- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- e2-779-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00164-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Pareiškėjas
- E. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AV Systems“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ir trečiojo asmens V. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo E. B. skundas tenkintas ir UAB „AV Systems“ 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, pripažintas neteisėtu ir panaikintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti UAB „AV Systems“ 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriuo nutarta UAB „AV Systems“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, neteisėtu ir jį panaikinti, taip pat panaikinti kitus UAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie buvo priimti nuo 2019 m. sausio 22 d., bei nutraukti pradėtą UAB „AV Systems“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
2. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „AV Systems“ 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriuo nutarta bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi tarp UAB „AV Systems“ savininkų ir kreditoriaus, t. y. pareiškėjo ir V. R., kuriam priklauso 50 procentų įmonės akcijų ir kuris yra ir bendrovės direktorius, vyksta teisminiai ginčai. Vilniaus apygardos teisme nuo 2017 metų nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1881-577/2019 dėl juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimo pradėjimo, o Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-863/2019 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui V. R. dėl akcininko teisių gynimo ir įpareigojimo sušaukti akcininkų susirinkimą.
3. Pareiškėjo teigimu, trečiasis asmuo V. R. nepateikė jam, kaip 50 proc. akcijų valdančiam įmonės akcininkui, jokios informacijos apie UAB „AB Systems“ mokumą, nepasiūlė imtis priemonių mokumui atkurti, nesušaukė akcininkų susirinkimo, nesvarstė kartu su pareiškėju galimybių įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą. Be to, UAB „AB Systems“ bankroto procesas ne teismo tvarka buvo inicijuotas labai skubiai, t. y. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1881-577/2019 2019 m. sausio 9 d. vykusiame teismo posėdyje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad įmonė yra nemoki ar tuoj bus nemoki. Šio teismo posėdžio metu atsakovams UAB „AB Systems“ ir V. R. buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie įmonės finansinę padėtį, o po 2 dienų, t. y. 2019 m. sausio 11 d., įmonės kreditoriams buvo raštu pranešta apie UAB „AV Systems“ nemokumą ir pasiūlyta pradėti bankrotą ne teismo tvarka. Tuo tarpu pareiškėjui pranešimas dėl įmonės bankroto pradėjimo ne teismo tvarka paštu buvo išsiųstas tik 2019 m. sausio 18 d., kas, pareiškėjo nuomone, įrodo, jog V. R. iš anksto žinojo, jog 2019 m. sausio 18 d. išsiųstas pranešimas nespės pasiekti pareiškėjo laiku.
4. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius duomenis labai tikėtina, jog trečiasis asmuo galėjo perkelti įmonės veiklą į UAB „Norana“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Propoint LT“), nes ji veikia tais pačiais adresais kaip UAB „AV Systems“, todėl jeigu įmonė iš tiesų yra nemoki, yra pagrįstų abejonių, kad V. R. galėjo sukelti UAB „AV Systems“ bankrotą tyčia, o inicijuodamas ir pasiekęs, jog įmonės bankrotas vyktų ne teismo tvarka, siekia paslėpti šį faktą ir skubiai likviduoti įmonę. Pareiškėjo duomenimis, įmonė taip pat yra užbaigusi projektą su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru, todėl pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sudarytą sutartį UAB „AV Systems“ 2019 m. sausio mėn. turėjo gauti 2 658 826,17 Eur sumą. Tačiau įmonė neturi finansinių galimybių padengti 126 139,37 Eur dydžio kreditorių reikalavimų, todėl pareiškėjui kyla pagrįstas klausimas, kur dingo pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sutartį gauti pinigai. Šios aplinkybės, pareiškėjo teigimu, suteikia pagrindą daryti išvadą, jog įmonei pradėtas bankrotas ne teismo tvarka neatitinka nei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio reikalavimų, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl 2019 m. sausio 22 d nutarimas turi būti panaikintas ir pradėtas UAB „AV Systems“ bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą atsakovę BUAB „AV Systems“ atstovaujanti bankroto administratorė UAB „Valnetas“ prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodo, jog pagal bankroto administratorei pateiktus duomenis, įmonės bankroto ne teismo tvarka procesas pradėtas tinkamai – priimant kreditorių sprendimą dėl UAB „AV Systems“ bankroto vykdymo ne teismo tvarka, 100 proc. kreditorių balsavo „už“, duomenų, kad įmonės atžvilgiu buvo inicijuotos bylos, su jai pareikštais turtiniais reikalavimais, nėra. Tai, kad tarp įmonės akcininkų vyksta konfliktas, neturi jokios įtakos bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka klausimui, kadangi dėl įmonės bankroto sprendžia kreditoriai ir šiam klausimui išspręsti yra svarbi finansinė įmonės būklė, kuri 2019 m. sausio 22 d. dienai buvo prasta (pradelsti įsipareigojimai (126 139,37 Eur) viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (72 563 Eur).
7. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą trečiasis asmuo V. R. prašo pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, jog pareiškėjo sistemingi nesąžiningi veiksmai (konkuruojančios veiklos vykdymas, atsisakymas tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus, atsisakymas prisidėti prie įmonės apyvartinių lėšų padidinimo, pareiškėjo prašymu įmonės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) lėmė tai, kad atsakovės ūkinė-komercinė veikla (jos apimtys) buvo neigiamai paveikta – dalis klientų atsisakė bendradarbiavimo su įmone, sumažėjo užsakymų, įmonė neturėjo galimybių dalyvauti didesnės vertės viešuosiuose pirkimuose, todėl, dėl 2019 m. pradžioje susiklosčiusios finansinės situacijos įmonėje, yra kaltas pats pareiškėjas. Be to, pareiškėjas nenurodo nė vienos konkrečios aplinkybės, kuri patvirtintų nesąžiningus ir neteisėtus įmonės ar jos vadovo veiksmus, kuriais siekiama įmonės pelną ar turtą perkelti į kitą įmonę (įskaitant UAB „Norana“). Pareiškėjas remiasi savo paties svarstymais ir prielaidomis, aplinkybes interpretuodamas taip, kaip jam yra naudinga.
Šalies argumentai
9. V. R. paaiškino, kad lėšos iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro buvo gaunamos dalimis, 2015 m. gruodžio 22 d. sutarties galiojimo laikotarpiu ir jos buvo panaudotos įmonės veiklos tikslais. Trečiojo asmens vertinimu, šiuo atveju inicijuojant atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka, buvo užtikrintas visų ĮBĮ 12 straipsnyje įtvirtintų procedūrinių nuostatų laikymasis. Trečiasis asmuo veikė pagal įstatymo reikalavimus, kadangi įmonės vadovo pranešimai raštu buvo pateikti visiems atsakovės kreditoriams, kurie, įvertinę įmonės veiklos perspektyvas, finansinius duomenis (mokumą), įmonės įsipareigojimų nevykdymą kiekvieno jų atžvilgiu, priėmė sprendimą pradėti atsakovės bankrotą ne teismo tvarka. Trečiasis asmuo, net ir ĮBĮ nesant įtvirtintai tiesioginei pareigai pranešti apie kreditorių susirinkimą įmonės dalyviui (akcininkui), apie jį pranešė pareiškėjui. Pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjui faktiškai tuo pačiu laikotarpiu, kai įmonės kreditoriams buvo pranešama apie susirinkimą. Be to, pareiškėjas ir anksčiau žinojo aplinkybes, jog įmonė susiduria su ūkinės - komercinės veiklos vykdymo sunkumais, dėl ko finansinė padėtis blogėja.
10. Atsakovės bankroto procedūra nepažeidžia kreditorių ar pačios įmonės interesų, taip pat nėra sąlygų, kurioms esant tokia procedūra negalėjo būti pradėta, todėl pats pranešimo pareiškėjui išsiuntimo laikas negali būti laikomas esmine aplinkybe, galėjusia lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Priešingas vertinimas būtų formalus, neatitiktų kreditorių interesų dėl savalaikio nemokios įmonės bankroto proceso inicijavimo, bankroto proceso tikslų ir principų, nes, pašalinus tariamas kliūtis dėl informavimo, iš esmės būtų priimtas analogiškas kreditorių sprendimas dėl bankroto proceso įmonei inicijavimo teismo ar ne teismo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo E. B. skundą tenkino. Pripažino neteisėtu ir panaikino UAB „AV Systems“ 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta UAB „AV Systems“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka bei nutraukė pradėtą šios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.
12. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos šalių klausimą ir priteisė pareiškėjui E. B. iš atsakovės UAB „AV Systems“ 1 052,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į viešąjį interesą bankroto bylose, bei įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje situacijoje tarp pareiškėjo (įmonės akcininko ir savininko, turinčio 50 proc. akcijų) ir trečiojo asmens (įmonės akcininko ir savininko, turinčio 50 proc. akcijų, įmonės direktoriaus bei kreditoriaus) yra kilęs konfliktas, vyksta intensyvūs teisminiai ginčai dėl įmonės ir jos vadovo veiklos tyrimo, bei vyrauja tarpusavio nepasitikėjimas ir nesutarimas, nutarė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas yra nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, esme ir tikslais, dėl ko yra pagrindas skundą tenkinti.
14. Teismas pažymėjo, kad nors ĮBĮ 12 straipsnio nuostatos nereglamentuoja pareigos inicijuojant bankroto procedūras ne teismine tvarka informuoti apie tai įmonės savininką, tačiau įvertinęs šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes ir tarp įmonės akcininkų vykstančius ginčus, nusprendė, kad šiuo atveju trečiasis asmuo (įmonės direktorius ir akcininkas) kito įmonės akcininko apie šaukiamą susirinkimą neinformavo sąmoningai.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismo vertinimu, nagrinėjama situacija, kai vyksta intensyvūs teisminiai ginčai tarp įmonės akcininkų, rodo, jog trečiasis asmuo, inicijavęs bankrotą ne teismo tvarka, siekia nesąžiningų tikslų, kas aiškiai pažeidžia pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams ir sudaro pagrindą ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą pripažinti neteisėtu, o pradėtą UAB „AV Systems“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka nutraukti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Atskiraisiais skundais atsakovė BUAB „AV Systems“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valnetas“, ir trečiasis asmuo V. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti E. B. skundą kaip nepagrįstą; trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Atskirieji skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja sąlygos nepritarti įmonės bankrotui ne teismo tvarka, kadangi imperatyvios ĮBĮ 12 straipsnio nuostatos nustato, kad įmonės bankrotas ne teismo tvarka negali būti pradėtas tik esant turtiniams ginčams tarp įmonės ir jos kreditorių, o šiuo atveju teisme nagrinėjami tik neturtiniai ginčai tarp įmonės akcininkų;
17.2. ĮBĮ nuostatos nenustato pareigos pranešti įmonės akcininkui apie įmonei ne teismo tvarka inicijuojamą bankroto bylos iškėlimą, nepaisant to, pareiškėjui apie kreditorių susirinkimą buvo pranešta, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nuo pareiškėjo buvo siekiama nuslėpti apie bankroto procedūrų ne teismo tvarka inicijavimą, laikytini nepagrįstais;
17.3. Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino ir nenagrinėjo įmonės mokumo. Panaikinus ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą susiklostė situacija, kuomet nemoki ir veiklos vykdyti negalinti įmonė nėra eliminuota iš rinkos;
17.4. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė pareiškėjui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo teismui buvo pateiktas po to, kai byla buvo išnagrinėta, o procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas.
Atsiliepimas
18. Pareiškėjas E. B. atsiliepimuose prašo atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį.
19. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad net ir nesant procedūrinių kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo pažeidimų, jis gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju, teismuose vykstant ginčams tarp įmonės akcininkų ir esant pagrįstų abejonių dėl tariamos įmonės finansinės padėties staigaus pablogėjimo, bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka prieštarautų pačios įmonės ir kreditorių interesams;
19.2. Pareiškėjui tinkamai ir laiku nepranešus apie inicijuojamą bankroto procesą ne teismine tvarka, buvo apribota jo teisė ir galimybė įvertinti įmonės perspektyvas su kreditoriais, apsvarstyti įmonės restruktūrizavimo galimybes;
19.3. Skundų argumentai, kuriais siekiama įrodyti įmonės nemokumą, neparemti įrodymais, o pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai pagrindžia, kad įmonę nemokia siekiama pripažinti nepagrįstai;
19.4. Prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismui pateiktas 2019 m. kovo 12 d., t. y. laikantis CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, todėl pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos atlyginti pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pripažintas neteisėtu ir panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas UAB „AV Systems“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bei nutrauktas pradėtas UAB „AV Systems“ bankroto procesas ne teismo tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
Dėl sąlygų pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka egzistavimo
21. ĮBĮ 12 straipsnio nuostatose nustatyta galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016).
22. Įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).
23. Šiuo atveju byloje keliamas klausimas, ar buvo išlaikyti procedūriniai reikalavimai iškeliant įmonei UAB „AV Systems“ bankroto bylą ne teismo tvarka.
24. Kaip buvo nurodyta, viena iš sąlygų įmonei iškelti ir vykdyti bankroto bylą ne teismo tvarka yra ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad teismuose nebūtų iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Ši norma turi būti suprantama taip, kad bankroto procedūrą ne teismo tvarka galima pradėti vykdyti tik tada, jeigu yra tenkinamos abi sąlygos, t. y. 1) teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir 2) iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra tenkinama, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti vykdomas.
25. Kadangi pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas, todėl bankroto procedūros gali būti vykdomos ne teismo tvarka tik tuomet, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kreditorių ir įmonės savininkų teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).
26. Šiuo atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1881-577/2019 dėl atsakovės ir jos vadovo veiklos tyrimo pradėjimo, sprendė, kad tai yra viena iš sąlygų, draudžiančių pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad draudžiama pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, jei teisme yra nagrinėjami turtiniai ginčai tarp įmonės, kuriai inicijuojamas bankroto procesas ne teismo tvarka, ir jos kreditorių. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kai yra kilę tarpusavio nesutarimai tarp įmonės akcininkų, kurių vienas yra ir įmonės vadovas bei kreditorius, nepatenka į ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, sąrašą. Šiuo metu tarp įmonės akcininkų vykstantys teisminiai ginčai (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1881-577/2019 dėl juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimo pradėjimo bei civilinė byla Nr. e2A-1689-XX/2019 dėl akcininko teisių gynimo ir įpareigojimo sušaukti akcininkų susirinkimą) niekaip neįtakos įmonės finansinių įsiskolinimų dydžio, todėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu nesant turtinio pobūdžio teisminių ginčų, ir nesant duomenų apie iš įmonės turto vykdomus išieškojimus, nebuvo priežasčių nepritarti ginčijamam kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo buvo nuspręsta vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.
Dėl pareigos tinkamai informuoti apie siūlymą pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka įvykdymo
27. Kaip buvo išaiškinta aukščiau, bankroto, vykdomo ne teismo tvarka, proceso metu visi susitarimai ir klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime, bendru įmonės ir jos kreditorių sutarimu, todėl įstatymas kaip vieną iš sąlygų pradėti šią bankroto procedūrą, išskiria ir pareigą tinkamai informuoti įmonės kreditorius apie šios bankroto procedūros inicijavimą.
28. Vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalimi, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad apie 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimą buvo laiku ir tinkamai informuoti visi UAB „AV Systems“ kreditoriai, tačiau pareiškėjas E. B. teigia, kad jam, kaip įmonės akcininkui, tinkamai ir laiku nepranešus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, buvo apribota teisė imtis veiksmų, kurie galėjo užkirsti kelią įmonės bankroto proceso inicijavimui. Bylą nagrinėjęs teismas įvertinęs tarp akcininkų vykstančius ginčus ir pritaręs nurodytiems skundo argumentams, nusprendė, kad akcininko neinformavimas apie šaukiamą kreditorių susitrinkimą, neatitiko bankroto proceso ne teismo tvarka tikslo ir pažeidė įmonės savininko teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
30. Aptarta įstatymo nuostata (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis), įpareigoja, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, informuoti tik kreditorius, kadangi nuo jų valios ir apsisprendimo priklausys, ar bankrotas, vykdomas ne teismine tvarka, bus pradėtas ir vykdomas. Be to, tik kreditorių prerogatyva yra įvertinti, ar toks bankroto procesas neprieštaraus jų teisėms ir interesams. Įmonės bankroto iškėlimas neabejotinai paveikia ir jos akcininko teises ir interesus, tačiau kreditoriams apsisprendus bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, akcininko nepritarimas tokiai bankroto procedūrai nėra lemiantis ir jokios įtakos kreditorių susirinkimo metu priimtiems nutarimams neturi, todėl akcininko neinformavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, ar netinkamas informavimas apie jį nelaikytinas ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimu.
