- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- eI-3118-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05128-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- UAB Vilniaus
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Ruslanas Černiauskas, Virgilijus Kaupas, Milda Markevičiūtė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Ruslanui Černiauskui, advokato padėjėjai Mildai Markevičiūtei, A. G. ir Ž. K., atsakovės atstovams advokatui Virgilijui Kaupui, Matui Taparauskui, Povilui Šalaševičiui, Vilmai Adamavičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Vilniaus energija“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2016-01-29 nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“ (toliau – 2016-01-29 nutarimas); 2) panaikinti Komisijos 2016-03-10 nutarimo Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 1, 2, 3, 4, 6 punktus; 3) panaikinti Komisijos 2016-03-10 nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – 2016-03-10 nutarimas).
Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2015-09-23 sprendimo Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ (toliau – Sprendimas) 5 punktu Taryba patvirtino, jog 12 mėnesių laikotarpyje bus paskirstytos papildomai pareiškėjos gautos 430 400 Eur pajamos, sumažinant pareiškėjai nustatomą šilumos kainą 0,02 ct/kWh. Komisijos 2016-01-29 nutarimu Nr. O3-17 buvo konstatuota, kad Sprendimu pareiškėjos šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nurodytos nesilaikant Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96 (toliau – ir Metodika) reikalavimų ir klausimas dėl pareiškėjai nustatytų šilumos kainos dedamųjų perduotas pakartotinai svarstyti savivaldybei. Pareiškėja taip pat nesutinka su Komisijos 2016-03-10 nutarimu, kaip galutiniu administraciniu aktu šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo procese. Bendrovės manymu, Sprendimas yra neteisėtas, nes Komisijos atliktas neplaninis patikrinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, Metodikos 20.3.7 punkto ir Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos, patvirtintos Komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr. O3-100 (toliau – ir Investicijų derinimo tvarka), 64 punkto nuostatoms, pagal kurias energetikos įmonėms numatoma prievolė pateikti savo investicinius projektus derinti savivaldybei ir Komisijai, o savivaldybė ir Komisija turi pareigą derinti arba nederinti teikiamų investicinių projektų. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju Bendrovės antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio (toliau – ekonomaizeris) investicinis projektas su savivaldybe ir su Komisija derintas nebuvo, todėl Komisija neturėjo teisės atlikti neplaninio patikrinimo, taigi patikrinimas pradėtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą, o patikrinimo rezultatus patvirtinantis skundžiamo Sprendimo 5 punktas yra neteisėtas. Komisijos 2014-11-06 įsakymo Nr. O1-81 ir 2014-10-28 nutarimų Nr. O3-861 ir Nr. O3-862, kurie yra pagrindas atlikti neplaninį patikrinimą, turinys prieštarauja Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-05-26 nutarimu Nr. O3-140 (toliau – Aprašas), 19.1–19.3 punktų nuostatoms, Komisija nenurodė pagrindų neplaniniam patikrinimui atlikti. Komisijos 2016-01-26 nutarimas priimtas remiantis Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016-01-20 pažyma Nr. O5-20, kurioje naudojami nepagrįsti duomenys. Todėl neplaninis patikrinimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad Komisijai atsisakius derinti ekonomaizerio investicinį projektą, pareiškėja savo rizika įrengė ekonomaizerį, investavo savo lėšas bei prisiėmė visą su projekto įgyvendinimu tenkančią riziką, įskaitant ir finansinius praradimus ar sutaupymus. Investicinio projekto įrengimo kaštai pareiškėjai nebuvo kompensuojami, tuo tarpu, praėjus daugiau nei 4 metams, kai tapo akivaizdu, kad projektas pasiteisino, Komisija inicijavo pareiškėjos veiklos neplaninį patikrinimą siekdama nustatyti nesuderinto ekonomaizerio įrengimo įtaką šilumos kainoms, kas pažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos, lex retro non agit (liet. įstatymas neturi grįžtamosios galios), teisinio tikrumo bei aiškumo principus. Bendrovės teigimu, Komisija klaidingai vertina investicijos atsipirkimą. Komisija nėra viešai paskelbusi atsipirkimo reikalavimų. Be to, Komisija netinkamai vertina pelno normą ir palūkanų sąnaudas, naudoja neteisingą informaciją. Siekiant paskatinti investicijas į kuro iš atsinaujinančių energetikos šaltinių platesnį panaudojimą, tokių investicijų vertei skiriami papildomi 6 procentai pelno. Pareiškėjos nuomone, į skaičiavimus privalėjo būti įtrauktos bent jau tos ekonomaizerio sąnaudos, dėl kurių buvo svarstoma bazinės kainos nustatymo metu. Komisijos 2015-06-19 nutarime Nr. O3-375 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“ ir Komisijos 2015-06-08 UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo akte nurodomi duomenys yra netikslūs. Bendrovė nurodė, kad Komisija 2016-01-29 nutarimu nepagrįstai netaikė kuro žaliavos įsigijimo kainą reglamentuojančių taisyklių. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016-01-20 pažymoje Nr. O5-20, kurios pagrindu priimtas Komisijos 2016-01-29 nutarimas, skaičiuojant kuro sąnaudas nebuvo taikytas Metodikos 58.4.5.2 punkte įtvirtintas 105 proc. limitas. Komisija netinkamai taikė nuostatas, reglamentuojančias kuro ir pirktos šilumos įsigijimo sąnaudų įtraukimą į šilumos kainos dedamąsias. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016-01-20 pažymoje Nr. O5-20 atsisakoma padengti būtinąsias šilumos tiekimo veiklos sąnaudas, susidariusias už praėjusį laikotarpį, kurių pagrįstumą Komisija pripažino. Komisija nepagrįstai vertindama ekonomaizerio atsipirkimą taikė ne faktiškai Bendrovės gautas pajamas, o teorines, apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusias šilumos kainos dedamąsias. Komisijos 2016-01-29 nutarimu atsisakius įtraukti nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos sąnaudas į šilumos kainos dedamųjų skaičiavimus, tokia Komisijos pozicija nėra suderinama su pačios Komisijos 2015-12-17 išsakyta pozicija, pagal kurią aptariamos investicijos vertinamos kaip būtinos. Pareiškėjos teigimu, Komisijos 2016-03-10 nutarimas yra neteisėtas, nes jį priimant Komisija nepagrįstai rėmėsi naujais skaičiavimais, kurie nebuvo nurodyti jos 2016-01-29 nutarime, neatsižvelgė į ankstesnius savo nutarimus. 2016-03-10 nutarimu Komisija selektyviai į šilumos kainą įtraukė tik tas sąnaudas, kurios mažina šilumos kainą, ir nevertino tų sąnaudų, kurios šilumos kainą kelia. Komisija nepagrįstai neįtraukė Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės sąnaudų, nors tokia galimybė nenumatyta jokiame šilumos tiekimo veiklą reguliuojančiame galiojančiame teisės akte. Komisija neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiavo šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiui šilumos kainoje įskaitytas ir faktiškai patirtas kuro ir (ar) pirktos šilumos sąnaudas.
Pareiškėja pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skundžiamais teisės aktais, be kita ko, buvo nuspręsta į naujai nustatytas šilumos kainos dedamąsias, įtraukti Komisijos 2015-06-19 nutarimu Nr. O3-375 patvirtintas neplaninio patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas 430,4 tūkst. Eur pajamas. Visas pajamas, įskaitant ir nurodomus 430,4 tūkst. Eur, kuriuos Komisija lako „papildomai gautomis pajamomis“, Bendrovė gavo taikydama Komisijos nustatytas šilumos kainas. Be to, ir Komisija nenustatė ir šioje byloje neteigia, kad Bendrovė būtų netinkamai taikiusi jos atžvilgiu nustatytas kainas. Visą nagrinėtą laikotarpį, Komisijai buvo žinoma, apie ekonomaizerio buvimo faktą, tačiau Komisija, tvirtindama Bendrovei šilumos kainas tuo laikotarpiu, nevertino jo įtakos. Pažymėjo, kad pati Komisija nustatė šilumos kainas Bendrovei, kurias ji ir taikė (gavo pajamas), bet praėjus tam tikram laiko tarpui, ta pati Komisija tvirtina, kad Bendrovė gavo kažkokias papildomas pajamas. Teigia, kad skundžiamuose teisės aktuose nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuris leistų Komisijai mažinti Bendrovės pajamas atgaline tvarka. Komisija nustatė, kad Bendrovė gavo papildomų pajamų, kadangi veikloje naudojo ekonomaizerį, kurį įsidiegė savo rizika (ši investicija nebuvo derinta). Tačiau jokios papildomos pajamos (daugiau nei nustatė pati Komisija, nustatydama šilumos kainas) Pareiškėjo nebuvo gautos vien dėl to, kad jis įsidiegė ekonomaizerį.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad Neplaninio patikrinimo akte nėra pateikta jokio išaiškinimo, kas laikytina „atsipirkusia“ investicija. Be to, tokios sąvokos bei tvarkos, kaip turi būti įvertintas „atsipirkimas“ nenumato teisės aktai. Pažymėjo, kad Komisija nei viename iš teisės aktų ar jų projektų ar susirašinėjime su pareiškėja tiksliai nepaaiškino, kas yra laikytina atsipirkusia investicija, taip pat kuriais atvejais ir kokioms investicijoms bei pagal kokius konkrečiai teisės aktus gali būti taikomas investicijos atsipirkimo kriterijus. Teigia, kad pareiškėjos atlikta investicija į ekonomaizerio įsigijimą laikytina investicija, kuri leidžia platesnį atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Taip pat nurodė, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose pateikti neteisingi skaičiavimai, kurie yra grindžiami neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis.
Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Komisijos 2016-03-03 pažyma, kurios pagrindu priimtas 2016-03-10 Nutarimas, buvo siūloma šilumos kainos pastoviąją dedamąją sumažinti 1.111,4 tūkst. Eur, kai pačios Komisijos 2014-07-28 nutarimu Nr. O3-508 nustatytų kompensacijų taikymo periodas jau yra pasibaigęs ir dėl faktinės realizacijos neatitikimo nustatytai baziniuose skaičiuosimuose, Bendrovė vis dar nesusigrąžino 1 019,8 tūkst. Eur nustatytų kompensacijų sumos. Teigia, kad šios aplinkybės ir ypač tai, kad Komisija jau kelerius metus iš eilės Bendrovės atžvilgiu po pačios Komisijos atliktų perskaičiuotų dedamųjų įvertinimo, jau po priimtų atitinkamų Komisijos sprendimų, jie staiga yra keičiami remiantis neva naujomis aplinkybėmis, nors jos buvo žinomos ir iki patikslintų sprendimų priėmimo datos, yra neleistini, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas, o taip pat teisėtų lūkesčių apsaugo principą. Papildomai nurodė, kad skundžiamuose teisės aktuose nepagrįstai neatsižvelgta į Vilniaus TEC3 elektrinės sąnaudas.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Vilniaus energija” 2008-05-21 raštu Nr. 007-00-5439, 2009-09-15 raštu Nr. 012-01-11612p, 2009-11-30 raštu Nr. 007-15074 ir 2009-12-14 pateikė Komisijai bazinės šilumos kainos galiojimo 2009–2013 m. laikotarpio reguliuojamos veiklos investicijų programą ir joje nurodytų investicijų pagrindimą. Taryba 2009-09-09 sprendimu Nr. 1-1181 suderino programos investicijų grupes, tačiau nederino kondensacinio ekonomaizerio įrengimo investicijos. Komisija 2010-02-19 nutarimu Nr. 03-28 suderino Bendrovės 2009–2013 m. investicijas be investicijos „E-2 kondensacinio ekonomaizerio įrengimas“. Komisija 2010-12-15 nutarimu Nr. 03-316 nustatė bazines šilumos kainas, galiojusias iki 2015-12-31, į kurias ekonomaizerio investicijos įtaka ir su ja susijusios sąnaudos neįskaičiuotos, nes ši investicija nebuvo ir nėra suderinta nei su Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nei su Komisija. Komisija 2014-06-30 nutarimu Nr. 03-177 vienašališkai nustatė pareiškėjo šilumos kainos dedamąsias. Komisijos Šilumos skyriui atlikus preliminarius kondensacinio ekonomaizerio teikiamo kuro sutaupymo skaičiavimus padaryta išvada, kad dėl į šilumos kainą įskaičiuoto kuro kiekio ir faktiškai šilumos gamybai naudojamo kuro kiekio skirtumo, susidariusio dėl kuro sutaupymo naudojant kondensacinį ekonomaizerį, ši investicija yra atsipirkusi. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė per Komisijos 2016-01-29 nutarime nurodytą terminą nepašalino Komisijos konstatuotų pažeidimų (Komisija nustatė, kad Sprendimu šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant Metodikos reikalavimų), Komisija priėmė pareiškėjos skundžiamą 2016-03-10 nutarimą, kuriuo Komisija pritarė Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016-03-03 pažymai Nr. 05-53 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo ir vienašališko nustatymo“, vienašališkai nustatė laikinas šilumos kainos dedamąsias, kuriose, be kita ko, paskirstė 12 mėnesių laikotarpiui UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas 430 400 Eur pajamas, mažinant šilumos kainą 0,02 ct/kWh. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies reguliacinis tikslas – ne drausti vertinti kainų pokyčius dėl įmonės veiklos vykdant investicinius projektus, o skatinti įmones laikytis nustatytos tvarkos investicinių projektų įgyvendinimo procese. Nėra pagrindo teigti, kad, nesant būtinų minėtos teisės normos taikymo sąlygų, kyla joje numatytos teisinės pasekmės, t. y. Komisija, perskaičiuodama kainas, netenka teisės vertinti investicijos įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Komisijos atliktas neplaninis patikrinimas pažeidžia Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir Investicijų derinimo tvarkos 64 punktą, yra priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto bei pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą, yra atmestini. Atsakovė teigė, jog vertinant, ar Komisijos priimtų administracinių aktų, kurių pagrindu atliktas pareiškėjos neplaninis patikrinimas, teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai yra pakankami, būtina atsižvelgti į tai, jog Komisijos pirmininko 2014-11-06 įsakymas Nr. O1-81 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ (taip pat ir 2015-06-19 nutarimas Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“) yra grindžiamas ne tik konkrečiomis teisės normomis, tačiau ir Komisijos atliktu faktinių aplinkybių bei situacijos išsamiu ekonominiu vertinimu. Komisijos įsitikinimu, susidariusi situacija, kuomet licencijuotas šilumos tiekėjas, kuriam taikomos valstybės reguliuojamos kainos, pasinaudodamas teisinio reglamentavimo spragomis, atlieka su įgaliotomis institucijomis nesuderintas investicijas, ir kurios, joms atsipirkus, nepagrįstai šilumos vartotojų sąskaita teikia nereguliuojamą ekonominę naudą (ypač šildymo sezono metu), negali būti toleruojamos. Komisija, kaip valstybinį energetikos sektorių kontroliuojanti institucija, atlikusi preliminarius vertinimus, turėjo pareigą nedelsiant inicijuoti neplaninį pareiškėjo patikrinimą, siekiant pakartotinai įvertinti situaciją. Komisijos manymu, pareiškėja ir jos akcininkai, priimdami sprendimą atlikti su įgaliotomis institucijomis nesuderintą investiciją, skirtą būtent reguliuojamai veiklai vykdyti, taip pat suprasdamos, jog pareiškėjos teikiamos paslaugos kaina yra valstybės reguliuojama, žinojo ir turėjo numanyti, jog investicijos atlikimas, sąlygojantis šilumos gamybos optimizavimą ir efektyvumą, sąlygos atitinkamas reguliacines pasekmes, nes šiuo atveju pareiškėja investavo į reguliuojamos veiklos įrenginius, o ne į privataus juridinio asmens poreikių tenkinimą.
