- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- e2-2155-1098/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- A. J., P. J.
- Atsakovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Advokatai
- Marius Ignatjevas, Robertas Klovas, Igoris Smirnovas, Ingrida Krolienė
dalyvaujant ieškovui A. J. ir P. J., ieškovų atstovams advokatei Ingridai Krolienei ir advokatui Igoriui Smirnovui (Igor Smirnov),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir P. J. ieškinį atsakovui G. P. dėl savininko teisių gynimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovai A. J. ir P. J. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. P. (toliau – atsakovas), kuriame prašo įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti (pertvarkyti) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius (jų dalis), esančius arčiau nei 3 metrai atstumu iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nugriauti šiame sklype pastatytą užtvarą (tvorą) bei sutvarkyti statybvietę, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 321/1145 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui A. J., 387/1145 dalys ieškovei P. J. ir 437/1145 dalys trečiajam asmeniui R. P.. Ieškovams bei trečiajam asmeniui R. P. priklausančiame žemės sklype stovi ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai. Siekiant patogesnio bendraturčių teisių įgyvendinimo ieškovai pradėjo domėtis galimybėmis atidalyti bendra daline nuosavybės teise valdomų daiktų – žemės sklypo ir statinių dalis arba nustatyti naudojimosi šiais daiktais tvarką. Ieškovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausantis žemės sklypas šiaurės vakarų dalyje ribojasi su atsakovui G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančiame žemės sklype yra pastatyti du statiniai, iš kurių vienas yra pastatytas žymiai arčiau ieškovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausančio žemės sklypo ribos nei imperatyviai numatyta teisės aktuose. VĮ ,,Registrų centras“ nėra jokių duomenų, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype būtų įregistruoti kokie nors statiniai. Pasak ieškovų, 2021 m. birželio 6 d. ieškovas A. J. kreipėsi į atsakovą su prašymu iki 2021 m. birželio 15 d. pateikti duomenis, patvirtinančius pastarojo žemės sklype pastatytų statinių teisėtumą. Ieškovas iki prašyme nurodytos datos nesulaukęs atsakymo, 2021 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą pateikti informaciją apie atsakovo žemės sklype statiniams statyti išduotą statybą leidžiantį dokumentą bei gauti tokio dokumento kopiją. Anot ieškovų, atsakovas, atsakydamas į ieškovo A. J. prašymą, 2021 m. liepos 28 d. raštu informavo, kad statybos yra vykdomos laikantis galiojančių teisės aktų, tačiau jos dar nėra užbaigtos bei nurodė, kad nėra įpareigotas teikti tretiesiems asmenims su pastato statyba susijiusių dokumentų. Atsakovas rašte taip pat paminėjo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme vyksta teisminis procesas, tačiau konkrečių detalių neįvardijo. Ieškovai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto skyriaus statybos leidimo poskyrio vedėjas 2021 m. rugpjūtį raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į 2021 m. liepos 18 d. užklausą, informavo, kad patikrinus išduotų statybos leidimu? registracijos žurnalus nuo 1991 m. iki 1995 m. liepos 1 d. ir nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. pateikto prašymo ar išduoto statybą leidžiančio dokumento adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Be kita ko, minimame rašte buvo paaiškinta, kad nuo 1995 m. liepos 1d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos). Ieškovai pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra aktuali, nes vadovaujantis VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis atsakovas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2009 metais, kai statybos leidžiančius dokumentus bei jų pakeitimus, pasikeitus žemės sklypo savininkui išduodavo savivaldybės. Ieškovo A. J. prašymu, 2021 m. liepos 13 d. antstolis I. G. užfiksavo ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-21-2780, kuriame užfiksavo statinius, esančius atsakovo žemės sklype, kurie pastatyti netoli ieškovams priklausančio žemės sklypo, taip pat užfiksavo ir aprašė matavimo prietaisų, kuriais buvo matuojamas atstumas nuo šių statinių iki ieškovų žemės sklypo ribos, parodymų rodmenis. Matavimus, kuriuos fiksavo antstolis atliko ieškovo A. J. pakviestas matininkas J. I.. Antstolis konstatavo visus matininko naudojamų tiksliųjų matavimo prietaisų rodmenis, kuriais buvo fiksuojami atstumai nuo atsakovo pastatyto statinio bei jo atraminių sienų iki ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribos, taip pat atsakovo pastatytos tvoros buvimo vieta. Matininko J. I. 2021 m. liepos 13 d. parengtame objektų koordinavimo plane M 1:500 užfiksuoti bei aiškinamajame rašte aprašyti atstumai nuo atsakovo žemės sklype pastatyto pastato iki ieškovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausančio žemės sklypo ribos, iš kurių matyti, kad: 1) atsakovo įrengtos tvoros su pamatu dalis nuo taško 8 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki taško 9 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 6 m. 3 cm. ir tvoros be pamato dalis nuo taško 9 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki taško 18 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 79 cm., yra pastatyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovams priklausančiame žemės sklype; 2) atsakovo žemės sklype pastatyto statinio atraminė dalis, esanti tarp taškų 14 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 11 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 13 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 4 m. 66 cm. yra pastatyta neišlaikius minimalaus 3 metru? atstumo nuo ieškovų žemės sklypo ribos. Iš Plano matyti, kad visa atraminės sienos dalis patenka į 3 metrų ruožą, kuris turi būti neužstatytas, o rytinė jos dalis nuo taško 11 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki taško 12 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 30 cm yra pastatyta ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos; 3) statinio dalis, plane pažymėta tašku 3 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tašku 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tašku 15 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tašku 16 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tašku 17 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir tašku 19 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), yra pastatyta neišlaikius minimalaus 3 metru? atstumo nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Mažiausias atstumas nuo statinio dalies, pažymėtos tašku 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, plane pažymėtos taškais 20 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) - 21 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) yra tik 1 m. 14 cm.
3. Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punktu, Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkto nuostatomis, atsakovo žemės sklype esantis statinys ne tik pastatytas neturint statybas leidžiančio dokumento, tačiau arčiau trijų metrų ieškovų nuosavybės teise valdomo gretimo žemės sklypo ribos, ir ieškovai nėra davę atsakovui raštiško sutikimo nesilaikyti reglamentuojamo atstumo, o tai sudaro pagrindą laikyti, kad statinys pastatytas, pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento reikalavimus ir šio teisės akto garantuojamas trečiųjų asmenų teises, todėl yra teisinis pagrindas kvalifikuoti statinio statybą neteisėta. Taip pat atsakovas neteisėtai pasistatė sklypus ribojančią užtvarą (tvorą), kurios dalis, be kita ko, patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Anot ieškovų, ginčo užtvaras (tvora) yra sumontuotas ant išbetonuotos atraminės sienutės panaudojant statybines rišamąsias medžiagas, t. y. betoninių į žemę įgilintų konstrukcijų, todėl užtvaras, kurį sudaro atraminė sienutė su ant jos sumontuota tvora laikytina statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkto prasme. Ieškovai nurodo, kad siekdami apginti savo teises, vadovaudamiesi CK 4.98 straipsniu, reiškia negatorinį ieškinį, reikalaudami pašalinti dėl atsakovo neteisėtos statybos atsiradusius ieškovų teisių pažeidimus. Pasak ieškovų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pastatant pastatą neišlaikius atstumo iki jų žemės sklypo ribos, pastariesiems yra sudarytos kliūtys naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, tai yra statyti sklype pastatą įstatymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų išlaidų priešgaisrinės sienutės įrengimui ir pan. Atitinkamai, pastačius užtvarą (tvorą) ieškovams priklausančiame žemės sklype, jie prarado nuosavybės teisę į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovai reiškia reikalavimą pertvarkyti pastatą taip, kad būtų pašalintas jų teisės pažeidimas, t. y. nugriautos pastato dalys, esančios arčiau nei 3 metrai atstumu iki jų žemės sklypo ribos bei pašalinti visą ieškovams priklausančiame žemės sklype esančią tvorą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. P. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes jokių ieškovų teisių ir/ar turtinių interesų nepažeidė. Pasak atsakovo, ieškovų išdėstyta pozicija prieštarauja objektyvioms faktinėms aplinkybėms. Ieškovai nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, o tik bendrasavininkai, kurie įregistravo savo nuosavybės teisę idealiųjų dalių pavidalu. Minėto žemės sklypo bendrasavininkai neturi teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, remiantis kuria būtų tiksliai nurodyta kiekvieno šio žemės sklypo bendrasavininko nuosavybės teise valdomos žemės dalis, todėl atsakovui nėra suprantamos ieškovų pretenzijos ir ieškinyje išsakyti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyto žemės sklypo bendrasavininko R. P. dalis, lyginant su kitų bendrasavininkų dalimis, yra nemaža, tai laikytina esmine aplinkybe atstumų tarp statinių prasme, nes R. P. nėra pareiškęs jokių turtinio ar neturtinio pobūdžio pretenzijų dėl statinio ar statinių, nors jis yra ieškinyje nurodyto žemės sklypo vienas iš stambesnių bendrasavininkų.
Šalies argumentai
6. Ieškovai taip pat ieškinyje nurodo, kad „ieškovams, kurie yra gretimo žemės sklypo savininkai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pastatant pastatą neišlaikius atstumo iki ieškovų žemės sklypo ribos, pastariesiems yra sudarytos kliūtys naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, tai yra, statyti sklype pastatą įstatymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų išlaidų priešgaisrinės sienutės įrengimui ir pan. atitinkamai, pastačius užtvarą ieškovams priklausančiame žemės sklype, ieškovai prarado nuosavybės teisę į žemės sklypą.“ Anot atsakovo, nurodyto gyvenamojo namo bendrasavininkai yra ne tik ieškovai, bet taip pat ir trečiasis asmuo R. P.. Bendrasavininkai taip pat nėra sudarę ir šio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, todėl nėra aišku kokioje vietoje yra ketinama ką nors statyti ir/ar norimas statinys bus pastatytas išimtinai ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje ir jungsis su jų turima nuosavybe. Pasak atsakovo, jam nėra aišku kokia ieškovų teisė yra pažeista ir ką reikėtų saugoti, kai iki šiol ieškinyje nurodyto žemės sklypo bendrasavininkai nėra sudarę tinkamo dokumento įrodančio faktinį nuosavybės teisės buvimo konkrečiai žemės sklypo daliai, kurioje galimai ieškovai ketina statyti statinį dar net neturėdami minėto žemės sklypo bei nekilnojamo turto objektų rašytinio bendrasavininko pritarimo ar sutikimo. Taip pat nurodo, kad galimybės sudaryti taikos sutartį nėra.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo pašalinti ją iš šios civilinės bylos nagrinėjimo, o šio prašymo netenkinus bylą nagrinėti trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Registrų centras“ atstovui nedalyvaujant.
8. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota jokių statinių, todėl pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes, yra kilusi ginčo situacija dėl viešame registre neįregistruotų statinių statybos teisėtumo. Pažymėtina, kad Registrų centrui, kuris yra tik Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, registruojantis nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos pagal jam pateikiamus dokumentus, nesuteikta teisė spręsti statybos teisėtumo klausimų. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, kuriuo bus tenkinamas ar atmetamas ieškovų ieškinys, jokios įtakos Registrų centro teisėms ir pareigoms neturės.
