Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovei A. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir L. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje ieškovo pusėje, V. Z., A. Z. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas pareikštu patikslintu ieškiniu (2021-03-15, DOK-48501) prašo teismo priteisti iš atsakovų V. K. ir L. K. solidariai 1400 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. K., vairavusio atsakovei L. K. priklausančią transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta A. Z. priklausanti transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo V. Z. (trečiasis asmuo). Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1400,00 Eur dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui A. Z. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui A. Z. išmokėtą 1400,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas V. K.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovė L. K.) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos, ieškovas prašo šią sumą – 1400 Eur – priteisti iš atsakovų solidariai.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintą ieškinį. Pažymėjo, jog byloje atliktos ekspertizės išvada patvirtina, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje ir įvyko dėl atsakovo V. K. kaltės, kuris, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo V. Z. Ieškovo atstovės teigimu, dėl kilusio eismo įvykio yra atsakingas būtent atsakovas V. K., todėl ieškinį, kaip pagrįstą ir įrodytą, prašė tenkinti.

4. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir prašo atmesti. Atsakovas V. K. pažymėjo, kad jis nėra atsakingas dėl ieškinyje nurodyto autoįvykio, autoįvykį sukėlė ne jis, o VW Golf vairuotoja V. Z., tai konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-418-1053/2021, todėl ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, apdraudęs VW Golf valdytojo civilinę atsakomybę, privalėjo išmokėti draudimo išmoką ne VW Golf savininkui, bet Toyota Avensis savininkui. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį išdėstytą nesutikimo su ieškovo reikalavimais poziciją ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtina vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutarimu, kuriuo konstatuota, jog atsakovo V. K. kaltės dėl eismo įvykio nėra. Nurodė, kad nepaisant civilinėje byloje atliktos teismo ekspertizės išvados, kurioje nurodyta kita automobilių susidūrimo vieta nei buvo konstatavęs Vilniaus apygardos teismas minėtame nutarime, V. Z. negalėjo važiuoti iš antros eismo juostos į antrą greitėjimo juostą.

6. Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog eismo įvykio metu jai priklausantis automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas, tačiau su ieškiniu nesutiko, nes automobilį vairavo V. K., kuris tuo metu buvo atsakingas už eismo saugumą.

7. Atsakovė L. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta atsakovei L. K. teismo posėdyje nedalyvaujant.

8. Tretieji asmenys V. Z. ir A. Z. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes dėl eismo įvykio nėra nustatyta trečiojo asmens V. Z., vairavusios VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. Atsiliepime pažymėjo, kad iki eismo įvykio (automobilių susidūrimo) trečiasis asmuo V. Z. važiavo pagrindiniu keliu antra eismo juosta, o jos vairuojamą automobilį kliudė atsakovo V. K. vairuojamas automobilis, išvažiavęs iš šalutinio kelio, kas ir buvo šio eismo įvykio pagrindinė priežastis.

9. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų V. Z. ir A. Z. atstovas palaikė ieškovo poziciją ir prašė patenkinti patikslintą ieškinį bei priteisti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog, kaip nustatyta teismo ekspertizės akte, eismo įvykis įvyko ne greitėjimo juostoje, ką buvo nustatęs Vilniaus apygardos teismas 2021-12-14 nutarime. Priešais sankryžą, kurioje įvyko automobilių susidūrimas, esančiame nurodomajame kelio ženkle aiškiai matosi pavaizduotos 3 juostos, šis ženklas nedraudžia važiuoti pirmąja eismo juosta tiesiai, todėl trečiasis asmuo V. Z. šio kelio ženklo nurodymų nepažeidė. Tuo tarpu už sankryžos esantis kelio ženklas nurodo 4 eismo juostas, iš kurių pirmoji yra skirta važiuoti viešajam transportui. Nei prieš sankryžą, nei už jos esantys kelio ženklai nedraudžia važiuoti pirmąja eismo juosta, o paskui persirikiuoti į antrąją. Trečiųjų asmenų atstovų teigimu, paminėti kelio ženklai nedraudė važiuoti per sankryžą taip, kaip važiavo V. Z. Nurodė, kad V. Z. važiuojant pagrindiniu keliu į ją atsitrenkė iš šalutinio kelio išsukęs atsakovo vairuojamas automobilis. Trečiųjų asmenų atstovas paaiškino, kad V. Z. netoli sankryžos reikėjo išleisti vyrą, todėl prieš sankryžą ji persirikiavo dešiniau, tačiau vyras pasakė, kad tiesiai už sankryžos važiuoti negalima, nes ten yra „A“ juosta, todėl, tikėtina, kad V. Z. norėjo sukti link įsibėgėjimo juostos, bet nespėjo. Trečiųjų asmenų atstovas prašė sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų vadovautis eksperto išvada ir kelio ženklais, pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutarimas negali būti suabsoliutinamas, nes šioje byloje eismo įvykio aplinkybės turi būti nustatinėjamos iš naujo.

10. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas trečiojo asmens prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta teismo posėdyje trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui nedalyvaujant.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020-07-08 nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei važiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Z., ir į jį atsitrenkė.

12. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, laikydamas, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis įvyko dėl atsakovo V. K., vairavusio automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, vykdydamas su ieškovu 2002-03-29 sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 sąlygas bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo ir atlygino šios transporto priemonės savininkui A. Z. padarytą žalą, išmokėdamas 1400 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutartį Nr. 11, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui kompensavo 1400 Eur sumą. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti 1400 Eur sumą solidariai iš atsakovo V. K. (kaip iš atsakingo už (duomenys neskelbtini) eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas A. Z. priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Z., asmens) ir atsakovės L. K. (kaip automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį).

13. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021-12-14 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-418-1053/2021 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-02104-2020-2), panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimo dalį, kuria V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas), ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį nutraukė. Minėtame nutarime, spręsdamas, ar V. K. padarė minėtą administracinį nusižengimą, teismas vertino, ar V. K. pagrįstai galėjo ir turėjo tikėtis, jog automobilis VW Golf važiuos ta pačia kelio dalimi kaip ir V. K. vairuojamas automobilis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, bei įsiteisėjusio teismo nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, atžvilgiu taikoma CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė, ir atitinkamai prejudicinių faktų taisyklė, įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, netaikoma. Dėl to nagrinėjamoje byloje iškilęs teismo nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje, nustatytų aplinkybių prejudicialumo nagrinėjamoje civilinėje byloje klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu. Kasacinis teismas CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicialumo taisyklę daugiausiai yra išplėtojęs dėl padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, prejudicialumo civilinėje byloje. Tačiau ši kasacinio teismo praktika aktuali ir ja turi būti vadovaujamasi taip pat ir aiškinant prejudicialumo taisyklę padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022).

14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-418-1053/2021, nustatyta aplinkybė, kad automobilių susidūrimas įvyko greitėjimo juostoje, apelianto (atsakovo V. K. šioje civilinėje byloje) automobiliui priekine dalimi įvažiavus į greitėjimo juostą, o nukentėjusiosios (trečiojo asmens V. Z.) automobiliui jau esant greitėjimo juostoje, yra aplinkybė, kuria remdamasis teismas sprendė dėl administracinio nusižengimo atsakovo V. K. veiksmuose (ne)buvimo. Kartu teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyku nebuvo trečiojo asmens V. Z. elgesio teisėtumas, jo priežastinis ryšys su nuostoliais, trečiojo asmens V. Z. ir atsakovo V. K. kaltės (kartu ir galimos mišrios kaltės) vertinimas civilinės atsakomybės prasme. Kvalifikuojant šioje civilinėje byloje dalyvaujančių byloje asmenų (eismo įvykio dalyvių) santykius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šie klausimai turi būti įvertinami savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