Atsakovė pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Komisijos atlikto pareiškėjos neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjos antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio investicija per 2011-05-01 – 2014-11-30 laikotarpį atsipirko, o papildomai gautos pajamos sudaro 430,4 tūkst. Eur lyginant su bendrovės turėtomis gauti 11 766,5 tūkst. Eur (40 627,4 tūkst. Lt) kondensacinio ekonomaizerio investicijos pajamomis, kurios turėjo padengti 7 856,8 tūkst. Eur (27 127,9 tūkst. Lt) nusidėvėjimo sąnaudas ir 3 909,7,5 tūkst. Eur (13 499,5 tūkst. Lt) normatyvinį pelną.
Tretieji suinteresuotieji asmenys Taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos nutarimų, kuriais nustatytos pareiškėjos šilumos kainų dedamosios, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008-05-21 raštu Nr. 007-00-5439p pateikė 2009-2013 m. investicijų planą derinimui Tarybai, šiame plane buvo įtrauktas ir Ekonomaizerio įrengimas.
Pareiškėja 2008-06-19 raštu Nr. 012-08-6381p investicijų planą, kuriame buvo įtrauktas ir Ekonomaizerio įrengimas, pateikė derinimui Komisijai.
Tarybos 2009-09-09 sprendimu Nr. 1-1181 Ekonomaizerio įrengimo projektas nebuvo suderintas.
Komisija 2014-10-28 priėmė nutarimus Nr. O3-861 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-06-30 nutarimo Nr. O3-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ pakeitimo“ ir Nr. O3-862 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-07-28 nutarimo Nr. O3-508 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-06-30 nutarimo Nr. O3-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ pakeitimo“ pakeitimo“, kuriais buvo koreguota nustatyta pareiškėjos šilumos kainos kintamoji dedamoji, sumažinant 2 375,1 tūkst. MWh šilumos kiekiui pagaminti reikiamą kuro kiekį nuo 229 405,2 tne iki 220 285,2 tne ir lyginamąsias kuro sąnaudas nuo 96,6 kgne/MWh iki 92,7 kgne/MWh.
Pareiškėja pateikė Komisijai 2014-11-11 raštą Nr. 013-01-31-729R „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“, kuriame atkreipė Komisijos dėmesį į Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo reikalavimų ir kitų teisės aktų pažeidimus.
Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentui pateikė 2015-08-14 pastabas „Dėl šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto“ Nr. 008-10-16563, kuriose išdėstė motyvus ir argumentus dėl Tarybos sprendimo projekto.
Taryba 2015-09-23 priėmė sprendimą Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“, kuriuo nuspręsta paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui Komisijos 2015-06-19 nutarimu Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ patvirtintas UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo 2015-06-08 akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas 430 400 Eur pajamas, mažinant šilumos kainą 0,02 ct/kWh.
Komisijos 2016-01-29 posėdžio metu, kuriame buvo nagrinėtas pareiškėjos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimas, nuspręsta: 1) pritarti Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų“; 2) įpareigoti UAB „Vilniaus energija“, teikiant bendrovės bazinės šilumos kainos dedamųjų projektą naujam reguliavimo periodui, pateikti informaciją (detalius skaičiavimus), leisiančią Komisijai įsitikinti, kad, kaip teigiama UAB „Vilniaus energija“ 2016-01-28 rašte, Nr. 008-2130, dalies Komisijos 2015-12-18 nutarimu Nr. O3-671 suderintų nuotolinės duomenų nustatymo ir perdavimo sistemos vienetų sąnaudos buvo įskaičiuotos į Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O5-316 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias.
Komisija 2016-01-29 posėdyje patvirtino pažymą Nr. O5-20 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, kuri buvo priimta 2016 -01-22.
Pareiškėja 2016-01-28 pateikė pastabas dėl pažymos Nr. O5-20, kurioje nurodė, kad su Komisijai motyvais nesutinka.
Taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija per nustatytą terminą neištaisė Komisijos pastabų dėl Sprendime nurodytų paskaičiavimų ir leido Komisijai šilumos kainų dedamąsias pareiškėjos atžvilgiu nustatyti vienašališkai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2016-10-17 sprendimu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Tarybos 2015-09-23 sprendimą Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ nutraukė, o pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Komisijos 2015-01-29 nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“, 2015-03-10 nutarimo Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 1, 2, 3, 4, 6 punktus bei 2015-03-10 nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ atmetė kaip nepagrįstą.
LVAT 2018-10-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-17 sprendimą pakeitė, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-17 sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti Komisijos 2015-01-29 nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“, panaikinti Komisijos 2015-03-10 nutarimo Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 1, 2, 3, 4 ir 6 punktus bei panaikinti Komisijos 2015-03-10 nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“, ir perdavė šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-17 sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2019-01-04 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
LVAT 2019-04-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3778-629/2019 UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-01-04 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
LVAT 2019-04-03 nutartyje konstatavo, kad ,,pirmosios instancijos teismas tik iš dalies pašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartyje nustatytus 2016 m. spalio 17 d. sprendimo trūkumus, t. y. išnagrinėjo ne visus pareiškėjo argumentus, susijusius su Komisijos išvadomis dėl ekonomaizerio investicijos atsipirkimo. Be kita ko, pareiškėjas nuo pat teisminio ginčo pradžios laikėsi pozicijos, kad vertinant Bendrovės faktines pajamas, skaičiavimams turi būti naudojamos tik faktiškai vartotojams sąskaitose taikytos šilumos kainos, o ne „teorinės“ tik vienai Komisijai suprantamos kainos (2015 m. spalio 23 d. skundo 89.2 p.). Pareiškėjas tvirtina, jog jis šilumos kainose savanoriškai įsivertino ekonomaizerio efektą, sumažintas kainas patvirtina vartotojams pateiktos sąskaitos; eliminavus Komisijos padarytą akivaizdžią skaičiavimo klaidą (skaičiavimuose taikytą didesnę kainą), ne tik kad nesusidarytų neva papildomai gautų pajamų suma, bet 2014 m. lapkričio mėn. ekonomaizerio investicija dar vis nebūtų atsipirkusi. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad Komisijos atlikti skaičiavimai įrodo, jog ji, siekdama nustatyti ekonomaizerio atsipirkimą, atliko detalius skaičiavimus, apskaičiuodama pajamų skirtumą tarp faktiškai per tikrinimo laikotarpį gautų pajamų už vartotojams patiektą šilumą taikant nustatytą šilumos kainą ir pajamų, kurios būtų gautos už šilumą, jei į šilumos kainą būtų įskaičiuota ekonomaizerio įtaka, tačiau teismas nepaaiškino, kodėl šiuo atveju nesirėmė pareiškėjo pateiktomis sąskaitomis vartotojams. Be to, nors pirmosios instancijos teismas išreiškia pagrįstas abejones dėl A. G. objektyvumo ir nešališkumo nagrinėjamoje byloje, teismas nepateikė motyvų, kodėl, jo vertinimu, A. G. pateikti skaičiavimai, kuriuos pareiškėjas prašė laikyti rašytiniais paaiškinimais, o ne eksperto išvada (nepriklausomai nuo dokumento pavadinimo), nepaneigia Komisijos atlikto tyrimo rezultatų. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės sąnaudų vertinimu priimant ginčijamus Komisijos 2016 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. O3-17 ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. O3-64, kuriuos jis aiškiai išdėstė, be kita ko, 2018 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad minėti argumentai yra reikšmingi nagrinėjamai administracinei bylai teisingai išspręsti, todėl jie privalo būti įvertinti, pateikiant aiškius jų pripažinimo (ne)pagrįstais motyvus“.
LVAT 2016-11-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1946-525/2016 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-13 sprendimo atmesti pareiškėjos skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Komisijos nutarimus, kuriais pareiškėjai vienašališkai buvo nustatytos šilumos kainos dedamosios. LVAT konstatavo, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai, investavus į kondensacinio ekonomaizerio, optimizuojančio šilumos gamybos procesą, įrengimą, nors šios investicijos Taryba 2009-09-09 sprendimu nederino, o Komisija 2010-02-19 nutarimu Nr. O3-28 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ 2009-2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“, pritardama pareiškėjos pateiktai 2009-2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programai, iš jos pašalino investiciją ,,E-2 kondensacinio ekonomaizerio įrengimas“ (27 123 tūkst. Lt) būtent dėl to, jog jos nederino Taryba, ši investicija iš esmės atsipirko, t. y. pareiškėja susigrąžino į ekonomaizerio įrengimą investuotas lėšas per atitinkamas šilumos kainas, kurios dėl šios investicijos nesuderinimo nebuvo atitinkamai pakoreguotos pareiškėjai Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O3-316 nustatytų šilumos kainų galiojimo laikotarpiu (iki 2015-12-31). Tokiu būdu, nauju laikotarpiu (nuo 2015-12-31) pareiškėja, naudodamasi jau atsipirkusia investicija, t. y. gamindama šilumos energiją taupant faktiškai šilumos gamybai naudojamo kuro kiekį, tačiau į nustatytą šilumos kainą esant įskaičiuotam didesniam kuro kiekiui, nepagrįstai gauna papildomas pajamas šilumos vartotojų sąskaita.
