- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- e2A-1181-265/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00851-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Palangos ūkis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Palangos ūkis“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. K. 2 322 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su L. N. 2015-10-25 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas - butas, esantis Duomenys neskelbtini. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kompensavo L. N. 2 322 Eur dydžio žalą, kurią draudėja patyrė 2016-05-28 dėl atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančiame bute Duomenys neskelbtini, įvykusios avarijos, kurios metu vanduo prasiskverbė į L. N. priklausančias patalpas ir apgadino apdraustą butą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausantis butas yra virš L. N. buto. Atsakovas D. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas yra ieškovo nurodyto įvykio kaltininkas, nepateikė, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovas nesutiko, kad žala atsirado dėl jo kaltės, kadangi byloje nėra jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl negali būti laikoma, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškinyje nurodytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Trečiasis asmuo UAB „Palangos ūkis“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra Duomenys neskelbtini, bendro naudojimo patalpų administratorius. 2016-05-28 buvo kreiptasi dėl apartamento K4-19 užliejimo iš viršuje esančių patalpų, kurios priklauso atsakovui. Kadangi šio apartamento savininkas raktų nuo apartamentų trečiajam asmeniui nėra palikęs, todėl nebuvo galima patekti į apartamentus ir juos apžiūrėti bei tiksliai identifikuoti gedimą. Kad sustabdyti vandens tekėjimą, UAB „Palangos ūkis“ darbuotojai užsuko šalto ir karšto vandens skaitiklių sklendes, kurios yra kolektorinėje spintoje bendro naudojimo patalpose, taip buvo sustabdytas bet koks vandens tekėjimas, bet avarija likviduota nebuvo, kadangi gedimas buvo atsakovui priklausančio apartamento ribose. Bendrojo naudojimo objektų administratorius yra atsakingas už inžinerines sistemas, kurios yra bendros visam pastatui, o ne apartamento ribose. Įvykio priežastis yra statybos metu buvęs rangovo aplaidumas, netinkamai užpresuotas karšto vandens paskirstymo trišakis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo D. K. 2 322 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 2 322 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą defektinį aktą, lokalinę sąmatą, draudžiamojo įvykio aktą, įvykio išklotinę, fotonuotraukas, mokėjimo nurodymą, sprendė, kad šie įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą. Nurodė, kad nėra ginčo, jog L. N. buto užliejimo židinys buvo atsakovui D. K. priklausančiame bute, todėl sprendė, kad byloje yra nustatytos prielaidos atsakovo atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad atsakovas, atstovaujamas dviejų teisininkų, turėjo galimybę prašyti teismo skirti ekspertizę žalos atsiradimo židiniui nustatyti, tačiau atsakovas D. K. jokių įrodymų neteikė, skirti ekspertizės neprašė.Konstatavo, kad atsakovo D. K. veiksmai laikytini neteisėtais, nustačius, jog turtas sugadintas apliejus vandeniu iš atsakovo D. K. valdomo buto. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jam priklausančio buto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl buvo padaryta žala ieškovo apdraustam turtui.Nurodė, kad ieškovas neturi pareigos įrodyti teismui, dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto. Sprendė, jog aplinkybė, kad užpylimo židinys buvo viršuje esantis butas, byloje visiškai įrodyta, šios aplinkybės neginčija ir atsakovas D. K.. Užliejus butą, buvo apgadintos lubos, parketas ir sienos, taigi, tarp neteisėtų atsakovo D. K. veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padarytos žalos dydį patvirtina lokalinė sąmata bei draudimo išmokos aktas. Sprendė, kad atleisti atsakovą D. K. nuo atsakomybės nėra pagrindo, nes nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas D. K. bei jo atstovai tvirtino, jog žala atsirado dėl daugiabučio namo statybos metu rangovo, kuris yra bankrutavęs, nekokybiškai atliktų darbų, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos tikrovės neatitinkančios, atsakovo niekada nepripažintos aplinkybės, kurios nebuvo ieškovo įrodytos bylos nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo tarp šalių, jog atsakovo D. K. butas yra virš L. N. buto ir kad butas užlietas iš atsakovo D. K. buto, byloje nekilo; atsakovas, pastebėjęs savo valdomame bute trūkumų, turėjo galimybę ir privalėjo iškart kreiptis pagalbos siekiant iš anksto užkirsti kelią žalai atsirasti; atsakovas turėjo prašyti skirti byloje ekspertizę; atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl daugiabučio namo statytojo statybos trūkumų; atsakovo D. K. veiksmai laikytini neteisėtais, nustačius gadinantį turtą poveikį iš atsakovo D. K. valdomo buto.Ne atsakovas turėjo byloje prašyti skirti ekspertizę, o ieškovas, kadangi ieškovas neįrodė byloje fakto, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.Atsakovo atsakomybė pagal ieškinį būtu galima tik tuo atveju, jei gedimas būtų nustatytas ne bendrosios inžinerinės sistemos, o atsakovo, kaip vartotojo, inžinerinės sistemos ribose. Liudytojo Z. S. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad atsakovo apartamentuose yra įrengti ventiliai (uždaromieji įtaisai), kurie ir nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta tikroji avarijos priežastis - blogai užpresuoto karšto vandens paskirstymo trišakio, esančio po D. K. apartamento grindimis, atitrūkimas nuo vamzdžių dėl statybų metu statytojo aplaidumo (paslėptų darbų nenustatymo) ir užpildžius sistemą nepatikrinimo, ar visi vamzdžiai yra sujungti tinkamai.Trečiasis asmuo UAB „Palangos ūkis“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad vandens užliejimo įvykio priežastis yra statybos metu buvęs generalinio rangovo aplaidumas (paslėptų darbų trūkumų nenustatymas), o užpildžius karšto vandens sistemą buvo nepatikrinta, ar visi vamzdžiai yra sujungti tinkamai. Teismas, atsižvelgęs į tai, turėjo aiškintis šias aplinkybes atidžiau ir įtraukti į bylą pastato statybos metu buvusį generalinį rangovą ir statytoją trečiaisiais asmenimis, kurie yra tiesiogiai atsakingi už pastato pastatymą ir jame atliktus darbus. Teigia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos egzistavimo. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
14.1. Atsakovo apeliacinis skundas turi būti laikytinas nepaduotu, nes nors apeliantas ir pasirašė procesinį dokumentą el. parašu, tačiau apeliacinis skundas nebuvo pateiktas teismui teisės aktų nustatyta tvarka.
