Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aštuonių klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, teistas:

1) 2001-09-24 Kretingos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 3 d., 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 2003-01-10 Kretingos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 str. subendrinus su 2001-09-24 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme galutinė bausmė – 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, kuri 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos” 5 str. sumažinta 1/6, nustatant – 1 m. 8 mėn. 28 d. laisvės atėmimo bausmę;

3) 2003-02-04 Kretingos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos” 5 str., bausmė sumažinta 1/6, paskiriant galutinę bausmę – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 str. 4 d. bausmę subendrinus su 2003-01-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme galutinė bausmė – 1 m. 8 mėn. 28 d. laisvės atėmimo. 2003-10-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi pagal 2003-02-04 nuosprendį veika perkvalifikuota iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., bausmė nepakeista;

4) 2005-08-16 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. 30 parų arešto;

5) 2006-06-21 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 40 parų arešto;

5) 2006-09-25 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo;

6) 2008-06-20 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2008-09-17 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2, 9 dalimis subendrinus su 2008-06-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme paskirta subendrinta bausmė 2 m. laisvės atėmimo. 2009-12-22 lygtinai paleistas iš Marijampolės PN, 2010-07-19 bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p.

V. R., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, penkių klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. G. ir V. R. 2011 m. sausio 31 d., apie 20 val., viešoje vietoje Kretingos mieste, prie praėjimo takelio per geležinkelio pervažą, esančio Palangos ir Pervažos gatvių sankryžoje, veikdami bendrininkų grupe, kitų asmenų akivaizdoje prikibo prie praeivių S. V. ir M. S. V. R. užpuolimo metu puolė M. S. ir jam kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį bei sukėlė fizinį skausmą. Tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu kaltinamieji A. G. ir V. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. G. 2011 m. sausio 31 d., apie 20 val., viešoje vietoje Kretingos mieste, prie praėjimo takelio per geležinkelio pervažą, esančio Palangos ir Pervažos gatvių sankryžoje, asmeninio konflikto metu, nukentėjusiajam S. V. sudavė du smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, sugriebęs jį už pečių dešinės kojos keliu spyrė į kairį šoną, S. V. nugriuvus ant žemės, A. G. spyrė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į galvą, kurią šis dengėsi rankomis, ir padarė S. V. kairės šlaunies vidurinio aukšto priekinio – vidinio paviršiaus poodinę kraujosruvą, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokų srityje, susiliejančias kraujosruvas dešinės akies vokų – skruosto – žando srityje, kaktos srities vertikalų paviršinį odos nubrozdinimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sumušė abi galvos puses, priekinę ir nugarinę dalis, dėl ko dešinėje lūžo kaukolės pamatas, kairėje išsiliejo kraujas iš plyšusios galvos smegenų dangalinės kraujagyslės, kas komplikavosi sunkia galvos smegenų koma, smegenų suspaudimu kaukolės smegeninėje ertmėje, įstrigimu kaukolės didžiojoje angoje gyvybinių centrų lygyje, dėl ko 2011 m. vasario 2 d., 1.27 val., S. V. mirė. Tokiu būdu kaltinamasis A. G. nužudė S. V.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-01-31 po 20 val. su V. V. ir A. G. buvo išgėrę „bambalį“ alaus ir ėjo pasivaikščioti. Prie geležinkelio pervažos Palangos gatvėje, Kretingoje sutiko M. S. su draugu S.. A. G. kažką pasakė ir smogė ranka du kartus S. į veidą. Tada sugriebė vyriškį rankomis ir spyrė jam kojos keliu. Vyriškis vardu S. nugriuvo, o toliau nelabai matė kas buvo, nes jis tuo metu M. S. smogė kumščiu į veidą. Nukentėjusiajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vyriškis pradėjo valyti kraują. Jis padavė sniego ir atsiprašė nukentėjusiojo. Tuo metu jis pasisuko ir nuėjo link A. G., kuris buvo prie ant žemės gulinčio vyriškio. Jis už striukės atitraukė A. G., kad šis liautųsi spardęs. V. V. stovėjo šalia ir į muštynes nesikišo. Pripažįsta padaręs klaidą, nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, labai atsiprašo nukentėjusiojo M. S.

2011 m. vasario 7 d. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog įtariamasis V. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė savo ir A. G. atliktus veiksmus. V. R. parodė vietą kurioje jis sudavė vieną smūgį vyriškiui į nosį. Parodė kurioje vietoje A. G. sudavė kitam vyriškiui ranka du smūgius į veidą, vieną smūgį kojos keliu. Taip pat parodė vietą, kurioje vyriškis gulėjo ant kairiojo šono rankomis užsidengęs galvą, o A. G. spyrė koja gulinčiam vyriškiui į kažkurią kūno vietą. Po to V. R. atitraukė A. G. nuo to vyriškio (t. 2, b.l. 11-18).

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad savaitę prieš įvykį bare jį sumušė. Kas sumušė, neatsimena, bet sumušė tie, kas tame bare pastoviai renkasi. Tame bare dažnai lankosi M. bei S. Sausio 31 d. buvo išgėręs 2 litrų „bambalį“ alaus su V. R. ir kitu Vytu. Ėjo M. su S. Jis priėjo prie jų ir pasakė: „atsimeni senus laikus“. Po to sudavė S. V. vieną smūgį, o ar sudavė V. R., nematė. Po jo smūgio nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs. Po to M. ir S. nuėjo. Jis su draugais dar liko, po kelių minučių irgi namo nuėjo. Kai sudavė smūgį S. V., nuo smūgio pasisuko riešą. S. V. galėjo kas nors stotyje sumušti. Jis jo nenužudė.

2011 m. kovo 21 d. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog įtariamasis A. G. įvykio vietoje parodė, jog nukentėjusiajam S. V. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį žandikaulį (t. 2, b.l. 41-45).

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2011 m. sausio 31 d., apie 20 val., ėjo su S. iš „Norfos“, turėjo alaus, vyną jau buvo išgėrę. S. jau buvo girtas. Palangos gatvėje sutiko tris jaunuolius. Vienas iš jų buvo A. G. Nieko nesakęs A. G. priėjo prie S. V. ir kumščiu smogė jam į veidą bei į krūtinę. Tuoj po to prie jo priėjo aukštesnis vaikinas ir kumščiu smogė jam į nosį. Dėl smūgio jam ėmė svaigti galva ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis valėsi kraują ir kas vyko tuo metu nematė. Kai atsisuko, vaikinų jau nebuvo, o S. stovėjo. Jis nematė, kad S. būtų gulėjęs ant žemės. Tada su S. ėjo namo ir likus apie 50 metrų iki namų išsiskyrė. Jis neturi jokių pretenzijų dėl įvykio. V. R. jo atsiprašė, po smūgio padavė sniego. S. V. prieš tai nebuvo sumuštas, einant namo jis negriuvinėjo. Savaitę prieš šį įvykį A. G. buvo sumuštas, bet ne jis, ir ne S. V. A. G. sumušė.

2011 m. vasario 8 d. Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog M. S. parodė Palangos gatvės, Kretingos m., vietą, kurioje A. G. kumščiu sudavė S. V. į veido sritį prie dešinės akies, kad sudavė smūgį į krūtinę. Taip pat parodė vietą, kurioje jam kitas vaikinas sudavė vieną smūgį į nosį. Taip pat parodė bei kryptį, kuria jis su S. iš įvykio vietos nuėjo (t. 1, b.l. 90-101).

Nukentėjusioji R. O. V. parodė, kad 2011 m. sausio 31 d., apie 21 val., namo grįžo sūnus S. V. Atsirakino duris, nusiavė batus, nuėjo į virtuvę, pavalgė, tada nuėjo į kambarį miegoti. Jis ėjo ramiai, niekur neatsitrenkė. Užėjo į jo kambarį, degė šviesa, jis sėdėjo ant lovos. Vėliau turbūt kai atsigulė, jam ir pasidarė bloga. Paryčiais išgirdo, kad S. iškrito iš lovos, jis šnopavo, garsiai kvėpavo. Dieną iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jis taip ir gulėjo ant grindų atsirėmęs į sofą. Ant sūnaus veido matė poodinių kraujosruvų. Su sūnum nekalbėjo. Nepastebėjo ar namo jis grįžo neblaivus, nes kai grįžo, kontakto su sūnumi neturėjo. Tą dieną sūnus į miestą išėjo normalus, iki to įvykio ant sūnaus veido kraujosruvų nepastebėjo. Reiškia civilinį ieškinį, prašo priteisti 20 000 Lt.

2011 m. vasario 7 d. Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog R. O. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kokioje padėtyje kambaryje sėdėjo lovoje, parodė kokioje padėtyje rado gulintį S. V. (t. 1, b.l. 51-56).

Nukentėjusysis A. V. parodė, jog S. V. yra jo tėvas. Paskambino sesuo ir pasakė, kad tėvas gydomas reanimacijoje. Kai tėvai išsiskyrė, jis atvyko gyventi į Klaipėdą. Kai būdavo galimybė, susitikdavo su tėvu, bendraudavo telefonu. Vėliau išvyko dirbti į užsienį. Su tėvu ne per daugiausia, bet bendraudavo, žinodavo kaip kuriam sekasi. Jis ieškinio nereiškia, ieškinį reiškia sesuo.

Liudytojas V. V. parodė, kad su A. G. ir V. susitiko sausio 31 d. Parduotuvėje nusipirko „bambalį“ alaus. Nusipirktą alų išgėrė trise. Ėjo gatve du vyriškai ir įvyko konfliktas. A. G. tiems vyriškiams kažką pasakė. A. G. vienam vyriškiui sudavė į veidą 1-2 smūgius ir 1 smūgį su keliu į šoną. V. R. kitam vyriškiui sudavė 1 kartą. Po A. G. smūgių vyriškis nuvirto į pusnį ir kas tada buvo nematė, nes atsisuko į V. R. Jis nematė, kad A. G. būtų spardęs gulintį vyriškį. Kitą dieną po įvykio A. G. sakė kad skauda ranką. A. G. iki šio įvykio buvo sumuštas, jo paakiai buvo juodi. Kas sumušė A. G., jis nežino.

2011 m. vasario 9 d. Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog liudytojas V. V. parodė vietą netoli Palangos ir Pervažos gatvių sankryžos kur gėrė alų. Parodė vietą ir kokius veiksmus atliko kaltinamieji V. R. ir A. G. (t. 1, b.l. 129-137).

2011-02-03 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M86/11(03) konstatuota, jog S. V. buvo sumuštos abi galvos pusės, priekinės ir nugarinės dalys. Dėl traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku, ribotai kontaktavusiu paviršiumi į dešinės pusės užausio-speninės ataugos projekcijos sritį buvo padaryta šios srities poodinė kraujosruva, lūžo dešinės pusės kaukolės pamato kaulai. Dėl traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku, ribotai kontaktavusiu paviršiumi į kairės pusės momens gumburo sritį susidarė šios srities poodinė kraujosruva, dėl smūgio plyšo galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio paviršiaus šios projekcijos dangalinė kraujagyslė, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, buvo suspaustos galvos smegenys. Šie du sužalojimai imant atskirai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. S. V. padaryti kūno sužalojimai komplikavosi sunkia galvos smegenų koma, smegenų suspaudimu kaukolės smegeninėje ertmėje, kas baigėsi 2011-02-02 01.27 val. mirtimi. Sužalojimai neturi skirtingų senumą nurodančių požymių – trauma yra su vienodo senumo sužalojimais, kurie galėjo būti patirti ir 2011-01-31 vakarą (t. 1, b.l. 18-19).

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad kaltinamasis A. G. tyčiniais veiksmais nužudė kitą žmogų. Nužudymas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet veikė siekdamas sutrikdyti žmogaus sveikatą ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kaltinamasis A. G. suduodamas ranka stiprų smūgį nukentėjusiajam į gyvybingai pavojingą vietą – galvos sritį, bei suduodamas smūgius koja, turėjo suprasti ir privalėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti žmogaus sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui. Kad kaltinamasis A. G. suprato, jog sunkiai sužalojo nukentėjusįjį įrodo ir tai, jog po suduoto smūgio jam pačiam pradėjo skaudėti ranką. 2011-02-08 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 201/11 (03) konstatuota, jog A. G. objektyvios apžiūros metu rastas paviršinis odos įbrėžimas dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, kuris galėjo būti padarytas maždaug prieš savaitę iki apžiūros (t. 1, b.l. 26). Ši specialisto išvada taip pat įrodo, jog buvo suduotas ranka stiprus smūgis, nes praėjus savaitei laiko po suduoto smūgio pas kaltinamąjį rasti delnakaulio sužalojimai.

