Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis 70 % nedarbingumą, išsiskyręs, neteistas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2016 m. gruodžio 20 d., apie 03.18 val., mobiliojo ryšio telefono aparatu „Nokia 6030“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino Bendrojo pagalbos centro abonentui Nr. 112, pranešė apie greitosios pagalbos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimo skyriaus užminavimą, taip melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų ir dėl to buvo iškviesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato mobiliosios kuopos patruliai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patruliai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. G. teigė, kad kaltės nepripažįsta, nežinojo, ką daro, sutinka duoti parodymus. Nurodė, jog gruodžio mėnesį jį 6-7 kartų greitoji vežė į ligoninę. Medikai nesuteikdavo pagalbos, palaikydavo ir išprašydavo iš ligoninės. 2016 gruodžio 19 d. 21.00 ar 24.00 val. greitoji atvežė jį į ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini), dėl skausmų pilvo, krūtinės srityje, tačiau 03.00 val. jam liepė nešdintis. Jis prašė pagalbos, sakė, jog jam skauda, bloga, tačiau jam pradėjo grasinti apsaugininku. Patikino, jog iš jo ligoninėje tyčiojosi ir nepaklausę suleido psichotropinių vaistų („barbatchavą“ kažkokį, nežino, mano, jog dokumentuose yra išrašas). Mano, jog jam „protelis susisuko“, todėl mobilaus ryšio telefonu Nokia skambino į policiją du kartus, kad padėtų, tačiau jie pasakė, kad tai jų nedomina, niekas nevažiuos, nepadės, grasino, jog bus atsakingas už melagingą iškvietimą ir numetė ragelį. Lauke buvo šalta, snigo, lijo, jis nebuvo apsirengęs normaliai, iki jo namų nepilni 50 km. Įvykių po to jis jau neprisimena, pamena tik nuotrupas. Jautėsi labai blogai. Trečią kartą paskambindamas numeriu 112, kaltinamasis pripažino galėjęs pasakyti, kad užminuota greitosios pagalbos stotis. Anot jo, kitos išeities nebuvo – pagalvojo, taip pasakius atvažiuos jam padėti. Nors kaltinamasis pripažino, jog galėjo suvokti savo veiksmus tuo momentu, pripažino, jog jie neteisingi, bet dėl savo veiksmų kaltina stresinę situaciją (buvo sutrikdytas ir sugniuždytas psichologiškai, išprievartautas taip pasielgti), dėl suleistų vaistų jautėsi apsvaigęs, kaip girtas. Po trečio skambučio atvažiavo trys žmonės su automatais. Tuo metu jis sėdėjo koridoriuje ant grindų, ant kelių buvo jo rankinė su reikalingais daiktais ligoninėje hospitalizacijos atveju (neatmetė galimybės, jog laikė laidą burnoje). Prisimena, kad vežė į 1 policijos komisariatą, buvo „už grotų pasodintas“. Buvo greitoji atvažiavus į komisariatą dėl jo skausmų, tačiau pagalbos nesuteikė, nežinojo, kaip jam padėti – bijojo anafilaksinio šoko. Jį laikė policijoj ilgai, apie 9–10 val. ryto tyrėja apklausė, paleido apie 11-12 val. Jį paleidus buvo grąžinta rankinė, o mobilaus ryšio kortelė su visais telefonais buvo sunaikinta. Mano, jog greitoji nuvežė po įvykio iš policijos į ligoninę konsultacijai. Kaltinamasis patikino, jog turi didelių sveikatos problemų – turi širdies problemas, auglius, yra elergiškas vaistams: ketanovui, antibiotikam – gali būti anafilaksinis šokas, buvo į pilvą sužeistas, jam nueiti 3–5 metrus problematiška. Gyvena iš invalidumo pašalpos – 130 Eur. Pridūrė, jog Santariškių ligoninė vykdė aukcionus, kuriuose jis pirkdavo sendaikčius, tačiau buvo anuliuoti aukcionai, jis mano, jog Santariškių valdžia jam keršija iki šiol. Kaltinamasis atkreipė dėmesį, jog daug vaistų nenaudoja. Jis įsitikinęs, kad dėl sveikatos būklės bus guldomas į ligoninę.