrankiu buvo nužudytas brolis. Buvo kalbama, kad jis buvo nužudytas beisbolo lazda ir kažkokiu geležiniu strypu. Tokios kalbos atsirado tada, kai buvo padaryta brolio ekspertizė ir medicinos ekspertas jiems pasakė, kaip jis buvo mušamas ir kiek kartų. Taip pat sakė, kad turėjo mušti du arba trys asmenys, o ne vienas. Paaiškino, kad tai buvo daroma su beisbolo lazda ir panašiu į geležinį strypą daiktu.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad žuvusysis yra jos brolis. Ji su broliu artimai bendravo. Apie įvykį žino tiek, kad kai buvo brolio laidotuvės, buvo daug jo draugų ir vienas prasitarė, kad brolį nužudė keletas asmenų. Buvo paminėti V. S., T. D. ir dar vienas asmuo, kurio dabar neprisimena. Kad jų buvo keletas, ji sprendžia iš to, kad tą vakarą, kai jį sumušė, ir jam paskambinus į duris mama jas atidarė, o brolis šaukė: „mama, žiūrėk jie iš manęs viską atėmė“. Iš jo pasakymo yra aišku, kad jį sumušė ir atėmė daiktus ne vienas asmuo. Jis buvo apiplėštas, nes buvo paimti mašinos rakteliai, buvo paimta auksinė grandinėlė, telefonas. Negalvoja, kad jis pats parėjo iki durų. Tikriausiai, kad jį atvilko, pasodino ant suoliuko, paskambino į duris ir pabėgo. Apie tai, kad brolį mušė keliese, jai pasakė A. B.. Jis pasakojo, kad su broliu buvo susitikęs (duomenys neskelbtini), pilyje. Tada kaip tik buvo M. karūnavimo išvakarės ir jis pakvietė brolį kur nors pasėdėti. Brolis atsisakė, nes neturėjo nuotaikos. Sakė, kad jis telefonu paskambino D. ir šis jam grasino. Po brolio mirties pablogėjo jos sveikata, teko kreiptis į gydytojus, ilgą laiką negalėjo užmigti, gėrė raminamuosius vaistus. Ir dabar juos geria. Visa jų šeima sukrėsta. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja E. J. parodė, kad dirbo Tauragės AVPK ONTS tyrėja. Tyrė bylą dėl K. nužudymo. Žino tiek, kad apklausinėjo žmones, bet juos apklausinėjo ne nuo bylos tyrimo pradžios ir ne iki pabaigos. Buvo atliekamas procesinis veiksmas – supažindinimas su byla. Tuo metu su ja buvo supažindintas įtariamasis T. D. ir jo metu jis pasakė, kad atsisako savo parodymų ir kad nebeprisipažįsta įvykdęs nusikaltimą. Vėliau, kiek ji pamena, byla jam buvo nutraukta. Tiksliai dabar neprisimena. Apklausiant asmenis ji jokio psichologinio spaudimo nevartojo.

Kodėl buvo nutraukta bylą, reikėtų klausti prokuroro, nes ji buvo įsitikinusi, kad bus surašytas kaltinamasis aktas ir kad byla pasieks teismą. D. pasakojo viską taip, kaip yra užrašyta apklausos protokole. Jo nereikėjo versti duoti parodymus. Viską, ką jis pasakojo, ji užrašė. Nuoširdų prisipažinimą D. parašė tada, kai tos bylos dar ji neturėjo. Jeigu byloje yra protokolas, kad ji apklausė Š. kaip liudytoją, tai reiškia, kad ji jį ir apklausė. Neprisimena, kaip Š. atsirado toje byloje, ar jis pats atėjo duoti parodymus ar buvo kviečiamas. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, nes tada įvykius prisiminė geriau. Ji patikėjo tuo, ką pasakojo D., ir buvo įsitikinusi, kad įrodymų šioje byloje užteko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. J. parodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje apklausė R. Š. kaip liudytoją. Pastarasis parodymus davė savo valia, niekieno neverčiamas. Protokolą perskaitė ir pasirašė. R. Š. apklausos metu jokie kiti pareigūnai nedalyvavo (t. 3, b. l. 151).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. Š., kurio parodymai buvo pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad jis pažinojo M. K. ir T. D.. Su M. K. jie buvo draugai, nes kartu gabendavo kontrabandą. T. D. jo kaimynas, su juo taip pat draugavo. Žino, kad su jais taip pat artimai bendravo ir S., kurio vardo nežino, tik žino, kad jis nusišovė. Iki M. K. sumušimo konfliktas vyko tarp T. D. ir M. K. dėl kažkokių ratų. Tą vakarą, kiek žino iš kalbų, S. „šoko su peiliu ant M. K.“. K. buvo sužalotas, nes jam S.s įdūrė peiliu. S. daugiau sutardavo su T. D.. Dėl ko jam įdūrė peiliu, jis nežino, žino tik tiek, kad jie kažko nepasidalijo. Po kiek laiko jie susitaikė, nes S. „nusileido“. Po kiek laiko T. D. jo prašydavo nuvežti į (duomenys neskelbtini) užsiregistruoti policijoje. Jam paklausus dėl ko, T. D. pasakė, kad nužudė M. K.. Apie įvykį T. D. nieko konkrečiai nepasakojo. Jis žino, kad M. K. apgavo T. D. ir jam neatvežė kažkokių ratų ir neatidavė pinigų. Po įvykio jis matė T. D., jam buvo kraujosruva po akimi, tačiau stipriai sumuštas nebuvo (t. 1, b. l. 147–148).

