Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-11-20 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Ukmergės rajonas, vairavo automobilį Peugeot 307, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, ir sustojo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)esančių namų įvažiavime, trukdydamas kitų transporto priemonių išvažiavimui bei išvažiavimui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmai T. D. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p., 150.10 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. D. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2016-11-20, kartu su M. T. buvo sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiame name. Šalia esančiame name gyvena S. P. su šeima. Šiuos namus skiria įvažiavimas. Vakarop pas juos atvažiavo A. M., kuris paliko savo automobilį BMW ir paėmęs Peugeot 307 automobilį išvažiavo savo reikalais. Sugrįžęs A. M. negalėjo Peugeot automobiliu įvažiuoti į kiemą, nes įvažiavimą buvo užtvėręs V. S. paliktas stovėti automobilis Toyota. Jis ne kartą skambino S. P., pas kurią svečiavosi V. S. su V. V., prašydamas, kad V. S. patrauktų savo automobilį, tačiau į jo prašymus niekas nereagavo ir V. S. automobilis nebuvo patrauktas. Tada A. M. paliko Peugeot automobilį įvažiavime, atidavė raktelius ir išėjo namo. Po kurio laiko jau S. P. ir pas ją svečiavusieji asmenys pradėjo reikalauti, kad jis patrauktų automobilį Peugeot nuo įvažiavimo, nes iš kiemo negalėjo išvažiuoti V. S.. Jis atsakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir negali vairuoti automobilio. Jam buvo pagrasinta, kad bus iškviesti policijos pareigūnai, kurie išgabens paliktą automobilį Peugeot. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie išsikvietė tralą ir išvežė automobilį Peugeot. T. D. teisme teigė, kad automobilis Peugeot, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl negali automobilio vairuoti. Tą vakarą Peugeot automobilio, skirtingai nei teigia V. S. ir jo draugė V. V., jis nevairavo ir tyčia ant įvažiavimo jo nepaliko. Su policijos pareigūnais nebendravo ir pastarieji jo neprašė automobilio Peugeot raktelių.

Apklaustas teisme liudytojas A. M. patvirtino T. D. parodymus, kad 2016-11-20 sugrįžęs į sodų bendriją, kur tuo metu buvo apsistojęs T. D., negalėjo Peugeot automobiliu įvažiuoti į kiemą, nes įvažiavime stovėjo kitas automobilis. Tada jis Peugeot automobilį paliko įvažiavime. Gražinęs T. D. Peugeot automobilio raktelius ir sėdęs į savo automobilį, išvažiavo. Kas vyko toliau, nematė.

Apklaustas teisme liudytojas M. T. paaiškino, kad 2016-11-20 kartu su T. D. buvo sodų bendrijoje esančiame name. Vėliau pas juos atvažiavo A. M., kuris pasiėmė Peugeot automobilį ir išvažiavo. Vakare A. M. grąžino paimtą automobilį ir jį pastatė įvažiavime ir išvyko. Prieš tai T. D. skambino kaimynei ir prašė patraukti įvažiavime stovintį automobilį. Atvykus policijos pareigūnams, jis buvo nunešęs jiems Peugeot automobilio raktelius, tačiau pareigūnai raktelių iš jo nepaėmė.

Apklaustas teisme liudytojas V. S. paaiškino, kad 2016-11-20 vėlai vakare atvažiavo į sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kur gyvena S. P.. Pas Silviją tuo metu svečiavosi jo draugė V. V.. Palikęs automobilį „Toyota Avensis“ užėjo pas S. P.. Po kurio jai pradėjo skambinti T. D. reikalaudamas, kad būtų patrauktas jo (V. S.) pastatytas automobilis, „Toyota“, nes priešingu atveju jis bus užstatytas. T. D. buvo paprašyta truputį palaukti. Liudytojas teigė, kad tuo metu jo automobilis netrukdė pravažiuoti kitam automobiliui. Po kiek laiko jis su V. V. išėjo į kiemą ir pamatė, kaip T. D., vairuodamas automobilį „Peugeot“ privažiavo prie jo stovėjusio automobilio „Toyota“, paliko jį įvažiavime, užrakino automobilį ir nuėjo. S. P. puolė skambinti T. D., kad šis patrauktų paliktą automobilį, tačiau jis neatsiliepė. Negalėdamas išvažiuoti jis (V. S.) paskambino į BPC ir paprašė, kad atvyktų policijos pareigūnai. Jiems atvykus, niekas nesiteikė patraukti išvažiavimą užtvėrusio „Peugeot“ automobilio ir nedavė šio automobilio raktelių, todėl „Peugeot“ automobilis buvo nuvežtas tralu.

