Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 13 metų;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. G. pripažintas pavojingu recidyvistu.

V. R. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Iš A. G. priteista: R. O. V. 7 000 Lt turtinei ir 13 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. V. 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie SAM 3 074,15 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro bei nuteistojo A. G. apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir V. R. nuteisti už tai, kad 2011 m. sausio 31 d. apie 20 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, prie praėjimo takelio per geležinkelio pervažą, esančio Palangos ir Pervažos gatvių sankryžoje, veikdami bendrininkų grupe, kitų asmenų akivaizdoje prikibo prie praeivių S. V. ir M. S. V. R. užpuolimo metu puolė M. S. ir jam kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį bei sukėlė fizinį skausmą. Tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu A. G. ir V. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. G. nuteistas dar ir už tai, kad 2011 m. sausio 31 d. apie 20 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, prie praėjimo takelio per geležinkelio pervažą, esančio Palangos ir Pervažos gatvių sankryžoje, asmeninio konflikto metu, nukentėjusiajam S. V. sudavė du smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, sugriebęs jį už pečių dešinės kojos keliu spyrė į kairį šoną, S.V. nugriuvus ant žemės, A. G. spyrė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į galvą, kurią šis dengėsi rankomis, ir padarė S. V. kairės šlaunies vidurinio aukšto priekinio – vidinio paviršiaus poodinę kraujosruvą, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokų srityje, susiliejančias kraujosruvas dešinės akies vokų – skruosto – žando srityje, kaktos srities vertikalų paviršinį odos nubrozdinimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sumušė abi galvos puses, priekinę ir nugarinę dalis, dėl ko dešinėje lūžo kaukolės pamatas, kairėje išsiliejo kraujas iš plyšusios galvos smegenų dangalinės kraujagyslės, kas komplikavosi sunkia galvos smegenų koma, smegenų suspaudimu kaukolės smegeninėje ertmėje, įstrigimu kaukolės didžiojoje angoje gyvybinių centrų lygyje, dėl ko 2011 m. vasario 2 d. 1.27 val. S. V. mirė. Tokiu būdu A. G. nužudė S. V.

pripažinti A. G. ir V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui;

Nuteistojo A. G. veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 16 metų;

A. G. pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, A. G. paskirtas bausmes subendrinti, bausmių apėmimo būdu, ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės atėmimą 16 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

V. R., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų, aiškiai per švelnių, bausmių.

Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu. Teismas perkvalifikavo A. G. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad A. G. sumušė S. V., keršydamas dėl jo sumušimo prieš savaitę iki įvykio, t. y. dėl asmeninių paskatų. Tokia teismo išvada, apelianto manymu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįsta. Ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklaustas įtariamasis A. G. nukentėjusiojo S. V. sumušimo priežastimi nurodė prieš mėnesį iki įvykio įvykusį jų pokalbį, dėl kurio ji jautėsi įžeistas. Teisme A. G. nurodė, kad jis buvo sumuštas bare, kuriame lankydavosi S.V. ir M. S., todėl jis manė, kad S. V. kartu su kitais asmenimis galėjo jį sumušti. Tačiau nuteistojo A. G. parodymai paneigti liudytojo M. S. parodymais, kuris pasakodamas įvykio aplinkybes nuosekliai parodė, kad A. G. pirmas, priėjęs prie pro šalį einančių jo ir nukentėjusiojo S. V., trenkė S. V. į veidą, tarp jų jokio pokalbio nebuvo. Jis su S. V. A. G. nemušė. Jokių kitų duomenų, kad S. V. prieš A. G. būtų smurtavęs, byloje nėra. Šios aplinkybės nepatvirtino ir pats A. G., jis tik nurodė manantis, kad tarp kitų asmenų galėjo būti ir S. V. Be to, tai, kad jį bare su kitais asmenimis galėjo sumušti S. V. ir už tai kerštaudamas jis jam sudavė smūgį į veidą, A. G. nurodė tik teisme. Ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių A. G. neminėjo, tokių jo parodymų nepatvirtina ir kiti bylos duomenys. Todėl A. G. nurodyta užpuolimo priežastis laikytina kaip jo bandymas sušvelninti savo padėtį. Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu yra patikimai nustatyta, kad nuteistasis A. G. neturėjo pagrindo smurtauti prieš nukentėjusįjį S. V., todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuosius požymius, nurodė tik kokiais veiksmais V. R. pažeidė viešąją tvarką, tačiau nenurodė kokius veiksmus atliko A. G., pažeisdamas viešąją tvarką.

