Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 20 d., 03.30 val., iki 2018 m. gruodžio 20 d., 09.00 val., išbūtas laikas (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. G. nuteistas dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 20 d., apie 03.18 val., mobiliojo ryšio telefono aparatu „Nokia 6030“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino Bendrojo pagalbos centro abonentui Nr. 112, pranešė apie greitosios pagalbos stoties, esančios Vilniuje, Santariškių g. 2, priėmimo skyriaus užminavimą, taip melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų ir dėl to buvo iškviesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato mobiliosios kuopos patruliai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patruliai. Tokiais savo veiksmais E. G. padarė BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo sveikatos būklė yra labai prasta ir jis dažnai yra gydomas stacionariai. Apeliantas ligoninėje buvo gydomas ir nuosprendžio paskelbimo metu. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausyti pokalbių su Bendruoju pagalbos centru garso įrašai, kurie yra svarbūs, nustatant, kad policijos pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas, turint omenyje ir tai, kad buvo skambinta naktį.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. BK 285 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad greitosios pagalbos stoties, esančios Vilniuje, Santariškių g. 2, priėmimo skyrius atitinka Civilinės saugos įstatyme valstybinės reikšmės objektui nustatytus požymius, ginčo dėl to nekyla. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka, kad policijos pareigūnų iškvietimas buvo melagingas.

6. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, E. G. paskambino Bendrojo pagalbos centro abonentui Nr. 112 ir pranešė apie greitosios pagalbos stoties, esančios Vilniuje, Santariškių g. 2, priėmimo skyriaus užminavimą, nurodė, kad ketina jį susprogdinti. Į įvykio vietą atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyriausieji patruliai rado E. G. sėdintį ant grindų ligoninės priėmimo skyriuje, ant kelių jis laikė vyrišką rankinę, iš kurios kyšojo laidas, kurį buvo sukandęs dantimis. Policijos pareigūnams E. G. nurodė, kad ant kelių turi pasidėjęs 8 kg sprogstamosios medžiagos (trotilo), o sprogdiklį sukandęs dantimis, todėl jei pareigūnai prisiartins, jis detonuos sprogdiklį ir susprogdins ligoninę. Įvertinus situaciją, paaiškėjo, kad E. G. meluoja, burnoje sukandęs laikė telefono pakrovėjo laidą, rankinėje buvo asmeniniai daiktai. Šių faktinių aplinkybių apeliantas neginčija. Kaip apklausiamas pats nurodė, jis sugalvojo tokį scenarijų tam, kad policijos pareigūnai atvažiuotų jam padėti, t. y. iš esmės jis ir pats pripažino, kad pranešimas apie užminavimą buvo melagingas. Taigi, baudžiamojo proceso metu neginčijamai nustatyta, kad E. G., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą dėl greitosios pagalbos stoties, esančios Vilniuje, Santariškių g. 2, priėmimo skyriaus užminavimo, melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, dėl ko buvo iškviesta policija. Tokie jo veiksmai atitinka BK 285 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl jo išteisinti nėra teisinio pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausyti pokalbių su Bendruoju pagalbos centru garso įrašai, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis prašė atlikti įrodymų tyrimą ir papildomai ištirti šiuos garso įrašus. 2019 m. spalio 8 d. protokoline teismo nutartimi šis klausimas buvo išspręstas, įrodymų tyrimo nutarta neatlikti, apsiriboti baudžiamojoje byloje esančia šių pokalbių stenograma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs garso įrašo stenogramą (2016_12_20_03-14-10_25.05) (2016-12-27 Kitų objektų apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 16-18) bei išklausęs šio pokalbio garso įrašą (t. 1, b. l. 28), kuriame ir yra užfiksuotas melagingas E. G. pranešimas, įsitikino, kad jo turinys visiškai sutampa su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytu pokalbio turiniu. Skirtingai nei teismo posėdžio metu nurodė apeliantas, iš pokalbio negalima daryti išvados, kad jis buvo sunkios emocinės būsenos, girdimas skambinančio vyro (E. G.) balsas ramus, kalba rišli ir aiški. Taigi, šis garso įrašas abejonių asmens tyčios kryptingumu nekelia.

8. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, E. G. paskyrė laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia bausmė per griežta, jos dydis neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

10. E. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nuteistasis buvo įsitikinęs, kad medicinos specialistai netinkamai atlieka savo pareigas (netinkamai jį gydo), todėl kelis kartus skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, prašydamas policijos pareigūnų atvykti, jiems atsisakius tai daryti, E. G. nusprendė melagingai pranešti apie greitosios pagalbos stoties, esančios Vilniuje, Santariškių g. 2, priėmimo skyriaus užminavimą, tokiu būdu tikėdamasis sulaukti pagalbos. Kaip matyti iš į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno G. P. parodymų, asmuo buvo apimtas nevilties, pavojaus nekėlė, jokių pavojingų daiktų su savimi neturėjo, todėl policijos pareigūnai iš karto suprato, kad pranešimas melagingas, gydytojai toliau tęsė darbą, „Aro“ pareigūnai kviečiami nebuvo, žmonės iš ligoninės nebuvo evakuoti. Kaip matyti iš pokalbio su Bendruoju pagalbos centru turinio, apeliantas paskambinęs prisistatė – pasakė savo vardą ir pavardę, nurodė, kad policijos pareigūnų lauks vietoje. Aptarti nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir aplinkybės leidžia daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir pačios veikos pavojingumą. Be to, E. G. praeityje neteistas, turi sveikatos problemų, ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėje, nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, nedirba. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Aptarti duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad E. G. paskyrus minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnio 2 dalis), bus įgyvendinti bausmės tikslai ir užtikrintas proporcingumo principo reikalavimų laikymasis.

11. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi E. G. buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II poskyryje apeliantas buvo tiriamas nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. BK 66 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmę, jo laikymo ekspertizės įstaigoje laiko į bausmę neįskaitė, todėl šis laikas įskaitomas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti. E. G. pagal BK 285 straipsnio 1 dalį paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis BPK 141 straipsnio 1 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 20 d., 03.30 val., iki 2016 m. gruodžio 20 d., 09.00 val., išbūtą laiką (vieną parą) ir ekspertizės įstaigoje nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. išbūtą laiką (devynias paras), vieną sulaikyme ir ekspertizės įstaigoje išbūtą dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, kas atitinka 20 (dvidešimties) dienų laisvės apribojimo bausmės laiką ir galutinę bausmę E. G. paskirti 2 (dviejų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.