15. Šioje civilinėje byloje teismas buvo paskyręs eismo įvykio ekspertizę, kurios metu ekspertui buvo pateikti tokie klausimai: kokios buvo automobilių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptys iki susidūrimo ((duomenys neskelbtini) eismo įvykis) ir kurioje vietoje, kurioje eismo juostoje įvyko automobilių susidūrimas? 2022-04-11 Ekspertizės aktoje išvadoje yra nurodyta, kad: prieš susidūrimą automobilis Toyota Avensis judėjo dešinio posūkio kreive link įsibėgėjimo juostos; automobilis VW Golf artėjo prie jo iš kairės, sankryžoje judėjo tiesiai, tikėtina, link įsibėgėjimo juostos; tikėtinos automobilių VW Golf ir Toyota Avensis padėtys susidūrimo metu pavaizduotos ekspertizės akto 5 pav. Kaip matyti, teismo ekspertizės išvada neatitinka Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutarime nustatytos aplinkybės dėl automobilių susidūrimo vietos, t. y. kad automobilių susidūrimas įvyko greitėjimo juostoje, atsakovo V. K. automobiliui priekine dalimi įvažiavus į greitėjimo juostą, o trečiojo asmens V. Z. automobiliui jau esant greitėjimo juostoje. Visgi iš ekspertizės akte grafiškai pavaizduotos (5 pav.) tikėtinos automobilių susidūrimo vietos matyti, kad: atsakovo V. K. vairuotas automobilis praktiškai pilnai buvo įvažiavęs į pirmąją pagrindinę eismo juostą, pažymėtą „A“, kurią turėjo kirsti sukdamas iš šalutinio kelio prieš įvažiuodamas į įsibėgėjimo (greitėjimo) juostą; Toyota Avensis automobilio priekis susidūrimo metu tikėtinai buvo prie pat įsibėgėjimo juostos dešinės linijos, tuo tarpu automobilio VW Golf didesnioji korpuso dalis susidūrimo metu yra pavaizduota tikėtinai buvusi įsibėgėjimo (antrojoje) juostoje.

16. Trečiųjų asmenų atstovas į bylą pateikė eismo įvykio vietos fotonuotraukas, byloje taip pat yra eismo įvykio fotonuotraukos iš prijungtos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, darytos eismo įvykio vietoje iš karto po eismo įvykio. Minėtos fotonuotraukos patvirtina (to neginčijo ir dalyvaujantys byloje asmenys), kad administracinio nusižengimo byloje esanti (duomenys neskelbtini) sudaryta eismo įvykio schema, kuri minima ir ekspertizės akte, yra nubraižyta netiksliai – joje pažymėtos 5 eismo juostos, nors iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, kad kelio važiuojamoji dalis aptariamoje situacijoje buvo suskirstyta į 4 eismo juostas. Pagrindinis kelias ((duomenys neskelbtini) važiuojant link miesto centro) yra padalintas į 4 eismo juostas. Prieš aptariamą sankryžą pirmoji eismo juosta, pažymėta „A“, prasideda netoli sankryžos ir yra iš esmės skirta viešojo transporto stotelei. Antroji juosta yra pažymėta „A“, „TAKSI“ ir elektromobilio ženklais, trečioji ir ketvirtoji juostos yra skirtos transporto priemonėms, važiuojančioms tiesiai. Priešais aptariamą sankryžą pagrindiniame kelyje esantis nurodomasis ženklas nurodo, kad važiuojant antrąja eismo juosta galima sukti į dešinę, taip pat galima važiuoti tiesiai, tačiau tik į už sankryžos esančią pirmąją eismo juostą. Tokią eismo tvarką patvirtina antrojoje eismo juostoje esanti nukreipimo salelė, kuri transporto priemones iš antrosios juostos nukreipia į pirmąją juostą (iš fotonuotraukų matyti, kad du trečdalius antrosios juostos sankryžos vietoje užima salelė, už kurios toliau besitęsianti antroji juosta jau tampa įsibėgėjimo juosta). Už sankryžos esanti pirmoji juosta yra pažymėta „A“, „TAKSI“ ir elektromobilio ženklais, todėl ja gali važiuoti tik maršrutinės, taksi ir elektra varomos transporto priemonės. Kelių eismo taisyklių 182 punktas numato, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo persirikiuoti į šią eismo juostą. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie eismo įvykio vietos ženklinimą, teismas visiškai sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutarime padaryta išvada (nutarimo 17 punktas), kad vertikalusis ir horizontalusis kelio ženklinimas nagrinėjamoje vietoje nustato, jog maršrutinės, taksi ir elektra varomos transporto priemonės, važiuojančios antrąja eismo juosta, aptariamoje sankryžoje gali sukti į dešinę ir važiuoti tiesiai, tačiau tik į pirmąją (už sankryžos) eismo juostą, o visos kitos transporto priemonės iš antrosios juostos privalo sukti į dešinę. Taigi aptariamoje sankryžoje jokia transporto priemonė neturi teisės iš antrosios eismo juostos važiuoti tiesiai į antrąją (už sankryžos) greitėjimo juostą, nesvarbu, ar tiesiai per nukreipiančiąją salelę ar ją apvažiuodama.