2011-07-13 apklausos metu Tauragės rajono apylinkės teisme liudytojas R. Š. paneigė savo duotus parodymus (t. 3, b. l. 148–150).

Liudytojas Ž. M. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate organizuoto nusikalstamumo tyrimo poskyryje. Šiuo metu dirba tame pačiame skyriuje. Tiriant šį nusikaltimą, buvo gauta opertyvinė informacija, kad kilus konfliktui dėl padangų, kaltinamasis padarė šį nusikaltimą. Ši operatyvinė informacija buvo gauta operatyviniais metodais. Ar K. tuo metu užsiėmė kokia nors nelegalia veikla, apie tai konkrečios informacijos neturėjo. Kai buvo gauta tokia informacija, jie pradėjo domėtis jo asmenybe. T. D. tuo metu jokios sankcijos nebuvo taikomos. Negali atsakyti į klausimą, kodėl tokią informaciją suteikęs asmuo byloje nebuvo apklaustas kaip įslaptintas liudytojas. Galbūt todėl, kad atliekant procesinius veiksmus, nebuvo būtinumo to daryti, nes D. prisipažino padaręs nusikaltimą. Matėsi, kad jis tuo metu gailėjosi ir, kiek jam yra žinoma, jis tik vėliau pakeitė savo parodymus. Jis su kolegomis T. D. parvežė iš (duomenys neskelbtini) prieš pirmąją apklausą, kai jis nuoširdžiai prisipažino. Kur jis rašė nuoširdų prisipažinimą, neprisimena, tačiau jeigu rašė, tai pas juos kabinete. Detalių nepamena. Kai jį parvežė, tyrėja buvo užsiėmusi, todėl jis laukė pas juos. Jis pasakė T. D., kad yra duomenų, jog jis padarė šį nusikaltimą. Šis pradėjo verkti ir klausė, kas jam už tai gresia. Jie jam pasakė, kad tai spręs teismas. Tada jis jiems pradėjo pasakoti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Šio pokalbio jie nefiksavo, nematė būtinybės to daryti, kadangi jis vėliau buvo nuvestas apklausai ir apklaustas. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, tada įvykį prisiminė geriau. Vėliau šia byla nebesidomėjo, bet žino, kad ji buvo nutraukta. Jis dalyvavo ieškant nusikaltimo įrankių. Buvo ieškoma beisbolo lazda. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rasta metalinė lazda. Ją parodė kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas Ž. M. parodė, kad jis tyrė nusikalstamą veiką dėl M. K. nužudymo. Pagal gautą operatyvinę informaciją, kad šį nusikaltimą įvykdė T. D., su kažkuriuo pareigūnu iš (duomenys neskelbtini) parsivežė įtariamąjį į (duomenys neskelbtini) PK. T. D. pats prisipažino nužudęs M. K., dėl to labai gailėjosi, klausė, kas jam už tai bus. Jokio spaudimo jam dėl prisipažinimo nedarė (t. 2, b. l. 147–148). Akistatos su T. D. metu jis patvirtino savo parodymus (t. 3, b. l. 89–91).

