Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-309/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-08-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
1A-237-309/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49310-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
M. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-309/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49310-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,nuteistajam M. V., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nuosprendį – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d.

Priteista iš M. V. Kauno teritorinei ligonių kasai 143,19 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai 19 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia sudavė kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir įspyrė vieną kartą į veidą T. K., taip padarydamas T. K. veido sumušimus, nosies odos nubrozdinimus, poodinės kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų, kaktinių sinusų priekinių sienelių, dešinės akiduobės vidinės sienos lūžimą, ir sutrikdė visuomenės rimtį.

2. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu į galvą ir įspyrė į veidą T. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip du smūgius, taip padarydamas T. K. veido sumušimus, nosies odos nubrozdinimus, poodinės kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų, kaktinių sinusų priekinių sienelių, dešinės akiduobės vidinės sienos lūžimą, taip padarė nukentėjusiajam T. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo: jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti provokuojantį nukentėjusio asmens elgesį, taip pat tai, kad jis pripažįsta Ligonių kasų ieškinį ir sutinka jį atlyginti; panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra; neskirti jam bausmės pagal BK 284 straipsnį, nes jo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, visuomenės rimtį ir tvarką jis galimai sutrikdė gindamasis; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai T. N., D. L. ir A. D. pažinojo nukentėjusįjį, nes yra geri jo brolio draugai, taigi jų parodymais negalima remtis kaip objektyviais ir patikimais. Be to, teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo kaip liudytojus apklausti asmenis, buvusius automobilyje „Renault Clio“ ir mačiusius visą įvykį. Pažymi, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) banko pateiktame vaizdo įraše nesimato, kas išprovokavo konfliktą viešoje vietoje, nevertino to, kad T. N. pateiktoje USB laikmenoje yra tik iš konteksto paimta vaizdo dalis, kuriose matosi kaip jis (M. V.) dėl didelio susijaudinimo, kurį patyrė dėl užpuolimo, galbūt peržengdamas būtinosios ginties ribas smūgiuoja nukentėjusiajam. Be to, teismas nevertino, kad nukentėjusysis buvo stipriai apgirtęs – jam nustatytas 2,28 promilės neblaivumas, todėl pastarasis daug ko neprisimena.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. V. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas M. V. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas 7 kartus (1 t., b. l. 155–165), lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 171–173), ir tai rodo, kad M. V. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nedirba (1 t., b. l. 174), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 175). Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad yra nustatyta M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

8. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę nuteistasis M. V. prašo jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti provokuojantį nukentėjusio asmens elgesį, taip pat tai, kad jis pripažįsta Ligonių kasų ieškinį ir sutinka jį atlyginti.

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiojo T. K. elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos M. V. nusikalstamų veikų padarymui. Nukentėjusysis T. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis jokio konflikto nesukėlė, buvo girtas, jokių veiksmų prieš M. V. neatliko, jo nesivijo, buvo neblaivus ir to net nebūtų galėjęs padaryti (2 t., b. l. 66). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų D. L., T. N. ir A. D. parodymai, kad jie matė, jog nukentėjusysis T. K. jokių veiksmų prieš M. V. neatliko, nė vieno smūgio pastarajam nesudavė, matė, kaip M. V. pribėgo prie T. K., sudavė rankomis jam į veidą, o pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė į veidą (2 t., b. l. 66, 76–77, 77–78). Liudytojas A. D. akcentavo, kad mušė tik kaltinamasis, kitas žmogus bandė gintis. Akivaizdu, kad įvykį mačiusių liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių visiškai sutampa, be to, jų parodymus patvirtina USB laikmenos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 58), todėl, net ir įvertinus tai, kad liudytojai T. K. pažinojo iš matymo, netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, kad jis smūgius nukentėjusiajam sudavė pastarojo užpultas, dėl didelio susijaudinimo, galbūt peržengdamas būtinosios ginties ribas. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad būtent M. V., pribėgęs prie T. K., sudavė jam smūgius, pastarajam nugriuvus, spyrė į veidą. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes T. K. nei sąmoningai, nei neatsargiai neskatino M. V. nusikalsti, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybe pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. V. teisiamajame posėdyje nurodė, jog jis negali pasakyti, kuriam iš įvykio vietoje buvusių asmenų trenkė (2 t., b. l. 65–66). Nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (1 t., b. l. 12), todėl daug ko neprisimena, nėra pagrindas netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina visuma kitų bylos įrodymų, ši aplinkybė taip pat nepaneigia ir M. V. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nėra pagrindas neskirti jam bausmės pagal BK 284 straipsnį. Nors skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo kaip liudytojus apklausti asmenis, buvusius automobilyje „Renault Clio“ ir mačiusius visą įvykį, iš teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad M. V. tokio prašymo teismui neteikė (2 t., b. l. 64–67, 76–80).

11. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-176-222/2019).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis neatlygino nė dalies Ligonių kasų patirtų išlaidų dėl nukentėjusiajam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (1 t., b. l. 33–36), konstatuoja, kad pripažinti nuteistojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažįsta Ligonių kasų ieškinį ir sutinka jį atlyginti, taip pat nėra pagrindo.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Pagal teismų praktiką jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-613/2011, 2K-40/2012, 2K-405/2012, 2K-41-697/2015, 2K-247-788/2017). Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė pats M. V. Ikiteisminio tyrimo metu jis be kita ko nurodė, kad po įvykio į medikus ir policiją nesikreipė, nes buvo neblaivus (1 t., b. l. 128–131), o teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tąkart buvo išgėręs du bokalus alaus, jei būtų buvęs blaivus, tai nebūtų įvykę, jis nesilaikė probacijos įpareigojimų, nes „sąlyginai“ buvo išgėręs. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas BK 60 straipsnio l dalies 9 punkte numatytą M. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė nepagrįstai.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. V. už jo padarytus nusikaltimus bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams yra artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, taip pat artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), konstatuojama, kad šios bausmės nėra aiškiai per griežtos, tenkinti nuteistojo prašymą ir skirti jam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą minimalią sankcijoje numatytą bausmę (minimali laisvės atėmimo bausmė yra laisvės atėmimas 3 mėnesiams (BK 50 straipsnio 2 dalis)) nėra teisinio pagrindo. Už abu nusikaltimus M. V. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių. Kadangi naujus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. V. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas pagrįstai abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti šią bausmę nėra pagrindo.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nuteistojo M. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje šio straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teisme 2020 m. spalio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35) PT-4427 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 108 Eur išlaidų.

18. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, taip pat tai, kad nuteistasis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš M. V. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 143,19 Eur išlaidų, patirtų dėl nukentėjusiojo gydymo, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo M. V. valstybės naudai priteisia tik dalį – 54 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. V. valstybės naudai 54 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasBoleslovas KalainisVidmantas Mylė