- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- N-575-2357-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01384-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimo M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. nutarimu M. Š. skundą patenkino ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Institucija) viršininko 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo M. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, buvo paskirta 300 (trijų šimtų) litų dydžio piniginė bauda, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukė, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda M. Š. buvo paskirta už tai, kad ji, būdama transporto priemonės savininke, nevykdė pareigų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir nenurodė asmens 2010 m. kovo 2 d., 23 val. 36 min., kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 135,50 kilometre, Anykščių rajone, vairavusio jai priklausančią transporto priemonę „Audi 90“, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punkto reikalavimus. Nurodė, jog savo kaltės M. Š. nepripažino, paaiškindama, jog 2010 m. sausio mėn. ji iš Molėtų gyventojo R. Ž. šį automobilį įsigijo ir perkant jį užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, bet pavažinėjus automobilis jai nepatiko, todėl nutarė parduoti, tačiau šio automobilio savo vardu nebuvo įregistravusi, o po kelių dienų jį iš jos nusipirko jaunuoliai pagal skelbimą internete, kuriems ji liepė susirasti automobilio savininką (pagal transporto priemonės registracijos liudijimą) R. Ž. ir su juo sutvarkyti automobilio dokumentus, todėl jos veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pažymėjo, jog Institucijos pareigūnas, surašęs M. Š. administracinį teisės pažeidimo protokolą ir priėmęs Nutarimą, nenurodė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) punkto, kurį pažeidus, atsiranda atsakomybė pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį, be to, minėtuose dokumentuose padarymo laikas ir vieta nurodyta: 2010 m. kovo mėn. 2 d., 23 val. 36 min., kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 135,50 km, tačiau tai ne atsakomybėn patraukto asmens padaryto pažeidimo laikas ir vieta, o greičio matavimo prietaisais užfiksuotas padarytas pažeidimas, be to, administracinį teisės pažeidimo protokolą surašė ir Institucijos Nutarimą priėmė tas pats pareigūnas, tą pačią dieną, tokiu būdu pažeidžiant jos teisę į gynybą. Konstatavo, jog iš teismo pareikalautos VĮ „Regitra“ informacijos apie automobilio įregistravimą ir išregistravimą matyti, kad nuosavybės teisės į automobilį M. Š. vardu niekada nebuvo įregistruotos, todėl teigti, kad ji buvo automobilio savininkė, nėra juridinio pagrindo.
II.
Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 83), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą teisingai išnagrinėti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog M. Š., pirkdama automobilį „Audi 90“ iš R. Ž. užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri yra įrodymas, jog ji nuo tos dienos tapo transporto priemonės savininke. Pažymi, jog R. Ž. VĮ „Regitra“ pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, todėl automatiniu būdu automobilis buvo įregistruotas M. Š. vardu, ką galima matyti iš atspausdintos informacijos apie VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento apie VRM programinėmis priemonėmis pažymos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
M. Š. atžvilgiu administracinė byla buvo nutraukta, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį.
Pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimą. Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata iš esmės atkartota KET 32.1 punkte.
Institucija pirmosios instancijos teismo nutarimą M. Š. atžvilgiu administracinę bylą nutraukti ginčija tuo, jog ji 2010 m. kovo 2 d., buvo transporto priemonės „Audi 90“, su kuria minėtą dieną kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis buvo viršytas leistinas greitis, savininkė ir nenurodė tuo metu asmens vairavusio šią transporto priemonę.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 57 punkte nustatyta, jog transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Šio straipsnio 61 punkte įtvirtinta, jog transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su Institucijos motyvais, jog M. Š. byloje užfiksuoto pažeidimo padarymo metu (b. l. 9) iš tikrųjų buvo automobilio „Audi 90“, su kuriuo šis pažeidimas buvo padarytas, savininkė, todėl jai kilo teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno reikalavimą, duodamą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas minimu metu valdė ar naudojosi šia jai priklausančia transporto priemone. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Š. 2010 m. sausio 30 d. šią transporto priemonę iš R. Ž. nusipirko, tarp jų buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 21), o buvęs savininkas R. Ž. pranešimu-deklaracija patvirtino M. Š. perduodantis nuosavybės teisę į šią transporto priemonę (b. l. 20), kas buvo užfiksuota VĮ „Regitra“ duomenų bazėje (b. l. 9). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad M. Š. buvo „Audi 90“ automobilio savininkė. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio savininke M. Š. tapo nuo minėto sandorio sudarymo momento, t. y. nuosavybės teisė į automobilį jai kaip pirkėjai perėjo nuo tinkamo automobilio perdavimo jai momento, o faktas, kad ji šios transporto priemonės, sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių nuostatomis, neįregistravo, jos nuosavybės teisių į „Audi 90“ automobilį nepaneigia.
Pridurtina, jog bylos baigčiai įtakos nedaro ir tai, kad M. Š. teigė šį automobilį praėjus kelioms dienoms po įsigijimo pardavusi (b. l. 12). Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokius jos paaiškinimus, nes jie, atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų kontekstą, yra neįtikinami, be to, ji nedėjo pastangų su Institucija bendradarbiauti ir atskleisti, kam pardavė automobilį, su kuriuo buvo padarytas pažeidimas.
Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, bylą M. Š. atžvilgiu nutraukė, motyvuodamas tuo, jog dėl jos atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Institucijos Nutarimo trūkumų nėra galima nustatyti pažeidimo įvykio ir sudėties. Teisėjų kolegija su tokiu apygardos teismo pateiktu vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad teismo nutarime nurodomi protokolo ir Institucijos Nutarimo trūkumai nagrinėjamu atveju nėra esminiai, leidžiantys naikinti Institucijos Nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų, o M. Š. galėjo pagrįstai suvokti, už kokią, kur ir kada padarytą veiką yra kaltinama. Pažymėtina, jog ji jau 2010 m. balandžio 14 d. bendravo su Institucijos pareigūnais (b. l. 10), žinojo apie jai pareikštą kaltinimą, jai buvo suteikta galimybė išsiaiškinti iš jos automobilį „Audi 90“ nusipirkusio asmens duomenis, o 2010 m. rugsėjo 13 d. ji taip pat dalyvavo bylos nagrinėjime Institucijoje, kur teikė paaiškinimą (b. l. 12) bei savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, pastebėtina, jog ji suvokė, kokiais konkrečiais veiksmais padarė pažeidimą, o jai pateikto kaltinimo esmė buvo pakankamai aiškiai ir detalizuotai atskleista protokolo ir Institucijos Nutarimo skiltyje „pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“. Formaliai vertinti teismo nutarime minimus šių dokumentų trūkumus ir neatitikimus bei teigti, kad tokiu būdu buvo pažeista M. Š. teisė į gynybą, teisėjų kolegijos nuomone, būtų nepagrįsta.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės (ATPK 272 ir 284 straipsniai) bei tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai (ATPK 257 straipsnis), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.