Nuteistasis A. G. atsikirtimuose į Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog nusikaltimą padarė tik dėl tos priežasties, kad maždaug mėnesiui iki nusikaltimo padarymo alaus bare buvo sumuštas kelių vaikinų, tarp kurių galėjo būti ir nukentėjusysis S. V. Jei jis nebūtų buvęs sumuštas, šis nusikaltimas nebūtų įvykdytas. Taip pat nuteistasis teigia, kad byloje nėra nustatyta, kad įvykio metu jis ir nuteistasis V. R. būtų vartoję alkoholinius gėrimus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentų

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti nuteistųjų A. G. ir V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; nuteistojo A. G. veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 16 metų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį A. G. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, A. G. paskirtas bausmes subendrinti, bausmių apėmimo būdu, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 16 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. V. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Prokuroro prašymai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo A. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija apygardos teismo išvadas dėl A. G. veiksmų iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavimo į BK 129 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. nužudė S. V. asmeninio konflikto metu. Mano, kad tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nuteistajam A. G. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 129 straipsnio 1 dalis), prašo A. G. veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo teiginiais, ginčijančiais pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo A. G. kaltės tyčia nužudžius S. V. ir šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir konstatuoja, kad šioje dalyje teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir nuteistajam A. G. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl prokuroro skundas šioje dalyje tenkintinas ir skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G. 2011 m. sausio 31 d. apie 20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, prie praėjimo takelio per geležinkelio pervažą, esančio Palangos ir Pervažos gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje prikibo prie praeivio S. V. ir be jokios priežasties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, S. V. sudavė du smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, sugriebęs jį už pečių dešinės kojos keliu spyrė į kairį šoną, S. V. nugriuvus ant žemės, A. G. spyrė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į galvą, kurią šis dengėsi rankomis, ir padarė S. V. kairės šlaunies vidurinio aukšto priekinio – vidinio paviršiaus poodinę kraujosruvą, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokų srityje, susiliejančias kraujosruvas dešinės akies vokų – skruosto – žando srityje, kaktos srities vertikalų paviršinį odos nubrozdinimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sumušė abi galvos puses, priekinę ir nugarinę dalis, dėl ko dešinėje lūžo kaukolės pamatas, kairėje išsiliejo kraujas iš plyšusios galvos smegenų dangalinės kraujagyslės, kas komplikavosi sunkia galvos smegenų koma, smegenų suspaudimu kaukolės smegeninėje ertmėje, įstrigimu kaukolės didžiojoje angoje gyvybinių centrų lygyje, dėl ko 2011 m. vasario 2 d. 1.27 val. S. V. mirė. Tokiu būdu A. G. dėl chuliganiškų paskatų nužudė S. V.

Tokie A. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtį.

Nagrinėjamoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. G. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, prie praėjimo takelio per geležinkelio pervažą, esančio Palangos ir Pervažos gatvių sankryžoje, kitų asmenų akivaizdoje prikibo prie pro šalį ėjusio S. V. ir prieš pastarąjį panaudojo fizinį smurtą. Šių aplinkybių nuteistasis A. G. neginčija. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad dėl A. G. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam S. V. buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie buvo tiesiogine jo mirties priežastimi. Nuteistasis A. G. neneigdamas, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš S. V., tokį savo elgesį motyvuoja kerštu S. V. už tai, kad savaitę iki įvykio jis (A. G.) buvo sumuštas bare ir galimai jį sumušė S. V.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistojo versija, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtinta, o priešingai – paneigta byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, todėl laikoma neatitinkanti bylos aplinkybių.

Šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistąjį A. G. prieš savaitę iki nagrinėjamo įvykio sumušė S. V. Pažymėtina, kad tokią versiją nuteistasis A. G. pateikė tik pirmosios instancijos teisme. Teisme jis parodė, kad savaitę prieš įvykį nuėjo į barą, kur jį sumušė. Kas sumušė neatsimena, bet mano, kad sumušė tie, kas ten pastoviai renkasi, tarp jų M. bei S. (3 t., 15 b. l.). Taigi kaip matyti iš nuteistojo A. G. parodymų, jis pats nėra įsitikinęs, kad prieš savaitę iki įvykio jį mušė būtent S. V., ir daro tik prielaidą, kad tarp kitų jį mušusių asmenų galėjo būti ir S. V. Kitų įrodymų, patvirtinančių tokią nuteistojo versiją, byloje nėra. Priešingai, nukentėjusysis M. S. teisme paneigė nuteistojo A. G. prielaidą, kad jį prieš savaitę iki įvykio galėjo sumušti S. V., teigdamas, kad nei jis (M. S.), nei S. (V.) jo (A. G.) nemušė (3 t., 15 b. l.). Taigi byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie duotų pagrindą pripažinti, kad tarp nuteistojo A. G. ir nukentėjusiojo S. V. buvo susiklostę asmeniniai santykiai ir konfliktas tarp jų kilo būtent dėl tokių jų santykių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. G. su S. V. prieš nusikalstamų veiksmų padarymą nebendravo, o tai rodo, kad A. G. agresija nusikaltimo padarymo metu buvo neišprovokuota ir S. V. viešoje vietoje buvo užpultas be priežasties, t. y. nuteistojo veiksmus veikos padarymo metu lėmė chuliganiškų paskatų motyvas. Todėl tokie nuteistojo A. G. veiksmai vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, o tokia nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punktas). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistojo A. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtį, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

A. G. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir V. R. 2011 m. sausio 31 d. apie 20 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, prie praėjimo takelio per geležinkelio pervažą, esančio Palangos ir Pervažos gatvių sankryžoje, veikdami bendrininkų grupe, kitų asmenų akivaizdoje prikibo prie praeivių S. V. ir M. S. V. R. užpuolimo metu puolė M. S. ir jam kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį bei sukėlė skausmą.Tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu A. G. ir V. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Prokuroras, apeliaciniame skunde atkreipdamas dėmesį į A. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuosius požymius, nenurodė kokius veiksmus pažeisdamas viešąją tvarką atliko A. G. Šiame kontekste, o taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje yra paduotas ir nuteistojo A. G. apeliacinis skundas, kuriuo nuteistasis prašo švelninti jam paskirtą bausmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo A. G. naikintina ir A. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš anksčiau išdėstytų aplinkybių (ir pripažinus, kad A. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą), matyti, kad A. G. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiojo S. V. asmenį. Nors A. G. paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo S. V. sumušimo, nuo kurio vėliau nukentėjusysis mirė, jis nepadarė. Apygardos teismas, pripažindamas, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio nustatomojoje dalyje neįvardijo jokių A. G. veiksmų, atitinkančių minėto baudžiamojo įstatymo sudėtį. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-261/2009). Todėl nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. G. nužudė S. V. dėl chuliganiškų paskatų, A. G. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima ir A. G. veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Dėl nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Prokuroras prašo pripažinti nuteistųjų A. G. ir V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Šis apelianto prašymas tenkintinas.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistiesiems A. G. ir V. R. buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji su draugu prieš įvykį buvo išgėrę alaus, bet jokių objektyvių įrodymų, įrodančių jų girtumą, apsvaigimą nuo alkoholio baudžiamojoje byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir šią aplinkybę kaltinamiesiems pašalino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Įstatymų leidėjas, pripažinęs apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apibūdino nusikaltimo subjektą, kaip labiau pavojingą visuomenei, nes apsvaigęs asmuo netenka savitvardos, lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas yra nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles kaip bet kuri kita aplinkybė, nes BPK nenumato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas tiek ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, tiek asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai. Šioje byloje apsvaigimo nuo alkoholio faktas nustatytas pačių nuteistųjų A. G. ir V. R., kurie prisipažino prieš įvykį vartoję alkoholį, parodymais, taip pat nukentėjusiojo M. S., liudytojo V. V. parodymais. Tai, kad nuteistųjų apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymui, įrodo nuteistųjų elgesys viešoje vietoje. Teisėjų kolegijos nuomone, tik girtumas galėjo sukelti nuteistųjų neišprovokuotą agresiją ir smurto panaudojimą viešoje vietoje prieš pro šalį einančius asmenis.

