- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 1-8-731/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23168-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
- Kaltinamasis
- P. N.
- Nukentėjusysis
- M. K., V. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. N., gim. (duomenys neskelbtini), Zarasų r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. N. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. gegužės 12 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini), O. N. namuose, kambaryje, mažamečių vaikų G. K., gim. 2009 m., J. K., gim. 2007 m., P. K., gim. 2005 m., E. N., gim. 2010 m., akivaizdoje, žodinio konflikto su sūnėnu M. K. ir seserimi V. K. metu, suėmęs už M. K. rankos, bei pradėjęs priekaištauti, kad nepagarbiai elgiasi su močiute, ranka sugriebė M. K. už kaklo ir parklupdė jį ant grindų, bei kumščiu sudavė į dešinę akį, o seseriai V. K. sudavė ranka ne mažiau dviejų kartų į dešinės rankos žastą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiesiems M. K. ir V. K. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu P. N. įtarimas buvo grindžiamas nukentėjusiojo M. K. parodymais (1 t., b. l. 32-33), nukentėjusiosios V. K. parodymais (1 t., b. l. 26, 29-30), liudytojų O. N. (1 t., b. l. 36-37), nepilnamečių G. K. (1t., b.l.114-115), J. K. (1t.,b.l.130-131), P. K. (1t.b.l. 146-147), E. N. (1t.,b.l. 163-164) parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamai P. N. nepasitvirtino ir jo kaltė nebuvo įrodyta.
Kaltinamasis P. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo santykiai su nukentėjusiais yra labai blogi nuo 2013 m. Su seserimi prasidėjo konfliktai dėl Mariaus, jos sūnaus, veiksmų. 2017 m. gegužės 12 d. buvo pas tėvus. Tą dieną buvo tėvo gimtadienis. Mama paprašė suarti daržus, pakvietė Marių padėti. Marius buvo pagėręs, jis gėrė su savo draugu. Pabaigęs darbus jis persirenginėjo tėvo kambaryje. Buvo blaivus. Prasidėjo žodinis konfliktas tarp mamos ir Vidos. Vida sakė mamai, kad jai daržas ne toje vietoje padarytas. Ji kalbėjo paaukštintu tonu su mama. Marius buvo gerai pagėręs, jį svaidė po šonus. Jis ėjo tuo metu arti daržo, mama neleido. Marius pasakė necenzūrinį žodį ant mamos. Priėjo prie Mariaus. Pasakė, kad baigtų taip kalbėti , po ko Marius jį užpuolė , trenkė jam dešine ranka per veidą. Jo ranką nutrenkė šalin. Mama stūmė Marių laukan. Buvo ten dar Linartas , jį pastūmė mama , jis atsitrenkė į šaldytuvą. Viską matė pro mamos petį , nes ji buvo priešais. V. K. stūmė Marių laukan, o jis stovėjo už mamos nugaros ir negalėjo stumdyti nieko. Konfliktas buvo virtuvėje, virtuvė nedidelė -2x3 m² siaura, ten dar spintelės stovi. Vietos virtuvėje nedaug. Marių išstūmė į koridorių, jis sakė, kad išdaužys jo automobilio stiklus. Vida lauke telefonu kvietė policiją. M. K. sužalojimai buvo iš anksto, raudona akis buvo iki to įvykio, tai matė, kai jis vedžiojo arklį, sakė, kad jam akies uždegimas. Vida stumdėsi su sūnumi, todėl ji savo striukę galėjo pati suplėšyti, nes rūbai ten kabo ant vinių. Kai stumdėsi ten buvo Vida, Linartas, Marius, jis ir mama. Linartas sėdėjo kambaryje su tėvu, vėliau Linartas buvo virtuvėje, mama jį pastūmė, jis susitrenkė į šaldytuvą. Virtuvėje buvo ir mažamečiai vaikai. Marius ranka užkabino jam veidą, veidas buvo kruvinas. Paėmęs Mariaus už kaklo nebuvo, nuo jo atsitraukė iš karto, kai jis sudavė. Nesudavė nei Mariui, nei V. K.. Analogiškus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 35-37, 88-90).