31. Teismas taip pat pažymi, kad atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad tinkamai ir laiku įmonės akcininką informavus apie bankroto bylos išmonei iškėlimą jis būtų siekęs išsaugoti įmonės veiklą ir inicijavęs restruktūrizavimo bylą, kadangi bankroto byla įmonei iškeliama įmonei tuomet, kai pripažįstama, kad ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Toks sprendimas priimamas įvertinus įmonės finansinius pajėgumus ir nustačius, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, dėl ko įmonės veiklos nutraukimas, iškeliant jai bankroto bylą, yra įmonei ir jos kreditoriams priimtiniausias būdas išspręsti susidariusią situaciją. Todėl tik įmonės akcininko siekis inicijuoti įmonei, kuri nebepajėgia atsiskaityti su kreditoriais ir kurios finansiniai sunkumai nėra laikini, restruktūrizavimo bylą, kas neatitinka restruktūrizavimo tikslų, neturi būti priežastimi ginčyti kreditorių susirinkimo metu, kreditorių vienbalsiai priimto sprendimo iškelti įmonei bankroto bylą ir ją vykdyti ne teismo tvarka. Be to, įmonės akcininkui apie sunkią įmonės finansinę padėtį turėtų būti žinoma jau iki pranešimo apie iniciatyvą vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Tokio pobūdžio finansiniai sunkumai, kurie sąlygojo bankroto procedūrą, negali būti laikomi laikinais ir netikėtais, kuriuos vienas iš akcininkų spręstų tik sužinojęs apie bankroto proceso ne teismo tvarka iniciavimą.
Dėl teismo pareigos vertinti įmonės mokumą, sprendžiant kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimą
32. Nepagrįstais laikytini atskirųjų skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas panaikinęs ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, turėjo įvertinti įmonės mokumo klausimą, kadangi teismas bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimo negali spręsti tuo pačiu procesiniu sprendimu, kuriuo buvo sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1425-823/2018). Tuo atveju, jei įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka teismo panaikinamas, ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytas 30 dienų terminas, per kurį numatyta ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesilaikant ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme gali būti priimamas ir nagrinėjamas tik po to, kai įsiteisėja teismo nutartis panaikinti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą pradėti tos pačios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo ir pagrįstai nevertino įmonės nemokumo klausimo.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta UAB „AV Systems“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, kadangi nenustatyta sąlygų, draudžiančių pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka.
34. Bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria priimdamas ginčijamą išvadą rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011) tokia Lietuvos apeliacinio teismo praktika nėra suformuota ar išreikšta. Be to, nagrinėjamos ir nurodytos bylos ratio decidendi nesutampa: nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta įmonei iškelti bankroto procesą ir jį vykdyti ne teismo tvarka teisėtumo, o pirmosios instancijos teismo nurodomoje byloje buvo vertinamas kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais buvo sprendžiami įmonei priklausančio turto pardavimo klausimai, teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismas, pripažindamas neteisėtu ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą tuo pagrindu, kad jis prieštarauja kreditorių ar įmonės interesams ar pažeidžia viešąją tvarką, turi nurodyti, kuo pasireiškia tokie pažeidimai. Šiuo atveju, kaip minėta, ginčijamiems kreditorių susirinkimo nutarimams pritarė visi įmonės kreditoriai, duomenų, kad pritarus įmonės bankrotui ne teismo tvarka būtų pažeistas viešasis interesas taip pat nėra, todėl aptariamos pirmosios instancijos teismo išvados laikytinomis nepagrįstomis.
35. Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo E. B. skundas dėl 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Atskiruoju skundu buvo keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš atsakovės pareiškėjui priteisė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamą nutartį panaikinus ir E. B. skundą atmetus, apeliacinės instancijos teismas iš naujo išsprendžia bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
37. Trečiasis asmuo V. R. pateikė teismui įrodymus apie 1 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir apie 550 Eur dydžio išlaidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas laiko pagrįstomis, atitinkančiomis Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius. Trečiojo asmens atskirąjį skundą patenkinus, o skundžiamą nutartis panaikinus, nutarus atmesti E. B. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, iš jo trečiojo asmens naudai priteisiama atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. B. skundą dėl UAB „AV Systems“ 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų atmesti.
Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 950 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.