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad į (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas 2016 m. gruodžio 19 d. apie 12.00 val., su greitąja medicinos pagalba. Jis beveik buvo praradęs sąmonę. Jam dažnai atsiranda skausmai, dėl kurių gali prarasti sąmonę. Jis buvo provokuojamas, iš jo buvo tyčiojamasi gydytojų, ligoninės personalo, jam nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba. Tai vyksta apie dvejus metus. Pastoviai iš jo tyčiojamasi. Jis atvežamas į ligoninę, bet jam ligoninėje nesuteikiama būtinoji pagalba. Jis gražiai iš pradžių prašė, kad jam padėtų, bet nesuteikus jam pagalbos, paskambino bendruoju pagalbos telefonu - 112 ir paprašė, kad policijos pareigūnai atvyktų ir padėtų jam užtikrinti savo teises į normalų gydymą, o ne tik tai apsiribojima nuskausminamųjų suleidimu. Sulaukus operatoriaus iš BPC atsisakymo, jis nepamena, kokie buvo jo tolimesni veiksmai, ką jis operatoriui kalbėjo ir ką pasakojo. Jis nežino, nepamena, ar jis skambino ir ką nors sakė. Patvirtinti jis negali. Jam nebuvo suteikta pagalba, prastai jautėsi, negali pasakyti, kokios jis būsenos buvo, kai skambino bendruoju pagalbos centrui. Dėl tokio gydytojo elgesio jis kelis kartus kreipėsi į policiją (t. 1, b. l. 31).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas G. P. teigė, kad 2016 m. (nepamena tikslios datos) iš VPK UVS budėtojo gavo pranešimą vykti į Santaros ligoninę, nes pilietis nori susprogdinti ligoninę. Kai jie atvyko minėtu adresu labai greitai – per 3-4 min. (buvo netoli – patruliavo), medicinos personalas nuvedė prie kaltinamojo, kuris sėdėjo prie kabineto durų (ne fojė), turėjo ramentus. Gydytojai nekreipė į kaltinamąjį dėmesio, toliau tęsė savo darbą. Atsimena, jog medicinos personalas teigė, kad vyras bandė, norėjo ar nori susprogdinti ligoninę. Pabendravus su piliečiu, jis papasakojo, kad atvyko į med. įstaigą, kad jam suteiktų pagalbą, pagalbos nesuteikė, todėl jis paskambino numeriu 112, kad atkreiptų į save dėmesį. Nepamena ar buvo žodžiai „jei pareigūnai prisiartins, detonuos sprogdiklį ir susprogdins ligoninę“ (nurodė, jei tarnybiniam pranešime yra tokie žodžiai, tai gal ir buvo tai pasakyta). Jis buvo užtikrintas, kad kaltinamasis meluoja apie sprogmenis. Personalas formaliai iškvietė pareigūnus, įteikė pareiškimą ir buvo pristatytas pilietis į komisariatą. Anot liudytojo, kaltinamasis nekėlė pavojaus. Jie apžiūrėjo kaltinamojo daiktus – ten asmeniniai daiktai buvo, jokių sprogimų užtaisų, įtaisų nebuvo, sprogimui reikėtų 8 kg trotilo ir pareigūnui buvo akivaizdu, jog kaltinamasis tiek neturi ir nekėlė tiesioginės grėsmės. Aro pareigūnų nekvietė. Evakuacijos veiksmų net nebuvo pradėję. Tiksliai nepamena, ar buvo suvažiavę kiti padaliniai. Liudytojo nuomone, žmogus iš nevilties padarė nusikalstamą veiką, tik taip galėjo atkreipti medicinos personalo dėmesį. Patvirtino, jog tarnybiniame pranešime ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu visos aplinkybės buvo nurodytos teisingai, teismas gali vadovautis jo parodymais. Trys metai praėjo jau, todėl prastai viską atsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P. parodė, kad 2016 m. gruodžio 20 d. apie 03.18 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra vyras, kuris užminavo greitosios pagalbos skyrių. Atvykus nurodytu adresu, ligoninės priėmime ant grindų sėdėjo vyras, ant kelių laikė juodos spalvos rankinę su rudais intarpais. Iš rankinės kyšojo juodos spalvos laidas, kurį vyras buvo sukandęs dantimis. Bendraujant su vyriškiu, vyriškis paaiškino, kad yra nusivylęs gydytojais, kurie jam nesuteikia pagalbos. Taip pat vyriškis paaiškino, kad rankinėje turi įsidėjęs 8 kg „trotilo", o sprogdiklį yra sukandęs dantimis. Vyriškis pasakė, jei pareigūnai prisiartins, detonuos sprogdiklį ir susprogdins ligoninę. Kartu su kolegomis įvertinę situaciją suprato, kad vyriškis meluoja, vyriškį sulaikė ir pristatė į Vilniaus m. 1 PK. Paaiškėjo, kad vyriškis yra E. G., gim. 1957 m. Kartu buvo pristatyta ir rankinė su joje buvusiais daiktais (t. 1, b. l. 20).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 20 d., apie 03.18 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į Bendrojo pagalbos centro Nr. 112, paskambino asmuo, prisistatęs kaip E. G., gim. 1957 m., ir melagingai pranešė apie greitosios pagalbos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimo skyriaus užminavimą, todėl buvo iškviestos pagalbos tarnybos (t. 1, b. l. 2).