9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovų reikalavimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
10. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. gautas ieškovo A. J. „Prašymas įvertinti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esančio statinio statybos teisėtumą“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei imtis priemonių neteisėtos statybos padarinių pašalinimui. Atitinkamai siekiant išnagrinėti ieškovo prašymą, inspekcija 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-14883 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architektūros skyrių, o 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-14882 į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus statybų leidimų poskyris 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. A51-82531/21(3.3.2.26E-VMA) (reg. Nr. 1D-16841 2021-09-07) inspekcijai į 2021 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 2D-14883 atsakė, jog patikrinus išduotų statybos leidimų registracijos žurnalus nuo 1991 m. iki 1995 m. liepos 1 d. ir nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikto prašymo ar išduoto statybą leidžiančio dokumento adresu (duomenys neskelbtini) nėra. Nuo 1995 m. liepos 1d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos). Nuolatinio saugojimo dokumentai nuo 1940 m. iki 1990 m. yra perduoti saugoti Vilniaus regioniniam valstybės archyvui, Oskaro Milašiaus g. 23, el.p.vilnius@archyvai.lt. Inspekcija, išnagrinėjusi visą surinktą informaciją, parengė 2021 m. lapkričio 5 d. raštą/atsakymą „Dėl Jūsų prašymo įvertinti adresu (duomenys neskelbtini) esančio statinio teisėtumą“ Nr. 2D-18851 į ieškovo prašymą, kuriame išdėstė, jog pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktą namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris buvo patvirtintas 1994 m. lapkričio mėn. 22 d. matyti, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatas pastatytas iki 1994 metų, todėl inspekcija, vadovaudamasi Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ bei Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, minėtų darbų nenagrinės, kadangi nuo jų atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (toliau - STR 2.02.09:2005 ) 8 priedo 1 punktu - statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai - pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato ar jo dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo„ 7 priedą, kuriame išdėstyti privalomi atvejai, kada yra būtinas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, pavyzdžiui, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m. (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (4 punktas). Nagrinėjamu atveju yra pareikštas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų - ieškovų reikalavimas dėl jų, kaip savininkų, teisių pažeidimo. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Šiuo ieškiniu yra ginamos savininkų daiktinės teisės. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).
11. Trečiasis asmuo R. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežastys nežinomos.
Šalies argumentai
12. Teismo 2022 m. sausio 7 d. posėdžio metu ieškovai ir ieškovų atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovų atstovė laikėsi pozicijos, kad ieškovų reikalavimas (nugriauti statinius) yra proporcingas teisės pažeidimui.
Atsiliepimas
13. Teismo 2022 m. sausio 7 d. posėdžių metu atsakovas ir atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas turi statybą leidžiantį dokumentą, išduotą dar 1990 metais bei statinio projektą, todėl ieškovų teiginys, kad atsakovas vykdo savavališkas statybas yra neatitinkantis tikrovės. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama byla pagal ieškovo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateiktą skundą, kuriuo buvo reikalaujama, jog inspekcija imtųsi veiksmų ir spręstų klausimą dėl atsakovo neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priėmė neigiamą sprendimą ieškovo atžvilgiu ir ieškovas šį inspekcijos sprendimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo 2022 m. sausio 7 d. posėdžio metu trečiojo asmens R. P. atstovas papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo R. P. nebuvo informuotas apie ieškovų planus jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statyti statinį, tuo labiau nebuvo aptartas klausimas kur tokį statinį ieškovai planuoja statyti ir kokio dydžio, nes žemės sklypo bendrasavininkai nėra konkrečiai susitarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Taip pat trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad 2010 m. Statybos techninis reglamentas dar nebuvo priimtas, kai atsakovas faktiškai vykdė aptariamų statinių statybas. Atstovas laikėsi pozicijos, kad ieškovų argumentai, jog atsakovo statiniai yra neteisėtai pastatyti – nepagrįsta. Šiuo metu tarp ieškovų ir trečiojo asmens nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl neaišku kokios konkrečiai ieškovų teisės yra pažeidžiamos.
15. Bylos nagrinėjimo metu 2022 m. vasario 9 d. atsakovas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovų teigimu, atsakovo ūkinis pastatas – dirbtuvės esą pažeidžia ieškovų teises, nes stovi arčiau nei 3 metrai nuo jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Anot atsakovo, žemės sklypas, kuris yra gretimas jo žemės sklypui, nepriklauso ieškovams nuosavybės teise - ieškovai yra ne jo savininkai, o tik vieni iš bendraturčių. Dalis žemės sklypo, kuris yra gretimas atsakovo žemės sklypui, priklauso ir trečiajam asmeniui R. P.. Taigi žemės sklypas, kuris yra gretimas atsakovo žemės sklypui, yra bendroji dalinė nuosavybė, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Ieškovai jokių teisių į būtent tą gretimo žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu, neturi, todėl ieškovų tik formaliai ginčijami statybos darbai niekaip nepažeidžia ieškovų teisių. Itin ilgą laiką žemės sklypo, kuris yra gretimas atsakovo žemės sklypui, bendraturčiai nereiškė atsakovui jokių pretenzijų, o dalis tų bendraturčių jokių pretenzijų nereiškia ir šiuo metu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų ginčijami statybos darbai buvo atlikti prieš keliasdešimt metų. Atsakovo manymu, ieškovai, praėjus keliasdešimt metų po ginčijamų statybos darbų atlikimo ieškinyje reikšdami kategoriškus reikalavimus griauti, veikia turėdami savų neskaidrių tikslų, nepaiso proporcingumo principo, ir paprasčiausiai piktnaudžiauja savo teisėmis. Taip pat pažymi, kad teisės aktais yra nustatyti ieškinio senaties terminai. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas. Ieškovų ginčijami statybos darbai buvo atlikti prieš keliasdešimt metų, o tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis (ilgiausias) trejų metų ieškininės senaties terminas. Šiuo atveju sužinojimas (turėjimas sužinoti) apie teisės pažeidimą sietinas su statybos darbų atlikimo laiku. Taigi yra akivaizdu, kad šiuo atveju tariama teisė į ieškinį atsirado prieš keliasdešimt metų, todėl tik 2021 m. spalio 26 d. pareikšdami ieškinį, ieškovai akivaizdžiai ir žymiai praleido 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Tai, kada patys ieškovai tapo žemės sklypo bendraturčiais (pvz., kad ieškovas A. J. žemės sklypo bendraturčiu tariamai tapo 2018 ir 2019 m., įsigijęs žemės sklypo dalis iš kito asmens), yra teisiškai nereikšminga – asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino (1964 m. CK 87 straipsnis). Anot atsakovo, šiuo atveju ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, todėl ieškovų pareikštas ieškinys turi būti atmestas ir šiuo pagrindu. Taip pat pastebi, kad ieškovai savo 2022 m. sausio 26 d. prašyme pripažįsta, jog atsakovui 1990 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą. Taigi akivaizdu, kad byloje yra neginčijami įrodymai, jog statyba buvo vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą. Minėtame leidime yra nurodyta, kad techninę dokumentaciją parengė architektas A. A. ir patvirtino Lenino rajono architektas 1990 m. rugpjūčio 13 d., o iš tos techninės dokumentacijos (pateikta į bylą) turinio yra aiškiai matyti, kad joje buvo numatytas ir ieškovų teises tariamai pažeidžiantis pastatas – dirbtuvės.
