- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- II-299-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00141-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Pareiškėjas
- E. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK dėl 2020-07-02 nutarimo administracinėje byloje Nr. 68-ANR_N-1053-2020 panaikinimo arba pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 68-ANR_N-1053-2020 (toliau – ir Nutarimas) E. S. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 25 d., 18.32 val. Klaipėdos r. sav., Vaitelių k., sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ teritorijoje esančioje lelijų alėjos ir Miško alėjos sankryžoje ir joje esančioje aikštelėje, kurioje yra autobusų stovėjimo stotelė, o važiuojamoji kelio danga žvyruota, chuliganiškai vairavo automobilį ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) : darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, vairavo šį automobilį, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus ( sodininkų bendrijos teritorija) ir važiuojamosios dalies būklę, tyčia staiga sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą didinant variklio apsukas, privertė transporto priemonę slysti šonu (‚piešiant saulę“) ir padarė ją sunkiai valdomą, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga, prasisuko ant jos paviršiaus, gadindami žvyruotą kelio dangą, o iš po automobilio ratų pakelti akmenys sukėlė pavojų sugadinti svetimą turtą ir sužaloti praeinančius asmenis. Tokiais savo veiksmais E. S. išreiškė nepagarbą žmonėms ir visuomenei, paniekino elementarias moralės ir elgesio normas ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 82 ir 119 punktų reikalavimus. E. S. paskirta 450 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (63 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. liepos 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas E. S. skundas, kuriuo prašoma administracinio nusižengimo teiseną dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nutraukti ar bent sušvelninti jam pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtą nuobaudą ( sumažinti baudos dydį) ir administracinio poveikio priemonę (sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nepadarė, jo veiksmuose nėra jokių šio administracinio nusižengimo požymių. Jis buvo atvažiavęs automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į minėtą aikštelę sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“, vieną kartą ją lėtai pervažiavo, o kitą kartą, keisdamas važiavimo kryptį, t.y., sukdamas per smarkiai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir jo vairuojamo automobilio priekiniai ratai prasisuko, palikdami apskritą žymę žvyruotoje kelio dangoje. Daugiau jokių veiksmų, už kuriuos galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, E. S. neatliko ir byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad jis tyčia užtraukė rankinį stabdį, pavertė automobilį sunkiai valdomu ir privertė jį slysti šonu (‚piešė saulę“). Kadangi nurodytos vietos kelio danga – žvyras, tam, kad prasisuktų ratai, užtenka smarkiau paspausti akseleratoriaus pedalą ir pasukti vairą, tiek ir tebuvo padaryta. E. S. šiuos veiksmus atliko neapgalvotai, tačiau tikrai nenorėdamas niekam pakenkti, paniekinti kitus eismo dalyvius, sukelti jiems pavojų ar kt., juolab kad toje vietoje ir nebuvo daugiau jokių eismo dalyvių ar pašalinių žmonių. Jokios grėsmės eismo saugumui E. S. nesukėlė, žalos niekam nepadarė, taip pat nenustatyta, kad jis būtų elgęsis chuliganiškai, t.y., norėdamas parodyti aiškią nepagarbą kitiems žmonėms, visuomenei, paniekinti visuomenės moralės ir elgesio normas. Dėl savo kaip jauno vairuotojo patirties stokos jis tiesiog pasielgė neapgalvotai, per stipriai paspaudęs akseleratoriaus pedalą sukdamas vairą, dėl ko smarkiau prasisuko priekiniai automobilio ratai, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip vairavimas iš chuliganiškų paskatų, tad šie jo veiksmai, pažeidę KET reikalavimus, kuriuos E. S. pripažįsta ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, turėtų būti perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Skiriant nuobaudą už jo padarytus pažeidimus ar teismui nenustačius pagrindo perkvalifikuoti E. S. veiksmus, jis prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą ( sumažinti jam paskirtą 450 Eur baudą) bei administracinio poveikio priemonę ( bent sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą), kadangi iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog E. S. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis pripažįsta ir gailisi dėl to, ką išties padarė, ir tai turi būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat pažymėjo, kad šis asmuo yra jaunas, neseniai įgijęs vairuotojo pažymėjimą ir bebaigiąs vidurinę mokyklą, gyvena šeimoje su tėvais ir seneliais, kuriais padeda tėvams rūpintis, tame tarpe ir paveždamas pas gydytojus ar kt., yra puikiai charakterizuojamas mokyklų, kuriose mokėsi, įskaitant ir muzikos mokyklą, galiausiai nepabūgęs po šio įvykio kreiptis į sodininkų bendrijos ‚Vaiteliai“ valdybos pirmininką R. A. ir atsiprašyti dėl savo netinkamo elgesio. Iš byloje esančio sodininkų bendrijos ‚Vaiteliai“ valdybos pirmininko rašto matyti, kad jį įtikino vaikino gailestis ir supratimas padarius klaidą, E. S. ir jo šeima kaip bendrijos nariai charakterizuojami teigiamai, todėl bendrija jam pretenzijų neturi ir sutiktų, kad būtų paskirta švelnesnė nuobauda. Vaikino materialinė padėtis yra tokia, kad jis savarankiškų pajamų kol kas išvis neturi, yra tėvų išlaikomas moksleivis, jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto nuosavybės teisėmis įgijęs neturi, todėl 450 Eur baudos sumokėti neturėtų iš ko, o pakankamą poveikį ateičiai jam padarytų ir ženkliai švelnesnės bausmės paskyrimas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pateiktą skundą prašo E. S. skundo netenkinti, nes Institucijos priimtas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, įvertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip E. S. vairuojamas automobilis pradėjo judėti, po to padidino greitį ir jo galas pradėjo slysti į vieną šoną. Tokius veiksmus atlikęs vairuotojas privertė automobilį pavojingai slysti ir suktis, tuo sukėlė pavojų savo ir kartu važiuojančio asmens saugumui, o taip pat – bendrai eismo saugumui bei asmenims, kurie bet kada galėjo atsirasti šioje viešoje vietoje (aikštelėje). Dėl to E. S. veiksmai buvo įvertinti kaip chuliganiški ir paskirta nuobauda pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Švelninti šią teisėtai ir pagrįstai paskirtą nuobaudą nėra pagrindo ir E. S. jo nenurodė bei nepagrindė, nes jokių išskirtinių aplinkybių, įgalinančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nenurodė, o visos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės tik patvirtina, kad jam teisingai buvo paskirta minimalaus dydžio nuobauda ir administracinio poveikio priemonė (129 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje E. S. palaikė savo skundą ir jame nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad Buvo neseniai įgijęs teisę vairuoti, gavęs iš mamos važinėjimui automobilį ‚Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jų šeima turi sodą sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“, Klaipėdos rajone, jis, gerai žinodamas tą aikštelę, į kurią tuo metu pagal grafiką neturėjo atvykti joks autobusas, atvažiavo į ją įtvirtinti savo vairavimo įgūdžių, pasitikrinti, kaip šis automobilis važiuos sudėtingesnėmis aplinkybėmis. Atvažiavo į aikštelę lėtai, įsitikino, kad joje nėra kitų transporto priemonių ar žmonių ir vieną kartą, kiek per stipriai paspaudęs akseleratoriaus pedalą, apsisuko rato, palikdamas žymę žvyruotoje kelio dangoje. Jokių kitų protokole ir Nutarime nurodytų veiksmų neatliko, niekam žalos nepadarė ir padaryti nenorėjo, prieš kitus eismo dalyvius neleistinais būdais pasirodyti nesiekė ir nepagarbos jiems išreikšti neturėjo tikslo, todėl nesutinka, kad jo jaunatviškas neapgalvotas vairavimas, nesukėlęs niekam nei pavojaus, nei žalos, būtų vertinamas kaip chuliganiškas. Šiuo metu yra tapęs Kauno technologijos universiteto studentu, teisė vairuoti yra jam svarbi tiek studijų vietai pasiekti, tiek padėti savo šeimai ir senelei, kurią reikia pavežti į gydymo įstaigas ir kt., tiek turėti galimybę dalyvauti įvairiose savanoriškose veiklose.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas palaikė E. S. poziciją ir prašė perkvalifikuoti jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 420 straipsnio 1 dalį, nes šis jaunuolis nepadarė tokio sunkaus administracinio nusižengimo, už kurį yra nubaustas, tad ir jam paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga jo padarytų veiksmų pavojingumui. Jei teismas su tuo nesutiktų, prašė bent jau ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, kad ji atitiktų jauno asmens padaryto pažeidimo pavojingumą, nes E. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pirmą kartą, yra vien teigiamai charakterizuojamas ir jam taisomai paveikti pakaktų ženkliai švelnesnės nuobaudos.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2020-06-02 Klaipėdos AVPK buvo gautas sodininkų bendrijos ‚Vaiteliai“ valdybos pirmininko R. A. pranešimas (ROIK 0120000286273) apie tai, kad 2020-05-25, 18.32 val. užfiksuotas netinkamas vairavimas sodininkų bendrijos teritorijoje, pažeidimas nufilmuotas, taip vairuojama ne pirmą kartą (65 b.l.).
Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip į aikštelę sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“ lėtai atvažiuoja automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiuoja šią aikštelę, o po to apsuka joje vieną ratą, palikdamas pėdsaką kelio žvyre Jokių kitų transporto priemonių ar žmonių aikštelėje nėra. (b. l. 124). Iš šio įrašo yra padarytos fotografijos (74-78 b.l), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė ir šios sodininkų bendrijos ‚Vaiteliai“ dalies planą, kur pažymėta minėtoji aikštelė (72 b.l.). Iš sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ valdybos pirmininko R. A. 2020-06-16 surašytos charakteristikos – tarpininkavimo matyti, kad E. S. yra atsiprašęs dėl savo netinkamo vairavimo ir bendrija pretenzijų jam neturi (87 b.l.).
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, tačiau ir jis – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 25 d., 18.32 val. Klaipėdos r. sav., Vaitelių k., sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ teritorijoje esančioje lelijų alėjos ir Miško alėjos sankryžoje ir joje esančioje aikštelėje, kurioje yra autobusų stovėjimo stotelė, o važiuojamoji kelio danga žvyruota, chuliganiškai vairavo automobilį ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) : darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, vairavo šį automobilį, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus ( sodininkų bendrijos teritorija) ir važiuojamosios dalies būklę, tyčia staiga sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą didinant variklio apsukas, privertė transporto priemonę slysti šonu (‚piešiant saulę“) ir padarė ją sunkiai valdomą, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga, prasisuko ant jos paviršiaus, gadindami žvyruotą kelio dangą, o iš po automobilio ratų pakelti akmenys sukėlė pavojų sugadinti svetimą turtą ir sužaloti praeinančius asmenis. Tokiais savo veiksmais E. S. išreiškė nepagarbą žmonėms ir visuomenei, paniekino elementarias moralės ir elgesio normas ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 82 ir 119 punktų reikalavimus.
Pagal 417 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos E. S. neginčija. Šio straipsnio dispozicijoje nustatyta vairuotojo atsakomybė už tai, kad jis padaro Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą ir nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; E. S. aptariamame nutarime yra įrašyti šie KET 82 punkto (vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais (…) prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas (…) , ir 119 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) pažeidimai, jų padarymą patvritrina ir E. S. parodymai, ir vaizdo medžiaga, todėl ši nutarimo dalis paliekama nepakeista.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantys E. S. padaryti KET 4, 9, 82 ir 119 punktų pažeidimai. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, į kurią šiuo atveju įeina ir aukščiau aptartų KET 82 punkto (vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais (…) prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas (…) , ir 119 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) pažeidimai.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šioje byloje neįrodyta E. S. kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Vertinant administracinio teisės nusižengimo byloje surinktus duomenis ir galimumą jų pagrindu kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip ypatingo pavojingumo KET pažeidimas, padaromas būtent dėl chuliganiškų paskatų, tai yra dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Iš bylos medžiagos ir teismo posėdyje nustatytų aplinkybių matyti, kad administracinio nusižengimo teisena E. S. buvo pradėta pagal R. A. pranešimą ir jo pateiktą filmuotą medžiagą, iš kurios vėliau padarytos fotografijos. Jokie šio įvykio liudytojai nebuvo nustatyti, o paties E. S. parodymai neprieštarauja vaizdo medžiagoje užfiksuotoms įvykio aplinkybėms, todėl tik ja ir filmuota medžiaga teismas gali remtis, nagrinėdamas šią bylą.