Iš 2016 m. gruodžio 20 d. vyriausiojo patrulio G. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-12-20 apie 03.18 val., dirbant su vyriausiaisiais patruliais M. G. ir T. Š. iš VPK OVS buvo gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi telefonu buvo gautas pranešimas, kad nurodytu adresu ligoninėje yra vyras, teigiantis užminavęs greitosios pagalbos skyrių. Atvykus minėtu adresu, ligoninės priimamajame buvo pastebėtas ant grindų sėdintis vyras, kuris buvo pasidėjęs ant kelių juodos spalvos su rudais intarpais vyrišką rankinę, iš kurios kyšojo laidas, kurį vyras buvo sukandęs dantimis. Pradėjus bendrauti, vyriškis pasakė, kad yra nusivylęs gydytojais, nes jam nesuteikia medicininės pagalbos, todėl ant kelių turi pasidėjęs 8 kg sprogstamosios medžiagos „trotilo“, o sprogdiklį yra sukandęs dantimis. Vyriškis pasakė, jei pareigūnai prisiartins, jis detonuos sprogdiklį ir susprogdins ligoninę. Įvertinę situacija ir supratę, kad vyriškis meluoja, jie (pareigūnai) vyriškį sulaikė ir pristatė į 1 PK, kur paaiškėjo, kad sulaikytas vyriškis yra E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 3).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta juodos spalvos rankinė su rudais intarpais, protokole užfiksuota kokie joje buvo daiktai, tame tarpe buvo mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6030“, IMEI (duomenys neskelbtini), du juodos spalvos „Nokia“ krovikliai (t. 1, b. l. 10–13).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6030“, IMEI (duomenys neskelbtini), telefone paspaudus rinktų numerių funkciją, matosi, kad 2016-12-20 buvo skambinta bendrojo pagalbos centro telefonu Nr. 112 (t. 1, b. l. 7, 8).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 41D(V)-2193 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius informuoja, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Centro informacinėje sistemoje nustatyti keturi pranešimai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Pokalbiui nutrūkus, pranešėjui buvo perskambinta. Minėtų skambučių skaitmeninės garso įrašas tyrėjai pateiktas el. paštu. Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašų datą ir įrašų pradžios laiką (t. 1, b. l. 15).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. gruodžio 20 d. po 02.57 val. į bendrojo pagalbos centro telefono Nr. 112 kelis kartus skambina vyras, kuris prisistato E. G. ir skundžiasi, kad Santariškių ligoninės gydytojai nesuteikia jam medicinos pagalbos. Garso įrašo ketvirtas įrašas liudija, kad 2016 m. gruodžio 20 d. 03.14 val. (pokalbio pradžia) vėl skambina vyras, kuris prisistato E. G., pokalbio metu pasako: „pranešu, kad (duomenys neskelbtini) esu užminavęs, ketinu susprogdinti“ (t. 1, b. l. 16, 17).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

1. Byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu E. G. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

2. Šiuo metu E. G. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu; E. G. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

3. Dėl savo psichinės būklės E. G. gali suprasti baudžiamosios bylos medžiagą. Su E. G. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali stoti prieš teismą.

4. E. G. nereikia taikyti priverstinių medicinos priemonių, jam rekomenduojamas gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą bendrais pagrindais (t. 1, b. l. 162–166).

Dėl baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo administracinio pažeidimo ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 285 straipsnio 1 dalį

Šioje byloje E. G. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 285 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 285 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos.

Atsakomybė už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą buvo numatyta ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., kuriame buvo nurodyta, jog žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukė baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Aiškindami šio straipsnio nuostatas teismai yra pasisakę, jog šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan.

Kaltinamojo gynėjo teigimu, kaltinamojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. Teismas nesutinka su gynėjo argumentais.

Pats kaltinamasis neneigė skambinęs Bendrojo pagalbos centro abonentui Nr. 112, ir pranešęs apie greitosios pagalbos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimo skyriaus užminavimą. Šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas policijos pareigūnas patrulis G. P.; taip pat kita byloje esanti medžiaga – kitų objektų apžiūros protokolo turinys, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 41D(V)-2193 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ turinys, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2016 m. gruodžio 20 d. vyriausiojo patrulio G. P. tarnybinio pranešimo turinys, daiktų apžiūros protokolo turinys.

Nors sutampa pagal BK 285 straipsnio 1 dalį ir pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio padarytųjų pažeidimų kaltė – asmuo juos daro tyčiniais veiksmais, kita vertus, skiriasi daromų pažeidimų apimtis ir mastas, t.y. administracinė atsakomybė pagal ATPK kilo už bet kokių specialiųjų tarnybų iškvietimą, kai situacija iš esmės buvo daugiau asmeninio pobūdžio, o visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui pavojus nekildavo. Padaryto nusikaltimo keliamas pavojus yra akivaizdžiai didesnis ir turi būti nustatyta, kad paskleistoji žinia buvo apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų. Ir visuomenei gresiantis pavojus, ir didelė nelaimė yra vertinamieji požymiai, bet pagal gramatinį lingvistinį sąvokų aiškinimą, visais atvejais pavojus turėtų kilti ne pavieniams asmenims, o bent daliai visuomenės. Valstybinės reikšmės objekto sampratą pateikia Civilinės saugos įstatymas. Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje numatyta, jog valstybinės reikšmės objektas – valstybės institucija, įmonė, ūkio, energetikos, transporto, telekomunikacijų ar kitas infrastruktūros objektas, neatsižvelgiant į jo nuosavybės formą, kurio kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą arba kuris karo, antpuolių ar teroro aktų metu gali būti pasirinktas kaip taikinys ir dėl to tapti ekstremaliosios situacijos židiniu.

Taigi, greitosios pagalbos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimo skyrius yra tas infrastruktūros objektas, kurio funkcionavimo sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybei svarbios infrastruktūros funkcionavimą, nes akivaizdu, viešosios greitosios medicininės pagalbos paslaugos, teikiamos Vilniaus miesto (šalies sostinės ir didžiausio miesto) bei jo priemiesčių gyventojams yra gyvybiškai svarbios. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju kaltinamojo veiksmai patenka būtent į baudžiamosios teisės veikimo sritį, nes E. G. paskambino Bendrojo pagalbos centro abonentui Nr. 112 ir pranešė apie greitosios pagalbos stoties, esančios Vilniuje, Santariškių g. 2, priėmimo skyriaus užminavimą, o ne apie jam pačiam, ar jo artimam asmeniui iškilusį pavojų – paskleistoji informacija nebuvo asmeninio pobūdžio, E. G. nurodė apie galimą gresiantį pavojų daugeliui su kaltinamuoju jokiais ryšiais nesusijusių asmenų, t.y. greitosios pagalbos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimo skyriaus medikams ir kitiems darbuotojams bei greitosios pagalbos stoties priėmimo skyriaus pacientams. Būtent tokio pažeidimo apimtis ir mastas užtraukia baudžiamąją, bet ne administracinę atsakomybę.

