- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- I-443-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02428-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jovitos Einikienės ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1986-11669 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą paskiriant advokatą baudžiamojoje byloje.
Nurodė, jog kreipėsi į Tarnybą, kad būtų paskirtas advokatas surašyti kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-470/2016. Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė skirti advokatą nurodydama, kad jau baigėsi terminas kasaciniam skundui paduoti, be to, pareiškėjas ir pats ne kartą buvo kreipęsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo kasacinius skundus buvo atsisakyta priimti. Pareiškėjas neneigia, kad pats ne kartą kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau prašo dar kartą atsižvelgti į jo prašyme nurodytus argumentus ir įpareigoti Tarnybą skirti pareiškėjui advokatą, kuris surašytų kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. I-30-470/2016.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad Tarnyboje 2018 m. gegužės 30 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. (2.2)VTP-1-1986 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo baudžiamojoje byloje Nr. I-30-470/2016 parengimo. Tarnyba, susipažinusi su prašymu, 2018 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-1986-11669 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Nurodė, kad Tarnyba priimdama skundžiamą sprendimą vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis. Tarnyba spręsdama pareiškėjo prašymą nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. I-30-470/2016 ir 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas nesutikdamas su nuosprendžiu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė kasacinį skundą, kurį parengė advokatas. Kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nurartimi. Vėliau pareiškėjas savarankiškai dar kartą pateikė kasacinį skundą. Pareiškėjo kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Tarnybą dėl advokato, kuris galėtų parengti kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, parengimo. Pareiškėjui buvo paskirtas advokatas, kuris parengė kasacinį skundą bei prašymą atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo atmetė ir kasacinį skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas pakartotinai 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. gegužės 28 d. teikė kasacinius skundus, tačiau pareiškėjo kasacinius skundus buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnyje nustatytus terminus.
Pažymėjo, kad, kaip nustatyta BPK 370 straipsnyje, pareiškimas dėl praleisto termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Taigi teisė kreiptis į teismą su kasaciniu skundu nėra absoliuti. Minėtoje nuostatoje yra įtvirtintas naikinamsis terminas, kuriam pasibaigus, terminas kasaciniam skundui paduoti negali būti teismo atnaujintas. Pareiškėjas prašymą suteikti antrinę teisinę pagabą pateikė 2018 m.gegužės 30 d., kai vienų metų terminas teikti kasacinį skundą jau yra pasibaigęs, todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2018 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1986-11669 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą – paskiriant advokatą kasaciniam skundui parengti.
2. Pareiškėjas su 2018 m. gegužės 29 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. I-30-470/2016. Pareiškėjas prašė skirti advokatą, kuris parengtų kasacinį skundą minėtoje baudžiamojoje byloje (b. l. 39).
3. Tarnyba 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-4633 įpareigojo pareiškėją patikslinti reikalavimą antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 54).
4. Tarnyba, įvertinusi gautą prašymą ir papildomus dokumentus, priėmė 2018 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1986-11669, kuriuo, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 56).
5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2017 m. kovo 30 d. redakcija). Šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba gali atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalba, jeigu nustatoma, kad atstovavimas byloje neperspektyvus.
6. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis Nr. A-17-714/2007 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme, yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3069/2011 ir kt.). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1681/2012 ir kt.).
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. gegužės 29 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. I-30-470/2016, siekdamas kasacine tvarka apskųsti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį.
8. Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo paliktas galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-30-470/2016. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 8 d.
9. BPK 370 straipsnyje nustatyta, kad apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Šioje teisės nuostatoje įtvirtintas naikinamasis terminas, kuris reiškia, kad jam pasibaigus, t. y. pasibaigus vienerių metų terminui po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo, negali būti tenkinamas prašymas atnaujinti praleisto kasacinio skundo padavimo terminą.
10. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 8 d. (nuo nutarties paskelbimo dienos), todėl Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikiant kasacinį skundą, kartu turėtų būti teikiamas ir prašymas atnaujinti praleistą (trejų mėnesių) terminą kasaciniam skundui paduoti. Nuo Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties įsiteisėjimo iki pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. prašymo pateikimo yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl prašymas atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti nebūtų nagrinėjimas BPK 370 straipsnio pagrindu. Atsisakius spręsti klausimą dėl termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo, atitinkamai nebūtų sprendžiamas klausimas dėl kasacinio skundo priėmimo. Taigi Tarnyba Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas pakartotinai su kasaciniu skundu kreiptis į teismą, jau praėjus vienerių metų naikinamajam terminui, neturi teisinio pagrindo.
11. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su 2018 m. gegužės 29 d. prašymu į Tarnybą kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams po Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties įsiteisėjimo, todėl darytina išvada, kad Tarnyba Sprendimu pagrįstai nusprendė, kad, nagrinėjamu atveju, egzistuoja Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytas atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindas – pareiškėjo atstovavimas baudžiamojoje byloje būtų neperspektyvus (pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti būtų atsisakytas priimti BPK 370 straipsnio pagrindu).
12. Vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, remiantis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad skundžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1986-11669 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamą sprendimą pripažinus pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą skirti pareiškėjui advokatą kasaciniam skundui baudžiamojoje byloje Nr. I-30-470/2016 parengti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.