Įsigilinus į ginčo vairavimo situaciją, darytina išvada, jog E. S. inkriminuota chuliganiško vairavimo veika nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad įvykis įvyko tuščioje erdvioje sodininkų bendrijos kaimo vietovėje aikštelėje, kitų eismo dalyvių visiškai neužfiksuota, jų nėra, nėra ir pėsčiųjų. Nors administracinio nusižengimo protokole ir Nutarime nurodyta, kad E. S., vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia suko vairą, staiga sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą didino variklio apsukas ir privertė transporto priemonę slysti šonu („piešiant saulę“) ir padarė ją sunkiai valdomą, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga, prasisuko ant jos paviršiaus, gadindami žvyruotą kelio dangą, o iš po automobilio ratų pakelti akmenys sukėlė pavojų sugadinti svetimą turtą ir sužaloti praeinančius asmenis, tačiau nei vaizdo įraše neužfiksuota, nei jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad E. S. tyčia užtraukė rankinį stabdį, tyčia pavertė automobilį sunkiai valdomu ir tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, praeiviams ar svetimam turtui. Jokių eismo dalyvių toje vietoje nebuvo ir E. S. nurodė pasirinkęs šią aikštelę automobilio pabandymui kaip tik todėl, kad žinojo, jog tuo metu į ją neatvyks maršrutinis autobusas ir įsitikinęs, kad joje nėra kitų transporto priemonių, pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių. Vaizdo įraše užfiksuota E. S. veiksmų, už kuriuos jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, apimtis – kelias sekundes trukęs staigesnis apsisukimas tuščioje aikštelėje, paliekant vėžes žvyruotoje važiuojamojoje dalyje – tikrai nerodo tokio šių veiksmų pavojingumo, už kurį asmuo turėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnį. Kad tokie veiksmai sukėlė kokį nors pavojų pačiam vairuotojui E. S. ar šalia jo sėdėjusiam asmeniui taip pat neįrodyta, nes vaizdo medžiagoje matyti, kad automobilio greitis buvo nedidelis, o sukimasis truko labai trumpai ir automobilio padėtis ant važiuojamosios dangos nebuvo pavojingai pakitusi. Tuo labiau tai neįrodo E. S. chuliganiškų paskatų pažeisti Kelių eismo taisykles ir taip sukelti pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (siekio priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darymo be dingsties arba turint mažareikšmę dingstį). E. S. ir pats pripažino, kad atlikdamas posūkio manevrą - apsukdamas ratą aikštelės teritorijoje, šiek tiek per daug akseleravo variklį, aikštelėje apvažiavo ratą ir paliko trumpalaikę žymę žvyruotoje aikštelės dangoje, veikė kiek neatsargiai, tačiau tai jokiu būdu neduoda pagrindo tvirtinti, kad jis tai padarė tyčia ir chuliganiškai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Kadangi šioje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina E. S. veikoje esant subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), todėl institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl šio asmens nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį E. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Pagrindo perkvalifikuoti šio asmens veiksmus pagal švelnesnę atsakomybę numatančia ANK 420 straipsnio 1 dalį taip pat nėra, nes, kaip jau minėta, byloje nebuvo nustatyta, kad jis vairavo pavojingai, padarydamas sukėlusius grėsmę eismo saugumui KET pažeidimus. E. S. padaryti ir įrodyti KET pažeidimai, aptarti aukščiau, sudarė ir sudaro pagrindą bausti jį pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pagal kurią jis taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu. Šio pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojui baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, išties nuoširdžiai pripažino padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir dėl jo gailėjosi ne tik teisme, bet ir savanoriškai kreipęsis dėl to į sodininkų bendrijos ‚Vaiteliai“ atstovą, tai privalo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o ją sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad E. S. yra jauno amžiaus, vos pilnametystės sulaukęs vairuotojas, kol kas dėl mokymosi neturintis savarankiškų pajamų ar turto, byloje surinktais įrodymais charakterizuojamas vien teigiamai, o jo padaryto pažeidimo pavojingumą teismas vertina kaip nedidelį, Pareiškėjui už jį skiriama švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda –minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,
nutaria:
patenkinti E. S. skundą.
Panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2020-07-02 nutarimą administracinėje byloje Nr. 68-ANR_N-1053-2020.
Pripažinti E. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam nuobaudą - 30 Eur baudą.
Informuoti E. S., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20116428671, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.