Apklausta teisme liudytoja V. V. davė analogiškus parodymus kaip ir jos artimas draugas, liudytojas V. S.. Liudytoja patvirtino, kad matė, kaip T. D. vairavo automobilį „Peugeot“ ir tyčia jį paliko įvažiavime, taip užstatydamas jos draugo automobilį „Toyota“, todėl jie negalėjo išvažiuoti. Tačiau liudytoja patvirtino, kad jos draugo automobilis „Toyota“ stovėjo užtvėręs pravažiavimą į kiemą ir joks kitas automobilis pro jį negalėjo pravažiuoti.

Apklausta teisme liudytoja S. P. paaiškino, kad 2016-11-20 pas ją svečiavosi V. V.. Vėlai vakare jos pasiimti atvažiavo draugas V. S.. Pastarasis savo automobilį pastatė įvažiavime. Netrukus jai paskambino T. D. ir paprašė patraukti stovintį V. S. automobilį, nes kažkas nori įvažiuoti į kiemą. Ji pažadėjo, kad automobilis netrukus bus patrauktas. Netrukus V. S. išvažiavo į parduotuvę ir atlaisvino pravažiavimą. Sugrįžęs iš parduotuvės, V. S. savo automobilį vėl pastatė pravažiavime. Netrukus jai vėl pradėjo skambinėti T. D., reikalaudamas, kad V. S. atlaisvintų pravažiavimą. Ji prašė truputį palaukti, sakydama, kad V. S. tuojau išvažiuos. Po keliolikos minučių V. S. su V. V. išėjo į kiemą. Ji truputį susivėlino ir išėjo vėliau. Išėjusi pamatė, kad automobilis „Peugeot“ stovi už V. S. automobilio ir šis negali išvažiuoti. Kas pastatė „Peugeot“ automobilį, ji nematė. Ji paskambino T. D. ir paprašė patraukti „Peugeot“. Šis atsakė, kad nebėra asmens galinčio vairuoti automobilį ir automobilis bus patrauktas tik rytoj. Tada V. S. iškvietė policijos pareigūnai, kurie vėliau iškvietė tralą ir nuvežė „Peugeot“ automobilį. Liudytoja patvirtino, kad V. S. ir V. V. jai nesakė, kad būtent T. D. tą vakarą vairavo „Peugeot“ automobilį ir tyčia juo užstatė V. S. automobilį. Liudytoja nurodė, kad „Peugeot“ automobilį paprastai vairuoja T. D. tėvas. Ji nėra mačiusi, kad T. D. būtų vairavęs „Peugeot“

