Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovui Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui A. V., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. V., atsakovo D. M. atstovei advokato padėjėjai B. D., atsakovo P. L. atstovui A. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ginant viešąjį interesą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. P., P. L., D. M., V. L., D. M., trečiajam asmeniui K. J. dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos pažymos ir išvados, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo ir įsakymo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, daikto išreikalavimo bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugsėjo 9 d. parengė pažymą Nr. 4800 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodė, jog Z. M., remiantis jos prašymu atkurti nuosavybės teises, pateiktais giminystę ir nuosavybės teisę įrodančiais dokumentais, turi nuosavybės teisę į buvusio žemės savininko K. M. iki nacionalizacijos valdytą 42 ha žemės ir 20,28 ha miško plotą (duomenys neskelbtini). Remdamasis šia pažyma, Šiaulių apskrities viršininkas 2009-09-18 patvirtino išvadą Nr. 3264 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodė, kad Z. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 48,99 ha žemės, 8,21 ha miško.

Remiantis šia išvada, Klaipėdos apskrities viršininko 2010-06-28 sprendimu Nr. 16309 Z. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 48,99 ha žemės ir 8,21 ha miško, perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam 83,33 ha žemės sklypą (vertė – 88 040 Lt), esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal Z. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus Kretingos rajone buvo suprojektuoti ir įteisinti žemės sklypai Nr. 166 (plotas – 78,63 ha, kadastro Nr. 5644/0004:149) ir Nr. 166-1 (plotas – 4,7 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vėliau nustatyta, atlikus Nacionalinei žemės ūkio tarnybai patikrinimą, kad Z. M. teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą neturėjo, o atkūrus jai šias teises buvo pažeistos imperatyvios, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Nustatyta, kad Z. M. 2001 m. gruodžio 22 d. pateikė Akmenės rajono Papilės apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko K. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 63 ha žemės plotą, iš kurio matyti, kad K. M. turėjo 38 ha ariamos, 3 ha pievų, 1 ha ganyklų, 20,28 ha miško, iš viso 62,28 ha žemės.

Tikrinant Z. M. giminystės ryšį su buvusiu savininku K. M., nustatyta, kad dokumentų, kurie įrodytų, kad Z. M. yra K. M. anūkė, nėra. Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2011 m. liepos 27 d. raštu informavo, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus saugomuose archyvinio fondo 1940–1949 metų santuokų metrikų dokumentuose žinių apie V. M. ir S. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), žinių nerasta. Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2011 m. liepos 29 d. raštu Nr. 96-S-11786 pateiktų Z. M. prašymų išduoti pasą matyti, kad Z. M. tokia tapo tik (duomenys neskelbtini). Iki to laiko ji buvo Z. M. Šiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad jos tėvai buvo M. J., P. (o ne Z.) ir M. D., K. (o ne K.). Minėti dokumentai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesniąją įrodomąją galią, patvirtinantys faktą, kad Z. M. (Z. M.) nebuvo K. M. anūkė.

Šios aplinkybės įrodo, kad Z. M. atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, iki nacionalizacijos priklausiusį K. M., buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 10 straipsnio 4 dalies bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punkto nuostatos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Z. M. vardu yra parengtos ir Šiaulių apskrities viršininko patvirtintos penkios 2009-09-18 išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3264 į buvusio žemės savininko K. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir mišką, esančius (duomenys neskelbtini).

Bendras penkiose parengtose išvadose Nr. 3264 nurodytas žemės plotas yra 210,96 ha, (vertė – 346 079 Lt), o miško – 32,84 ha (vertė – 30 688 Lt), šis plotas 181,52 ha viršija bendrą, tariamai priklausantį Z. M. atkurti žemės ir miško plotą.

Pagal Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus Išvadų registracijos žurnalą, Z. M. vardu užregistruota tik viena Šiaulių apskrities viršininko 2009-09-18 patvirtinta Išvada Nr. 3264, kuri 2009-09-18 raštu Nr. SD-549 persiųsta į Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pagėgių savivaldybės žemėtvarkos skyrių ir kurioje nurodytas žemės ir miško plotas sudaro visą, tariamai Z. M. priklausantį, jos pageidautą sugrąžinti žemės ir miško plotą. Ši išvada atitinka ir Z. M. bei jos ginčijamų teisių perėmėjos G. P. prašymuose išdėstytą valią dėl nekilnojamojo turto, į kurį nuosavybės teisės atkuriamos, vietos. Tai rodo, kad likusios 4 išvados yra galbūt yra suklastotos ir todėl neteisėtos.

Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau yra priimti pagal dvi Išvadas Nr. 3264, kurios buvo persiųstos Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyriui ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui. Šių išvadų pagrindu:

1) Telšių apskrities viršininko 2010-06-19 sprendimu Nr. VTI-27 Z. M. atkurtos nuosavybės teisės į 15 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 17,29 ha žemės (vertė – 4 453 Lt) ir 27,9 ha miško sklypus (vertė – 20 154 Lt).