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. apie 20 val. šventė senelio gimtadienį. Ten buvo mama, senelis, L. A.. Sugalvojo išeiti į lauką parūkyti, eidamas tarp kambario ir virtuvės sutiko dėdę Petrą, kuris pasakė , kodėl jis vartoja negražius žodžius, užsipuolė jį , parklupdė ir sudavė ranka per veidą, vėliau pagriebė jam už rankos. Jis atsistojo ir išėjo į lauką, kad nebūtų konflikto. Galimai, kai gynėsi, sužalojo Petrui kairės pusės paakį. Mama iškvietė policiją. Konfliktai su P. N. vyksta seniai. Konfliktai vyksta dėl jo, močiutė būna pikta ant jo. Jis buvo parklupdytas, buvo sugriebta jam už kaklo. Jokių necenzūrinių žodžių močiutei nesakė . Jo akis nebuvo sužalota iki įvykio. Mama stūmė P. N., gindama jį, Petras bandė dar suduoti, jis mojavo rankomis. Galėjo Petras mamą pastumti, kai mama jį gynė. Nematė ar Petras mamai sudavė, nežino kaip mama susiplėšė striukę. Jam buvo mėlynas paakys.
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. grįžo sūnus Marius iš darbo. Močiutė pakvietė jį padėti arti darže ir pasakė, kodėl sūnus nepakvietė Linarto pagalbai. Sūnus pakvietė Linartą, atvažiavo Petras. Jie dirbo darže, arė. Tėvo kambaryje išgėrinėjo kartu su Linartu ir sūnumi. Ginčas prasidėjo dėl žemės. Ji pasakė mamai, kodėl ji duoda jai blogą žemę, tėvas leido jai pasirinkti geresnę žemę. Atėjo mama, ji nusivedė už pečiaus Petrą. Mama pradėjo bartis dėl žemės, arklio. Marius buvo išgėręs, jis ėjo parūkyti pro virtuvę, išėjo tada brolis. Jis pasakė Mariui, kad baigsi sakyti ant mamos negražius žodžius, Petras pagriebė Marių už kaklo ir parklupdė jį. Ji atsistojo tarp jų, gynė sūnų, tempė, kad išeitų. P. N. sugriebė ją už rankos ir pastūmė ją ant vinies, ji suplėšė striukę. Mama buvo už pečiaus. Marius išėjo į lauką, vaikai verkė, jie buvo virtuvėje prie stalo. Duktė Goda jos klausė kas įvyko. Ji buvo išsigandusi. Muštynės vyko siaurame tarpe, išeinant iš kambario, o P. N. išėjo iš užpečkio. Nežino iš kur pas sūnų paaky atsirado mėlynė. Smūgio nematė, matė tik kaip Petras suėmė sūnų už kaklo. Jai Petras suėmė už žasto, sudavė su kumščiu į ranką, o tada pastūmė. Petras jai sudavė į ranką ne mažiau dviejų kartų ir ji buvo pastumta į sieną, kur yra vinys. Marius iki įvykio nebuvo sužalota akimi , mėlynė jam atsirado po susistumdymo. Sūnui buvo sužalota kairė akis. Konflikto metu O. N. buvo užpečkyje, už užuolaidų, Petrui už nugaros. Pabaigoje mama pradėjo ginti Petrą, kai Marius išėjo laukan. Pastumto Linarto nematė.
Liudytoja O. N. parodė, kad 2017-05-12 sūnus Petras su žmona ir anūke atvažiavo padėti suarti daržo. Marius į pagalbą pasikvietė Linartą. Jis atėjo ir padėjo vedžioti arklį. Iš pradžių konflikto nebuvo. Po kiek laiko Marius išvažiavo atsivežti kažkokios dalies, atėjo Justė ir pasakė, kad Marius atsivežė degtinės butelį, butelį alaus ir sėdi namuose geria. Diedukui invalidui davė išgerti. Visi prisigėrė. Sūnus Petras pavargo po vagų darymo. Lauke nusiprausė ir paprašė atnešti švarius rūbus iš to kambario, kur visi sėdėjo. Atnešė jam rūbus. Jis apsirengė. Jo žmona ir mergaitė atsisėdo už pečiaus ( už kamino, ten stovi sofa ),ji stovėjo šone ( prie staliuko ), kur vaikai sėdėjo. Atsinešė butelį degtinės ir papjaustė užkandos. Išgėrė stikliuką degtinės. Įpylė sūnui stikliuką, nes žmona vairavo automobilį. Marius išbėgo iš didžiojo kambario ir rėkdamas ją iškeikė. Petras pasibaisėjo kaip anūkas kalba apie ją. Grįždamas atgal Marius pagrasino Petrui snukį iškulti, už tai, kad Petras jam pasakė, kodėl vartoja negražius žodžius prieš močiutę. Marius pro ją kišo Petrui ranką. Stovėjo tarp jų. Vida stovėjo prie sienos, ji nieko nesakė Mariui. Gera mama išvestų sūnų. Nematė kaip Petras sudavė Mariui. Nebuvo jam kaip suduoti, nes užduotų jai. Prieš kelias dienas iki konflikto, grįžęs iš darbo Marius pasiskundė , kad akis skauda. Konflikto dieną pasakė, kad kažkokia senutė jam davė lašų palašinti į akis, kad uždegimas praeitu. Dabar sako, kad Petras pamušė akį. Nematė, kad Petras būtų suėmęs anūkui Mariui už sprando ir parklupdęs, kad suduotų į dešinę akį Mariui, ar suduotų sesei. Vida ir Marius tampėsi tarpusavyje, ji juos skyrė. Marius buvo girtas.