Specialistas V. Armonas parodė, kad dėl klausimo, ar apžiūrėjus žuvusįjį galima nustatyti, ar jį mušė daugiau nei vienas asmuo ir daugiau nei su vienu įrankiu, bei kalbant apie medicininius požymius, tai sužalojimų rūšys ir jų padarymo mechanizmai yra išdėstyti akto išvadose ir pagal tuos požymius, kurie buvo fiksuoti žmogaus tyrimo metu, yra nurodyta, kur kokie sužalojimai ir kokiais dalykais veikiant buvo padaryti. Vienoje vietoje paminėta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas pailgos formos cilindrinį paviršių turinčiais daiktais. Kitur paminėta šiurkšti plokštuma, kitur tiesiog bukas paviršius. Tai yra kiek buvo galima pasisakyti apie traumavusį daiktą konkrečioje kūno paviršiaus vietoje, jie yra nurodyti, bei kiek buvo galima, apie tas savybes maksimaliai buvo pasisakyta. Nėra taip, kad visi sužalojimai padaryti pailgos formos cilindriniais daiktais, todėl į klausimą, ar galima pasakyti, kad skirtingais daiktais, galima teigti, kad sužalojimai, užsifiksavę paviršiuje, nurodo bendros muštinės priklausomybes, bet skirtingo pobūdžio traumavusiais daiktais. Tai išdėstyta išvadose 4 punkto visuose papunkčiuose. Dėl žalojusių asmenų skaičiaus, tai teismo medicininiu požiūriu, nėra objektyvių duomenų, leidžiančių duoti objektyvią, motyvuotą medicininę ekspertinę išvadą, kad žalojo ne vienas asmuo. Tiesa, 6 išvadoje yra paminėta, kad sužalojimai yra padaryti skirtingose pusėse ir įvairiuose paviršiuose ir tyrimo atlikimo metu, jis tai pažymėjo, tikėdamasis teisėsaugos dėmesio, kad reikėtų dirbti ir ta linkme, kad pagalvotų apie asmenų keitimosi padėtį, tai yra apie ne vieną įvykyje dalyvavusį asmenį. Deja, vien tik iš šių dalykų nepakanka duoti ekspertinės išvados. Tai yra tik prielaida. Negali pasakyti, iš ko buvo pagamintas įrankis, bet pagal savybes, tai yra cilindrinį paviršių, galėjo būti beisbolo lazda, nes yra cilindrinio paviršiaus ir atitinka tą kategoriją, kokio pobūdžio žaizdos buvo rastos tiriant mirusįjį. Išvadose yra nurodyta, kad asmuo pasyviai gynėsi. Jis jautė skausmą, nuo kurio pasyviai bandė gintis.

Liudytoja G. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes tyrė bylą. Bylą savo žinion priėmė, kai ji jau buvo pradėta, bet nepamena, kiek laiko buvo praėję nuo bylos pradžios ir ar jai bylą tiriant buvo atlikta pirmoji įtariamojo apklausa. Apklausė įtariamąjį ir susipažino su ta medžiaga, kurią turėjo. Kiek pamena, nebuvo rastas nusikaltimo įrankis, tai yra lazda. Susipažinus su Teismo medicinos eksperto išvada buvo kilusi mintis, kad tai galėjo padaryti ne vienas žmogus, bet tuo metu įtariamųjų daugiau nebuvo. Kokie veiksmai buvo atliekami byloje, dabar nepamena, bet visi duomenys yra byloje. Buvo vykdomos apklausos, parodymų patikrinimas, buvo papildomos liudytojų apklausos. Parodymų patikrinimo vietoje metu, kiek pamena, su įtariamuoju nuvažiavo į jo namus ir jis pats parodė sandėliuke esančią metalinę lazdą. Po apklausos buvo įvykio vietoje ir vėliau važiavo ieškoti įrankio. Buvo minčių, kad galėjo dalyvauti keletas asmenų, nes buvo labai daug sužalojimų, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Galėjo būti ir dviese, ir trise. Prieš kaltinamąjį, kiek pamena, nebuvo naudojamas joks psichologinis ar fizinis smurtas. Jis pats atėjo, nebuvo kviečiamas. Iš karto buvo pakviestas advokatas. Ar buvo daromas vaizdo įrašas, nepamena. Iš jos bylą tirti perėmė kita tyrėja dėl to, kad ji išėjo iš darbo ir ją perdavė. Iš darbo ji išėjo 2007 metų vasario mėnesį. Jai dirbant kaltinamasis dar nebuvo atsisakęs savo parodymų. Prisipažinimui D. atvedė kriminalistai, jie jai paskambino ir pasakė, kad yra žmogus, kuris nori duoti parodymus. Tada ji išsikvietė advokatą ir vykdė apklausą. Kiek laiko su juo dirbo kriminalistai iki atvedant pas ją, nežino, nes jai tiesiog paskambino į kabinetą ir pasakė, kad yra žmogus, kuris nori duoti parodymus. Ji jo pati į apklausą nekvietė. Jis viską papasakojo taip, kad po to buvo galima sėsti ir važiuoti į įvykio vietą.

Liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo giminaitis, antros eilės pusbrolis. Su juo šiek tiek bendraudavo. Su nužudytuoju buvo draugai apie 10 metų. Apie įvykį jis nieko nežino. Tą dieną, kiek pamena, jie buvo kartu. Ką veikė, nepamena. Kad jis mirė, sužinojo iš ryto. Paskutinį kartą, kai matėsi, išsiskyrė vėlai vakare, o kada susitiko, nepamena. Kur tą paskutinę dieną buvo, nepamena.. Pamena paskutinį momentą, kai jį matė. Jie kalbėjosi prie jo namų. Tai buvo vėlus vakaras, o po to, kai išsiskyrė, jis turėjo eiti namo. Jis sėdo į savo mašiną ir išvažiavo. Kai išsiskyrė su K., jau buvo tamsu, todėl ir sako, kad buvo vėlus metas. Nepamena, ar K. buvo tada išgėręs, bet girtas tikrai nebuvo, atrodė normaliai. Jis gali tiktai manyti, kad T. D. sumušė K., nes jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kažkur buvo girdėjęs, kad T. D. jį sumušė. Kas konkrečiai tą pasakė, dabar negali pasakyti. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Su T. D. jis nesipyko, tiesiog žino, kad jis jo giminaitis. Neturi tikslo jį apkalbėti. Kai važinėjosi su K., prie jų buvo priėjęs B.. Jis tikrai negrasino, nes jie buvo draugai. Kodėl jį paminėjo, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Tada įvykius prisiminė geriau.

Liudytojas D. M. parodė, kad 2005 metais dirbo Tauragės apskrities VPK kriminalinėje policijoje. Kaltinamąjį šiek tiek pamena, nes įvykių yra buvę daug ir todėl yra tekę šiek tiek jį matyti. Kiek pamena, buvo nužudymo byla ir jis buvo sulaikytas bei įtariamas vieno jauno vaikinuko nužudymu. Aplinkybių tiksliai nepamena, nes jau yra praėję nemažai laiko. Jam teko dalyvauti keliuose procesiniuose veiksmuose, bet kokiuose, tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, tada įvykį prisiminė geriau. Jokio psichologinio spaudimo jie niekam niekada nėra darę, o jeigu jam kildavo abejonės dėl to, kad asmuo gali save apkalbėti, apie tai jis pranešdavo prokurorui.

Iš 2005-07-07 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta, kur buvo sumuštas M. K. (t.1, b. l. 12–18). Įvykio vietos apžiūros metu paimta cigaretė „Marlboro“.

Iš 2010-05-27 specialisto išvados Nr. 140-(5813)-IS1-4046 nustatyta, kad ant tyrimui pateiktos cigaretės žmogaus kraujo bei biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (t. 3, b. l. 41–42). Nuorūka saugoma Tauragės AVPK (t. 3, b. l. 43).

Iš 2007-06-29 specialisto išvados Nr. 140-(11759)-IS1-4814 nustatyta, kad ant tyrimui pateiktos cigaretės, paimtos 2005-07-07 apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 28–29).

Iš 2005-07-12 specialisto išvados Nr. M 624 05(03) nustatyta, kad dėl suduotų smūgių į galvos pakaušinę dalį lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, progresuojant traumos komplikacijai išsivystė smegenų koma, brinko smegenys ir įstrigo kaukolės didžiojoje angoje, dėl to 2005-07-10 M. K. ligoninėje mirė (t. 1, b. l. 22–26).

