Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-07 · Administracinė byla Nr. I-631-643/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
I-631-643/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02979-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-631-643/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui S. K. ir jo atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,atsakovo atstovei J. P. beivertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ukrainos pilietis S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (1 t., b. l. 1–5), kurį vėliau patikslinto (1 t. b. l. 18–22, 35–39), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) Nr. (15/4-1) (00584) /171-401 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003616241 panaikinimo Ukrainos piliečiui S. K.“.

Pareiškėjas nesutinka, kad duomenys, kuriuos jis pateikė su prašymu norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės. Pabrėžia, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nes jo išvados neatitinka tikrovės, pareiškėjo veiksmai ir veikla buvo vertinti perteklinai, išplečiant pareiškėjo, kaip UAB „Milindra“ (toliau – ir Bendrovė) akcininko funkcijas.

Pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. sausio 18 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina užsiimi teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Milindra“ dalyvis ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė, kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo, atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė ir kelionės dokumentą, bendrovės banko sąskaitos išrašą bei kitus dokumentus. Pažymi, kad atsakovas gavęs jo prašymą turėjo per du mėnesius priimti sprendimą, tačiau jokių veiksmų iki 2018 m. kovo 18 d. neatliko.

Nurodo, kad UAB „Milindra“ užsiima boulingo klubo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), technine priežiūra, reklamos paslaugomis, rezervacijų teikimu ir kt. Boulingo veiklai yra subnuomojamos negyvenamosios patalpos iš UAB „Lenaka“. Pažymi, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių 14 000 Eur pareiškėjas investavo asmeniškai, todėl jam priklauso ne mažiau kaip 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 003616241. Tik nuo šios dienos jis pradėjo oficialiai dirbti Bendrovėje ir sužinojo, kad jos direktorius M. L. netinkamai vykdo Bendrovės veiklą, netikslingai naudoja gautas lėšas ir nemoka priskaičiuotų mokesčių. Pareiškėjo manymu, vienintelė priežastis atsakovo skundžiamam Sprendimui priimti buvo Bendrovės skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kurias pareiškėjas per šešių dienų daugkartinės nacionalinės vizos Nr.003616241 galiojimo laiką sėkmingai išsprendė, suderinęs skolų sumokėjimą dalimis.

Pareiškėjo manymu, atsakovo teiginiai dėl Bendrovės veiklos imitavimo bei pareiškėjo tariamai nelegalios migracijos keliamos grėsmės nepasitvirtino, todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje pareiškėjas S. K. ir jo atstovas advokatas Andriejus Tiščenko palaikė pareiškėjo skunde ir patikslintuose skunduose išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 48–54).

Atsakovas nurodo, kad 2018 m. sausio 18 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kad jis yra UAB „Milindra“, kuri registruota adresu: (duomenys neskelbtini), dalyvis bei akcininkas, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prie jo pridedamus dokumentus.

Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą Lietuvos Respublikoje, tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, nemoka darbuotojams nustatyto darbo užmokesčio dydžio bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų mokesčių, siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Nurodo, kad Migracijos departamento Imigracijos skyriui nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir pareiškėjo ketinimų Lietuvos Respublikoje, todėl 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių (toliau – Migracijos valdyba) su prašymu dėl Bendrovės veiklos patikrinimo.

Migracijos valdybos patikrinimo metu apklaustos Bendrovėje dirbančios darbuotojos D. R. ir K. R. apklausų metu nurodė, kad nepažįsta ir nežino, kas yra pareiškėjas. Darbuotojų teigimu, Bendrovė ir yra boulingo klubas, o UAB „Lenaka“ - gėrimų baras.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog tyrimo metu nustatyta, kad su UAB „Lenaka“ bei Bendrovės steigimu yra susiję Migracijos departamentui žinomi asmenys, kurie padeda legalizuotis trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi. Patikrinimo metu nustatyta, jog į Bendrovės banko sąskaitą buvo reguliariai įnešamos vidutinio dydžio (100–300 Eur) sumos, o vėliau Bendrovės vardu visos įneštos sumos būdavo išimamos. Toks Bendrovės vykdomos veiklos imitavimo būdas buvo matomas visame AB Luminor Bank pateiktame banko išraše. Nurodo, jog buvo nustatyta, kad finansinės operacijos vyko tarp dviejų bendrovių, registruotų tuo pačiu adresu, naudojančiomis tas pačias patalpas bei turinčių tą patį direktorių.

Atsakovas nurodo, kad kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė Bendrovės verslo planą, kuriame buvo nurodyta, jog Bendrovė užsiima boulingo klubo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), technine priežiūra, reklamos paslaugomis, rezervacijų teikimu ir kt., tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šią konkrečią vykdomą veiklą.

Atsakovas pažymi, jog sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nagrinėjamas ilgiau nei tai yra nustatyta teisės aktuose, tačiau mano, jog ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nurodo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, o dėl objektyvių priežasčių ­­–­ būtinybės surinkti informaciją iš kitų institucijų.

Atsakovas mano, jog atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, o surinkti duomenys pakankami padaryti išvadas, nurodytas skundžiamame Sprendime, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi Migracijos departamento atsiliepime išdėstytais argumentais. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktame Bendrovės verslo plane nėra nurodyta jo sudarymo data.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (15/4-1) (00584) /171-401 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003616241 panaikinimo Ukrainos piliečiui S. K.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas S. K. 2018 m. sausio 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jis yra UAB „Milindra“ dalyvis bei akcininkas (1 t., b. l. 55–64). Prašymui pagrįsti pareiškėjas Migracijos departamentui, be kita ko, pateikė: Bendrovės verslo plano santrauką (1 t., b. l. 73–75), 2016 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2016/06/01, sudarytą tarp UAB „Milindra“ ir UAB „Lenaka“ (1 t., b. l. 88–89), UAB „Milindra“ esančios Luminor Bank AB sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą (1 t., b. l. 90–126), UAB „Milindra“ esančios Paysera LT sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą (1 t., b. l. 127–138), 11 Bendrovės išrašytų sąskaitų faktūrų (1 t., b. l. 142–152), darbo sutartis sudarytas su Bendrovės darbuotojais R. K., K. R., D. R., P. G., S. K. (1 t., b. l. 164–171, 178–179) ir kitus dokumentus.

Siekdamas patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą, atsakovas 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydamas atlikti patikrinimą, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą adresu: (duomenys neskelbtini) (ar yra Bendrovės iškaba, ar įrengtos darbo vietos, ar įdarbinti asmenys faktiškai dirba darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, ar jų įdarbinimas nėra imituojamas bei apklausti Bendrovės darbuotojus: padavėją K. R., virėją D. R. ir marketingo vadovą P. G. (2 t., b. l. 29). Migracijos valdyba 2018 m. balandžio 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-18109 informavo atsakovą apie Bendrovės patikrinimą (2 t., b. l. 31–33).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimu (1 t., b. l. 6–10, 24–28, 2 t., b. l. 48–52) atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą. Atsakovas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Taip pat konstatuota, kad Bendrovės veikla buvo tik imituojama, pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, todėl gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Be to, pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ar šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nevertintini kaip ilgalaikiai. Kadangi leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo išduotas, pareiškėjas nepagrindė savo buvimo Lietuvoje tikslo, todėl atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

Teismas pažymi, kad pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Minėto straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas / pakeičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d įsakymu Nr. IV-329 patvirtinto „Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs“ tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 71.2 papunktyje nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Jis privalo: sutikrinti, ar prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą pateikti visi prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti. Jeigu nepakanka prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti arba pakeisti leidimą gavimo dienos išsiųsti pranešimą šį prašymą pateikusiam asmeniui apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Migracijos departamentui, nagrinėjančiam užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, arba migracijos tarnybai, nagrinėjančiai užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, ir jame nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Tvarkos aprašo 84.2 papunktyje nustatyta, kad Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: organizuoja užsieniečio apklausą ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus.

Teismas akcentuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pagal pateiktą Bendrovės verslo plano ištrauką, UAB „Milindra“ veikla – (duomenys neskelbtini) boulingo klubo, veikiančio Vilniuje jau daugiau nei 20 metų, boulingo paslaugos operatorius, atsakingas už boulingo paslaugos pardavimą klientams, rezervacijas, paslaugos reklamą, boulingo technikos priežiūrą, remontą ir optimalų boulingo galimybių išnaudojimą (1 t., b. l. 73–75). Bendrovė parduoda boulingo žaidimo paslaugą ir aptarnauja klientus, prižiūri techniką ir priemones.

Kaip jau nustatyta, atsakovas kreipėsi į Migracijos valdybą dėl Bendrovės vykdomos veiklos patikrinimo adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos valdyba 2018 m. balandžio 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-18109 informavo atsakovą, kad 2018 m. balandžio 18 d. 13 val. 30 min. Migracijos valdybos specialistės V. P. ir S. Z. nuvyko patikrinti, ar adresu: (duomenys neskelbtini), yra UAB „Milindra“ biuras, iškaba, kiek darbo vietų įrengta ir kas jose dirba (1 t., b. l. 31–33). Patikrinimo metu minėtos darbuotojos nustatė, kad ant pastato šalia įėjimo durų jokių iškabų ar reklamų minėtu adresu apie Bendrovės vykdomą veiklą nėra. Teigė, kad durys buvo užrakintos ant jų kabėjo siuvyklos iškaba, todėl į patalpas nebuvo galimybės patekti ir patikrinti ar Bendrovė vykdo steigimo dokumentuose deklaruotą veiklą. Tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją patvirtina prie jo pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 34–36), iš kurių taip pat matyti, kad patikrinimas buvo atliktas adresu: (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad iš byloje esančio Juridinių asmenų registro 2018 m. sausio 18 d. išplėstinio išrašo (1 t., b. l. 193–195) matyti, kad UAB „Milindra“ registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios negyvenamųjų patalpų 2016 m. birželio 1 d. subnuomos sutarties Nr. 2016/06/01 (1 t., b. l. 88–89), matyti, kad UAB „Milindra“ vykdomai veiklai nuomojasi patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), iš subnuomotojo UAB „Lenaka“. Taigi atsakovui iš pateiktų dokumentų buvo žinoma, kad yra du Bendrovės vykdomos veiklos adresai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai patvirtinta ir Migracijos departamento 2018 m. kovo 20 d. rašto dėl veiklos patikrinimo pirma pastraipa (2 t., b. l. 29), tačiau manytina, kad dėl rašymo apsirikimo ar per klaidą buvo nurodytas ne tas adresas, kuriuo Migracijos valdybos buvo prašoma nuvykti ir patikrinti Bendrovės veiklą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad patikrinimo metu nebuvo atsakyta į atsakovo užduotus klausimus: ar vykdomos veiklos adresu yra Bendrovės iškaba, ar įrengtos darbo vietos, ar Bendrovėje įdarbinti asmenys faktiškai dirba darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, ar jų darbas nėra imituojamas, nes kaip minėta, patikrinimas atliktas adresu: (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, patikrinimo vietoje atlikimas yra svarbus, siekiant visapusiškai ir objektyviai nustatyti ar Bendrovė realiai vykdo veiklą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 15 d. UAB „Milindra“ dirbo: G. M. – pamainos vadovas (nuo 2016 m. balandžio 1 d.), M. L. – direktorius (nuo 2016 m. balandžio 6 d.), L. V. – direktoriaus pavaduotojas (nuo 2016 m. gegužės 16 d.), T. M. – technikas-operatorius (nuo 2016 m. gruodžio 20 d.), K. Č. – rinkodaros vadovė (nuo 2017 m. balandžio 3 d.), P. G. – marketingo vadovas (nuo 2017 m. spalio 5 d.), R. K. – operatorius-technikas (nuo 2017 m. spalio 24 d.), K. R. – padavėja (nuo 2017 m. lapkričio 9 d.), D. R. – virėja (nuo 2017 m. gruodžio 2 d.) (1 t., b. l. 172). Kaip minėta, į bylą pateiktos darbo sutartys sudarytos su Bendrovės darbuotojais R. K., K. R., D. R., P. G., S. K. (nuo 2018 m. sausio 15 d) (1 t., b. l. 164–171, 178–179).

Patikrinimo metu atsakovo prašymu buvo apklaustos Bendrovės darbuotojos K. R. ir D. R.. 2018 m. balandžio 23 d. vykusios apklausos metu (2 t., b. l. 37–38), K. R. paaiškino, kad ji dirba UAB „Milindra“ padavėja, jos darbo laikas nefiksuotas, nes dirbti pradeda 11 val., o baigia tada, kai iš baro išeina paskutiniai klientai. Darbuotojos teigimu, UAB „Lenaka“ yra baras, o UAB „Milindra“ – boulingas, abiems šioms įmonėms, esančioms adresu: Jasinskio g. 16, Vilniuje, vadovauja tas pats direktorius. Taip pat paaiškino, kad jos darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų valandų, kas mėnesį ji pasiskaičiuoja ir pasiima iš kasos tiek pinigų, kiek jai priklauso bei pasirašo kasos išlaidų orderį.

2018 m. balandžio 25 d. vykusios apklausos metu (2 t., b. l. 40–41), D. R. paaiškino, kad dirba UAB „Milindra“ virėja nuo 2017 m. lapkričio 30 d. Ji dirba adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 8 val. iki 17 val. darbo dienomis, taip pat kartais savaitgaliais. Jos darbo užmokestis yra 500 Eur per mėnesį, išmokamas grynais pinigais. 2015–2016 metais dirbo UAB „Lenaka“ virėja tose pačiose patalpose. Darbuotojos teigimu, Bendrovė ir yra boulingo klubas. Šiose patalpose virėja ji dirba apie 10 metų, tik keičiasi Bendrovių savininkai. Taip pat paaiškino, kad M. L. šiose patalpose būna retai, nes ko gero dirba biure adresu: (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Paaiškino, kad nežino, kas yra pareiškėjas S. K. ir P. G..

Teismas posėdyje taip pat apklausė liudytojus, Bendrovės darbuotojus: P. G. ir M. L..

P. G. paaiškino, kad dirba UAB „Milindra“, jis atsakingas už marketingą ir informacinių technologijų projektus, boulingo reklamą. Teigė, kad Bendrovėje dirba adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. lapkričio mėnesio ir nuo to laiko pagal poreikį bendrauja darbo reikalais su pareiškėju. Paaiškino, kad pareiškėjas yra akcininkas, bet jis padeda priimti su Bendrove susijusius sprendimus.

M. L. paaiškino, kad jis yra UAB „Milindra“ direktorius, tačiau skiria labai mažai laiko Bendrovei, nes turi daug veiklos, todėl jos direktoriumi galėtų būti pareiškėjas. Teigė, kad su pareiškėju jis dažnai bendrauja. Mano, kad pareiškėjas yra geras specialistas atlikti ūkio darbus, pritraukti klientus iš užsienio, organizuoti boulingo turnyrus. Paaiškino, kad UAB „Lenaka“ yra kita įmonė, kuriai jis taip pat vadovauja. Ji vykdo boulingo ir restorano veiklą. Teigė, kad UAB „Milindra“ nuomojasi patalpas iš UAB „Lenaka“ ir tose nuomojamose patalpose jos abi vykdo veiklą. Nuomojamose patalpose yra virtuvė, kurioje dirba abiejų įmonių darbuotojai.

Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodo, jog tyrimo metu nustatyta, kad su UAB „Lenaka“ bei Bendrovės steigimu yra susiję atsakovui žinomi asmenys, kurie padeda legalizuotis trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi. Migracijos valdybos pareigūnų atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotoju teigimu, Bendrovė ir yra boulingo klubas, o UAB „Lenaka“ – gėrimų baras. Atsižvelgiant į tai, yra pagrįstų abejonių manyti, jog Bendrovė pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo, nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos Bendrovės veiklos.

Teismas akcentuoja, kad individualus teisės aktas turi būti grindžiamas ne abejonėmis, o objektyviais duomenimis (faktais). Kaip minėta, individualiam administraciniam aktui keliamas aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimo ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Iš skundžiamo Sprendimo nurodomos išvados nėra aišku į ką atsižvelgdamas atsakovas ją konstatavo. Iš byloje esančių duomenų visumos ir apklaustų Bendrovės darbuotojų paaiškinimų, matyti, kad UAB „Milindra“ yra boulingo žaidimo pardavėjas, reklamos kūrėjas ir techninis prižiūrėtojas, kuris nuomojasi patalpas iš UAB „Lenaka“ ir abi šios įmonės vykdo veiklą tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtų įmonių direktoriaus teigimu, abiejų įmonių darbuotojai dirba tose pačiose patalpose ir vykdo boulingo veiklą. Akcentuotina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, patikrinimo metu turėjo būti aiškiai atribotos minėtų bendrovių funkcijos ir nustatyta, ar UAB „Milindra“ ir yra boulingo klubas, ar tik jį aptarnaujanti Bendrovė, ir ar ji 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, vykdė ar nevykdė verslo plane nurodytą veiklą, bei kokie konkretūs dokumentai pagrindžia arba paneigia nurodomas išvadas.

