Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-420-730/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
2-420-730/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11464-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
M. G.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-420-730/2013,(Proceso Nr. 2-06-3-11464-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija: 63.1.; 99.3; 116.1.; 116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant ieškovei M. G., ieškovės atstovei adv. pad. I. M., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį su pakeistais reikalavimais atsakovui A. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl reikalavimų pakeitimo, kuriuo prašė leisti pakeisti ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovo 40000,00 Lt skolą, 197,00 Lt palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo reikalavimo pakeitimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. 2013-09-13 nutartimi nutarta leisti ieškovei pakeisti ieškinio reikalavimus (b. I tomas l. 178). Reikalavimų pagrindu nurodytos aplinkybės, kad A. G.(as) iš J. V. pasiskolino 40000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2013-08-01, tačiau atsakovas gautos pinigų sumos negrąžino (b.l. 170).

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis).

Nagrinėjant bylą teisme ieškovė ieškinį palaikė, patvirtino atstovės paaiškinimus, paaiškino, kad nieko nežinojo apie skolos raštelio pasirašymą, J. V. pažinojo 15 metų, nuolat jam padėjo, iki pat mirties prižiūrėjo, kiekvieną savaitę kalbėjosi telefonu, klausdavo apie sveikatą, apie butą nė karto neužsiminė. Apie A. G.(ą) žino tik tiek, kad poliklinikoj birželio vidurį prie J. V. priėjo žmogus ir paprašė leisti laikinai pagyventi, A. G.(o) niekada nematė. J. V. nesiskundė A. G.(u), sakė, kad mažai būna namie, tik permiega. A. G.(as) iš karto po raštelio pasirašymo dingo. J. V. sakė, nieko nepardavė, jokių pinigų neturi, kratos metu rado vaistus ir jokių pinigų, jokių raštelių (b. II tomas l. 35).

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad ieškovė yra vienintelė J. V. paveldėtoja, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo. Atsakovas kreipėsi į J. V. ir pasiskolino 40000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2013-08-01, tačiau jų negražino, paskolos raštelio originalo neturi. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų surinkta medžiaga, tyrėjui A. B. A. G. pats patvirtino, kad pasiskolino 40000,00 Lt ir įsipareigojo skolą grąžinti per metus, atsakovas pats pripažino, kad skolos negrąžino. Ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes pareigūnai įsitikino, kad tai civiliniai santykiai. Ieškovė, sulaukusi skolos grąžinimo termino, kreipėsi į teismą. Šiai dienai nėra įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs nors dalį pinigų – yra išrašai, kuriuose matyti, kad į J. V. sąskaitą nebuvo pervesta pinigų iš atsakovo. Nekilnojamojo turto agentūros darbuotojas V. Š. patvirtino, kad atsakovas gavo pinigus. Prašė tenkinti ieškovės reikalavimą (b. II tomas l. 34, 36-37).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad ieškovės nepažįsta, gavo V. V. pareiškimą, kad galimai buvo pasinaudota dokumentais ir parduotas turtas, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nuspręsta, kad tai civiliniai teisiniai santykiai. Buvo išsikvietęs abu brolius V. ir G.. Paskolos raštelio nematė, kopiją darė nuo skolos raštelio kopijos, kurią pateikė A. G.(as), nežino, ar A. G.(as) turėjo raštelio originalą. A. G.(as) sakė, kad sutarė per metus grąžinti skolą, taip pat, kad dalį pinigų už parduotą butą turi V.. Nepamena, ką tiksliai atsakė A. G.(as) dėl dokumentų, lyg ir sakė, kad visi dokumentai yra pas J. V. (b. II tomas l. 36-37).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė pateikė 2012-08-01 paskolos raštelio pasirašyto tarp atsakovo ir J. V. kopiją, kurioje nurodyta, kad A. G.(as) 2013-08-01 pasiskolina iš J. V. 40000,00 Lt ir įsipareigoja grąžinti iki 2013-08-01, paskolos raštelis surašytas dviem egzemplioriais (b. II tomas l. 17). 2012-12-15 J. V. mirė (b. I tomas l. 73). Po J. V. mirties palikimą priėmė M. G. (ieškovė), kuriai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b. I tomas l. 103-105). 2013-06-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-420-730/2013 J. V. pakeistas jo teisių perėmėja M. G., nustatant kad M. G. civilinėje byloje yra ieškovė (b. I tomas l. 178).

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad tam, jog paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas.