Liudytoja R. N. parodė, kad 2017-05-12 su vyru ir dukra Elinga atvažiavo pas mamą į kaimą suarti lauką. Pasveikino tėvą su gimtadieniu. Kol vyras dirbo, ji buvo su vaikais kieme. Petrui padėjo Marius ir jai nepažįstamas vyras. Po darbų, vyras užėjo „užpečkin“ persirengti ir pavalgyti. Mama iš didžiojo kambario jam atnešė persirengti švarius rūbus. Dukra su Vidos mergaite ( Goda arba Juste ) sėdėjo prie stalo. Užgirdo konfliktą. Marius prašė močiutės arklio savo daržui suarti, bet močiutė nedavė, nes jis buvo išgėręs. Marius iškeikė močiutę necenzūriniais žodžiais. Vyras apibarė Marių dėl to. Marius šoko ant Petro. Buvo užpečkyje, matė tik kaip Petras priėjo prie jos, atsitraukė, nes jį puolė M. K. siaurame praėjime. Mama bandė stumti Marių, prisijungė Vida, kad Marių išstumtų į lauką ir nevyktų konfliktas. Abi išstūmė Marių į lauką. Marius išeidamas pagąsdino, kad išdaužys jos mašinos langus. Suduotų smūgių nematė. Tarp Petro, Mariaus ir Vidos konflikto metu buvo mama O. N.. Kai išėjo į lauką pastebėjo ant Petro veido įdrėskimą. Pas Marių, Vidą sužalojimų nematė, nei paraudimo, nei mėlynės. Jos dukra žaisdama kartu su Vidos vaikais konflikto dieną paklausė kas Mariaus akiai yra. P. atsakė, kad Marius akį susižeidė dirbdamas miške. Girdėjo ką šnekėjo vaikai, nes su jais kartu buvo lauke.
Liudytojas A. L. parodė, kad bendrauja su M. K., pažįstamas su jo seneliu, gyvena netoliese. Gegužės 12 d. šventė senelio gimtadienį, nusigėrė, užmigo pas senelį kambaryje, jokio konflikto negirdėjo. Kai pabudo viskas buvo tvarkoje, nebuvo jokio skandalo, buvo atvažiavusi policija. Sužalojimų nematė nei ant Petro, nei ant Mariaus, nei ant Vidos ir nei kraujo, nei mėlynių nematė. Niekas iš jų nepasakojo kas tą dieną įvyko, o jis ir neklausė. Girdėjo riksmus, bet konflikto nematė. Įvykio metu nieko negynė. Virtuvėje atsidūrė po konflikto. Trenkėsi į šaldytuvą, nes paslydo, kadangi buvo neišsimiegojęs, tai matė gal tik senelė.
Liudytojas V. B. parodė, kad pas Nastajus važiuoja dažnokai, dažniausia dėl O. N., ji pešasi su dukra. O čia lyg buvo sūnėno ir dėdės konfliktas. Pirmą sykį dalyvavo Nastajus tame konflikte, o ne dukra su mama. Sekančią dieną važiavo apklausinėti, buvo paimtas pareiškimas. Neatsimena, kad būtų M. K. ir V. K. sužalojimai.
Liudytojas S. L. parodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. Apidemiškių k. įvyko konfliktas ir su J. Š. buvo nuvykę į vietą. Ten važiuodavo dėl konfliktų ne vieną kartą. Atvykus buvo šurmulys, O. N. su V. K. konfliktavo. Kasparavičienė aiškino, kad brolis sumušė sūnų ir ją apstumdė, kad su motina vyko konfliktas, nes netiko daržo vieta kur nurodė motina. Nastajienė aiškino, kad parodė daržą kur sodinti bulves, atėjo neblaivus anūkas ir norėjo paimti arklį, bet nedavė ir ją iškoliojo, o sūnus ją užstojo. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiųjų ar kaltinamojo nematė. K. šaukė, kad brolis jai striukę suplėšė. Nastajus tikrai buvo blaivus, o kiti buvo neblaivūs, Marius buvo gerokai neblaivus. Namas yra nemažas, vienoje pusėje, gyvena seneliai Nastajai, o kitoje pusėje K. su vaikais.