Kaip jau nustatyta, pareiškėjas kartu su prašymu atsakovui pateikė UAB „Milindra“ Luminor Bank AB sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) (1 t., b. l. 90–126) bei UAB „Milindra“ Paysera LT sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 17 d.) (1 t., b. l. 127–138). Atsižvelgdamas į šiuose išrašuose užfiksuotas vykusias finansines operacijas, atsakovas nustatė, kad jos vyko tarp UAB „Lenaka“ ir UAB „Milindra“, t. y., dviejų bendrovių, registruotų tuo pačiu adresu, naudojančiomis tas pačias patalpas bei turinčių tą patį direktorių. Į Bendrovės Luminor Bank AB esančią sąskaitą buvo reguliariai įnešamos vidutinio dydžio (100–300 Eur) sumos, o vėliau Bendrovės vardu išimamos. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Sprendime konstatavo, kad jomis buvo siekiama tik imituoti Bendrovės vykdomą veiklą. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo konstatuota išvada, kad beveik visos finansinės operacijos vyko tarp UAB „Milindra“ ir UAB „Lenaka“, tačiau juk šias bendroves sieja subnuomos santykiai ir vykdoma veikla.

Atsakovas Sprendime taip pat nustatė, kad 2018 m. kovo 14 d. duomenimis, Bendrovė skolinga VSDFV 2205,91 Eur, o VMI – 922,77 Eur. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, atsakovas konstatavo, kad Bendrovė nemoka darbuotojams nustatyto darbo užmokesčio dydžio ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų mokesčių. Teismas negali visiškai sutikti su šia Migracijos departamento konstatuota išvada, nes iš minėto Paysera LT esančios Bendrovės banko sąskaitos išrašo, taip pat matyti, kad UAB „Milindra“ pervesdavo savo darbuotojams: T. M., G. M., K. Č., R. K. ir P. G. darbo užmokestį ar jo dalį (avansą). Migracijos valdybos apklausta virėja D. R. nurodė, kad jai mokamas 500 Eur darbo užmokestis, tai patvirtinta ir byloje esanti darbo sutartis (1 t., b. l. 168–169), išmokamas grynais pinigais. Padavėja K. R. apklausos metu taip pat nurodė, kad darbo užmokestį ji gauna. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimas grynais pinigais, teisės aktais nėra draudžiamas. Pareiškėjas su prašymų pateikė Bendrovės kasos išlaidų orderius (1 t., b. l. 153–163), iš kurių matyti, kad darbuotojams (2017 m. rugsėjo 6 d. – 2017 m. gruodžio 10 d.) buvo mokamas darbo užmokestis. Akcentuotina, kad iš minėtų Bendrovės bankų sąskaitų išrašų, taip pat matyti, kad buvo mokami mokesčiai VSDFV ir VMI. Tai skundžiamame Sprendime pažymėjo ir pats atsakovas, nurodydamas, kad: „visos kitos finansinės operacijos – tai Bendrovės lėšų nurašymai VMI ir VSDFV mokesčiai“. Taigi Bendrovė buvo skolinga VMI ir VSDFV už nesumokėtus mokesčius, tačiau juos mokėjo. Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su 2018 m. spalio 5 d. patikslintu skundu, teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą F4 (1 t., b. l. 40), iš kurios matyti, kad Bendrovė didžiąją dalį mokesčių sumokėjo ir VSDFV liko skolinga 53,61 Eur. Atsižvilgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovė darbuotojams nemoka nustatyto darbo užmokesčio dydžio ir teisės aktuose nustatytų mokesčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013). Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (LVAT 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