14.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gedimas atsakovo bute buvo turtinio vieneto, t. y. atsakovui priklausančio buto ribose.
14.3. Ieškovas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas, būdamas apdairus ir atidus, rūpestingas ir protingas žmogus, ir nuolat negyvendamas patalpose turėjo pasirūpinti, kad patalpos būtų prižiūrimos, ar imtis kitų priemonių žalai išvengti, tačiau atsakovas nesirūpino savo turtu ir niekam nepavedė jo prižiūrėti.
14.4. Ieškovas taip pat pritaria teismo pastebėjimams, kad atsakovas, atstovaujamas dviejų teisininkų, per visą ilgai trukusį procesą taip ir nepateikė absoliučiai nei vieno įrodymo, kuris galėtų paneigti atsakovo atsakomybę bei atsisakė galimybės byloje skirti ekspertizę, t. y. įrodinėjimo prasme savo valia atsisakė teikti į bylą įrodymus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Ieškovas teigia, kad apeliacinis skundas nebuvo pateiktas teismui teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikytinas nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Nustatyta, kad apeliacinį skundą elektoriniu parašu pasirašė atsakovas D. K. 2017-05-05 21:08:15 val. Aplinkybė, jog atsakovo apeliacinį skundą per EPP sistemą teismui pateikė L. M., o ne D. K., nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo apeliacinis skundas paduotas ne byloje dalyvaujančio asmens. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tikrovės neatitinančias aplinkybes, kurių pagrindu nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus.
Dėl buto savininko atsakomybės už tretiesiems asmenims užliejimu padarytą žalą
CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas). Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šios nutarties 18 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodinėti, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties tekėjo vanduo iš viršuje esančių atsakovo patalpų, todėl atsakovo argumentai, jog ieškovas turėjo byloje prašyti skirti ekspertizę, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad užliejimo priežastis yra vandentiekio sistemos konstrukciniai trūkumai, o ne netinkamas jo bute esančių sistemų ar įrenginių eksploatavimas.Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas įrodinėjo, kad avarijos priežastis - blogai užpresuoto karšto vandens paskirstymo trišakio, esančio po D. K. apartamento grindimis, atitrūkimas nuo vamzdžių dėl statybų metu statytojo aplaidumo ir užpildžius sistemą nepatikrinimo, ar visi vamzdžiai yra sujungti tinkamai. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, konstatavo, kad L. N. buto užliejimo židinys buvo atsakovui D. K. priklausančiame bute. Atsakovo D. K. veiksmai laikytini neteisėtais nustačius gadinantį turtą poveikį iš atsakovo D. K. valdomo buto. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė vadovaudamasis į bylą pateiktu 2017 m. sausio 18 d. UAB „Palangos ūkis“ raštu Nr. SR-09, kuriame nurodyta, jog gedimas įvyko turtinio vieneto ribose, t. y. atsakovo D. K. bute. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis trečiojo asmens raštas nėra pakankamas įrodymas atsakovo neteisėtiems veiksmas konstatuoti. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo akcentuoja, jog vandens užliejimo įvykio priežastis yra statybos metu buvęs generalinio rangovo aplaidumas, kuomet užpildžius karšto vandens sistemą buvo nepatikrinta, ar visi vamzdžiai yra sujungti tinkamai. Byloje akcentuota, jog atsakovo apartamentuose yra įrengti ventiliai (uždaromieji įtaisai), kurie nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos, argumentuota, jog gedimas (avarija) įvyko daugiabučio namo bendrojo naudojimo sistemoje. Kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „Palangos ūkis“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą bei paaiškinimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu, trečiasis asmuo aiškino, kad vandens užliejimo įvyko priežastis – statybos metu buvęs generalinio rangovo aplaidumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir šalių argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino esminių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti, jog inžineriniai tinklai, kuriuose įvyko gedimas, priklauso atsakovui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo UAB „Palangos ūkis“, kurio raštu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio bei nurodo, kad avarija įvyko dėl generalinio rangovo aplaidumo, o atsakovas, pirkdamas apartamentus iš statytojo, negalėjo įvertinti apartamentuose atliktų paslėptų darbų ar identifikuoti jų trūkumus.Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą, būtina nustatyti, kam priklauso inžineriniai tinklai, kuriuose įvyko gedimas (avarija), ar kas juos įrengė/sumontavo. Nustačius inžinerinių tinklų savininką (ar montuotoją/statytoją) svarstytinas klausimas dėl jo įtraukimo į bylą.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenis, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu teiktus paaiškinimus, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nebuvo pakankamai aiškinamasi dėl visų reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių, t. y. nebuvo aiškintasi ar gedimas (avarija) įvyko atsakovo vandentiekio vamzdynų ribose, ar bendro naudojimo inžinierinių tinklų ribose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. N. buto užliejimo židinys buvo atsakovui D. K. priklausančiame bute, yra padaryta nenustačius ir neįvertinus visumos faktinių aplinkybių.Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių). Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kadangi sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.