Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus mažosios bendrijos „Laurai“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2L-2241-304/2016, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus mažosios bendrijos „Laurai“ pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius mažoji bendrija (toliau – MB) „Laurai“ pareiškimu dėl teismo įsakymo kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininko T. U. priteisti 15 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 33 Eur bylinėjimosi išlaidas, užskaityti 3 Eur žyminį mokestį.

2. Nurodė, kad 2016-03-18 MB „Laurai“ su Klaipėdos rajono savivaldybės viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) „Gargždų švara“ sudarė ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu teikė Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorius mažoji bendrija „Laurai“ atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą pripažinti pagrįstu ir priteisti iš atsakovo 15 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 30 Eur pasirengimo teisminiam išieškojimui išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 Eur žyminį mokestį. Nurodo, jog Telšių rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti teismo įsakymą, pažeidė CPK 2 str., nes sudarė sąlygas nepagrįstai vilkinti procesą, kai proceso koncentruotumo ir operatyvumo principai suponuoja pareigą teismams civilinę bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Tiek įstatymų leidėjas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra kategoriški ir nepateikia baigtinio sąrašo, kas galėtų būti pripažįstama „kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu“, tai leidžia MB „Laurai“ pagrįsti savo patirtas būtinąsias išlaidas. Prašo teismo atskirajame skunde nurodytas išlaidas pripažinti atitinkančiomis CPK 88 str. 1 d. 9 p. ir jas priteisti iš skolininko, kadangi jos yra būtinos ir racionalios bei pagrįstos galiojančiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.).

7. Pažymėtina, jog teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 str. 1 ir 2 d. numatytų leistinumo reikalavimų, arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.).

8. CPK 433 straipsnio 3 dalies ir CPK 435 straipsnio 3 dalies normos įtvirtina pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikiančio kreditoriaus teisę neįrodinėti tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo, kai tuo tarpu CPK 433, 435 straipsnių nuostatos neatleidžia kreditoriaus (ir skolininko) nuo pareigos įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes – procesinio atstovavimo santykius, žyminio mokesčio sumokėjimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kita.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, kadangi jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Nurodė, jog kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininko T. U. 30,00 Eur mažosios bendrijos „Laurai“ pasirengimo teisminiam išieškojimui išlaidų yra aiškiai nepagrįstas, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p. ).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai reiškia, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 str. 1 d. 3–6 p. nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

11. CPK 88 str. 1 d. 9 p. numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šioje įstatymo nuostatoje nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1–8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

12. Šiuo atveju už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui - MB ,,Laurai“ - išlaidos (direktorės darbo laiko sąnaudos, biuro popierius, rašalo išlaidos, mobiliojo ir internetinio ryšio, kuro išlaidos), patirtos rengiantis teisminiam nagrinėjimui, negali būti vertinamos kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 str. 1 d. 9 p. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su kreditoriaus, užsiimančio skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine-komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme.

13. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies pareikštų reikalavimų nėra, nes, neišdavus teismo įsakymo dėl bylinėjimosi išlaidų, pats kreditorius praranda teisę į apeliaciją. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kreditoriaus pareiškime reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro pasirengimo teisminiam išieškojimui išlaidos, yra aiškiai nepagrįstas, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo visų reikalavimų apimtyje (CPK 435 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškimą dėl įsakymo išdavimo palieka kreditoriui teisę kreiptis į teismą patikslinus pareikštus reikalavimus dėl įsakymo išdavimo, arba, siekiant prisiteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas, jei kreditorius laiko, kad jos yra pagrįstos, kreiptis į teismą ieškiniu.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.