Liudytoja G. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai 8 metai. Nuėjo pas senelį švęsti gimtadienio. Įvyko konfliktas. Brolis Marius norėjo išeiti parūkyti. Tada dėdė Petras atėjo prie Mariaus ir paklausė, kokius jis negražius žodžius pasakė močiutei. Marius sakė, kad nesakė tų negražių žodžių. Tada jie abu susimušė: brolis Marius su dėde Petru. Kas pradėjo ji nematė. Ji buvo tame pačiame kambaryje. Ji nematė, kaip jie mušėsi. Vėliau jie abu išėjo į lauką. Į lauką išėjo Marius, o vėliau dėdė Petras. Vėliau ji išėjo į lauką. Tada lauke nieko nebuvo. Lauke jie nesipyko. Dėdė Petras nuėjo į mašiną. Apie mamą negali nieko pasakyti. Nenori daugiau nieko pasakoti. Matė muštynes tarp Mariaus ir dėdės Petro. Jie mušėsi rankomis. Kur davė rankomis, ji nematė. Jos jaunesnis brolis Paulius ir Justė buvo lauke, kai jie išėjo į lauką. Jie buvo kambaryje, vėliau išėjo į lauką. Kai buvo muštynės kambaryje Pauliaus ir Justės ji nematė. Muštynės vyko neilgai, apie 5 minutes, ar mažiau. Kambaryje buvo mama Vida, pastūmė ją dėdė Petras ir jos striukė suplyšo. Kaip dėdė Petras suėmė mamą ji nematė, matė, kad mamos striukė buvo suplėšyta. Mama jai pasakė, kad striukė suplyšo, kai ją pastūmė Petras. Močiutė Ona buvo kambaryje už pečiaus. Muštynės vyko kambaryje. Ji nežino ar močiutė matė muštynes, ji buvo išėjusi per muštynes. Močiutė sakė, kad jie nesimuštų, bandė juos skirti. Per senelio gimtadienį brolis Marius, dėdė, kuris padeda dirbti, išgėrinėjo. Mama išgėrė truputį, senelis, močiutė negėrė. Dėdė Petras per senelio gimtadienį negėrė (1 t., b. l. 114-115).
Liudytoja J. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai 10 metų. Pavasarį, gegužės 12 d. atvažiavo dėdė Petras su Rasa ir dukra Elinga. Jie arė daržą - dėdė Petras, Arvydas, močiutė. Brolis Marius su dėde Petru susikabino. Marius ėjo, prie jo priėjo Petras ir pasakė, kad „mano mamos taip nevadinsi“ ir pastvėrė Marių už drabužių, megztinio ir dėdė Petras trenkė Mariui į akį. Petras ranka sudavė Mariui į dešinę akį. Mariaus ginti atėjo mama. Jie stovėjo prie senelio lovos. Mama ranka užstojo Marių, kad jo nemuštų ir dėdė Petras pastūmė mamą ir ji suplėšė striukę, ant rankos jai liko mėlynė. Dėdė Petras su ranka paėmė už striukės mamai ir suplėšė, mama pradėjo verkti ir Mariaus ginti atėjo Alvydas. Mama verkė, nes jai skaudėjo. Alvydas atbėgo iš lauko ginti Mariaus. Močiutė atsistojo prieš Petrą, ji atsistojo per vidurį, keikėsi, kad Marius nelystų prie Petro. Močiutė trenkė Alvydui ir jis nugriuvo, tada Marius išėjo į lauką. Petras, Elinga, Rasa nuėjo į mašiną. Išeidama Rasa dar pasakė keiksmažodžius ant Mariaus. Mama iškvietė policiją. Jie buvo išsigandę, sesė pradėjo verkti. Mama parašė pareiškimą. Buvo apie 20 val., dar buvo šviesu. Mamai skaudėjo petį. Konflikto metu ji stovėjo kitame kambaryje, vėliau nuėjo žiūrėti konflikto. Goda stovėjo toliau ir brolis Paulius buvo toliau, jie ne viską matė. Po konflikto dėdė Petras nebuvo sužalotas, jį matė per 2 m. atstumą. Dėdė Petras pačiupo Mariui už megztinio ir Marius nespėjo suduoti Petrui. Marius nesudavė Petrui. Mama pradėjo ginti Marių. Dėdė Petras trenkė Mariui į akį. Prie akies buvo raudona. Mama buvo pas senelį. Ji žiūrėjo iš kambario, kai pradėjo tampyti Marių mama atbėgo skirti. Į muštynių vietą pirma atėjo mama, o tada močiutė. Ji nematė Elingos, ji stovėjo už dėdės Petro, ji jos nematė. Ji buvo tame pačiame kambaryje (1 t., b. l. 130-131).