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 40 000,00 Lt negrąžintos paskolos. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje suformuluotą bendrąją įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Aplinkybes įrodyti turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Šiuo atveju ieškovė J. V. ir atsakovo paskolos sutartinių santykių faktą įrodinėja į bylą pateikta paskolos raštelio kopija, kurioje, be kita ko, aiškiai nėra užfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui - atsakovui, momentas, ir policijos pareigūnų surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ieškovė, jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog paskolos raštelio originalo neturi.

Lietuvos Respublikos CPK 202 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismui pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Be to, nors byloje paskolos raštelio originalo nėra, tačiau paskolos suteikimo faktas gali būti nustatytas ir kitų įrodinėjimo priemonių pagalba. Įstatymas nenumato sutarties originalo turėjimo kaip būtino garanto, patvirtinančio reikalavimo teisę.

Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju A. B., dirbantis Klaipėdos apskrities VPK 2 PK Viešosios policijos tyrėju, parodė, kad paskolos raštelio originalo nematė, kopiją darė nuo skolos raštelio kopijos, kurią pateikė pats atsakovas, nurodė, jog atsakovas minėjo, kad skolą turėjo grąžinti per metus. Atsakovas 2012-08-27 policijai rašytame savo patikslinime (paaiškinime) patvirtino, kad turėjo finansinių problemų ir prašė J. V., su kuriuo gyveno, paskolinti pinigų. Pardavus J. V. butą, kitą dieną pasiskolino iš J. V. 40000,00 Lt, likę pinigai buvo pas J. V., iš likusių pinigų kartu pragyveno (valgė, išgerdavo) (b. II tomas l. 18). Iš byloje esančios J. V. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutartis sudaryta 2012-07-31 (b. I tomas 8-10). Paskolos raštelis tarp atsakovo ir J. V. pasirašytas 2012-08-01, t.y. po buto pardavimo. V. Š. 2012-12-21 apklausiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. 2-ojo PK KPS tyrėjos S. S.-V. paaiškino, kad K. M. už butą, matant notarei, A. G.(ui) sumokėjo grynaisiais 68000,00 Lt (b. II tomas l. 28). 2012-07-31 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje, nurodyta, jog pardavėjo (t.y. J. V.) atstovas A. G.(as) patvirtino, kad pinigus sumoje 68000,00 Lt pardavėjas gavo (b. I tomas 8-9). Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad kratos metu pas J. V. pinigų nebuvo rasta.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad labiau tikėtina, jog atsakovas paskolos raštelio kopijoje nurodytą 40000,00 Lt sumą gavo ir įsipareigojo grąžinti paskolos sumą iki 2013-08-01, todėl darytina išvada, kad tarp atsakovo ir J. V. buvo susiklostę prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnis). Tai, kad kurį laiką atsakovas ir J. V. gyveno kartu viename bute, nesudaro pagrindo priešingai išvadai padaryti.

Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant civilinius ginčus dėl paskolų, konstatavo, kad paskolos grąžinimo faktą turi įrodyti atsakovas (skolininkas), ir jei jis neturi skolos dokumento ar pakvitavimo apie paskolos grąžinimą, negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija. Šiuo atveju atsakovas turi įrodinėti skolos grąžinimo faktą bendra tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2008-10-06 nutartis civ. byloje 3K-3-450/2008).

Ieškovė teigia, kad atsakovas 40000,00 Lt paskolintos pinigų sumos negrąžino. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų gražinęs iš J. V. pasiskolintus pinigus, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas, kuriam tenka pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, ieškovės reikalavimas dėl 40000,00 Lt skolos tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą paskolai grąžinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 197,00 Lt paskaičiuotų palūkanų (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo reikalavimo pakeitimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi sprendimas priimtas ieškovės naudai, atsakovas turi atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas - 1300,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. I tomas l. 191-192).

Nustatyta, kad J. V. teigdamas ieškinį buvo sumokėjęs 50,00 Lt žyminį mokestį (b. I tomas l. 4), nuo likusios dalies 2012-10-02 nutartimi atleistas (b. I tomas l. 22-23). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai atleisti, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pakeitus ieškinio reikalavimą, byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 1206,00 Lt (40000+197 x 3 proc.). Kadangi ieškovė yra J. V. teisių perėmėja, ieškovei iš atsakovo priteistina 50,00 Lt žyminio mokesčio, likusi dalis 1156,00 Lt žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybei.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 28,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), 40000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių Lt) skolos 197,00 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt septynis Lt) palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo reikalavimo pakeitimo teisme, t.y. 2013-09-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1350,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt Lt ) bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), 1156,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt šešis Lt 00 ct) žyminio mokesčio ir 28,50 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė