Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-02 · Administracinė byla Nr. eI-2126-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
eI-2126-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00384-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
Trečiasis asmuo
A. Š.
Advokatai
Vytautas Breimelis
Administracinė byla Nr. eI-2126-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00384-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjo V. P. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui,

atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovėms šios institucijos Priežiūros skyriaus vedėjai Daivai Tamulionienei ir vyriausiajai specialistei Virginijai Karužienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovė) 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-473(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas);

1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjui vykdant vaizdo stebėjimą savo nuosavybėje į vaizdo stebėjimo apimtį taip pat pateko ir A. Š. priklausanti nuosavybė bei vieša erdvė.

3. Inspekcijai, kaip viešojo administravimo institucijai, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia, šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, ši institucija yra saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

4. Taigi, Inspekcija priėmė Sprendimą vadovaudamasi Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 pagal ieškovų SB „Vėtrungė“ ir A. Š. patikslintą ieškinį atsakovams V. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo – UAB „Geomastas“ (toliau – ir Teismo sprendimas), kuris dar nebuvo įsiteisėjęs, t. y. dar nebuvo suėjęs Teismo sprendimo apskundimo terminas, todėl Sprendimo priėmimo metu teritorija, kurią stebi vaizdo kamera V. P. nuosavybės teise priklausė jam. Paminėjo, kad Teismo sprendimas buvo apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir V. P. apeliaciniais skundais ir civilinė byla buvo pirmosios instancijos teismo perduota į Kauno apygardos teismą bei užvesta apeliacinėje instancijoje (Nr. e2A-513-273/2019).

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo teigimu, atsakovė netyrė ir nesurinko visų duomenų, leidžiančių užtikrinti teisėto, pagrįsto ir motyvuoto Sprendimo priėmimo, ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl teigė, kad Sprendimas turi būti panaikintinas.

II

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

1. Paaiškino, kad vienintelis pareiškėjo argumentas, kuriuo yra grindžiamas jo skundas, yra tas, kad, neva, atsakovė priėmė Sprendimą, vadovaudamasi Teismo sprendimu, kuris dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl Sprendimo priėmimo metu teritorija, kurią stebi vaizdo kamera pareiškėjas, nuosavybės teise priklausė jam.

2. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Sprendimas buvo priimtas iš esmės nustačius faktą, jog į pareiškėjo vykdomo vaizdo stebėjimo apimtį patenka ne tik jam priklausanti nuosavybė, bet ir A. Š. priklausanti nuosavybė bei vieša erdvė.

2.1. Atsakovė, įvertinusi pateiktą rašytinę medžiagą nustatė, kad pareiškėjo vykdomas vaizdo stebėjimas apėmė A. Š. sklype esančių statinių bei tvoros fragmentus, taip pat dalį Vėtrungės gatvės. Pastebėjo, kad šią išvadą padarė iš pateiktos pareiškėjo informacijos skundo nagrinėjimo metu. Inspekcijos sprendimo 2 psl. nurodoma „Iš V. P. 2018 m. rugsėjo 25 d. pateiktos informacijos, darytina išvada, kad apskųstas asmuo siekė vykdyti vaizdo stebėjimą savo nuosavybės atžvilgiu, tačiau nebuvo užtikrinta, kad į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų pareiškėjui priklausanti nuosavybė“.

2.2. Todėl sprendė, kad sprendimas pripažinti A. Š. 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundą pagrįstu ir duoti pareiškėjui nurodymą nutraukti vaizdo stebėjimą, vykdomą ne savo teritorijoje, nebuvo grindžiamas pareiškėjo nurodytu ir A. Š. Inspekcijai pateiktu Teismo sprendimu.

3. Pastebėjo, kad remiantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu atskaitomybės principu, duomenų valdytojui, šiuo atveju pareiškėjui, Inspekcijai nagrinėjant A. Š. skundą, teko pareiga įrodyti, kad jo vykdomas vaizdo stebėjimas atitiko Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus, įskaitant ir faktą, kad toks vaizdo stebėjimas, kiek jis yra vykdomas A. Š. nuosavybės ir viešosios erdvės atžvilgiu, yra pagrįstas bent viena asmens duomenų tvarkymo sąlyga, įtvirtinta Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, tačiau to neatliko.

Atsiliepimas

4. Atsakovės teigimu, Teismo sprendimo įsiteisėjimas / neįsiteisėjimas nėra susijęs su Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi juo nebuvo grindžiamas Sprendimas, tačiau pažymėjo, jog tai gali turėti įtakos pareiškėjui vykdant Inspekcijos nurodymą.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

1. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde aptariamas Teismo sprendimas Inspekcijos Sprendimo motyvuojamojoje dalyje esmingai nefigūravo, nebuvo aptariamas, detalizuojamas, išimtinai jo pagrindu nebuvo padaryta jokių išvadų. Inspekcija Teismo sprendimą paminėjo Sprendimo pabaigoje, lakoniškai nurodydama, jog elektroniniu paštu iš pareiškėjo gavo Teismo sprendimą, kuriuo V. P. yra panaikinta nuosavybės teisė į pravažiavimo keliuką, kurio nuosavybės teisė grąžintina Sodų bendrijai „Vėtrungė“.