Liudytojas P. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam 12 metų. Buvo senelio gimtadienis. Prie stalo sėdėjo mama, senelis, brolis Marius ir darbuotojas Arvydas, jis su Mariumi miške kartu dirba. Susėdo prie stalo švęsti senelio gimtadienio. Daugiau nieko nebuvo. Iki to jie su sesėmis ir Elinga, dėdės Petro dukra, žaidė lauke. Atėjo Rasa, dėdė Petras ir Elinga. Jie nuėjo į buvusį senelio kambarį. Senelis buvo lovoje. Marius užpyko dėl kažko ir ėjo pro dėdę Petrą į lauką. Marius ėjo iš senelio kambario ir ėjo į lauką. Petras išgirdo, kad Marius negražius žodžius pasakė ant močiutės. Jis jokių žodžių negirdėjo. Po tų žodžių dėdė Petras užpyko ir kilo konfliktas tarp dėdės ir Mariaus. Įvyko muštynės tarp Petro ir Mariaus. Jis buvo koridoriuje, jis nematė muštynių. Ėjo Elinga ir sulaikė dėdę Petrą, kad nesimuštų. Mamai buvo suplėšyta striukė ir pas ją buvo mėlynė ant rankos ir dėdės Petro veidas apdraskytas buvo prie akies. Dėdė Petras pastūmė mamą, nes ji gynė Marių. Jis nematė paties konflikto. Mama užsikabino ant vinies ir sudraskė striukę. Vėliau išėjo į lauką Marius ir dėdė Petras. Mariaus sužalojimų jis nematė. Jis mažai buvo kambaryje. Nežino ar Marius gydėsi (1 t., b. l. 146-147).
Liudytoja E. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai 7 metai. Su tėveliais važiavo į kaimą pas močiutę ir senelį, buvo senelio gimtadienis. Ji žaidė lauke su Goda, Juste, Pauliumi, jie jos pusbroliai, o tėtė, mama, močiutė tą dieną gal sodino bulves. Visi atėjo namo po darbo lauke. Ji matė kaip prie vieno kambario priėjo kitas pusbrolis Marius ir pradėjo mušti tėtę, tai matė. Ten buvo prie virtuvės mažame kambariuke. Marius pradėjo tėtę mušti, tai buvo viduryje kambario. Jie sėdėjo virtuvėje: ji, Goda, Justė, Paulius. Jie matė, kaip Marius sudavė tėtei. Marius tėtei nieko nepadarė. Marius tėtę mušė su ranka, kur neatsimena. Atėjo teta Vida, ji tėčiui įdrėskė į veidą, neatsimena kurioje vietoje, į žandą. Jie atsisėdo visi į mašiną, ji verkė. Po įdrėskimo viskas baigėsi. Tėtė neįdrėskė Vidai į striukę, nes ji matė kaip pati Vida užsikabino ir apdraskė striukę. Tėtis nieko tetai Vidai nepadarė. Tėtę ir Marių skyrė jos močiutė, ji padėjo tėtei, o Vida prisijungė. Močiutė užstojo tėtę, o Vida prisijungė ir ji tėčiui į veidą įdrėskė. Močiutė norėjo, kad nevyktų muštynės. Kai Marius trenkė tėtei, tėtė pasitraukė nuo jo, o Marius vis tiek ėjo prie tėtės. Marius nelabai mušė tėtę. Nematė, kad tėtė duotų su ranka Mariui. Vidai tėtis nieko nedarė, jis vis traukėsi tolyn, atgal nuo jos (1 t., b. l. 163-164).
Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas kambarys, kuris yra mediniame name, esančiame(duomenys neskelbtini), 20 m. nuo vietinės reikšmės kelio. Namas pilkos spalvos. Apžiūrėjus namo vidų matyti, jog bendra tvarka nepažeista, pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta (1 t., b. l. 38-42). Apžiūrėta tamsiai mėlynos spalvos medžiaginė striukė. Dešinėje striukės rankovėje matosi 5 cm ilgio įplėšimas (1 t., b. l. 62-67).
