- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-101-256-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04430-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Rosita Patackienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- E. G.
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-256/2014
Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04430-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.5.; 2.1.15.1.2.; 2.4.; 2.4.5.; 2.4.7.
2014 m. vasario 11 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos – Vilniaus miesto – ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. P. padarytą turtinę žalą.
Iš E. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 727,76 Lt turtinės žalos ir K. P. priteista 488,79 Lt turtinės žalos bei 10 000 Lt neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. nuteistas už tai, kad 2012-11-13, apie 03.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie 89 buto, tyčia sudavė smūgį kumščiu į veidą K. P., šiam nugriuvus spyrė koja ne mažiau kaip du kartus į galvą ir taip tyčia sužalojo žmogų, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų su muštinėmis žaizdomis dešinės akies ir kairės ausies srityse, kraujosruvų abiejų pečių srityse, veido kaulų lūžio dešinės akiduobės srityje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir iki 3000 Lt sumažinti K. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimą, jo mokėjimą išdėstyti dalimis dviejų metų laikotarpiui. Nurodo, kad teismas nesivadovavo CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos nustatymo kriterijais ir teismų praktika, tinkamai neįvertino bylos aplinkybių ir nenurodė nei vieno argumento dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo faktu, tačiau iš teismų praktikos matyti, kad bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Lt iki 5000 Lt. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, tuo tarpu byloje nustatyta, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, ir į apelianto interesus, nes jis gauna nedidelį darbo užmokestį, o atlygindamas 10000 Lt neturtinę žalą neturėtų už ką gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo E. G. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., sudėtį. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo ir paskirtos bausmės rūšies bei trukmės, todėl teismas pasisako tik dėk priteistos neturtinės žalos dydžio.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui.
Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. E. G. pagrįstai nuteistas už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš E. G. priteisė neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam K. P..
Apeliacinio skundo argumentas, kad bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Lt iki 5000 Lt, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteista ir 9000 Lt (LAT nutartis Nr. 2K-200/2013), ir 10 000 Lt (LAT nutartis Nr. 2K-253/2009), ir 12 000 Lt (LAT nutartis Nr. 2K-252/2012), ir 20 000 Lt (LAT nutartys Nr. 2K-133/2013, 2K-331/2012). Taigi, teismų praktika šios kategorijos bylose neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos nustatymą lemia konkrečios aplinkybės.
Nukentėjusysis K. P. iš nuteistojo E. G. prašė priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad sveikatos sutrikdymas padarytas viešoje vietoje, ypatingai įžūliai, sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, didelį fizinį skausmą, nepatogumus, padaryta daugybė kūno sužalojimų: kraujosruvos su muštinėmis žaizdomis dešinės akies ir kairės ausies srityse, kraujosruvos abiejų pečių srityse, veido kaulų lūžis dešinės akiduobės srityje, veide liko randas, pablogėjo bendra sveikatos būklė, sužalojimų pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, nes trūkus akies rainelei pablogėjo regėjimas dešine akimi. Be to, dėl pablogėjusio regėjimo nukentėjusysis gali prarasti darbą, nes pagal darbo pobūdį yra privalomas nuolatinis sveikatos patikrinimas. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų, teismas sumažino neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt.
Manytina, kad būtent tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, pobūdį ir nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, toks sprendimas neprieštarauja CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintiems protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimams. Priteista suma nėra aiškiai per didelė ir ją mažinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.