Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, vertėjaujant Helenai Žemaitel, dalyvaujant ieškovo atstovui Dmitrij Daščinskij, atsakovui B. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės centras“ ieškinį atsakovui B. S. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad prieš tai prekiavo Gariūnuose, ieškovo turgavietė pasiūlė geras sąlygas, nors gerai nemokėjo lietuvių kalbos, sutartį pasirašė. Pirkėjai neužeidavo, nes toje vietoje dirbo keturi žmonės, dar vyko darbai, remontas, žmonės pažiūrėdavo ir išeidavo. Iš akies nustatė, kad užimtumas buvo 30 procentų. Liudytoja D. M. parodė, kad dirbo objekte nuo 2010-12-18 iki 2011-01-07. Pasirašę sutartį suprato, kad yra apgauti. Buvo žadama, kad bus atidaryti visi pavilijonai, tačiau daug kur vyko remonto darbai, ir patalpos buvo užimtos 30-40 proc., nors žadėjo atidarymo metu 80 proc. užimtumą. Prieš šv. Kalėdas kreipėsi į ieškovą dėl nuomos mokesčio sumažinimo, tačiau nebuvo reaguojama, nesulaukusi atsakymo, išėjo. Sutarties sudarymo metu sutarties išsivežti neleido, reikėjo skaityti vietoje, o tuo metu vyko tikras chaosas, susikaupti buvo neįmanoma. Liudytoja T. K. parodė, kad su ieškovu yra sudariusi sutartį nuo 2010-09-07. Prieš pasirašant sutartį turgaus administratorė pasakė, kad beveik visos vietos užimtos, likusios kelios ir ragino greičiau rinktis. Kai atėjo dirbti, patalpos buvo neįrengtos, savo lėšomis turėjo daryti remontą. Ne visi pavilijonai dirbo, užimtumas buvo ne daugiau 40 proc., o po pirmo mėnesio daug nuomininkų išėjo. Prekyba nevyko, nes žmonės pasižiūrėdavo, kad daugiau kaip pusė pavilijonų nedirba, išeidavo ir kitą kartą neateidavo. Atsakovas taip pat darė savo vietos remontą. Liudytoja S. S., atsakovo sutuoktinė, davė parodymus, kad iš pažįstamų sužinojo, jog atidaromas naujas turgus geroje vitoje. Kadangi vyras gauna mažą pensiją, nusprendė prekiauti. Lapkričio mėn. nuvyko į turgavietės patalpas, ten administratorė rodė planą, pasakė, kad vietų mažai, siūlė greičiau rinktis. Sumokėjo 1800 Lt depozitą ir sutartį pasirašė aklai, perskaityti nedavė. Administratorė pasakė, kad kai norėsit išeiti, problemų nebus, nes atsiras kiti prekiautojai. Po mėnesio paskambino iš ieškovo, liepė daryti remontą. Atvykę pamatė tik tris sienas, be to, reikėjo dar žaliuzes įrengti. Atidarymo dieną gruodžio 18 d. pasirengė prekybai, tačiau pavilijone dirbo gal dvi vietos, viena eilė išvis nedirbo. Patalpos nebuvo parengtos prekybai. Žmonės ateidavo, pažiūrėdavo, kad pusė pavilijonų nedirba, ir išeidavo. Prekyba nevyko, per tris savaites patyrė 10000 Lt nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad šalys 2010-11-10 sudarė terminuotą nuomos sutartį (b. l. 14-19), pagal kurią ieškovas kaip nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomos teise pavilijono vietas 2P-15, 16, 17, esančias turgavietėje Kalvarijų g. 88, Vilniuje, o nuomininkas įsipareigojo už suteiktą turtą mokėti nustatytą nuomos mokestį ir kitus priklausančius mokėjimus (sutarties 1.1 punktas). Šalys sulygo, kad išsinuomotame turte nuomininkas gali prekiauti drabužiais, o sutartis sudaroma dviem metams (sutarties 1.2, 1.5 punktai). Pagal sutarties 3.1 punktą buvo numatytas 1800 Lt nuomos mokestis per mėnesį, o pagal 2.1 punktą numatyta, kad nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui vieno mėn. nuomos mokesčio dydžio depozitą. Šalys 2010-12-10 sudarė turto perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 20), kurio pagrindu atsakovui buvo perduotos išnuomotos pavilijono vietos. Atsakovas sumokėjo 1800 Lt dydžio depozitą. Turgavietė pradėjo veiklą 2010-12-18.