17. Trečiųjų asmenų atstovas, duodamas paaiškinimus 2022-05-26 teismo posėdžio metu, nurodė, kad prieš sankryžą esantis kelio ženklas nedraudžia važiuoti pirmąja eismo juosta tiesiai, todėl trečiasis asmuo V. Z. šio kelio ženklo nurodymų nepažeidė. Be to, trečiųjų asmenų atstovas taip pat nurodė, kad nei prieš sankryžą, nei už jos esantys kelio ženklai nedraudžia sankryžoje važiuoti pirmąja eismo juosta, o paskui (sankryžos pabaigoje) persirikiuoti į antrąją (įsibėgėjimo juostą). Trečiųjų asmenų atstovo teigimu, V. Z. iki susidūrimo važiavo pagrindiniu keliu tiesiai, pirmąja eismo juosta, tačiau tokius trečiųjų asmenų atstovo paaiškinimus (dėl trečiojo asmens iki susidūrimo važiavimo pirmąja eismo juosta) paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Visų pirma, iš pateiktų nagrinėjamos eismo dalies vietos fotonuotraukų matyti, kad pirmoji eismo juosta, prasidedanti dar iki sankryžos, pažymėta „A“, yra skirta iš esmės viešojo transporto stotelei ir ši pirmoji juosta už sankryžos (jeigu brėžti šios juostos menamas tieses) pereina į maršrutinėms, taksi ir elektra varomoms transporto priemonėms skirtą juostą (pažymėta „A“, „TAKSI“ ir elektromobilio ženklais). V. Z. 2020-06-11 rašytiniame paaiškinime dėl eismo įvykio (administracinio nusižengimo bylos l. 15) nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini); kelias 4 juostų, važiavo pagrindiniu keliu, 2 eismo juosta. Trečiojo asmens A. Z. Lietuvos Respublikos draudikų biurui užpildytame pranešime apie eismo įvykį – pretenzijoje nurodyta, kad važiavo (duomenys neskelbtini) 2 juostoj, kai įvažiuojanti mašina „Toyota Avensis“ nepraleido mūsų mašinos ir rėžėsi į šoną iš dešinės pusės; be to, šiame pranešime yra nubraižyta eismo įvykio schema, kurioje susidūrimo metu VW Golf automobilio dalis pavaizduota būtent 2 juostoje. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, V. Z. nuotraukoje iš eismo įvykio vietos pažymėjo savo važiavimo kryptį, iš šios nuotraukos matyti, kad V. Z. nurodė į sankryžą įvažiavusi iš 2 juostos (administracinio nusižengimo bylos l. 143). Ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad iki susidūrimo VW Golf automobilis judėjo tiesiai, todėl tuo atveju, jeigu, kaip teigė trečiųjų asmenų atstovas, VW Golf automobilis per sankryžą būtų važiavęs tiesiai pirmąja eismo juosta, jis susidūrimo metu būtų ir turėjęs būti pirmojoje eismo juostoje, tuo tarpu iš ekspertizės akte pavaizduotos tikėtinos automobilių susidūrimo vietos matyti, kad automobilių susidūrimo metu didesnioji WV Golf automobilio dalis yra įsibėgėjimo juostoje, kurioje automobilis VW Golf, jei kaip nurodyta ekspertizės akte, važiavo tiesiai, galėjo atsidurti tik tuo atveju, jei iki susidūrimo bent dalinai važiavo antrąja eismo juosta. Teismo vertinimu, labai tikėtina, jog trečiojo asmens vairuojamas automobilis, įvažiuodamas į sankryžą iš antrosios juostos, sankryžoje kirto dalį pirmosios juostos, siekdamas apvažiuoti salelę, kuri užima ne visą, o tik dalį antrosios juostos, kas visiškai atitinka ekspertizės akte nurodytą automobilio VW Golf judėjimo trajektoriją iki susidūrimo (tiesiai) ir automobilio padėtį po susidūrimo (dalis VW Golf automobilio patenka į įsibėgėjimo juostą). Teismo vertinimu, jei VW Golf sankryžoje būtų iš antrosios juostos įvažiavęs į pirmąją ir per sankryžą būtų važiavęs išimtinai pirmąja juosta bei iš šios juostos bandęs judėti link įsibėgėjimo juostos, jo padėtis susidūrimo metu būtų buvusi kitokia.