V. K. buvo apžiūrėta gydytojo, specialisto užfiksuota: dešinėje žasto viršutinėje dalyje 10 cm skersmens paraudimas (1 t., b. l. 46-48).
M. K. asmens apžiūros metu nustatytas dešinės akies obuolio paraudimas, apie akį audiniai nežymiai patinę, be kraujosrūvų, hematomų, dešinėje rankoje nedidelis įdrėskimas (1 t., b. l. 51-53).
Visagino ligoninės medicininėje dokumentacijoje nurodyta, kad 2017-05-12, 23.22 val., P. N. kreipėsi į VšĮ Visagino ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių, jam diagnozuota - veido nubrozdinimas (2 t., b. l. 18).
Alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo duomenimis užfiksuota, kad 2017-05-12, 21,29 val., M. K. nustatytas 2,31 promilės , V. K. 21,31 val. -0,51 promilės, O. N. 21,34 val.-0,18 promilės neblaivumas, P. N. 21,38 val -0,00 promilės (1 t., b. l. 43).
Teismo medicinos ekspertizės akte Nr.G3782/2018(01) nurodyta, jog M. K. 2017-05-12 Zarasų ligoninėje nustatytas dešinės akies paraudimas, su nežymiu akies vokų patinimų ir nedidelis plaštakos V-ojo piršto proksimalinės falangos įdrėskimas. Dešinės akies paraudimas su vokų patinimu buvo akies junginių ir vokų tiesioginio sudirginimo pasekmė, tačiau kokiomis medžiagomis ir kokiu būdu (mechaninėmis mikrodalelėmis ar dirgliomis cheminėmis medžiagomis, infekciniais agentais, mechaniškai patrynus akį, spaudžiant, kitaip kontaktuojant akiai su kietu buku ar kitokiu ) ir kada tiksliai tai buvo padaryta pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Duomenų apie akies sužalojimo, sudirginimo, uždegimo buvimą iš ankščiau pateiktame medicininiame dokumente (ASI) nėra. Mažai tikėtina, kad tai būtų padaryta kumščio smūgiu, nes vokuose ir kituose akį supančiuose audiniuose bei pačioje akyje nebuvo nustatyta nei kraujosruvų, nei kitokių išorinių audinių pažeidimo požymių ir vokų patinimas buvo nežymus, tačiau visiškai tokios galimybės atmesti negalima. Dešinės plaštakos V-ojo ( mažojo) piršto įdrėskimas galėjo būti padarytas kietu smailu daiktu, kieto daikto briauna, kampu.
Tiek dešinės akies sudirginimo sukeltas jos paraudimas su vokų patinimu, tiek dešinės plaštakos piršto įdrėskimas buvo padaryti iki jų diagnozavimo, iki apžiūrint gydytojui; tiksliau jų padarymo laiko pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Tuo pačiu to padarymo galimybė nurodytu laiku neatmetama. Tiek rankos piršto įdrėskimas, tiek ir galimai trauminis akies paraudimas su vokų patinimu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ( 3t., b.l.3-4).
Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 3783/2018( 01) nurodyta, jog V. K. 2017-05-12 Zarasų ligoninėje nustatytas nežymus dešiniojo žasto proksimalinės (artimosios dalies) audinių (odos) paraudimas, kuris tikėtina buvo trauminės kilmės mechaniškai sudirginant žasto odą, patrinant ją, suspaudžiant žastą, suduodant per žastą kietu buku daiktu ar atsimušant į tokį daiktą. Tačiau smūginio žasto kontakto su kietu buku daiktu galimybė mažai tikėtina, nes nekonstatuota nei kraujosruvos, nei skausmingumo. Jokiu būdu tai negalėjo būti padaryta kontaktuojant su vinimi.
Žasto odos paraudimas buvo padarytas iki keleto valandų prieš jį konstatuojant Zarasų ligoninės gydytojui, tačiau tiksliau jo padarymo laiko pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Šio sužalojimo padarymo galimybė aplinkybėse nurodytu laiku neatmetama. Žasto odos paraudimas gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Daugiau kokių nors kūno sužalojimų nenustatyta (3 t., b.l.5-6).
Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. suvoktas sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
LR BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
P. N. yra kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. gegužės 12 d. žodinio konflikto su sūnėnu M. K. ir seserimi V. K. metu, suėmęs už M. K. rankos, bei pradėjęs priekaištauti, kad nepagarbiai elgiasi su močiute, ranka sugriebė M. K. už kaklo ir parklupdė jį ant grindų, bei kumščiu sudavė į dešinę akį, o seseriai V. K. sudavė ranka ne mažiau dviejų kartų į dešinės rankos žastą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiesiems M. K. ir V. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis P. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, jog jis nesudavė nei sūnėnui, nei seseriai ir tokio tikslo neturėjo.
Valstybinis kaltinimas buvo grindžiamas iš esmės vien tik nukentėjusiųjų ir liudytojų prieštaringais parodymais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Esant šios bylos kontekstui pažymėtina, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.
Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose, kai ginčas kyla tarp šalių, kurių santykiai pašliję, įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu, todėl tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus ir apkaltina kitą asmenį (pagal analogiją kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. N. su vyru ir jos dukra su vaikais gyvena viename name, jie tarpusavyje konfliktuoja, nuolatos kviečiama policija ( tai patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiųjų bet ir liudytojų V. B., S. L. parodymai, Policijos komisariato pateikta pažyma 2t., b.l.171-172). Nustatyta, kad ir 2017 m. gegužės 12 d. namuose kilus konfliktui tarp motinos O. N. ir dukters V. K., prie jo prisijungė ir sūnėnas iškeikdamas močiutę. M. K. nustatytas 2,31 promilės , V. K. 0,51 promilės, O. N. 0,18 promilės neblaivumas. P. N. buvo blaivus (1 t., b. l. 43). Ir tik kai kaltinamasis P. N. neapsikentęs norėjo sudrausminti M. K., įvyko susistumdymas. Kurį kiekviena šalis mato skirtingai, liudytojai duoda prieštaringus parodymus.
Mažametė liudytoja G. K. parodė, kad nematė muštynių tarp dėdės Petro ir Mariaus, vėliau pasakė, kad matė muštynes, parodė, kad tuo metu Justės ir Pauliaus ji nematė. Kaip dėdė Petras suėmė mamą ji nematė, matė, kad mamos striukė buvo suplėšyta. Mama jai pasakė, kad striukė suplyšo, kai ją pastūmė Petras. J. K. parodė, kad matė kaip Petras ranka sudavė Mariui į dešinę akį. Mariaus ginti atėjo mama. Jie stovėjo prie senelio lovos. Mama ranka užstojo Marių, kad jo nemuštų ir dėdė Petras pastūmė mamą ir ji suplėšė striukę, ant rankos jai liko mėlynė. Dėdė Petras su ranka paėmė už striukės mamai ir suplėšė, mama pradėjo verkti ir Mariaus ginti atėjo Alvydas. Mama verkė, nes jai skaudėjo. Alvydas atbėgo iš lauko ginti Mariaus. Močiutė atsistojo prieš Petrą, ji atsistojo per vidurį, keikėsi, kad Marius nelystų prie Petro. Goda stovėjo toliau ir brolis Paulius buvo toliau, jie ne viską matė. Marius nesudavė Petrui. Dėdė Petras trenkė Mariui į akį. Prie akies buvo raudona. P. K. parodė, kad Petras išgirdo, kad Marius negražius žodžius pasakė ant močiutės. Jis jokių žodžių negirdėjo. Po tų žodžių dėdė Petras užpyko ir kilo konfliktas tarp dėdės ir Mariaus. Įvyko muštynės tarp Petro ir Mariaus. Jis buvo koridoriuje, jis nematė muštynių. Ėjo Elinga ir sulaikė dėdę Petrą, kad nesimuštų. Mamai buvo suplėšyta striukė ir pas ją buvo mėlynė ant rankos ir dėdės Petro veidas apdraskytas buvo prie akies. Dėdė Petras pastūmė mamą, nes ji gynė Marių. Jis nematė paties konflikto. Mariaus sužalojimų jis nematė. E. N. parodė, kad matė kaip Marius pradėjo tėtę mušti, tai buvo viduryje kambario. Jie sėdėjo virtuvėje: ji, Goda, Justė, Paulius. Jie matė, kaip Marius sudavė tėtei. Marius tėtei nieko nepadarė. Vida įdrėskė tėčiui į veidą. Nematė, kad tėtė duotų su ranka Mariui. Vidai tėtis nieko nedarė, jis vis traukėsi tolyn, atgal nuo jos.