Atsakovas 2011-01-10 ieškovui pateikė pareiškimą (b. l. 21), prašydamas nutraukti nuomos sutartį nuo 2011-01-14 dėl kiekvieną mėn. patiriamų nuostolių. Ieškovas, atsakydamas nuomininkui, 2011-01-11 ašte nurodė, kad atsakovo motyvai nepagrįsti įrodymais, pranešė, kad pagal sutartį (7.7 ir 5.2.14 punktus) vienašališkai nutraukiant sutartį nuomininkas privalo mokėti baudą, kuri lygi trijų mėn. nuomos mokesčio dydžio sumai, atsakovo atveju 5400 Lt, pranešė, kad atsakovo sumokėti 1800 Lt depozito įskaitomi į taikomą baudą ir atsakovas, remiantis nuomos sutarties 5.2.14 punktu, per 5 dienas privalo sumokėti likusią baudos dalį – 3600 Lt.

Byloje kyla ginčas dėl likusios baudos dalies priteisimo iš atsakovo. Atsakovas depozito įskaitymo į baudą neginčija (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

Nuomos sutarties 7.7 ir 5.2.14 punktuose numatyta bauda nuomininkui, taikoma už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomininko iniciatyva ar dėl jo kaltės, tiek pavadinimu, tiek savo teisine prigimtimi laikytina netesybomis, t. y. iš anksto nustatytais nuostoliais dėl sutarties nutraukimo prieš terminą (CK 6.71 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų išieškojimo nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių sutartyje netesybos numatytos už sutarties nutraukimą prieš terminą, sutartyje numatyta, kad baudą nuomininkas privalo sumokėti per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovo teisė į ieškinį atsirado nuo sekančios dienos, pasibaigus 5 dienų terminui nuo nuomos sutarties nutraukimo, šiuo atveju pagal ieškovo 2011-01-11 rašte nurodytą nuomos sutarties nutraukimo datą (2011-01-18), nuo 2011-01-24. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2011-07-25. Ieškovas ieškinį teismui padavė 2011-09-15 (b. l. 26), jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Nors ieškovas nurodo, kad dėl netesybų priteisimo iš atsakovo į teismą kreipėsi net keturis kartus (b. l. 74-81), tačiau ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis), o ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, taip pat ieškinio senaties terminas nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė (CK 1.130 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti, tris kartus teismas atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad ieškovas nesilaikė teismingumo taisyklių, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-09-05 nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nes į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas, t. y. dėl ieškovo kaltės. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo kreipimaisi į teismą ieškinio senaties termino nenutraukė, todėl ieškovo pozicija, kad jis į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino, nepagrįsta. Kadangi atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o ieškovas neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, ieškinys šiuo pagrindu atmetamas.

CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas mažinti ieškovo reikalaujamas netesybas.