Nagrinėjamoje byloje LVAT 2018-10-03 nutartyje konstatavo, kad Komisija tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, nepažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principo bei neveikė ultra vires, nepripažino ir pareiškėjos teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir aiškumo, lex retro non agit principų pažeidimo. Taip pat, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl ginčijamais nutarimais pažeisto VAĮ 8 straipsnio.
Atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos kompetencijos ribos ir teisėti pareiškėjos lūkesčiai jau buvo įvertinti, teismas toliau vertina tik tai, ar Komisija, priimdama ginčijamus nutarimus, nepadarė esminės klaidos, vertindama ekonomaizerio investicijos atsipirkimą pagal LVAT 2019-04-03 nutartyje išdėstytą poziciją.
Kaip nustatyta byloje, Komisija atliko preliminarius ekonomaizerio teikiamo kuro sutaupymo skaičiavimus ir padarė išvadą, kad dėl į šilumos kainą įskaičiuoto kuro kiekio ir faktiškai šilumos gamybai naudojamo kuro kiekio skirtumo, kuris susidarė dėl kuro sutaupymo naudojant ekonomaizerį, ši investicija yra atsipirkusi. Komisijai atlikus pareiškėjos neplaninį patikrinimą nustatyta, jog ekonomaizerio investicija per 2011-05-01 - 2014-11-30 laikotarpį atsipirko, o papildomai gautos pajamos sudaro 430,4 tūkst. Eur lyginant su pareiškėjo turėtomis gauti 11 766,5 tūkst. Eur (40 627,4 tūkst. Lt) ekonomaizerio investicijos pajamomis, kurios turėjo padengti 7 856,8 tūkst. Eur (27 127,9 tūkst. Lt) nusidėvėjimo sąnaudas ir 3 909,7,5 tūkst. Eur (13 499,5 tūkst. Lt) normatyvinį pelną. Komisijos Šilumos skyrius siūlė Komisijai koreguoti pareiškėjai nustatytos šilumos kainos kintamąją dedamąją sumažinant būtinam šilumos kiekiui pagaminti reikiamą kuro kiekį nuo 229 405 tne iki 220 285,2 tne. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas vertinti, kad pareiškėja, taikydama šilumos kainą, į kurią neįskaičiuota ekonomaizerio įtaka, papildomų pajamų gavo daugiau nei išleido šiai investicijai įgyvendinti. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Komisija nusprendė nustatytą pareiškėjos šilumos kainos kintamąją dedamąją kainą sumažinti.
Pareiškėjos teigimu, Komisija, siekdama nustatyti ekonomaizerio atsipirkimą, atliko detalius skaičiavimus, apskaičiuodama pajamų skirtumą tarp faktiškai per tikrinimo laikotarpį gautų pajamų už vartotojams patiektą šilumą taikant nustatytą šilumos kainą ir pajamų, kurios būtų gautos už šilumą, jei į šilumos kainą būtų įskaičiuota ekonomaizerio įtaka, nesirėmė bendrovės pateiktomis sąskaitomis vartotojams; nepagrįstai nevertino A. G. pateiktų skaičiavimų; sumažino bendrovės būtinąsias sąnaudas ta dalimi, kurias sudarė TEC3 turtas ir su juo susijusios sąnaudos.
Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje Komisijai pavestas funkcijas. Viena tokių, kontroliuoti, kaip įmonės taiko valstybės reguliuojamas kainas ir tarifus. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 3 punktas nustato, kad licencijos turėtojas privalo tiekti šilumą kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika. Ta pati nuostata yra perkelta į Šilumos tiekimo licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-25 nutarimu Nr. 982 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, kurių 37 punkte nustatyta, kad licencijų turėtojai licencijuojamos veikios paslaugas gali teikti tik kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos nutarimu. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės iki mėnesio 25 dienos apskaičiuoja ir viešai praneša apie šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas atsižvelgdamos į nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas.
Minėtų teisės aktų analizė suponuoja išvadą, kad sąskaitos vartotojams apskaičiuojamos tik Komisijos nutarimuose nustatytomis šilumos kainomis.
Byloje nustatyta, kad Komisija gavo UAB „Vilniaus energija“ 2014-04-30 raštą Nr. 010-02-14227R, kuriame paaiškintas 2014 m. gegužės mėn. šilumos kainos skaičiavimas. Bendrovė savo rašte nurodė, kad nesiėmus priemonių šilumos kainą skaičiuoti pagal realią ne šildymo sezono pirktos šilumos ir pagaminto šilumos proporciją bei didesnę biokuro dalį kuro balanse ir taikant Komisijos 2013-04-19 nutarimu Nr. 03-134 apskaičiuotą šilumos kainą, dėl netobulos šilumos sektoriaus kainodaros būtų pažeistos vilniečių teisės gauti šilumą būtinosiomis pagrįstomis kainomis, o bendrovė veiksmai traktuojami kaip socialiai neatsakingi bei piktnaudžiavimas susidariusia padėtimi.