2. Nors Teismo sprendimas dėl ginčo kelio nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas, visi įrodymai, planinė medžiaga ir VĮ Registrų centro viešo registro duomenys bei iki tol susiklosčiusi faktinė kelio naudojimo tvarka leidžia daryti išvadą, kad ginčijama teritorija turi bendro naudojimo teritorijos tiek teisinį, tiek faktinį statusą.

2.1. Šio ginčo atveju ypač svarbu tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai iškeliant bylą dėl administracinio akto (kuriuo kelio teritorija buvo priskirta prie V. P. žemės sklypo) panaikinimo, 2017 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovų – sodininkų bendrijos „Vėtrungė“, A. Š. prašymą tenkino bei taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26729-615/2017 įsiteisėjimo įpareigojo atsakovą V. P. netrukdyti A. Š. naudotis keliu/pravažiavimu, besiribojančiu su A. Š. priklausančiu žemės sklypu, kadastro (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26729-615/2017 įsiteisėjimo sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, vykdymą.

2.2. Minėta 2017 m. spalio 6 d. nutartimi teismas išaiškino, kad asmuo, kurio turtas areštuotas (taikyti apribojimai), atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą. Už teismo nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

3. Svarbia ir lemiančia aplinkybe laikė ta, jog pareiškėjo filmuojama erdvė apima ne tik keliuką, dėl kurio vyksta ginčas, bet ir A. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). privačią teritoriją, esančią prie garažo ir prie gyvenamojo namo. Negana to, iš paties pareiškėjo pateiktų vaizdo įrašo metu padarytų nuotraukų matyti, kad yra filmuojami ir kelio dalyje bei savame kieme žaidžiantys trečiojo suinteresuoto asmens nepilnamečiai vaikai. Be to, pareiškėjas fotografavo mažamečius vaikus besimaudančius lauko baseine, kas apskritai yra teisiškai nepateisinama ir akivaizdžiai pažeidžia asmens duomenų apsaugos principus. Akivaizdu, kad tokiam privačios teritorijos filmavimui, ypač joje esant nepilnamečių vaikų, nėra niekuo reikšmingas Teismo sprendimo įsigaliojimui dėl šalia esančio kelio, kadangi toks pareiškėjo elgesys yra draudžiamas teisės aktų nuostatų.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjo V. P. atstovas advokato padėjėjas Vytautas Breimelis prašė skundą tenkinti, pateikė rašytinius paaiškinimus.

Atsiliepimas

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovės šios institucijos Priežiūros skyriaus vedėja Daiva Tamulionienė ir vyriausioji specialistė Virginija Karužienė iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. su skundu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą (toliau – ir Kauno r. PK), prašydamas nubausti kaimyną V. P. už tvoros terliojimą, uždrausti jam siaurinti ir gadinti kelią. Skunde taip pat nurodė, kad kaimynas neteisėtai įsirengė vaizdo stebėjimo kameras ir galimai neteisėtai renka duomenis apie A. Š. ir jo šeimos privatų gyvenimą.

2. Kauno r. PK 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu persiuntė atsakovei pagal kompetenciją įvertinti ir patikrinti A. Š. skundų pagrįstumą.

3. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 20 d. su raštu Nr. 2R-5205(2.13.) kreipėsi į pareiškėją. Rašte nurodė, kad nagrinėja A. Š. skundą dėl vaizdo stebėjimo ir paprašė pareiškėjo pateikti informaciją dėl vykdomo vaizdo stebėjimo.

4. Atsakovė, negaudama atsakymo iš pareiškėjo, 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2R-5644(2.13.) pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti tyrimui reikalingą informaciją.

5. 2018 m. spalio 31 d. pareiškėjas pateikė atsakovei atsakymą į atsakovės klausimus, nurodydamas, kad savo nuosavybėje yra įsirengęs vaizdo stebėjimo kamerą; kad prieš įsirengiant kamerą buvo konsultuojamasi su Kauro r. PK; kamerą stebi tik V. P. teritoriją; kamerą galima valdyti nuotoliniu būdu, A. Š. kiemo stebėti nėra galimybių; kamera veikia visą parą.

6. 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovė kreipėsi ir į A. Š. raštu Nr. 2R-5924(2.13.) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“. Rašte nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. gavus V. P. atsakymą ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, paprašė pateikti duomenis ir paaiškinimus, ar V. P. vaizdo stebėjimą vykdo ne jam priklausančioje teritorijoje, konkrečiai aprašant, jo manymu, stebimas vietas, kurios yra privati jo nuosavybė ar kita nuosavybės forma, kuria naudojasi, ar vieša erdvė.

7. A. Š. 2018 m. lapkričio 26 d. atsakovei pateikė paaiškinimus bei papildomus rašytinius įrodymus. Paaiškinimuose nurodė, kad V. P. yra įsirengęs vaizdo stebėjimo kameras jam priklausančioje valdoje, tačiau jis filmuoja ne savo namų valdos teritoriją, bet kelią, kuris nėra jo nuosavybė; pažymėjo, kad vyksta teisminiai ginčai tarp V. P. ir sodininkų bendrijos „Vėtrungė“; kad nuo 2017 m. galioja pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu yra sustabdytas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo vykdymas. A. Š. pateikė atsakovei nuotraukas, kurios yra pateiktos V. P. civilinėje byloje, iš kurių matyti, kokiu kampu V. P. filmuoja jo žemės sklypo teritoriją bei jo nepilnamečius vaikus. Paminėjo, kad vaizdo kameros filmuoja visus pas jį ginčo keliu atvykstančius privačius asmenis, tarp kurių dažnai būna nepilnamečiai vaikai.

8. Atsakovė 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-473(2.13-1.), kuriuo A. Š. skundą pripažino pagrįstu ir nurodė V. P. nutraukti vaizdo stebėjimą, vykdomą ne savo teritorijoje ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją. Sprendime atsakovė nustatė, kad skundo gavimo metu V. P. vykdė vaizdo stebėjimą jam nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, stebėdamas pravažiavimo keliuką. Pažymėjo, kad vaizdo stebėjimas apėmė ir A. Š. sklype esančių statinių bei tvoros fragmentus, taip pat dalį viešos erdvės – dalį Vėtrungės gatvės. Savo argumentus grindė V. P. vaizdo stebėjimo įranga 2018 m. liepos mėn. darytų nuotraukų kopijomis ir pateikta papildoma rašytine informacija (Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Rėmėsi teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir konstatavo, kad V. P. siekė vykdyti vaizdo stebėjimą savo nuosavybės atžvilgiu, tačiau neužtikrino, kad į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų A. Š. priklausanti nuosavybė.

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Inspekcijos sprendimą.

10. Be kita ko, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 įsiteisėjo, kai Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-513-273/2019 minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. P. prašo teismą panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-473(2.13-1.) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai tik Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl Inspekcijos sprendimas turi būti naikinamas.

2. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 įsiteisėjo, kai Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-513-273/2019 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Vadinasi, pareiškėjo teiginiais, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės, naikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. Kitokių įrodymų, dėl kurių reikėtų naikinti skundžiamą sprendimą, pareiškėjas nepateikė (teismas nelaiko rimtais argumentais, kad pareiškėjui kelia grėsmę trečiasis suinteresuotas asmuo, nuo kurio reiktų saugotis). Dar daugiau, teismas, teismo posėdyje išanalizavęs vaizdo medžiagą, kurią pateikė pareiškėjo atstovas, nustatė, kad be jokio reikiamo pagrindo buvo filmuojami trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybė ir vaikas, stovėjęs ne ant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (galimai – net ant gatvės). Vadinasi, atsakovė padarė faktiniais duomenimis pagrįstą teisinę išvadą, atitinkančią teisės aktų nuostatas, kad pareiškėjas siekė vykdyti vaizdo stebėjimą savo nuosavybės atžvilgiu, tačiau neužtikrino, jog į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų A. Š. priklausanti nuosavybė. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai tenkinti šio prašymo nėra jokio teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 380 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą surašymą. Šias išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė, nes jam atsiliepimą į skundą surašė advokato padėjėja (žr. 2019 m. vasario 20 d. atstovavimo sutartį, 2019 m. vasario 20 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 19-02-01), o išlaidas patvirtina dokumentai (2019 m. vasario 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 05/2019, 2019 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1021075). Trečiasis suinteresuotas asmuo, kadangi jo teisės iš esmės buvo apgintos, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

4.1. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

4.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

4.3. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

4.4. 2018 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 935,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2019 m. vasario 20 d. atsiliepimo į skundą surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 2 339,25 Eur (2,5x935,7) x 0,8 (advokato padėjėjo darbas vertinamas 80 proc. (Rekomendacijų 5 punktas)) = 1 871,4 Eur. Teismui pateiktais rašytiniais įrodymais įrodoma, kad už 2019 m. vasario 20 d. atsiliepimo į skundą surašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui trečiasis suinteresuotas asmuo advokato padėjėjai sumokėjo 380 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 1 871,4 Eur tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl galėtų būti priteista. Atitinkamai, priteisti A. Š. iš V. P. 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėErnestas SpruogisEglė Žulytė-Janulionienė