- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- AN2-283-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00888-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo V. C. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirta 800 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. C. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „A“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo) ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose numatytos pareigos neįvykdė ir nesiėmė veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą, ar į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“ nesikreipė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. kovo 7 d. su pareiškimu Nr. RNA-8603 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“. V. C. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. V. C. nesutikdamas su priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu pateikė apeliacinį skundą, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Pareiškėjo teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo jo kaltę. Apeliantas sutinka, kad formaliai jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau nenustačius kaltės, vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, jis negalėjo būti pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą.
2.2. Skunde V. C. pripažįsta, kad turėdamas pareigą nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“, tačiau tokios pareigos neįvykdė dėl kilusio ginčo tarp jo, V. C., vadovaujamos UAB „A" ir buhalterines paslaugas teikusios įmonės UAB „K“. Apskaitą tvarkiusi įmonė negrąžino bendrovės apskaitos dokumentų, todėl negalėjo parengti visų reikiamų dokumentų teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
2.3. Skunde detalizuoja, kad UAB „K“ teikė buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas UAB „A“, todėl šios bendrovės žinioje buvo visi UAB „A" buhalterinės apskaitos dokumentai. 2021 m. spalio mėnesį jis ketino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „A“ iškėlimo, tačiau UAB „K“ informavo, kad negrąžins UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentų dėl susidariusio įsiskolinimo.
2.4. Akcentuoja, kad UAB „A“ atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Černiauskass 2021 m. spalio 6 d. pranešimu informavo UAB „K“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo bei pareikalavo per 5 dienas grąžinti (perduoti) UAB „A“ dokumentus, tačiau UAB „K“ sutiko grąžinti tik pirminius dokumentus, todėl buvo pareikalauta dar kartą grąžinti visus bendrovės dokumentus ir registrus, informuojant, kad dokumentai reikalingi UAB „A“ bankroto bylos iškėlimui, tačiau 2021 m. spalio 8 d. buvo gautas UAB „K“ atsakymas, kad apskaitos registrai UAB „A“ nebus grąžinti.
2.5. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis JANĮ 8 straipsnio nuostatomis, prieš kreipdamasis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, apie tai turi informuoti visus bendrovės kreditorius, bei kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos UAB „A“ iškėlimo prie pareiškimo privalo teismui pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalyje išvardintus dokumentus. Atitinkamai, bendrovės apskaitą tvarkiusiai įmonei, atsisakius grąžinti bendrovės apskaitos dokumentus su registrais/buhalterinių sąskaitų likučiais, nebuvo įmanoma identifikuoti bendrovės kreditorių, jų informuoti dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „A” iškėlimo, o taip pat bankroto bylą nagrinėsiančiam teismui pateikti visų privalomų bendrovės dokumentų, kad būtų iškelta bankroto byla UAB „A“, todėl į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“ jis nesikreipė. Akcentuoja ir tai, kad jei formaliai ir būtų kreiptasi į teismą, pareiškimo teismas be privalomų pateikti dokumentų nebūtų priėmęs, nes nebūtų įgyvendinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra pagal JANĮ 8 straipsnį.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą nepakeistą.
3.1. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.
Šalies argumentai
3.2. Pažymima, kad 2022 m. liepos 26 d. pateiktame teismui prašyme apeliantas nurodė, kad su administraciniu teisės pažeidimu visiškai sutinka, ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, prašė neskirti administracinės baudos arba taikyti ANK 34 straipsnio nuostatą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Šie duomenys, pasak atsiliepimą teikusios VMI, patvirtina, kad apeliantas pats pripažino kaltę bei administracinio nusižengimo padarymą.
3.3. Nesutinkama, kad nėra V. C. veiksmuose būtinojo ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės. Nurodoma, kad jis, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, suvokdamas, jog įvykdyto skolinius įsipareigojimus nėra galimybės, nėra realios galimybės atstatyti bendrovės mokumo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų turimų įsipareigojimų mažinimui, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Pritariama apylinkės teismo išvadai, kad buhalterinės apskaitos dokumentų ir duomenų neperdavimas, nelaikytina aplinkybe, kuri paneigtų V. C. tenkančią pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo.
3.4. Nurodoma, kad bendrovės vadovas V. C. net 8 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, nors žinojo apie negalimumą vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Surašyti 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2021 birželio 22 d., 2021 liepos 21 d., 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. spalio 20 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, 2021 m. rugpjūčio 11 d., 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, patvirtina apelianto žinojimą, kad nuo 2021-05-04 vykdomas priverstinis išieškojimas.