Todėl remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji A. G. ir V. R. nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jų nusikalstamų veikų padarymui. Nuteistųjų A. G. ir V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Tačiau teisėjų kolegija, padariusi išvadą, kad A. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių, pripažįsta, kad nuteistiesiems A. G. ir V. R. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas - BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nuarimo Nr. 53 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija)“ 7 punkte nurodytu išaiškinimu, skundžiamas nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo keistinas abiem nuteistiesiems, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad tarp nuteistųjų A. G. ir V. R. būtų buvęs susitarimas prikibti prie nukentėjusiųjų ir sukelti muštynes. Iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kiekvienas iš nuteistųjų veikė individualiai, nuteistojo A. G. veiksmai buvo nukreipti prieš nukentėjusįjį S. V., o nuteistojo V. R. veiksmai - prieš nukentėjusįjį M. S. Nuteistasis A. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino užsipuolęs ir sudavęs S. V. už tai, kad neva šis su kitais asmenimis jį buvo anksčiau sumušęs prie baro (3 t., 15 b. l.), o nuteistasis V. R. teisme parodė, kad jis sudavė M. S., nes jam pasirodė, kad jis kilstelėjo ranką (3 t. 14-15 b. l.). Taigi nagrinėjamoje byloje nuteistųjų bendrininkavimo faktas darant nusikalstamas veikas nenustatytas, todėl ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Prokuroras prašo nuteistajam A. G., perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirti bausmę - laisvės atėmimą 16 metų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, A. G. paskirtas bausmes subendrinti, bausmių apėmimo būdu, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 16 metų. Nuteistajam V. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį prokuroras prašo skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Šie prokuroro prašymai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nuteistajam A. G. buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką, taip pat nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (nusikaltimas padarytas esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti), bei pašalinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe), skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl nuteistajam A. G. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Skiriant bausmę nuteistajam A. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas vadovaujasi šio straipsnio sankcija, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio nuostatomis.

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Nuteistojo A. G. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė, veikta tiesiogine tyčia. Nužudymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis kvalifikuotą nužudymą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš byloje esančios nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, jog jis anksčiau teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka (2 t., 66-79 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad A. G. iki nusikaltimo padarymo būtų dirbęs ar turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes nuteistajam A. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, parenkant jos dydį didesnį nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, kuris yra 14 metų.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nuteistasis V. R. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamo veikos padarymui, bei iš skundžiamo nuosprendžio pašalinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), prokuroro prašymas - sugriežtinti nuteistajam V. R. paskirtą bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - atmetamas.

Nuteistojo V. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikta tyčia. Nusikalstamais veiksmais nuteistasis savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nepasydamas moralės normų. Nustatyta V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bandė išvengti sunkesnių padarinių, po suduoto smūgio iš karto atsiprašė nukentėjusiojo. V. R. anksčiau neteistas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam V. R. pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir paskirtos bausmės dydis atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir griežtinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis A. G., nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad teismas jam paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl prašo ją sumažinti.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nuteistasis A. G. įvykdė nužudymą dėl chuliganiškų paskatų ir perkvalifikavus šią jo nusikalstamą veiką pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą), jo prašymas – mažinti jam paskirtą laivės atėmimo bausmę negali būti tenkinamas. Kadangi A. G. bausmės skyrimo klausimai buvo detaliai aptarti nagrinėjant prokuroro apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija iš naujo A. G. bausmės klausimų nenagrinėja ir neaptarinėja.

Nuteistojo A. G. skunde nurodytas teiginys, kad jei nukentėjusysis mirė nuo jo padarytų sužalojimų, tai dėl tokio savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, ir prašymas - šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra deklaratyvūs. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai pagal bylos medžiagą konstatuojama, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad A. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino kaltu padaręs nužudymą ir nuoširdžiai dėl savo padarytos veikos nesigailėjo. Todėl nėra įstatyminio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis A. G. prisipažino padaręs nusiklastamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors apelianto nuteistojo A. G. prašymas – švelninti jam paskirtą bausmę – netenkintinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija šioje byloje konstatavo, kad A. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių bei į tai, kad jam pašalinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), laikoma, kad nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti A. G. ir V. R. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. G. ir V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. G. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

A. G. panaikinti nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK BK 63 straipsnį.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.