16. Teismo 2022 m. kovo 3 d. posėdžio metu ieškovas A. J. parodė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, jog atsakovas dalį tvoros pastatė ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype bei ūkinį pasatą neišlaikęs 3 metrų atstumo tarp žemės sklypų ribos. Ieškovo nuomone šie pažeidimai turi įtakos ieškovų ir trečiojo asmens R. P. siekiui atsidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemė sklypą. Ieškovai 2017 m. dalį pastatų įsigijo iš varžytinių, kitas dalis iš savininkų, 2019 m. įsigijo dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Įsigyjant nurodytą nekilnojamąjį turtą (dalį pastatų ir dalį žemės sklypo) aptariami ginčo objektai jau buvo, tačiau apie esančius pažeidimus nebuvo žinoma. Faktiškai name (esančiame adresu (duomenys neskelbtini)) negyvena. Atsižvelgiant į paaiškėjusius pažeidimus, reikalauja pašalinti tvoros dalį, esančią jų žemės sklype, atraminę sienos dalį, esančią ant žemės sklypo ribos ir dalį ūkinio pastato, kuri pastatyta arčiau nei 3 metrai nuo žemės sklypų ribos. Atsakant į atsakovo atstovo, o vėliau ir teismo klausimus, patvirtino, kad žemės sklypo bendrasavininkai nei faktinio, nei oficialaus susitarimo dėl žemės sklypo ir jame esančių pastatų naudojimosi tvarkos neturi. Ieškovas A. J. laikosi pozicijos, kad atsakovas vykdė savavališką statybą, todėl nėra pagrindo leisti įteisinti jo statinius. Anot ieškovo, jis negali pradėti statybų savo žemės sklype, kol nebus pašalinti jo teisių pažeidimai. Reikalavimo dėl atraminės sienelės pašalinimo nederino su kitu bendrasavininku R. P.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo 2022 m. kovo 3 d. posėdžio metu trečiojo asmens R. P. atstovas dar katą pažymėjo, jog tarp trečiojo asmens ir kitų žemės sklypo bendrasavininkų (ieškovų) vyko žodinės derybos dėl naudojimosi žemės sklypu ir jame esančių objektų tvarkos, tačiau nei bendro susitarimo tarp bendrasavininkų, nei bendrai pasirašyto dokumento šiuo klausimu nėra.
18. Savo ruožtu, ieškovai 2022 m. gegužės 30 d. teismui taip pat pateikė papildomus paaiškinimus dėl savo pozicijos, kuriuose nurodo, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai naudojasi šiuo žemės sklypu pagal per daug metų nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri yra nurodyta pridėtose prie A. J. jo žemės sklypo dalių išpirkimo Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse 2018 m. sausio 15 d. Nr. 49Su-410(14.49.55.) ir 2019 m. birželio 20 d. Nr. 49SU-256-(14.49.55.) žemės sklypo M1:500 plane (kuris yra jų neatskiriamoji dalis, sutarčių 17 punktas), – su konkrečiai (pagal koordinates) nurodyta naudojimosi sklypu tvarka. Pagal šią naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, būtent ieškovai A. J. ir P. J. naudojasi jo dalimis gretutinėmis ginčo sklypui, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovai paaiškina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas R. P. dar 2020 m. rugsėjo mėnesį žinojo apie ieškovo A. J. išpirktas sklypo dalis, kadangi ieškovas 2020 m. rugsėjo mėnesį – 2021 m. sausio mėnesį buvo įdėjęs interneto portale „Aruodas.lt“ jam priklausančių žemės sklypo (ir namo) dalių pardavimo skelbimą, be to laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. sausio 13 d. derino su sklypo bendrasavininku R. P. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimo projektą. Ieškovų teigimu, atsakovo nurodomas 1990 metais parengtas projektas buvo skirtas tik namo su garažu statybai. Projekto pirmo ir antro aukštų brėžiniuose punktyru pažymėtas „dirbtuvė – ūkinis pastatas“ neturi nei projektinių išmatavimų, nei yra įtrauktas į projektuoto namo patalpų sąrašą ir plotus, t. y. nėra suprojektuotas (tik pažymėtas kaip galimai projektuotinas ateityje) bei įvardintas ne kaip namo patalpa, bet kaip atskiras pastatas (t. y. ne kaip projektuoto namo sudedamoji dalis). Anot ieškovų, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 1990 m. statybos leidime nurodyta, jog leidimas galiojo iki 1993 m. sausio 10 d. Statybų leidimų, kurių galiojimas buvo pasibaigęs iki 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, galiojimo terminas nebuvo automatiškai pratęsiamas neribotam terminui netaikant papildomų procedūrų, t. y. statybos leidimai, kurių terminas pasibaigė iki 2010 m. spalio 1 d. ir nebuvo atskirai naujai pratęstas pagal tam privalomas papildomas procedūras, yra negaliojantys. Kadangi nei byloje, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra duomenų apie 1990 m. statybos leidimo galiojusio iki 1993 m. sausio 10 d., galiojimo termino pratęsimą, tai 1990 m. statybos leidimas yra negaliojantis. Ieškovai laikosi pozicijos, kad ginčo „dirbtuvės – ūkinis pastatas“ nėra 1990 m. namo projekto ir 1990 m. statybos leidimo (nuo 1993 m. sausio 10 d. negaliojančio) sudedamoji dalis. Šio „dirbtuvės – ūkinio pastato“ statybai nebuvo ir nėra išduota leidžiančio jo statybą dokumento, – ir būtent nelegalaus „dirbtuvės – ūkinio pastato“ savavališka statyba netinkamu atstumu nuo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžia šio sklypo bendrasavininkų turtines teises.