18. Kaip paaiškėjo iš prijungtos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, transporto priemonės savininkas A. Z., kuriam priklausančiai transporto priemonei VW Golf eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuriam vėliau atlygintą žalą kompensavo ieškovas šioje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, pareiškęs šioje byloje regresinį reikalavimą, dalyvavo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-418-1053/2021 nukentėjusiojo procesiniu statusu (2021-10-27 teismo posėdžio protokolas administracinio nusižengimo byloje), todėl minėtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, transporto priemonių judėjimo trajektorijų turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Nors Vilniaus apygardos teismas 2021-12-14 nutarimu nustatė, kad automobilių susidūrimas įvyko greitėjimo juostoje, V. K. vairuotam automobiliui priekine dalimi įvažiavus į greitėjimo juostą, o nukentėjusiosios automobiliui jau esant greitėjimo juostoje, kas ne visiškai atitinka civilinėje byloje paskirtos ekspertizės išvadą, tačiau teismas pažymi, kad automobilių susidūrimo padėtys ekspertizės akte pavaizduotos tik kaip tikėtinos, be to, nukentėjusiosios automobilis susidūrimo metu ekspertizės akte pavaizduotas kaip didžiąja dalimi jau esantis greitėjimo juostoje, tuo tarpu susidūrimas su V. K. vairuotu automobiliu įvyko pastarajam praktiškai pilnai įvažiavus į sankryžą ir kirtus pirmąją pagrindinio kelio juostą, prie pat greitėjimo juostos ribos. Įvertinęs paminėtą, teismas laiko, kad tokia ekspertizės išvada negali būti pagrindu pripažinti, kad V. K. veiksmai buvo neteisėti (sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą) ar pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Tiek civilinės bylos, tiek prijungtos administracinio nusižengimo bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina aplinkybę, kad į sankryžą V. Z. įvažiavo iš antrosios eismo juostos. V. Z., važiuodama antrąja eismo juosta, pamačiusi, kad jos kelyje atsirado kelio horizontalųjį ženklinimą žyminti nukreipimo salelė, iš esmės draudžianti jai važiuoti toliau tiesiai ta pačia (antrąja) eismo juosta, privalėjo važiuoti lygiagrečiai nukreipimo salelės kraštinės ir tokiu būdu įvažiuoti į pirmąją juostą, kuri skirta važiuoti tiesiai arba gali būti sukama į dešinę. Kaip matyti iš ekspertizės akto, transporto priemonių susidūrimo metu V. Z. vairuotas automobilis VW Golf didžiąja dalimi buvo antrojoje juostoje. Jeigu, kaip teigė trečiųjų asmenų atstovas, V. Z. sankryžoje būtų įvažiavusi į pirmąją juostą, į kurią važiuojant iš antrosios juostos, turi būti važiuojama dešiniau, norėdama atgal grįžti į antrąją juostą, ji būtų turėjusi važiuoti kairiau ir transporto priemonių padėtys po susidūrimo tokiu atveju negalėjo būti tokios, kokios pavaizduotos teismo ekspertizės akte. Teismo vertinimu, ekspertizės akte pavaizduotos transporto priemonių padėtis galėjo lemti ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo per sankryžą važiavo tiesiai antrąja ar bent dalinai antrąja eismo juosta.

19. Atsakovui V. K. norint įvažiuoti į greitėjimo juostą reikėjo praleisti visas transporto priemones, važiuojančias maršrutiniams automobiliams skirta juosta, pažymėta „A“ raide. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, prieš susidūrimą V. Z. važiavo tiesiai ir nebuvo pilnai įvažiavusi į pirmąją juostą, bent dalis V. Z. vairuotos transporto priemonės sankryžą kirto būdama antrojoje (už nukreipimo salelės tebesitęsianti antroji juosta yra jau kaip greitėjimo juosta). Atsižvelgiant į kelio ženklinimą, esantį eismo įvykio vietoje, trečiojo asmens vairuojamas VW Golf automobilis negalėjo aptariamoje sankryžoje iš antrosios eismo juostos važiuoti į antrąją (už sankryžos) greitėjimo juostą, nesvarbu, ar tiesiai per nukreipiančią salelę, ar ją apvažiuodama. Taigi atsakovas V. K. negalėjo tikėtis, jog iš antrosios eismo juostos į sankryžą įvažiuojantis automobilis gali važiuoti ne į dešinę ar, pilnai persirikiavęs į pirmąją „A“ juostą, tiesiai, bet judėti per sankryžą antrąja juosta tiesiai į už sankryžos esančią greitėjimo juostą. Tokiu būdu teismas laiko, kad atsakovas V. K., kirtęs „A“ juostą ir norėdamas įvažiuoti į greitėjimo juostą, negalėjo tikėtis, kad į tą pačią greitėjimo juostą važiuoja ir pagrindiniu keliu per sankryžą tiesiai iš antrosios juostos važiuojantis VW Golf automobilis, kurio didžioji dalis susidūrimo metu ir buvo įvažiavusi į greitėjimo juostą.

20. CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Nors šioje teisės normoje tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto (ar jo nebuvimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Aukščiau aptartame administracinio nusižengimo byloje Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 priimtame nutarime teismas konstatavo, kad V. K. veiksmuose (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nenustatyta V. K. kaltės dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymo). Visgi, nors V. K. kaltė dėl nurodyto administracinio nusižengimo padarymo nenustatyta, šioje byloje sprendžiamas atsakovo V. K. civilinės atsakomybės klausimas, todėl jo veiksmai taip pat turi būti įvertinti ir civilinės atsakomybės prasme, t. y. ar esamoje situacijoje V. K. elgėsi pakankamai atsargiai, jog nebūtų padaryta žalos (CK 6.248, 6.263 straipsniai).

21. CK 6.270 straipsnio 5 dalis nustato, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais, kas reiškia, jog susidūrus dviem automobiliams, atsako tas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju automobilių susidūrimas įvyko būtent dėl trečiojo asmens V. Z., vairavusios automobilį VW Golf, kaltės, nes ji negalėjo per sankryžą važiuoti tiesiai į už sankryžos esančią greitėjimo juostą. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) KET 154 punkte numatyta, kad, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi automobilio vairuotojas pagal KET 154 punkto reikalavimus iš tiesų turi praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, tačiau tuo pačiu metu turi visiškai pagrįstą lūkestį tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų, jų šiurkščiai nepažeis. Byloje nustatyta, kad V. Z. prieš susidūrimą važiavo pagrindiniu keliu iš esmės antra eismo juosta, tačiau šia juosta ji negalėjo važiuoti per sankryžą tiesiai į už sankryžos esančią greitėjimo juostą. Tuo atveju, jei V. Z. būtų persirikiavusi sankryžoje į pirmąją („A“) juostą, tai iš šios juostos norėdama važiuoti į greitėjimo juostą, ji būtų turėjusi persirikiuoti kairiau. Ekspertizės akte nėra nurodyta, kuria eismo juosta sankryžoje važiavo V. Z., tik nurodyta, kad sankryžoje V. Z. važiavo tiesiai, taigi jokių duomenų, kad sankryžoje V. Z. būtų atlikusi persirikiavimą iš pirmosios juostos į greitėjimo juostą, nėra. Ekspertizės akte susidūrimo metu trečiojo asmens vairuoto automobilio padėtis yra pavaizduota dalinai esanti greitėjimo juostoje, todėl tokioje padėtyje automobilis VW Golf galiojo atsidurti tik tuo atveju, jei per sankryžą važiavo tiesiai antrąja ar bent dalinai antrąja eismo juosta, ko daryti pagal KET reikalavimus negalėjo. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas V. K. negalėjo tikėtis, jog trečiasis asmuo V. Z. važiuos per sankryžą tokiu neleistinu būdu, todėl atsakovo veiksmuose nėra kaltės, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos dėl nagrinėjamo eismo įvykio. Nenustačius atsakovo kaltės, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė dėl šio eismo įvykio.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnį, asmuo, atlyginęs padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką – tuo atveju, jei jam priklausančią transporto priemonę valdęs asmuo pripažintinas atsakingu dėl padarytos žalos (kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė)). Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, jog atsakovui nekyla civilinė atsakomybė dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu ir jo reikalavimai atsakovų atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, 1350 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, atstovavimą teismo posėdžiuose (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

24. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 32,52 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, 1350,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, 32,52 eurus (trisdešimt du eurus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.