Įstatymas numato privalomą šios veikos padarymo būdą – melagingumą, t.y. asmuo, skleisdamas atitinkamą informaciją, turi suvokti, kad ji iš esmės klaidinga. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog paskambindamas numeriu 112, galėjo pasakyti, kad užminuota greitosios pagalbos stotis, nes, anot jo, kitos išeities nebuvo – pagalvojo, jog jam taip pasakius, atvažiuos jam padėti. Taip pat kaltinamasis pripažindamas, jog galėjo suvokti savo veiksmus kaip neteisingus, dėl savo veiksmų kaltino stresinę situaciją (buvo sutrikdytas ir sugniuždytas psichologiškai, išprievartautas taip pasielgti), dėl suleistų vaistų jautėsi apsvaigęs, kaip girtas. Tačiau byloje Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu E. G. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi, akivaizdu, jog 2016 m. gruodžio 20 d., apie 03.18 val., E. G. paskambinęs Bendrojo pagalbos centro abonentui Nr. 112 ir pranešęs apie greitosios pagalbos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimo skyriaus užminavimą, turėjo ir galėjo suvokti, kad tokia informacija yra klaidinga.

Motyvuojamoji dalis

Be to, BK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, t.y. reikia nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir padarinius bei priežastinį padarytosios veikos ir kilusių padarinių ryšį, t.y. kad dėl melagingos informacijos paskleidimo buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog į greitosios pagalbos stoties, esančios Vilniuje, Santariškių g. 2, priėmimo skyrių, reaguojant būtent į 2016 m. gruodžio 20 d., apie 03.18 val. E. G. skambutį, atvyko policijos pareigūnai – patruliai G. P., M. G. ir T. Š.. Liudytojas policijos pareigūnas – patrulis G. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis nekėlė pavojaus, apžiūrėjus kaltinamojo daiktus jokių sprogimų užtaisų nebuvo, sprogimui reikėtų 8 kg trotilo ir pareigūnui buvo akivaizdu, jog kaltinamasis tiek neturi ir nekėlė tiesioginės grėsmės; aro pareigūnų nekvietė; evakuacijos veiksmų nebuvo pradėję, nes žmogus iš nevilties padarė nusikalstamą veiką, tik taip galėjo atkreipti medicinos personalo dėmesį. Tačiau tai niekaip nepaneigia, jog dėl E. G. melagingos informacijos 2016 m. gruodžio 20 d., apie 03.18 val. paskleidimo į greitosios pagalbos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimo skyrių buvo iškviesti policijos pareigūnai (gavę iš VPK OVS nurodymą reaguoti į gautą informaciją), taigi, dėl E. G. skambučio į BPC ir jo melagino pranešimo, kilo padariniai – atvyko policijos patruliai. Pažymėtina, jog policijos patruliai atvyko ne atsitiktinai važiuodami pro šalį, bet būtent pagal VPK OVS nurodymą reaguoti į gautą informaciją.

Pažymėtina ir tai, jog E. G. veikė tiesiogine tyčia – jis pats paaiškino teismui, kad „pagalvojo, jog jam taip pasakius, atvažiuos (policijos pareigūnai) jam padėti“.

Dėl visų nurodytų aplinkybių pripažintina, kad E. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 285 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas pažymi, jog BK 285 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios galimų skirti bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. E. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė veikdamas tiesiogine tyčia. E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šioje byloje yra surinkta labai daug E. G. asmenybę charakterizuojančios medžiagos. E. G. nėra teistas (t. 1, b. l. 175), tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra) (t. 1, b. l. 176–179). Jis turi 30 proc. darbingumą (t. 1, b. l. 171), nedirba (t. 1, b. l. 182), remiantis ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu teiktais dokumentais, turi sveikatos problemų (t. 1, b. l. 85–108, 122, t. 2, b. l. 17–18, 28–30). Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės duomenimis E. G. nuo (duomenys neskelbtini) tirtas ir gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. balandžio 29 d., diagnozė: organinis asmenybės sutrikimas (t. 1, b. l. 36).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 285 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jo terminą artimą vidurkiui bei paskiriant BK 48 str. 6 d. 1 p., numatytą įpareigojimą būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 03.30 val. iki 2018 m. gruodžio 20 d. 09.00 val. (t. 1, b. l. 21, 26) išbūtas laikas (1 para).

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje saugomą kompaktinį CD įrašą iš BPC (t. 1, b. l. 18) palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 03.30 val. iki 2018 m. gruodžio 20 d. 09.00 val. išbūtą laiką (1 parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Byloje saugomą kompaktinį CD įrašą iš BPC palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.