19. Byloje 2022 m. birželio 7 d. gauti papildomi atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovai bando įteigti tai, kad esą yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), tvarka. Nekilnojamojo turto registre toks susitarimas dėl naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarkos nėra įregistruotas. Šiuo atveju ginčo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims asmenims - R. P. ir ieškovams, todėl ieškovai neturi teisės vienasmeniškai (savo nuožiūra) spręsti su tuo sklypu susijusius klausimus. R. P., kuris taip pat yra minėto žemės sklypo bendraturčiu, jokių pretenzijų atsakovui neturi. Reikšdami nagrinėjamą ieškinį, siejamą su ginčo žemės sklypu, ieškovai veikia prieš kito to paties žemės sklypo bendraturčio R. P. valią. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bendraturčių sutarimo, kurio reikalaujama CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, nėra. Norėdami reikšti atsakovui pretenzijas dėl jo statinių (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ieškovai turi rasti šiuo klausimu sutarimą su žemės sklypo bendraturčiu R. P. Ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl atsakovo statinių griovimo (turint omeny, kad po atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalis, esanti greta atsakovo žemės sklypo, gali atitekti būtent R. P., kuris jokių pretenzijų dėl atsakovo statinių neturi) yra apskritai nelogiškas ir prieštarauja bendriesiems teisės principams. Atsakovai pažymi, kad patys ieškovai pripažįsta, jog atsakovui 1990 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą. Iš minėto leidimo techninės dokumentacijos (pateikta į bylą) turinio yra aiškiai matyti, kad joje buvo numatytas ir ieškovų teises tariamai pažeidžiantis pastatas - dirbtuvės. Iš į bylą pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto AB „Vilniaus komprojektas“ ir patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d., yra matyti, kad statinys su dirbtuvėmis žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d. Teisės aktai, kuriais remiasi ieškovai, tuo metu, kai atsakovo statiniai jau buvo pastatyti, apskritai dar net nebuvo priimti. Minėtas 1994 m. žemės sklypo planas yra oficialus dokumentas, kuris buvo suderintas su valstybės institucijomis. Pasak atsakovo, šiuo metu statybą leidžiantys dokumentai apskritai galioja neterminuotai, todėl statybos leidimo galiojimo formalus nepratęsimas bet kuriuo atveju būtų tik neesminis pažeidimas, nesuponuojantis tokių kraštutinių pasekmių, kokių norėtų ieškovai, t. y. statinių nugriovimo. Iš į bylą pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto AB „Vilniaus komprojektas“ ir patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d., yra matyti, kad statinys su dirbtuvėmis žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d. Pažymėtina, kad atsakovas jokių statybos darbų šiuo metu neatlieka. Ieškovas A. J. teikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - inspekcija) dėl atsakovo tariamai savavališkos statybos, tačiau inspekcija atsisakė skundą nagrinėti, nes statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų (t. y. iki 1994 m. lapkričio 10 d.). Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-1759-331/2022 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Taigi minėti ieškovų argumentai apie tai, kad atsakovo statybos leidimo galiojimas nėra pratęstas ir pan., neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, ir yra atmestini. Atsakovas nurodo, kad ieškovai jokių išskirtinių teisių būtent į tą žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu, neturi, ir ta žemės sklypo dalimi nesinaudoja. Ieškovų dėstoma pozicija, kad yra būtinybė atsakovo statinius griauti yra akivaizdžiai nesuderinama su proporcingumo principu, neatitinka interesų pusiausvyros. Ieškovų nurodomas tam tikrų atstumų nesilaikymas yra nežymus, neturi jokios realios neigiamos įtakos jų interesams, o atraminės sienelės pašalinimas gali sukelti žemės nuošliaužą ir padaryti žalos žemės sklypui. Atsakovo statiniai yra pastatyti jau seniai, jie pažymėti dar 1994 m. parengtame žemės sklypo plane, kuris buvo oficialiai suderintas su valstybės institucijomis.
20. Byloje 2022 m. liepos 15 d. gautas ieškovų prašymas dėl pozicijos byloje patikslinimo ir dėl papildomų dokumentų prijungimo į bylą. Ieškovai nurodo, kad A. J. 2018 m. sausio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SU-410-(14.49.55.) ir 2019 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SU-256-(14.49.55.) išpirko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalis, pagal šių sutarčių 17 punkte įvardinta jų neatskiriamąją dalimi 1995 m. balandžio 13 d. minėto žemės sklypo M1:500 planą, – kuriame yra konkrečiai nurodyta naudojimosi sklypu tvarka. Šios sutartys (su minėtu sklypo planu) yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Be to, kiti šio sklypo bendrasavininkai ieškovė P. J. ir trečiasis asmuo R. P. (naudojimosi tvarką sudariusios O. P. įpėdinis) faktiškai visada puikiai žinojo bei laikėsi ir iki šiol faktiškai laikosi minėtos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir į kasacinio teismo praktikos išaiškinimus yra konstatuotina, kad žemės sklypui, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra nustatyta, įregistruota viešame registre ir galioja jo naudojimosi tvarka, kurios nuo 1995 metų ir iki šiol faktiškai laikosi visi buvę ir dabartiniai šio žemės sklypo bendrasavininkai, – pagal kurią ne šio sklypo bendrasavininkas R. P., bet būtent ieškovai A. J. ir P. J. naudojasi šio sklypo dalimis, gretutinėmis atsakovo G. P. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantiems ginčo tvorai ir „dirbtuvėms – ūkinio“ pastatui. Ieškovai taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės P. J. ieškinį dėl faktinės naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, 2016 m. liepos 11 d. atsiliepime į ieškinį R. P. patvirtino kaip esančią 2016 m. vasario 9 d. plane nurodytą faktinę naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Anot ieškovų, pagal visus byloje naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), planus: 1994 m. rugsėjo 1 d. planą, esantį NTR viešame registre 1995 m. balandžio 13 d. sklypo ir naudojimosi juo planą, 2016 m. vasario 9 d. faktinį naudojimosi planą, ne sklypo bendrasavininkas R. P., bet būtent ieškovai A. J. ir P. J. naudojasi šio sklypo dalimis, gretutinėmis atsakovo G. P. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantiems ginčo tvorai ir „dirbtuvėms – ūkinio“ pastatui. Taip pat ieškovų nuomone, namui su garažu (be „dirbtuvių – ūkinio pastato“) 1990 m. statybos leidimas galiojo iki 1993 m. sausio 10 d. dienos, – atsakovas nepateikė įrodymų, kad užbaigė statybą iki 1993 m. sausio 10 d. (tai, kad namas buvo užfiksuotas 1994 m. lapkričio 22 d. sklypo plane nepatvirtina jo statybos iki 1993 m. sausio 10 d. užbaigimo). Atsakovo minimas 1994 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo planas yra tik faktinės situacijos sklype fiksavimo dokumentas, tačiau nepatvirtina namo su garažu statybos teisėtumo, ir tuo labiau nepatvirtina namo projekte ir leidime jo statybai nenurodyto ginčo šioje byloje „dirbtuvių – ūkinio pastato“ statybos teisėtumo.