Visų pirma, iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų D. M., T. K., S. S. parodymų nustatyta, kad jokių lygiaverčių derybų dėl sutarties sąlygų prieš sudarant sutartį nebuvo, sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis), ieškovo atstovė atsakovą ragino greičiau pasirinkti nuomojamas vietas, pateikė pasirašyti iš anksto paruoštą sutarties tekstą. Kad sutarties tekstas buvo iš anksto paruoštas, matyti iš paties sutarties teksto – jame ranka įrašyti tik nuomininko duomenys, nuomojamos pavilijono vietos, nuomininko veiklos pobūdis, depozito dydis, nuomos mokesčio dydis, o visos kitos sąlygos iš anksto parengtos. Taigi laikytina, kad sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo parengtas standartines sąlygas, todėl standartinės sutarties sąlyga dėl netesybų mokėjimo nuomininkui nutraukiant prieš terminą sutartį, būtų atsakovui privaloma tik jei būtų nustatyta, kad ieškovas tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą (CK 6.185 straipsnis). Iš jau aptartų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo pasirašoma sutartis, o taip pat aplinkybės, kad atsakovui buvo paaiškinta, kad jis galės bet kada išeiti iš turgavietės, nes į jo vietą atsiras kitų norinčių nuomininkų, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai neįvykdė pareigos supažindinti su iš anksto paruošta sutarties sąlyga dėl netesybų mokėjimo tuo atveju, jei jis nutrauks prieš terminą sutartį, priešingai, buvo dėl jos klaidinamas. Be to, matyti, kad atsakovas yra senatvės pensininkas, rusakalbis, neturi rašytinių sutarčių sudarymo patirties, sutartį sudarė siekdamas verstis smulkia prekybine veikla, todėl šalys sutarčių sudarymo, verslo patirties atžvilgiu nebuvo lygiavertės.

Antra, vertinant ieškovo nuostolius dėl prieš terminą nutrauktos sutarties (negautos pajamos) matyti, kad dauguma nuomininkų nebuvo patenkinti esama turgavietės apyvarta, nes ji neatitiko ieškovo pateiktos informacijos prieš sudarant sutartis, todėl dar 2011-01-04 kreipėsi į turgavietės administraciją dėl nuomos mokesčio sumažinimo (civ. bylos Nr. 2-11785-790/2011 l. 39), tačiau ieškovas operatyviai neatsakė į šį prašymą. Kaip matyti, dalis nuomininkų nutraukė veiklą, o likusiems nuomininkams vėliau nuomos kaina buvo nuolat mažinama, antai, analogiškos atsakovo išnuomotai vietai nuomos kaina nuo 2011-06-01 buvo sumažinta net tris kartus iki 600 Lt/mėn. (b. l. 61-67). Šios aplinkybės rodo, kad dėl negautų iš nuomos mokesčio pajamų yra ieškovo kaltės, o faktiniai nuostoliai (negautos pajamos) atsakovui prieš terminą nutraukus sutartį, yra mažesni, nei reikalauja ieškovas. Net ir atsakovui nenutraukus nuomos sutarties, ieškovo pajamos iš atsakovo mokamos nuomos kainos būtų mažesnės, nes ir atsakovui būtų mažinama nuomos kaina.

Trečia, ieškovas teismui pateikė informaciją, kad atsakovo išnuomota vieta nebuvo ir nėra iki šiol išnuomota kitiems asmenims, o tai rodo, kad nuomojama vieta nepatraukli rinkai arba pats ieškovas nesiima reikiamų veiksmų, kad gautų pajamas iš atsakovo nuomotos vietos. T. y. pats ieškovas nesiėmė reikiamų veiksmų nuostoliams minimalizuoti.

Ketvirta, matyti, kad dėl susidariusios situacijos pats atsakovas faktiškai patyrė nemažas išlaidas, nes sumokėjo depozitą ir nuomos mokestį už vieną mėnesį, turėjo investuoti į prekybą, dirbo ir kt.

Esant šioms aplinkybėms, teismas, remdamasis formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010) daro išvadą, kad trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos priteisimas iš atsakovo šiuo atveju nebūtų protingas, sąžiningas ir teisingas (CK 1.5 straipsnis), neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, nebūtų adekvatus šalių elgesiui sudarant sutartį ir ją vykdant, ieškovo patirtiems nuostoliams, o minėtus principus, faktiškai ieškovo patirtus nuostolius atitinka 1800 Lt atsakovo sumokėto depozito įskaitymas kaip baudos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti likusią baudos dalį 3600 Lt atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino ir dėl jo nepagrįstumo. Ieškinį atmetant, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Lt už advokatės paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB „Sostinės centras“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Sostinės centras“, juridinio asmens kodas 300060993, 300 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Sostinės centras“, juridinio asmens kodas 300060993, 17,26 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.