Pareiškėjas su prašymų atsakovui pateikė UAB „Milindra“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už parduotas paslaugas – boulingo žaidimus (1 t., b. l. 142–152). Iš šių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pirkėjai už kai kurias suteiktas paslaugas atsiskaitė grynais pinigais, o už kitas sumokėjo pavedimu į UAB „Milindra“ AB DNB Banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių PVM sąskaitų faktūrų atsakovas Sprendime nepasisakė. Pažymėtina, kad šios Bendrovės banko sąskaitos išrašas nebuvo pateiktas nei atsakovui, nei teismui, todėl negalima įsitikinti ar PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos buvo pervestos į minėtą Bendrovės banko sąskaitą ir konstatuoti pagrįstą išvadą, ar minėtos paslaugos iš tiesų buvo parduotos pirkėjams, t. y. ar UAB „Milindra“ realiai vykdė verslo plane nurodytą veiklą – boulingo žaidimų pardavimą. Teismo nuomone, nors Tvarkos apraše neįtvirtinta atsakovo pareiga paprašyti užsieniečio papildomų dokumentų, tačiau atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu bei atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovės patikrinimas vietoje iš viso nebuvo atliktas, turėjo pareiškėjui pasiūlyti pateikti papildomus dokumentus, šiuo atveju minėtos banko sąskaitos išrašą ir įsitikinti ar Migracijos departamentui su prašymu pateikti dokumentai patvirtinta / paneigia išvadą apie Bendrovės vykdomą veiklą.

Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, išsakytais teismo posėdžio metu, kad pareiškėjo pateiktas Bendrovės verslo planas galimai parengtas tik prieš pareiškėjui pateikiant prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje. Iš byloje esančio Bendrovės verslo plano (1 t., b. l. 73–75) matyti, kad prie Bendrovės strategijos nurodoma, kad renginius ir konkursus kur naujas įmonės akcininkas bei plėtros vadovas S. K., o prie tikslų apibrėžimo nurodoma, kad Bendrovė juos sieks įgyvendinti iki 2018 m. pabaigos ar per 2018 metus, tai sukelia pagrįstų abejonių dėl verslo plano sudarymo datos, nes pačiame verslo plane ji nenurodoma, o iš byloje esančių duomenų apie UAB „Milindra“ akcininkus (2 t., b. l. 1), matyti, kad pareiškėjas Bendrovės akcijų įsigijo 2018 m. sausio 4 ir 5 dienomis. Taigi verslo plane nurodomas pareiškėjas, kuris su Bendrove siejamas nuo 2018 m. sausio 4 d., o pagal UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikalaujama, jog Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdytų veiką pagal verslo planą, taigi darytina išvada, kad verslo planas turi būti parengtas anksčiau nei 6 mėn. iki prašymo dėl leidimo išdavimo / pakeitimo pateikimo ir jis turi būti vykdomas. Kaip jau nustatyta, pareiškėjas prašymą Migracijos departamentui pateikė 2018 m. sausio 18 d., taigi verslo planas jau turėjo būti parengtas 2017 m. liepos 18 d. Tačiau akcentuotina, kad šiuo atveju, teismas, nagrinėdamas skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neatsižvelgia į minėtą atsakovo atstovės argumentą ir jo nevertina, nes jis nenurodytas skundžiame Sprendime.

Pagal UTPĮ 51 straipsnio 4 dalį, tik atsakovui suteikta teisė priimti sprendimus išduoti ar panaikinti leidimus laikinai gyventi užsieniečiui. Atsakovas turi atlikti išsamų ir detalų pareiškėjo prašymo ir su juo pateiktų dokumentų tyrimą ir įvertinti taikytinų priemonių proporcingumą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, neatliko realaus Bendrovės vykdomos veiklos patikrinimo vietoje, esant neaiškumų, nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir, esant būtinybei, papildomus duomenis. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu atsakovui suteiktos pareigos įgyvendinimu. Toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriame prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (2 t., b. l. 77–82) su prašymu ištirti ar Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 3K-54 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ II skyriaus 6.4 papunktis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnio „Žmogus ir valstybė“ nuostatoms arba kitam Lietuvos Respublikos įstatymui, garantuojančiam asmens teises ir laisves.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso dalyvio keliamos abejonės dėl įstatyme įtvirtintos normos konstitucingumo yra vada įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Proceso dalyvio pateikti argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina, ar yra teisinis pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją spręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagrindu bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-282-261/2018; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-356-415/2018). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo atstovo nurodomo teisės akto papunkčio atitikimo Konstitucijai, todėl jo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, netenkintinas.

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹ straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1) (00584) /171-401 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003616241 panaikinimo Ukrainos piliečiui S. K.“.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. K. 2018 m. sausio 18 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėMargarita Stambrauskaitė