21. Teismo 2022 m. spalio 25 d. posėdžio metu ieškovas A. J. apibendrino savo galutinę poziciją byloje, nurodydamas, jog atsakovo dalis tvoros yra ieškovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausančiame žemės sklype, todėl negali pilnai naudotis ta sklypo dalimi, taip pat atsakovo ūkinis pastatas pastatytas neišlaikius 3 metrų atstumo nuo žemės sklypų ribos, todėl nusprendus toje žemės sklypo dalyje statyti pastatą, ieškovai arba kiti asmenys patirtų papildomas išlaidas, susijusias su priešgaisrine sauga. Atsižvelgiant į nurodytus pažeidimus, prašo teismo įpareigoti atsakovą pašalinti tvoros dalį, esančią jo žemės sklypo dalyje, patraukti arba pašalinti ūkinio pastato dalį bei atraminę sienelę, esančias arčiau nei 3 metrai nuo žemės sklypų ribos. A. J. teigimu, pagal faktiškai nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką būtent jo žemės sklypo dalyje yra ginčo objektų nurodytos dalys/pažeidimai. Atsakant į atsakovo atstovo klausimus A. J. patvirtino, kad įregistruotos ar notariškai patvirtintos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra, konkretaus planuojamo statinio projekto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo 2022 m. spalio 25 d. posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad 1990 m. kartu su broliu R. P. statė namą už bendras lėšas, užtvėrė tvorą, dėl kurios šiuo metu ieškovai reiškia pretenzijas. Statybos darbai buvo baigti 1993 m. Anot atsakovo, didžioji tvoros dalis leidžia ieškovams naudotis ta atsakovo žemės sklypo dalimi, kuri yra kitoje tvoros pusėje. Paaiškino, jog atraminė sienelė pastatyta, tam, kad sulaikytų gruntą, išardžius atraminę sienelę – atsirastų šlaitas, vanduo plauktų į jo sklypą. Atsakovo vertinimu, tvora ieškovų teisių nepažeidžia, priešingai, tiek tvora, tiek atraminė sienelė sutvirtina šlaitą, iš esmės atlieka apsauginę funkciją. Iki bylos iškėlimo teisme, ieškovai jokių pretenzijų dėl ginčo objektų neturėjo. Iš esmės pretenzijos dėl atsakovo tvoros ir ūkinio pastato atsirado kilus konfliktui ir nesutarus dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) padalijimo.
Atsiliepimas
23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovo brolis, ginčo tvorą statė abu su broliu. Tvora yra jo ir brolio turtas. Pretenzijų dėl ginčo objektų atsakovui neturi, ieškinio reikalavimų nepalaiko. Nurodė, kad ieškovo A. J. teismui pateiktos žemės sklypo naudojimosi tvarkos jam nebuvo žinomos, taip pat pažymėjo, jog nebuvo informuotas apie galimybę išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
I. B. nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
24. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 321/1145 dalys, ieškovei P. J. 387/1145 dalys ir trečiajam asmeniui R. P. 437/1145 dalys žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1145 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovams bei trečiajam asmeniui R. P. priklausančiame žemės sklype stovi ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausantis žemės sklypas šiaurės vakarų dalyje ribojasi su atsakovui G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Anot ieškovų, atsakovui priklausančiame žemės sklype yra pastatyti du statiniai, iš kurių vienas yra pastatytas žymiai arčiau ieškovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausančio žemės sklypo ribos nei imperatyviai numatyta teisės aktuose. Taip pat atsakovas neteisėtai pasistatė sklypus ribojančią užtvarą (tvorą), kurios dalis, be kita ko, patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovai laikosi pozicijos, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pastatant pastatą neišlaikius atstumo iki jų žemės sklypo ribos, pastariesiems yra sudarytos kliūtys naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, tai yra statyti sklype pastatą įstatymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų išlaidų priešgaisrinės sienutės įrengimui ir pan.
25. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.
26. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
27. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).
28. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti (pertvarkyti) žemės sklype pastatytus statinius (jų dalis), esančius arčiau nei 3 metrai atstumu iki jų žemės sklypo, taip pat nugriauti šiame sklype pastatytą užtvarą (tvorą) bei sutvarkyti statybvietę, nes anot ieškovų, jiems yra sudarytos kliūtys naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, tai yra statyti sklype pastatą įstatymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų išlaidų priešgaisrinės sienutės įrengimui. Toks ieškovų reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovai turėjo įrodyti, kad jie yra žemės sklypo savininkai ir kad minėtų daiktų buvimas neišlaikant trijų metrų atstumo pažeidžia kiekvieno konkretaus savininko teises ir saugomus interesus (CPK 178 straipsnis).
29. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo R. P., nesutikdami su ieškinio reikalavimais, laikėsi pozicijos, kad šiuo metu tarp ieškovų ir trečiojo asmens nėra nustatyta žemės sklypo bei jame esančių statinių naudojimosi tvarka, todėl neaišku kokios konkrečiai ieškovų teisės yra pažeidžiamos, kas yra būtina sprendžiant negatorinio ieškinio pagrįstumo klausimą. Ieškovai, atsikirsdami į tokius atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, laikėsi pozicijos, kad žemės sklypo bendrasavininkai naudojasi žemės sklypu pagal per daug metų nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri yra nurodyta žemės sklypo dalių išpirkimo Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia ieškovų pozicija.