Nukentėjusysis S. V. iki susitikimo su kaltinamuoju A. G. buvo sveikas, nesumuštas. Kaltinamasis V. R. konflikto metu prie S. V. nebuvo priėjęs ir smūgių nesudavė. V. R. konflikto metu buvęs arčiausia A. G. ir nukentėjusiojo S. V. parodė, jog A. G. sudavė ranka du smūgius į galvos sritį, kojos keliu vieną smūgį ir parvirtusį kojomis spardė. Liudytojas V. V. taip pat parodė, jog buvo suduoti smūgiai ranka ir kojos keliu, kad po smūgių nukentėjusysis parvirto ant sniego. M. S. taip pat patvirtino, jog iki konflikto su A. G. S. V. nebuvo sumuštas. Po konflikto jie abu kartu parėjo namo ir niekas jų nesumušė. R. O. V. parodė, jog sūnus parėjęs namo pavalgė ir nuėjo į savo kambarį. Namuose nebuvo parvirtęs. 2011-02-03 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M86/11(03) konstatuota, jog S. V. nustatyta traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku, ribotai kontaktavusiu paviršiumi į kairės plaštakos nugarinį paviršių padaryta šios srities nežymaus sveikatos sutrikdymo masto poodinė kraujosruva. Ši kraujosruva pagal savo lokalizaciją galėjo būti patirta pasyvios savigynos būsenoje – S. V. kairės rankos plaštaka dengiantis nuo jį žalojusio traumuojančio poveikio. Šis objektyvus įrodymas patvirtina kito kaltinamojo V. R. parodymus, jog kaltinamasis A. G. spardė kojomis ant sniego gulintį S. V. Nors kaltinamasis A. G. pripažįsta sudavęs tik vieną smūgį S. V. į veidą, bet teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad visus kūno sužalojimus nukentėjusiajam S. V. padarė kaltinamasis A. G.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. G. savaitę prieš šį įvykį buvo sumuštas bare, kuriame dažnai lankydavosi S. V. ir M. S. Kaltinamasis A. G. manydamas, jog S. V. su kitais asmenimis prieš savaitę buvo pavartojęs prieš jį smurtą, todėl keršydamas dėl sumušimo sumušė S. V. Konfliktas tarp kaltinamųjų A. G., V. R. ir nukentėjusiųjų įvyko viešoje vietoje Kretingos mieste, prie praėjimo takelio per geležinkelio pervažą, esančio Palangos ir Pervažos gatvių sankryžoje, kitų asmenų akivaizdoje. Kaltinamieji prikibo prie pro šalį ėjusių S. V. ir M. S. Tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu kaltinamieji A. G. ir V. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis V. R. be jokios dingsties sudavė smūgį M. S. į veidą sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Ši kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Jei nužudydamas iš keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Todėl kaltinamojo A. G. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusius asmenis, bandė išvengti sunkesnių padarinių, iš karto po suduoto smūgio nukentėjusiojo M. S. atsiprašė.

Kaltinamųjų A. G. ir V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji su draugu prieš įvykį buvo išgėrę alaus. Bet jokių objektyvių įrodymų, įrodančių jų girtumą, apsvaigimą nuo alkoholio baudžiamojoje byloje nėra. Neįrodyta, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamiesiems pašalintina.

Nukentėjusioji R. O. V. pareiškė ieškinį (t. 1, b.l. 58) ir prašo priteisti iš kaltinamojo A. G. dėl sūnaus mirties padarytos turtinės žalos atlyginimui 7 000 Lt ir 13 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad nukentėjusioji turėjo laidojimo išlaidų. Ši suma yra gyvenimiškai reali, atitinka Lietuvoje nusistovėjusias laidojimo tradicijas, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Civilinė ieškovė R. V. byloje pareiškė ieškinį (t. 1, b.l. 68-69), kuriuo prašo iš kaltinamojo A. G. priteisti 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6. 250 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji R. O. V. dėl tragiškos sūnaus netekties, o R. V. dėl tėvo tragiškos mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, pablogėjo jų sveikata. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais kaltinamojo A. G. nusikalstamais veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, bei susiformavusia teismine praktika ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiajai R. O. V. 13 000 Lt, nukentėjusiajai R. V. 70 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė kaltinamajam A. G. 3 074,15 Lt civilinį ieškinį dėl S. V. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b.l. 105-111). Šis ieškinys įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai. Priteistina iš kaltinamojo A. G. 3 074,15 Lt padarytai turtinai žalai atlyginti.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis A. G. – teistas, nedirbo. Kaltinamasis A. G. teistumui neišnykus padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kuri viena iš jų yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas – kito žmogaus nužudymas, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 2 d. numato, jog nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis A. G. teistas 2006-09-25 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas) 1 m. laisvės atėmimo, 2008-06-20 Kretingos rajono apylinkės teismo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2008-09-17 Kretingos rajono apylinkės teismo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (plėšimas) 2 m. laisvės atėmimo. 2009-12-22 A. G. lygtinai paleistas iš Marijampolės PN. Kaltinamasis A. G. būdamas recidyvistas padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jis pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaltinamasis V. R. anksčiau neteistas, padarė pirmą kartą tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d., 2 p. bausmių apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 2 d. 2 p. A. G. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir jį nubausti trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. vasario 4 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir paleisti teismo salėje.

Priteisti iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiajai R. O. V. padarytai turtinei žalai atlyginti 7 000 Lt.

Priteisti iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiajai R. O. V. 13 000 (trylika tūkstančių) Lt, nukentėjusiajai R. V. 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo A. G. 3 074,15 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: S. V. striukę, A. G. batus ir striukę, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK daiktų saugojimo kambaryje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtiems savininkams.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.