- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-80-806/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- A. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Ričardas Kubilius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, bei nuteistas:
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir A. J. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. birželio 19 d., 2025 m. birželio 25 d. ir 2025 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiais A. J. skirtomis bausmėmis jas visiškai sudedant ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 26 (dvidešimt šešioms) dienoms.
Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. A. J. skirtos bausmės atlikta dalis.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi A. J. pripažintas recidyvistu.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 2 049,98 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie 11.30 val. užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 2 049,98 Eur vertės turtą: nuo lentynų paėmė 1 249,99 Eur vertės mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir 799,99 Eur vertės mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriuos pasikišo po dėvimais drabužiais ir nesumokėjęs už prekes iš parduotuvės pasišalino.
2. A. J. taip pat nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. gruodžio 6 d. apie 17.07 val. užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 380,90 Eur vertės turtą: nuo lentynų paėmė bendros 100,18 Eur vertės dvi keptuves indukcinėms viryklėms „(duomenys neskelbtini)“ (vienos keptuvės vertė 50,09 Eur), bendros 127,77 Eur vertės, tris matinės spalvos maistinius termosus „(duomenys neskelbtini)“ (vieno termoso vertė 42,59 Eur), bendros 87,27 Eur vertės, tris baltos spalvos maistinius termosus „(duomenys neskelbtini)“ (vieno termoso vertė 29,09 Eur), 36,59 Eur vertės nerūdijančio plieno spalvos maistinį termosą „(duomenys neskelbtini)“, 29,09 Eur vertės maistinį termosą „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos susidėjo į kuprinę ir už prekes nesumokėjęs iš parduotuvės pasišalino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės apsaugos darbuotojo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. A. J. pateiktu apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti – jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius subendrinti švelnesniu būdu, taikant BK 63 straipsnio 1 ir dalių nuostatas. Nuteistojo vertinimu, jam paskirta galutinė bausmė yra per griežta ir pritaikytas neproporcingas bausmių sudėjimo būdas. Teismas neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, nesivadovavo žmogiškumo ir protingumo kriterijais. Nuteistasis nurodo, kad padarė nesunkias BK 178 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, nekeliančias pavojaus visuomenei, nepadarė didelės žalos. Žalą ketina atlyginti, šiuo metu dirba. Nusikaltimus padarė būdamas priklausomas, nusikalto dėl prastos emocinės ir fizinės būklės. Bendrinant nuosprendžius teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes, o ne apsunkinti nuteistojo teisinę padėtį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Ričardas Kubilius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų apeliacinis skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
7. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo 4 metams 1 mėnesiui ir 26 paroms bausmę, subendrinti švelnesniu būdu – pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, sudedant bausmes iš dalies, nes pasirinktas visiškas bausmių sudėjimo būdas per griežtas ir neproporcingas. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikta, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam A. J. paskirtos galutinės bausmės subendrinimo būdo su kitais jo atžvilgiu priimtais teismo nuosprendžiais teisingumo bei pagrįstumo kontekste.
8. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu priėmus nuosprendį teismas nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 straipsnyje esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2K-10-976/2016, 2K-114-788/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-7-3-489/2019).
9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad po 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, A. J. atžvilgiu buvo priimti ir kiti apkaltinamieji nuosprendžiai. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta galutinė 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į tai, jog priėmęs nuosprendį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs minėtas nusikalstamas veikas, paskyręs bausmę už naujas nusikalstamas veikas, jas subendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
10. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Kitaip tariant, aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.
11. Bausmių bendrinimas pagal BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalis, t. y. bausmių bendrinimo visiško ar dalinio sudėjimo būdu klausimas, paliekamas bausmę skiriančio (bendrinančio) teismo diskrecijai, tačiau teismo sprendimas parinkti mažiau kaltinamajam (nuteistajam) palankų bausmių bendrinimo būdą turėtų būti labiau motyvuotas, kas skundžiamame nuosprendyje ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad minėtais teismų sprendimais (apkaltinamaisiais nuosprendžiais) A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų rūšims, o skundžiamu nuosprendžiu – vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, ir vieną priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, t. y. nuteistojo padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau šios nusikalstamos veikos pagal pavojingumą nesiskiria, nes visomis jomis buvo kėsintasi į nuosavybę, minėtais teismų sprendimais (apkaltinamaisiais nuosprendžiais) A. J. skirtas bausmes su skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme subendrino bausmes visiškai sudedant ir A. J. paskyrė galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 26 (dvidešimt šešių) parų laisvės atėmimo bausmę.
12. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kokiu pagrindu teismas turėtų parinkti jam palankesnį teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmių bendrinimo būdui aktualias aplinkybes, su apelianto pozicija nesutinka. Kaip jau minėta, aktualiais paskirtų bausmių bendrinimui teismo nuosprendžiais A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų rūšims, o skundžiamu nuosprendžiu – vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, ir vieną – nesunkiems nusikaltimams. A. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau šios nusikalstamos veikos pagal pavojingumą nesiskiria – visomis jomis buvo kėsintasi į nuosavybę. Nustatyta ir tai, jog A. J. už nusikalstamų veikų, analogiškų nagrinėjamai baudžiamajai bylai padarymą teistas ne vieną kartą, taikytos ir griežčiausios bausmių rūšys (2 t., b. l. 32–54, 147-166), tačiau jokio teigiamo poveikio A. J. elgesiui paskirtos bausmės nepadarė, iš ankstesnių teistumų asmuo nepasimokė, teigiamų išvadų nepadarė ir nusikalto vėl, padarydamas analogiškas veikas – vagystes. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Prieš pradėdamas atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę A. J. ilgą laiką niekur nedirbo (1 t., b. l. 182), sistemingai vogdavo iš parduotuvių, skirtų baudų nemokėdavo (2 t., b. l. 1–31). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau tai nėra aplinkybė leidžianti parinkti A. J. švelnesnį teismo nuosprendžių bendrinimo būdą. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad padarė nesunkius nusikaltimus, žalą ketina atlyginti, šiuo metu dirba nelaikytina pakankamu pagrindu konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neproporcingai pasunkino nuteistojo teisinę padėtį pasirinkdamas griežtesnį teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių sudėjimo būdą.
13. Teisėjų kolegija pastebi, kad laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 50 straipsnio 1 dalis), o paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal BK 65 straipsnio taisykles, pagal kurias viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis), todėl tikslinama skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad A. J. skiriama galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. A. J. skirtos bausmės atliktą dalį.
14. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl atlikto nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo būdo pažeistos nebuvo, bausmių bendrinimo būdas – visiškas sudėjimas, parinktas pagrįstai ir tinkamai, esminių pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nuosprendis apeliacinio skundo ribose kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
15. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina pinigų suma, t. y. 100,00 Eur už A. J. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
16. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies imperatyvas, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra gauta objektyvių duomenų apie realią nuteistojo turtinę padėtį, be to, teismo turimais duomenimis A. J. laisvė šiuo metu yra suvaržyta (past. – asmuo šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje), taip pat daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, o skiriamų baudų nemoka, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. J. apeliacinį skundą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad A. J. skirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. A. J. skirtos bausmės atliktą dalį.
(duomenys neskelbtini) išlaidų – 100 Eur iš A. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.