Iš 2005-07-15 specialisto išvados Nr. T-A 2117/05(03) nustatyta, kad M. K. kraujyje rasta 3,85 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neleidžia teismui daryti išvados, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš esmės kaltinimas grindžiamas tik kaltinamojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu paneigė. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę kategoriškai neigė teigdamas, kad buvo priverstas parašyti prisipažinimą ir todėl davė tokius parodymus. Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Vien kaltinamojo prisipažinimas, netgi jeigu jis vėliau ir nebūtų paneigtas, jeigu šio prisipažinimo nepatvirtina objektyvūs įrodymai, neleidžia teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju yra tik kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kaip jis sumušė M. K.. Šie jo parodymai teismui kelia abejonių. Kaltinamojo tuo metu papasakota versija yra nelogiška. Neįtikinama, kad kaltinamasis pamatęs, jog M. K. rankoje laikydamas ginklą eina prie jo, o jis tada pasiėmęs beisbolo lazdą iš automobilio, prieina ir ja porą kartų suduoda per ranką. Abejonių šios versijos tikrumu kelia ir 2005-07-12 specialisto išvada Nr. M 624 05(03), iš kurios matyti, kad M. K. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai ir dviem skirtingais daiktais. Kaltinamasis tuo metu teigė, kad metalinį strypą turėjo M. K. ir jie abu pradėjo muštis. Tačiau neaišku, kokiu būdu M. K. rankoje jis atsirado, nes jis, T. D. teigimu, rankoje turėjo ginklą. Ir neaišku, kokiu būdu kaltinamasis galėjo padaryti K. sužalojimus ir beisbolo lazda, ir metaline lazda. Ekspertas teigė, kad sužalojimai buvo padaryti skirtingo pobūdžio traumavusiais daiktais. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad sužalojimai yra padaryti skirtingose pusėse ir įvairiuose paviršiuose bei kad M. K. pasyviai gynėsi. Ekspertui kilo abejonė, kad M. K. buvo sumuštas vieno asmens. Tokia pati abejonė kilo ir liudytojai G. Š., kuri tyrė šią bylą. Todėl keistai skamba jos paaiškinimas, jog kadangi daugiau įtariamųjų nebuvo, o T. D. prisipažino, todėl niekas šiuo klausimu daugiau ir nesiaiškino. Liudytojas Ž. M. teigė, kad apie tai, jog kaltinamasis nužudė M. K., buvo gauta operatyvinė informacija. Tačiau negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl tą informaciją suteikęs asmuo nebuvo apklaustas kaip įslaptintas liudytojas. Jis paaiškino taip pat, kaip ir G. Š.: „T. D. prisipažino, tai matyt to ir nebereikėjo“. Jokių objektyvių įrodymų, siejančių kaltinamąjį su šiuo nužudymu, nėra. Beisbolo lazda nebuvo surasta. Jeigu ji priklausė kaltinamajam, kuris prisipažino nužudęs, tai būtų akivaizdu, kad jis būtų parodęs, kur šią lazdą paslėpė. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamojo savo namuose parodyta metalinė lazda, kurią jis neva parsivežė namo po to, kai buvo sumuštas M. K., taip pat neįrodo, kad iš tiesų su šia lazda M. K. ir buvo sumuštas, nes jokių nusikaltimo pėdsakų ant jos surasta nebuvo. Visiškai neaišku, kodėl T. D. parsivežė M. K. priklausantį metalinį strypą į namus, o beisbolo lazdą išmetė. Juk akivaizdu, kad neprotinga būtų buvę namuose laikyti nusikaltimo padarymo įrankį ir dar tą, kuris priklausė M. K.. Nukentėjusioji A. B. taip pat teigė, jog po įvykio jai mama pasakojo, kad sūnus pasakė, kad jie iš jo viską atėmė. Buvo įvardyta, kad tai padarė ne vienas asmuo, o „jie“. Ikiteisminis tyrimas T. D. buvo nutrauktas. Tačiau po keleto metų jam prisipažinus visi procesiniai veiksmai buvo atlikti labai skubotai. Be paties T. D. prisipažinimo, jokių objektyvių įrodymų nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, prieš jį nutraukiant, nei po jo atnaujinimo. Nebuvo surasti pagrobti daiktai. Nebuvo surastas ir šaunamasis ginklas. Nebuvo aiškintasi dėl kilusių abejonių, kad nužudymą galėjo padaryti ne vienas, o keletas asmenų. Esant tokioms abejonėms dėl kaltinamojo kaltės ir nesant jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis padarė nužudymą, plėšimą panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, bei kad pagrobė šaunamąjį ginklą, kaltinamasis T. D. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. 9 p. 180 str. 2 d., 254 str. 2 d. išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. D. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. 9 p., BK 180 str. 2 d., BK 254 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti. Paleisti kaltinamąjį iš suėmimo nedelsiant teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiųjų S. K., A. B., D. T., J. Š. (mirusio) pareikštą 222 579 Lt civilinį ieškinį T. D. dėl žalos atlyginimo ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM 5418,90 Lt civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų T. D. atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.