Komisija 2015-06-08 patikrinimo akte Nr. S3-1 nurodė, kad 2014-05-07 rašte Nr. R24262 „Dėl šilumos kainos 2014 m. gegužės mėn.“ išdėstė nuomonę, kad bendrovė šilumos kainas skaičiuodama ne pagal, galiojančias dedamąsias, t y. naudojant faktinę savų šilumos gamybos šaltinių kuro struktūrą, ją pritaikant šilumos bazinės kainos nustatymo metu nustatytam reikiamam, pagaminti ir patiekti šilumos kiekiui, pažeidžia licencijuojamos veikos sąlygas bei priminė, kad pagal Šilumos metodikos 77.2 punktą, jeigu nustatoma, kad Akto subjektas šilumos kainas (kainų dedamąsias) apskaičiavo ir taikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir dėl to patyrė papildomų sąnaudų (žalos), ši suma konstatuojama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ji niekaip nekeičia šilumos sąnaudų dedamųjų dydžio. Atsižvelgus į tai, tikrinimo Komisija, skaičiuodama 2014 m. gegužės - 2014 m. rugsėjo mėn. faktiškai gautas pajamas, taikė ne bendrovės faktiškai vartotojams taikytas kainas, o apskaičiuotas pagal galiojančias dedamąsias, nustatytas Komisijos 2013-04-19 nutarimu Nr. 03-134 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ ir 2014-06-30 nutarimu Nr. 03-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“.
Teismas daro išvadą, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktas selektyviai atrinktas vartotojų sąskaitų kopijas, nustačiusi, kad pareiškėja apskaičiuodama 2014 m. gegužės-rugsėjo mėn. kainas kaip pagrindu vadovavosi ne tik Komisijos nutarimu, bet ir savo raštais, pagrįstai, nustatydama ekonomaizerio atsipirkimą, nesirėmė pareiškėjos pateiktomis sąskaitomis vartotojams, nes teisės aktai nenustato pačiam šilumos tiekėjui nusimatyti pagrindą, kuriuo remiantis būtų apskaičiuojamos kainos.
Pareiškėjos atstovė A. G. išvadoje nurodo, kad „Komisija bazinės šilumos kainos nustatymo pažymoje jau buvo konstatavusi, kad Ekonomaizerio investicijos įgyvendinimui Bendrovei reikės skolintų lėšų, nes 2009 metais per šilumos kainą surenkamų amortizacijos pajamų neužteks visų atitinkamais metais atliktų investicijų padengimui“.
Komisijos Šilumos skyriaus 2010-12-02 pažymoje Nr. 05-292 nurodyta, kad „UAB „Vilniaus energija“ Komisijai pateiktose investicijų plano vykdymo kasmetinėse ataskaitose nurodė, kad nuo 2004 metų investiciniams projektams įgyvendinti buvo panaudota 28.765 tūkst. Lt skolintų lėšų: 2008 m. - 2.240 tūkst. Lt, 2009 m. - 26.525 tūkst. Lt“.
Teismo vertinimu, minėtoje pažymoje tik atkartotas pareiškėjos ataskaitoje nurodytas teiginys ir nėra konstatuota, kad ekonomaizerio investicijos įgyvendinimui pareiškėjai reikės skolintų lėšų. Teismas sutinka su atsakovės pozicija kad išvadoje nėra atliekamas objektyvus vertinimas, o selektyvus faktinių duomenų interpretavimas.
Pareiškėjos atstovė A. G. išvadoje nurodo, kad ,,Nustatant bazinę šilumos kainą 2010 metais, Komisija 2010-12-02 pažymoje Nr. 05-292 identifikavo, kad Bendrovės 2008-2009 metais skolintų lėšų suma investicijoms, kurių vertės padengimui neužteko nusidėvėjimo sąnaudų, įskaičiuotų į šilumos kainą, sudaro 28.765 tūkst. Lt, iš jų 25.069 tūkst. Lt buvo skirti Ekonomaizerio finansavimui.“
Komisijos 2010-12-02 pažymoje Nr. 05-292 nurodyta, kad „2009 metais E-2 įrengtas kondensacinis ekonomaizeris, kurio vertė 25.069 tūkst. Lt, tačiau ši investicija nėra suderinta nei su Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nei su Komisija“.
Įvertinus pažymos turinį, konstatuotina, kad joje nėra pasisakyta, kurioms 2008-2009 metų investicijoms užteko ar neužteko nusidėvėjimo sąnaudų, įskaičiuotų į šilumos kainą. Pažymoje tiesiog konstatuotas faktas, nurodyta ekonomaizerio vertė, nurodoma, kad ši investicija nėra suderinta su institucijomis, turinčiomis tam teisę. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ši aplinkybė patvirtina išvados neobjektyvumą.
