Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-09-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1172-460/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-07
Bylos Nr.
2S-1172-460/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06696-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
J. Ž.
Civilinė byla Nr. 2S-1172-460/2017(Proceso Nr. 2-06-3-06696-2017-8)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.4; 3.4.5.2; 2.5.3; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Ž. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. Ž. pareiškimą dėl juridinio fakto patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. Ž. kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti faktą, kad Rimgaudas A. P. po sutuoktinės B. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti B. P. priklausiusią ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir taip faktiškai priėmė palikimą (paveldėjo) B. P. turtą; įpareigoti Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarę A. K. atlikti jos prašomą notarinį veiksmą – išduoti Rimgaudo A. P. vardu paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame būtų nurodyta, kad Rimgaudas A. P. po B. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. Ž. pareiškimą ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, jog pareiškėja savo teisę kreiptis į teismą įgyvendina ne ta tvarka, ji negali teikti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo asmeniui, kuris jau yra miręs, todėl pareiškimą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą priimti.

3.1. Nurodo, jog pareiškėjos pasirinktas teisių gynimas galimas.

3.2. Teismas turėjo pareiškimą priimti.

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Ginčas byloje kilo dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo.

7. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

8. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą arba nutartį. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį (pagal analogiją – prašymą, pareiškimą) ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu ir pan.). Tai svarbu teisei į konkretaus reikalavimo patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013).

9. Aptartas teisinis reguliavimas ir nurodyta teismų praktika leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje nepagrįstai ir per anksti išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimo pagrįstumą. Tą teismas turėtų atlikti išnagrinėjęs pareiškimo priėmimo klausimą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės – ištyręs bei įvertinęs ieškinio / pareiškimo teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumą bei teisėtumą. Analogiškai pasisakytina ir apie subjektinės teisės (ne)turėjimą kreiptis į teismą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ieškinio / pareiškimo priėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir, kadangi būtina išspręsti kitus su pareiškimo priėmimu susijusius klausimus, perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

11. Nagrinėdamas pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju pareiškėjos tėvas savo teisių paveldėjimo kontekste neįgyvendino, tačiau tai nedraudžia pareiškėjai ginti savo teisę ir kreiptis į teismą teiminės gynybos.

12. Svarbu ir tai, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-209/2014), Taigi pareiškėja pati gali spręsti, kokiu būdu ginti savo teises ir kokiu būdu priimti palikimą: nustatant juridinį faktą, kaip šiuo atveju, ar priimant palikimą, likusį po motinos B. P. mirties.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 445 straipsnyje naudojama nuostata, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai „pareiškėjas negali kitokia tvarka“ – nereiškia kito teisių gynybos būdo,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aušra Maškevičienė