30. Pažymėtina, kad bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos, patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
31. Ieškovai teigia, kad A. J. 2018 m. sausio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SU-410-(14.49.55.) ir 2019 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SU-256-(14.49.55.) išpirko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, pagal šių sutarčių 17 punkte įvardinta jų neatskiriamąją dalimi 1995 m. balandžio 13 d. minėto žemės sklypo M1:500 planą, kuriame yra konkrečiai nurodyta naudojimosi sklypu tvarka.
32. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 15 d. ir 2019 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, jų 17 punkte neatskiriamąją dalimi laikomas 1995 m. balandžio 13 d. žemės sklypo M1:500 planas. Pažymėtina, kad tiek žemės sklypo pirmtakių 1994 m. rugsėjo 1 d. pareiškimo dėl atitinkamų žemės sklypo dalių pirkimo, tiek minėto 1995 m. balandžio 13 d. žemės sklypo plano tikslas ne naudojimosi tvarkos nustatymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad minėto pirmtakių susitarimo pagrindu, ar 1995 m. balandžio 13 d. žemės sklypo plano pagrindu viešajame registre būtų įregistruota žemės sklypo naudojimosi tvarka. Priešingai nei teigia ieškovai, iš jų pateiktų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų matyti, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų nėra bendro susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ko pasėkoje ir buvo inicijuota civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau teisminio proceso metu nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Pažymėtina ir tai, kad vien tam tikros trečiojo asmens R. P. pozicijos pateikimas minėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo tuo metu ir iki šiol laikosi 1995 m. plane ar 2016 m. plane nurodytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota. Juo labiau, kad teisminio proceso metu trečiasis asmuo R. P. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jokia žemės sklypo naudojimosi tvarka su ieškovais nebuvo sudaryta, faktiškai nėra susitarta, kokiomis žemės sklypo dalimis naudojasi kiekvienas iš bendrasavininkų. Tai, kad 2018 m. sausio 15 d. ir 2019 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys yra įregistruotos viešajame registre nesudaro pagrindo išvadai, jog šių sutarčių pagrindu taip pat įregistruota bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka.
33. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir į kasacinio teismo praktikos išaiškinimus teismas konstatuoja, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta ir įregistruota viešame registre naudojimosi tvarka. Naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka nėra nustatyta nei tarp ieškovų, nei tarp ieškovų ir trečiojo asmens R. P., t. y. nėra identifikuota kiekvieno žemės sklypo savininko realiai valdoma žemės sklypo dalis, atitinkanti kiekvieno jų nuosavybės teise valdomą idealią nuosavybės dalį. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad bendraturčiai gera valia nėra sudarę sutarimo dėl bendro žemės sklypo valdymo ir naudojimosi juo tvarkos, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino trečiasis asmuo R. P..
34. Nors ieškovai ir yra dalies žemės sklypo savininkai, bet nėra nustatyta jų valdomų žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka su kitu žemės sklypo bendratučiu R. P., kuris savarankiškų reikalavimų dėl savininko teisių gynimo CK 4.98 straipsnio pagrindu nepareiškė ir bylos nagrinėjimo metu palaikė atsakovo poziciją. Faktiškai negalima nustatyti, kur konkrečiai esančią proporcingą turimai nuosavybės daliai bendro 0,1145 ha žemės sklypo dalį valdo kiekvienas savo teises ieškiniu ginantis ieškovas, atitinkamai negalima spręsti, ar būtent ant ieškovų ir konkrečiai ant kurio ieškovo žemės sklypo dalies yra laikinas statinys (tvora), kurių buvimas galėtų pažeisti savininko teises ir saugomus interesus. Bendrasavininkai taip pat nėra sudarę ir šiame žemės sklype esančių statinių naudojimosi tvarkos, todėl nėra aišku kokioje vietoje ieškovai ketina ką nors statyti ir/ar norimas statinys bus pastatytas išimtinai ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje ir jungsis su jų turima nuosavybe.
35. Ieškovų teigimu, atsakovo ūkinis pastatas – dirbtuvės esą pažeidžia ieškovų teises, nes pastatytas neturint statybas leidžiančio dokumento ir stovi arčiau nei 3 metrai nuo jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota jokių statinių, todėl pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes, yra kilusi ginčo situacija dėl viešame registre neįregistruotų statinių statybos teisėtumo.
36. Ieškovai iš esmės neginčija, kad atsakovui 1990 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą. Taigi byloje yra neginčijami įrodymai, jog statyba buvo pradėta vykdyti turint statybą leidžiantį dokumentą. Minėtame leidime yra nurodyta, kad techninę dokumentaciją parengė architektas A. A. ir patvirtino Lenino rajono architektas 1990 m. rugpjūčio 13 d. Iš minėto leidimo techninės dokumentacijos matyti, kad buvo numatytas ir ieškovų teises tariamai pažeidžiantis pastatas – dirbtuvės (ūkinis pastatas). Iš byloje esančio namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto AB „Vilniaus komprojektas“ ir patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d., matyti, kad statinys su dirbtuvėmis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d. Minėtas 1994 m. žemės sklypo planas yra oficialus dokumentas, kuris buvo suderintas su valstybės institucijomis. Aplinkybes, kad statinys su dirbtuvėmis bei tvora buvo pastatyti iki 1994 m. bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovas ir trečiasis asmuo R. P. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovas šiuo metu atliktų kažkokius statybos darbus ar, kad statybos darbai buvo užbaigti vėliau nei 1994 m. (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas A. J. teikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovo tariamai savavališkos statybos, tačiau inspekcija atsisakė skundą nagrinėti laikydamasi pozicijos, kad statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų (t. y. iki 1994 m. lapkričio 10 d.). Toks Inspekcijos sprendimas buvo apskustas teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl inspekcijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė skundą atmesti. Taigi minėti ieškovų argumentai apie tai, kad atsakovo statybos leidimo galiojimas nėra pratęstas, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, ir yra atmestini. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje statybos leidimo galiojimo formalus nepratęsimas bet kuriuo atveju būtų tik neesminis pažeidimas, nesuponuojantis kraštutinių pasekmių, kokių siekia ieškovai, t. y. statinių nugriovimo.
37. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino atsakovas ir trečiasis asmuo R. P., didžioji dalis tvoros leidžia ieškovams naudotis ta atsakovo žemės sklypo dalimi, kuri yra kitoje tvoros pusėje. Atraminė sienelė pastatyta, tam, kad sulaikytų gruntą, todėl išardžius atraminę sienelę – atsirastų šlaitas, vanduo plauktų į sklypą. Minėtos aplinkybės, kurių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ieškovai, patvirtina, kad tvora ieškovų teisių nepažeidžia, priešingai, tiek tvora, tiek atraminė sienelė sutvirtina šlaitą, iš esmės atlieka apsauginę funkciją.
38. Pažymima ir tai, kad ieškovai savo reikalavimą pašalinti pažeidimus – įpareigoti nugriauti atsakovui priklausančiame žemės sklype esantį statinį bei dalį tvoros – grindė ne tik CK 4.103 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, bet ir CK 4.98 straipsnyje įtvirtinto savininko teisių gynimo būdo pagrindu. Tokiu atveju, net ir nustačius, kad atsakovo pastato dalis pastatyta, pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalų atstumą nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, turėjo būtų įrodytas ieškovų teisių suvaržymas, apsunkinimas, kylantis dėl per arti sklypų ribos pastatyto statinio bei tvoros, t. y. materialinės pasekmės.
39. Nagrinėjamu atveju ieškovai įrodinėjo, kad dėl atsakovo statybos pažeidimų jie įstatymų nustatytu atstumu negali sklype statyti pastato, nepatirdami papildomų išlaidų priešgaisrinės sienutės įrengimui. Pažymėtina, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovų ketinimus vykdyti statybas, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju bendrasavininkai (ieškovai ir trečiasis asmuo R. P.) nėra sudarę nekilnojamojo turto (statinių) naudojimosi tvarkos, todėl nėra aišku kokioje vietoje yra ketinama ką nors statyti ir/ar norimas statinys bus pastatytas išimtinai ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje ir jungsis su jų turima nuosavybe. Esant tokiai situacijai, nėra aišku kokia ieškovų teisė yra pažeista ir ką reikėtų saugoti, kai iki šiol ieškinyje nurodyto žemės sklypo bendrasavininkai nėra sudarę tinkamo dokumento įrodančio faktinį nuosavybės teisės buvimo konkrečiai žemės sklypo daliai, kurioje galimai ieškovai ketina statyti statinį dar net neturėdami minėto žemės sklypo bei nekilnojamo turto objektų rašytinio bendrasavininko pritarimo ar sutikimo.
40. Teismas, įvertęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovų nurodomas tam tikrų atstumų nesilaikymas yra nežymus, neturi jokios realios neigiamos įtakos jų interesams, o atraminės sienelės pašalinimas gali sukelti žemės nuošliaužą ir padaryti žalos žemės sklypui, todėl ieškovams neįrodžius teisių suvaržymų (materialinių pasekmių), kylančių dėl per arti sklypų ribos pastatyto statinio bei tvoros, jų ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
41. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pareiškė prašymą taikyti 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą. Anot atsakovo, ieškovams tariama teisė į ieškinį atsirado prieš keliasdešimt metų, todėl tik 2021 m. spalio 26 d. pareikšdami ieškinį, ieškovai akivaizdžiai ir žymiai praleido ieškinio senaties terminą.
42. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju statybos leidimas buvo išduotas 1990 m., statybos užbaigtos iki 1994 m. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris reikalavimui dėl ginčo statinių nugriovimo pareikšti baigėsi atitinkamai 1997 m. Per nurodytą terminą tuo metu buvę gretimo gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkai bei iš jų nuosavybės teises įgiję ieškovai, turėjo teisę pateikti teismui reikalavimus dėl ginčo statinių nugriovimo. Byloje nesant duomenų, kad ginčijamų statinių statybų metu buvę savininkai ar ieškovai būtų reiškę kokias nors pretenzijas gretimo namo savininkams dėl nagrinėjamo ginčo objektu tapusių statinių, laikytina, kad buvę savininkai nemanė, jog jų teisės yra pažeidžiamos, todėl tiek buvę savininkai, tiek ieškovai per įstatymuose nustatą terminą nepasinaudojo teise kreiptis į teismą, pareikšdami nurodytus reikalavimus.
43. Pažymėtina, kad 1964 m. CK 87 straipsnyje buvo nustatyta, jog asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojančio CK 1.128 straipsnyje, tik papildomai nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita. Ši taisyklė taikytina ir daiktinių teisių perleidimo atveju, nes ir daiktinių teisių perleidimas grindžiamas principu, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats jų turi. Taigi ieškovams 2018-2019 m. įsigijus žemės sklypo dalis, jie neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo teise kreiptis į teismą nepasinaudoję ir nurodytų reikalavimų nepareiškę namo ir žemės sklypo perleidėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2002; 2007 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2007). Ta aplinkybė, kad žemės sklypą, su kurio nuosavybės teisių pažeidimu savo reikalavimus sieja ieškovai, jie įgijo 2018-2019 metais, vertinant šį faktą ieškinio senaties termino aspektu, neturi ir negali turėti įtakos ieškovų teisėms pareikšti ieškinį dėl statinių nugriovimo, nes, įsigydami žemės sklypo ir namo dalis, jie perėmė buvusių savininkų turėtas teises ir pareigas, o ieškinio senaties terminų, susijusių su nuosavybės teisėmis į šį turtą, skaičiavimas, vadovaujantis pirmiau nurodyta taisykle, neprasidėjo iš naujo. Nustačius šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimui įpareigoti atsakovą nugriauti ginčo statinį ir dalį tvoros ieškinio senaties terminas nurodyto reikalavimo pateikimo dieną jau buvo pasibaigęs, todėl atsakovui prašant (CK1.126 straipsnio 2 dalis), taikytina ieškinio senatis ir ieškovų reikalavimas, remdamasis ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, atmestinas ir šiuo pagrindu (1964 m. CK90 straipsnio 1 dalis, CK1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
45. Atsakovas G. P. prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tai patvirtinančių dokumentų, taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų apmokėjimą (CPK 178 straipsnis).
46. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas priteistinas lygiomis dalimis iš ieškovų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 11,20 Eur (vienuolika eurų ir 20 centų).
Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.