3.5. Teigiama, kad aplinkybę, kad bendrovė yra nemoki, apeliantas turėjo suvokti 2021 m. gegužės 4 d., t. y. kai gavo VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. V. C. tyčia pasireiškė tuo, kad būdamas bendrovės vadovu, žinodamas, kad įmonė nemoki, nevykdo veiklos, sutartinių įsipareigojimų, jam negrąžinami buhalterinės apskaitos dokumentai, sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų bendrovės nemokumo bylos inicijavimui ir tuo nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos ir norėjo taip veikti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
V. C. apeliacinis skundas atmestinas
3. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nutarimas yra tikrinamas teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju V. C. nubaustas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ir nesiėmimą veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą.
5. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad juridinio asmens vadovas turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodoma, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.
6. Pagal teismų praktiką įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
7. Pabrėžtina, kad juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
8. Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos neįvykdymą (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
9. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad V. C. yra vertintinas kaip asmuo, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y. jis atitinka šioje normoje numatyto specialaus subjekto požymius, nes nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. yra UAB „A“ vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „A“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 17 d.) nustačius, kad bendrovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai (iš pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „A“ kreditorė yra VMI) ir nėra galimybės nustatyti bendrovės įsipareigojimų vertės, be to, nėra duomenų, kad būtų iškelta restruktūrizavimo byla.
11. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti – šios bylos atveju nustatyti, kada bendrovės vadovui V. C. atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „A“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal bendrovės pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2020 m. spalio – gruodžio mėnesius, 2021 m. kovo – birželio mėnesius, Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2018 m. birželio, rugpjūčio, lapkričio mėnesius, 2019 m. spalio mėnesį. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2021 m. gegužės 4 d. sistemingai vykdė priverstinį išieškojimą iš UAB „A“ banko sąskaitų ir turto, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, įplaukų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. liepos 4 d. duomenimis, UAB „A“ mokestinė nepriemoka buvo 20 688,38 Eur, kurią sudaro: Gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos 19 856,91 Eur suma ir Pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos 831,47 Eur suma (b. l. 7).
12. Bylos duomenimis UAB „A“ nuo 2021 m. lapkričio 19 d. buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, bendrovės veikla nuostolinga, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai didesni nei pusė bendrovės turimo turto. UAB „A“ jau nuo 2021 m. liepos 1 d. nebuvo nei vieno darbuotojo, VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „A“ neturi nekilnojamojo turto bei jai priklauso viena transporto priemonė, kuriai yra taikytini apribojimai, kas V. C., kaip vadovui, neabejotinai buvo žinoma. V. C. neneigia, kad jam kaip UAB „A“ vadovui buvo žinoma, kad įmonei 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. spalio 20 d. buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, o 2021 m. rugpjūčio 11 d. bei 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo surašyti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taigi ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 4 d., t. y. gavus VMI nurodymą Nr. (23.31-08) 467-16002 nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (3901,36 Eur) (b. l. 2-3), V. C. buvo žinoma, kokia yra jo vadovaujamos įmonės finansinė būklė. Atitinkamai V. C. ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 4 d. kilo pareiga atlikti JANĮ numatytus veiksmus (imtis veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą), pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
13. Sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne tik kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Be to, pareigos nevykdymas nėra pateisinamas tokiomis priežastimis, kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės ar verslo rizika.
14. V. C., pateikdamas apeliacinį skundą, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus ir dėstė tas pačias aplinkybes, į kuriuos pirmosios instancijos teismas jau atsakė priimdamas skundžiamą nutarimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. C. nurodyta aplinkybė, kad jis nuo 2021 m. spalio mėnesio iš įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės bandė atgauti buhalterinius dokumentus, nelaikytina aplinkybe, paneigiančia V. C. įstatyme numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo, nes tokiu būdu yra paneigiamas nemokumo inicijavimo tikslas – kuo greičiau apsaugoti įmonės kreditorius ir paties juridinio asmens interesus. Bylos duomenimis VMI reguliariai informuodavo apie mokestinių nepriemokų išieškojimą, vykdytą nuo 2021 m. gegužės 4 d., tačiau nėra jokių duomenų, kad V. C. būtų informavęs VMI apie norą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei bei buhalterinės apskaitos dokumentų atgavimo negalimumą. Be to, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 4 d. nebuvo atliekami jokie aktyvūs veiksmai, kuriais būtų siekiama inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo) ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje, kuria iškėlė bankroto bylą, nurodė, kad į VMI pateiktą pareiškimą, prašant pradėti bankroto bylą, UAB „A“ nepateikė nei atsiliepimo į pareiškimą, nei aktualių finansinių dokumentų (b. l. 5). Nustačius, kad buvo kreiptasi į buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, tačiau nesiėmus jokių kitų aktyvių veiksmų, siekiant laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuojama, kad iš JANĮ 5 straipsnio 1 punkte kildinama pareiga nebuvo įgyvendinta. Išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia V. C. veikus tyčia, t. y. suvokiant, kad įmonė yra nemoki, tačiau nesiėmus laiku aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus ar atkurti jos mokumą bei nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
15. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Apylinkės teismas pagrįstai V. C. veiksmuose konstatavo esant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto V. C. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.