Mažamečiai vaikai apklausti 2017-12-13,14 dienomis, t.y. praėjus daugiau kaip pusei metų po įvykio, parodymai prieštaringi, jie gyveno visą tą laiką su tėvais , kurių namuose buvo aptarinėjamos įvykio aplinkybės, liudijo apie įvykius, susijusius su motina, tėvu, kitais artimais giminaičiais, todėl jų parodymai vertintini kritiškai, be to jie prieštarauja kitų liudytojų A. L., O. N., kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymams. Nė vienas iš apklaustų mažamečių nematė , kad P. N. būtų parklupdęs M. K. ir jis būtų nukritęs. A. L. parodė, jog ant nukentėjusiųjų nematė jokių sužalojimų, konflikte nedalyvavo, O. N. parodė, kad puolė muštis Marius, jis keikėsi, ji nematė, kad Petras suduotų Mariui ar jį parklupdytų, ar suduotų Vidai. Prieš įvykį anūkas jai sakęs, kad susižalojo akį miške ir kažkokia senutė jam davusi lašų.
Be to, ir pačių nukentėjusiųjų parodymai skiriasi. M. K. prisipažino sudavęs smūgį P. N. ir buvo nuteistas (b.byla Nr.1-363-731/2018). Šiuo metu jis jau parodo, jog gynėsi nuo P. N., kuris jį buvo suėmęs už kaklo, pargriovęs ir sudavęs į akį. Parodė, kad kai Petras jį parklupdė, po to paleido, jis kėlėsi, tada Petras sudavė dešine ranka jam per veidą, po to parodė, kad sudavė kaire ranka į paakį. Parodė, jog nematė, kad Petras suduotų jo motinai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog konflikto metu P. N. V. K. tampė už dešinės rankos ir suplėšė jai striukę. Nukentėjusioji V. K. parodė, jog muštynės vyko siaurame tarpe išeinant iš kambario, P. N. išėjo iš užpečkio. Nežino iš kur pas sūnų paaky atsirado mėlynė. Smūgio nematė, matė tik kaip Petras suėmė sūnų už kaklo. Atsakydama į prokuroro klausimą ir pagarsinus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l. 26-30), parodė, kad Petras suėmė jai už žasto, jis sudavė jai su kumščiu į ranką, o tada pastūmė. Petras jai sudavė į ranką ne mažiau dviejų kartų ir ji buvo pastumta į sieną, kur yra vinys. Duktė Goda jos klausė kas įvyko.
Tuoj po įvykio M. K. asmens apžiūros metu buvo rasti sužalojimai, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, jog M. K. atsiradęs paraudimas akyje mažai tikėtina, kad tai būtų padarytas kumščio smūgiu, nes vokuose ir kituose akį supančiuose audiniuose bei pačioje akyje nebuvo nustatyta nei kraujosruvų, nei kitokių išorinių audinių pažeidimo požymių ir vokų patinimas buvo nežymus, ir nors ekspertas visiškai tos galimybės neatmeta.
V. K. Zarasų ligoninėje buvo nustatytas dešinėje žasto viršutinėje dalyje 10 cm. skersmens paraudimas, teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, jog smūginio žasto kontakto su kietu buku daiktu galimybė mažai tikėtina, nes nekonstatuota nei kraujosruvos, nei skausmingumo. Jokiu būdu tai negalėjo būti padaryta kontaktuojant su vinimi.
Kaip matyti, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog M. K. atsiradęs paraudimas akyje, ar mažojo piršto įdrėskimas bei V. K. nustatytas žasto paraudimas atsirado dėl kaltinamojo P. N. veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuolatos konfliktuojantys, 2017-05-12 besistumdydami nedidelėje patalpoje iš tiesų galėjo pajusti nemalonius pojūčius, ar susižaloti patys, tačiau ar tai gali būti laikoma fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme, vienareikšmiškos išvados daryti negalima.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013).
Todėl, nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai tik patikint nukentėjusiaisiais , kaltinamasis pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
P. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką mažamečių vaikų G. K., gim. 2009 m., J. K., gim. 2007 m., P. K., gim. 2005 m., E. N., gim. 2010 m., akivaizdoje. Įvykio dieną namuose buvo girtaujama, vaikams matant ir girdint kilo konfliktas tarp močiutės O. N. ir V. K., vėliau įvyko susistumdymas tarp P. N., M. K., V. K., O. N., dėl ko vaikai buvo išsigandę, tačiau teigti, jog būtent P. N. savo veiksmais sukėlė jiems fizinį skausmą ar pavartojo psichologinį smurtą jų atžvilgiu, teismui nėra pagrindo.
2017-05-15 paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 39-41) panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
P. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.