Apklausti teisme liudytojai policijos pareigūnai T. V. ir M. E. patvirtino, kad pagal gautą pranešimą, jog užstatytas pranešėjo automobilis, nuvyko į jiems nurodytą vietą. Įvykio vietoje nustatė, kad jiems pateikta informacija pasitvirtino, nes pranešėjo automobilis buvo užstatytas. Pravažiavimą užtvėrė ten stovėjęs „Peugeot“ automobilis. Pasitikrinę duomenų bazėje nustatė, kad minėtas automobilis priklauso T. D., kurio ankstesnė pavardė buvo M.. Jiems buvo nurodyta, kad automobilio savininkas gyvena gretiname name. Liudytojai teisme patvirtino, kad buvo bandyta bendrauti su nurodytame name esančiais asmenimis, tačiau šie atsisakė patraukti Peugeot automobilį ir pateikti variklio užvedimo raktelius. Todėl buvo iškviestas tralas ir automobilis „Peugeot“ nugabentas į saugomą aikštelę. Liudytojai nurodė, kad jie nebendravo su T. D.. Į kiemą buvo išėjęs kitas vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir jiems pasakė, kad automobilio savininkas automobilio nepatrauks.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad T. D. veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Pagal byloje esančius VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis, automobilis Peugeot 307, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neva įvykio metu vairavo T. D., nuosavybės teise priklauso M. M., o ne T. D.. Ši aplinkybė paneigia policijos pareigūnų parodymus, kad atvykę į įvykio vietą ir patikrinę duomenų bazėje informaciją apie tai, kam priklauso minėtas automobilis, nustatė, jog jo savininkas yra T. D. (kurio ankstesnė pavardė – M.). Apklausti teisme liudytojai policijos pareigūnai T. V. ir M. E. paaiškino, kad atvykę į įvykio vietą automobilio Peugeot vairavimo fakto jie neužfiksavo. Automobilis jau stovėjo, blokuodamas kitą transporto priemonę. Įvykio vietoje buvęs užblokuoto automobilio savininkas V. S. jiems nurodė, galimą automobilio Peugeot savininko ar valdytojo gyvenamąją vietą, tačiau pabendravus su nurodytame name buvusiais asmenimis ir jiems atsisakius patraukti Peugeot 307, ar pateikti variklio užvedimo raktelius, buvo iškviestas tralas ir automobilis Peugeot išgabentas į saugomą aikštelę. Apklausta teisme liudytoja S. P. negalėjo patvirtinti, kad būtent T. D. vairavo automobilį Peugeot ir juo užstatė pas ją į svečius atvažiavusio V. S. automobilį. Liudytoja teigė, kad nėra mačiusi, jog T. D. būtų kada nors vairavęs šią transporto priemonę, nes šiuo automobiliu paprastai važinėdavo T. D. tėvas. Teismui pateiktos įvykio metu užfiksuotos automobilių Peugeot ir Toyota Avensis fotonuotraukos bei vaizdo įrašas yra blogos kokybės ir neinformatyvūs.

Tai, kad įvykio metu būtent T. D. vairavo automobilį Peugeot ir juo tyčia užstatė pravažiavimą, taip blokuodamas V. S. automobilį, patvirtina, tik V. S. bei kartu su juo buvusios jo artimos draugės, liudytojos V. V. parodymai. Tačiau atsižvelgus, kad V. S. teisme neneigė, jog ir anksčiau tarp jo ir T. D. buvo konfliktas dėl automobilių parkavimo, teismas mano, kad šių asmenų parodymai negali būti pakankamai nešališki ir objektyvūs, juo labiau, kad jų parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. M. nurodė, kad įvykio dieną, T. D. leidimu, jis buvo paėmęs automobilį Peugeot, su kuriuo vakare grįžo į sodų bendriją. Kadangi negalėjo įvažiuoti į kiemą, tai automobilį paliko stovėti pravažiavime ir užstatė ten stovėjusią kitą transporto priemonę.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaip minėta, vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-166/2014).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje tik du liudytojai, kuriuos, akivaizdu, su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu siejo konfliktiniai santykiai, nurodė, jog būtent T. D. įvykio dieną vairavo automobilį Peugeot. Kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad nematė, jog T. D. būtų vairavęs minėtą transporto priemonę ir ja užstatęs pravažiavimą. Teismui pateikta vaizdinė medžiaga yra neinformatyvi, ji nepatvirtina T. D. pateiktų kaltinimų. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog T. D. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę ir užstatė ja pravažiavimą, o vien manymo, kad asmuo padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, nepakanka, kad jį patraukti administracinėn atsakomybėn.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog T. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad, nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216), kuris pakeitė iki 2017-01-01 galiojusį ATPK, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, šiuo atveju minėtų pažeidimų perkvalifikavimo pagal naujai įsigaliojusį ANK klausimas nenagrinėjamas, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. l d. 2 p., teismas,

nutaria:

T. D. a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 4 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.