Šilumos metodikos redakcijos, galiojusios iki 2013-12-31, 80.2.1.1 punktas numatė, kad siekiant paskatinti investicijas į kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių platesnį panaudojimą, investicijos vertei skiriami papildomi 6 procentai pelno prie bazinės šilumos kainos dedamosiose numatytos WACC, priimant, kad jie bus taikomi 7 metus. Atsakovė patikrinimo akte išaiškino, kad papildomo 6 proc. pelno negalima prilyginti pagrindiniam norminiam pelnui (investicijų grąžai), apskaičiuojamam pagal Šilumos metodikos 83-86 punktus, nes papildomas pelnas skiriamas ne kaip bendrovės akcininkams pagrįstai priklausantis pelnas, o kaip papildomas finansavimo šaltinis, siekiant užtikrinti greitesnį investicinio projekto atsipirkimą ir subalansuoti finansinius srautus, taip paskatinant įmones investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, t. y. į pigesnį šilumos gamybai naudojamą kurą.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina ir ginčo dėl to, kad pareiškėja savo rizika įrengė ekonomaizerį, investavo savo lėšas bei prisiėmė visą su projekto įgyvendinimu tenkančią riziką, įskaitant ir finansinius praradimus ar sutaupymus, nėra. Tačiau tokia investicija Šilumos metodikos 80.2.1.1 punkto prasme nėra laikytina skatinamąją. Darytina išvada, kad Komisija, įvertinusi faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, pagrįstai netaikė papildomo 6 proc. normatyvinio pelno.
Nustatytos aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos atstovės A. G. išvadoje pateikiama neobjektyvi bei šališka informacija, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėta išvada gali paneigti Komisijos atlikto tyrimo rezultatus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-10-07 nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ 2016 metams nustatė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimtis. Pareiškėja nebuvo nurodyta kaip viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiantis asmuo.
Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ 2015-12-30 viešai informavo apie priimtą sprendimą 2015-12-31 sustabdyti Vilniaus TEC3, o sumažintas šilumos gamybos apimtis kompensuoti padidėjusia šilumos gamyba Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje.
Pareiškėja 2016-01-22 rašte Nr. 008-10-1684R, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybei, kurio kopija buvo atsiųsta ir Komisijai, kad po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-07 nutarimu Nr. 1083 priimtų sprendimų, „iš esmės pasikeitė imperatyvus teisinis reglamentavimas, dėl ko dalis šilumos ir elektros energijos gamybai priskirto TEC3 turto nuo 2016 m. tapo nebegalimu naudoti efektyviai šilumos gamybos veiklai, Bendrovė 2015 m. spalio 14 d. raštu Nr. 008-10-21254, 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. 007-21868, 2015 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 007- 23606R informavo TEC3 turto nuomotoją apie nebenaudotino šilumos gamybos veikloje turto dalies grąžinimą, pateikdama grąžintino nuomos turto vienetų sąrašus 2015 m. gruodžio 31 dienos būklei“.
Komisija 2016-02-24 raštu Nr. R2-(Š)-480 kreipėsi į pareiškėją patvirtinti, kad TEC3 veikla buvo sustabdyta 2015-12-31.
Pareiškėja 2016-02-26 raštu Nr. 008-10-5042 informavo Komisiją, kad dalis TEC3 įrengimų licencijuojamoje šilumos tiekimo veikloje tapo nebenaudotini; bendrovė 2015-12-31 sustabdė elektros energijos ir šilumos gamybą TEC3 ir atitinkamą tapusia nebereikalinga efektyviai energijos gamybai TEC3 įrengimų dalį nuo 2016-01-01 grąžino iš nuomos šių įrenginių savininkei.
Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2016-01-22 pažyma Nr. 05-20 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ buvo paskelbta Komisijos 2016-01-29 posėdžio darbotvarkėje 2016-01-22.
Komisijos nutarimas Nr. 03-17 dėl šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo buvo priimtas 2016-01-29.
Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad informaciją apie pareiškėjos ketinimus grąžinti šilumos gamybos veikloje nebenaudojamą turtą Komisija gavo 2016-01-28, t. y. kai Komisijoje buvo užregistruota 2016-01-22 rašto Nr. 008-10-1684R, adresuoto Vilniaus miesto savivaldybei, kopija. Komisijos posėdžio, kurio metu buvo numatytas svarstyti klausimas dėl Tarybos sprendimu nustatytų šilumos kainos dedamųjų, medžiaga minėto rašto gavimo dieną jau buvo paskelbta. Darytina išvada, kad iki priimant 2016-01-29 nutarimą Nr. 03-17 ir jo svarstymo metu Komisija nežinojo, todėl negalėjo remtis aplinkybėmis, kurias pareiškėja Komisijai patvirtino tik 2016 m. vasario mėnesį, tai yra po 2016-01-29 nutarimo Nr. 03-17 priėmimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, sistemine teisės normų analize, aptarta teismų praktika, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad Komisija, priimdama ginčijamus nutarimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atliko detalius ir pagrįstus skaičiavimus, nustatydama ekonomaizerio atsipirkimą, todėl ginčijamus nutarimus naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.