2) Klaipėdos apskrities viršininko 2010-06-28 sprendimu Nr. 16309 Z. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 48,99 ha žemės ir 8,21 ha miško, perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam 83,33 ha žemės sklypą (vertė – 88 040 Lt), esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal Z. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus ir VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad Z. M. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti ir įteisinti žemės sklypai Nr. 166 (plotas – 78,63 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 166-1 (plotas – 4,7 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal 2010-09-21 papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. T3GP-9729 šiuos žemės sklypus paveldėjo G. P., kuri juos 2010-11-23 pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. T3GP-12044 ir T3GP-12039, sudarytomis ir patvirtintomis Telšių rajono 3-iojo notarų biuro notaro G. P., pardavė P. L., o pastarasis 2010-12-16 pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. T3GP-13101 ir T3GP-13106, sudarytomis ir patvirtintomis Telšių rajono 3-iojo notarų biuro notaro G. P., pardavė D. M.

Dėl šios priežasties ši išvada pripažintina neteisėta ir negaliojančia ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas šiais motyvais.

Dėl senaties termino

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). LR CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 dalis numato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra reikšminga ne ieškinio priėmimo teisme data, o ieškinio pateikimo teismui data. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinys buvo pateiktas 2011-08-02 (patikslintas ieškinys 2011-12-12). Informacija apie galbūt neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauta 2011-07-11 iš Nacionalinės žemės tarnybos. Šių duomenų pagrindu atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikta informacija apie galbūt nusikalstamą veiką nuosavybės teisių atkūrimo procese, Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2011-07-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo. Ikiteisminio tyrimo metu yra renkami duomenys, kurių pagrindu ir būtų konstatuotos nusikalstamos veikos dėl išvados Nr. 3264 suklastojimo ir panaudojimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, buvo pavestos užduotys specialistams, kurie ir nustatė, kad minėtos išvados yra suklastotos ir buvo inicijuotas ieškinio dėl administracinių aktų ginčijimo rengimas. Paminėtina, kad ieškinys teismui pateiktas per 1 mėnesį, t. y. 2011-08-02, o 2011-12-12 buvo tik patikslintas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyta nuostata, kad specialiame įstatyme – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 dalyje nustatyta 30 dienų sutrumpinta ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad viešasis interesas yra pažeistas bei sudarančių pagrįstas prielaidas jo materialiniam ir teisiniam reikalavimui patenkinti, t. y., kai surenkama medžiaga, galinti patvirtinti reiškiamo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą ir dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007. LAT 2008-03-14 Nr. 3K-7-38/2008).

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 1 d., CPK 185 str.).

Dėl sutarčių negaliojimo Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu ir restitucijos taikymo

Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 str. 1 dalis). Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas ir teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, t. y. teismo įvertinimo teisiškai kaip niekinio ir negaliojančio. Tai išplaukia iš CPK 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali prašyti teismo išspręsti ginčą dėl konkretaus sandorio, kurį ieškovas traktuoja niekiniu, o atsakovas šią nuostatą ginčija, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt. Pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 1.78 straipsnio 1 dalį niekinis sandoris nesukuria teisinių padarinių įstatymo pagrindu, bet ne dėl teismo padaromos išvados ar pripažinimo niekinio sandorio negaliojančiu.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 str. 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 str. 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties, kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 str. 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti, jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, pagal kasacinio teismo praktiką lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai, ar reikalavimas yra imperatyvus sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

Asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, nuosavybės atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Įstatymo 2 straipsnyje yra išvardyti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais, kartu su prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

Byloje nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Z. M., buvo pažeista Atkūrimo įstatymo bei poįstatyminių aktų nustatyta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarka, kadangi priimant Šiaulių apskrities viršininko 2009-09-18 išvadą Nr. 3264, kurioje nurodyta, jog buvęs žemės savininkas K. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 42 ha žemės ir 20,28 ha miško, o Z. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 48,99 ha žemės (vertė – 80 368 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, iš to skaičiaus 4,71 ha užimta asmeninio ūkio žeme (vertė – 7 724 Lt) ir 8,21 ha miško (vertė – 7 672), kuris priskirtas valstybės išperkamam miškui ir kuri 2010-09-18 raštu Nr. SD-549 buvo persiųsta į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių, buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 straipsnio 1 dalis bei 10 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 105 punktas.

Tiek Z. M., tiek atsakovė G. P., vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą mirusios Z. M. vardu, laikytina nesąžininga įgijėja, nes nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ji nepateikė tinkamų dokumentų, patvirtinančių Z. M. giminystę su K. M., tokiu būdu Z. M. neteisėtai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į K. M. turėtą žemės valdą. Be to, įgyta teisė net 181,52 ha viršijo buvusio savininko turėtą valdą. Dėl šių priežasčių išvada pripažintina neteisėta ir negaliojanti ab initio (CK 1.80 str., 1.95 str. 1 d.).

Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento taikoma restitucija ir vindikacija, nes atsakovas sklypus įgijo valstybės sąskaita. Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu ginčo sklypai buvo perleisti, tai panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą panaikintinos ir jo sukurtos pasekmės.

Po Z. M. mirties turtą paveldėjo G. P., kuri 2010-11-23 pirkimo–pardavimo sutartimi paveldėtus žemės sklypus Nr. 166, Nr. 166-1, Kretingos r., pardavė P. L., kuris sklypus 2010-12-16 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė D. M.

Kaip matyti iš žemės pirkėjų atsiliepimo, jie save laiko sąžiningais įgijėjais ir mano, kad tenkinti prokuroro reikalavimo – grąžinti valstybei žemę – nėra pagrindo.

Pagal CK 4.96 str. 2 d. iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Aiškindamas Civilio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 str. 1 d. gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo; tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku, o tik faktiniu šio daikto valdytoju, todėl asmenys (atsakovai P. L., D. M.), nors ir sąžiningai įgiję turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui. CK 4.96 str. 2 d. numato galimybę iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti nekilnojamąjį daiktą tuo atveju, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nusikaltimo fakto konstatavimas yra galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį (CPK 300 str.).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad valstybė turtą prarado dėl padaryto nusikaltimo, todėl ginčo sklypai iš atsakovų išreikalautini natūra valstybei.

bet ir pagrindą.

Ieškovas turi teisę iki teismui priimant sprendimą pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 42 str.). Keisti abiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama. Galimybė pakeisti ieškinio dalyką yra susijusi su materialinėje teisėje numatyta galimybe laisvai disponuoti savo materialinėmis teisėmis ir keisti ieškinio dalyką galima tik ginčijamo materialinio teisinio santykio ribose. Jeigu ieškovas pareiškia visai naują reikalavimą, neturinti nieko bendro su pirminiu ir išeinantį už ginčijamo materialinio teisinio santykio ribų, laikoma, kad nuo ankstesnio ieškinio šis atsisako.

Šioje byloje teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad ieškovas savo patikslintame ieškinyje iš esmės nurodė tas pačias faktines aplinkybes prašant apginti pažeistą teisę ir įstatymų reikalavimus dėl neteisėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir administracinių aktų kaip neteisėtų panaikinimo.

Ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo būdo pakeitimo vertintinas kaip išvestinis ir todėl negali būti laikomas kaip ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimu.

Sutinkamai su CPK 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą, tačiau teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalių, nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl atsižvelgiant į tai, kad priteisus išlaidas atsakovai pablogintų savo finansinę padėtį, kuri susidarė ne dėl jų kaltės, todėl nuo išlaidų mokėjimo jie atleistini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

1. Pripažinti negaliojančia Šiaulių apskrities viršininko administracijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 4800.

2. Pripažinti negaliojančia Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009-09-18 išvadą dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3264, pagal kurią Z. M. pripažįstama teisė atkurti nuosavybės teises į 48,99 ha žemės (vertė – 80 368 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, iš to skaičiaus 4,71 ha užimta asmeninio ūkio žeme (vertė – 7 724 Lt ) ir 8,21 ha miško (vertė – 7 672 Lt), kuris priskirtas valstybės išperkamam miškui, kuri Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-18 raštu Nr. SD-549 persiųsta į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių.

3. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2010-06-28 sprendimą Nr. 16309, kuriuo Z. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 48,99 ha žemės ir 8,21 ha miško, perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam 83,33 ha žemės sklypą (vertė – 88 040 Lt), esantį (duomenys neskelbtini).

4. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 4-3731-(1.3) dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Kretingos rajone, priedo 1 punktą.

5. Pripažinti negaliojančiu Telšių miesto 3-iojo notarų biuro notaro G. P. 2010-09-21 patvirtintą papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. T3GP-9729, išduotą Z. M. paveldėtojai G. P., dėl 4,7 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, ir 78,37 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, paveldėjimo.

6. Pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2010-11-23 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. T3GP-12044 ir T3GP-12039, 2010-11-23 žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktus Nr. T3GP-12045 ir T3GP-12040, surašytus ir patvirtintus Telšių rajono 3-iojo notarų biuro notaro G. P., kuriomis G. P. pardavė P. L. žemės sklypus Nr. 166 (plotas – 78,63 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 166-1 (plotas – 4,7 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

7. Pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2010-12-16 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis T3GP-13101 ir T3GP-13106 bei 2010-11-23 žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktus Nr. T3GP-12045 ir T3GP-12040, surašytus ir patvirtintus Telšių rajono 3-iojo notarų biuro notaro G. P., kuriomis P. L. pardavė D. M. žemės sklypus Nr. 166 (plotas – 78,63 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 166-1 (plotas – 4,7 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

8. Žemės sklypus Nr. 166 (plotas – 78,63 ha, kadastro Nr. 5644/0004:149) ir Nr. 166-1 (plotas – 4,7 ha, kadastro Nr. 5644/0001:281), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn.

9. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės G. P. 100 000 Lt, gautus už perleistą žemės sklypą Nr. 166 (plotas – 78,63 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 8 000 Lt, gautus už parduotą žemės sklypą Nr. 166-1 (plotas – 4,7 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), P. L.

10. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo P. L. 235 890 Lt, gautus už parduotą žemės sklypą Nr. 166 (plotas – 78,63 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 32 900 Lt, gautus už parduotą žemės sklypą Nr. 166-1 (plotas – 4,7 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), D. M.

Sprendimą per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.