Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. M., advokatui R. D., atsakovams A. Š.-Juškienei, R. J., jų atstovei advokatei V. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-301-544-15 pagal ieškovės Panevėžio kredito unijos ieškinį atsakovams A. Š.-J., R. J., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, J. Š., dėl paskolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad pagal 2011-07-18 D. Š. paraišką 2011-07-22 Panevėžio kredito unija suteikė jam 680 000 Lt paskolą esamų paskolų refinansavimui ir tai byloje neginčijama (1 t., b. l. 5, 125-129). D. Š. suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui atsakovai A. Š.-J. ir R. J. 2011-07-22 pasirašė laidavimo sutartis Nr. 11-00388/L/2 ir Nr. 11-00388/L, pagal kurias įsipareigojo paskolos davėjui atsakyti visu turtu, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal 2011-07-22 paskolos sutartį Nr. 11-00388 (1 t., b. l. 6-7, 115-113, sutarčių 1 p.). Šiuo metu jau bankrutavusi UAB „Rodus“ prievolės įvykdymui užtikrinti pagal 2011-09-26 Hipotekos registre įregistruotą įkeitimo sandorį buvo įkeitusi esančias apyvartoje prekių atsargas pagal 2011-09-19 sąrašą Nr. 44 - 699 750 Lt vertės medienos pjuvenų briketus (1 t., b. l. 29-30, 129, 130). 2012-09-05 ieškovė gavo informaciją apie tai, kad paskolos gavėjas D. Š. mirė 2012-08-29 (2 t., b. l. 56). Po to Panevėžio kredito unija sustabdė palūkanų skaičiavimą, informavo notarų biurą apie skolinius įsipareigojimus ir atidėjo išieškojimo procedūras iki paaiškės mirusiojo turto paveldėtojai (2 t., b. l. 54-94). 2012-10-31 valdybos nutarimu D. Š. 136 347 Lt pajinio įnašo suma buvo sumažinta paskolos dalis (83 937,53 Lt) bei padengtos palūkanos (52 409,47 Lt) (1 t., b. l. 10-12). Po D. Š. mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmė J. Š.. Į 2012-12-28 sudarytą turto apyrašą yra įtrauktas ir D. Š. negrąžintas įsipareigojimas Panevėžio kredito unijai pagal 2011-07-22 paskolos sutartį Nr. 11-00388 723 618,53 Lt sumai (1 t., b. l. 145, 2 t., b. l. 55-94). Mirusiojo D. Š. palikimą sudaro individuali Š. įmonė (duomenys neskelbtini), kuriai Šiaulių apygardos teismo 2013-03-22 nutartimi iškelta bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtintas ieškovės įkeitimu užtikrintas 723 618,53 Lt kreditorinis reikalavimas (2 t., b. l. 108-111,113-117). Įsiteisėjusiu 2013-08-23 Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta, kad minėtos prievolės įvykdymui užtikrinti turtą įkeitusi UAB (duomenys neskelbtini) veiklą baigė dėl bankroto ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro (1 t., b. l. 160, bankroto bylos 3 t., b. l. 64, 67). Ieškovė Panevėžio kredito unija iš atsakovų A. Š.-J. ir R. J. kaip laiduotojų prašo priteisti D. Š. negrąžintos paskolos dalį 587 271,53 Lt. Dėl skolos dydžio byloje ginčas nekilo.

Laidavimas yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 str. 1 d.). Įstatymas reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jog esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 str. 5 d.). Vieno iš solidarių skolininkų nemokumas taip pat nedaro įtakos prievolei, nes už nemokų bendraskolį visą prievolę privalo įvykdyti mokus solidarusis bendraskolis (CK 6.8 str.).

Iš atsakovų A. Š.-J. ir R. J. 2011-07-22 sudarytų laidavimo sutarčių matyti, kad šalys sutarčių 3 punkte susitarė, jog Panevėžio kredito unijos ir atsakovų pasirašytos laidavimo sutartys galioja iki visiško skolininko D. Š. pagal 2011-07-22 sutartį suteiktos 680 000 Lt paskolos sutarties sąlygų įvykdymo kreditoriaus naudai (b. l. 6-7). Tokia laidavimo sutartyse nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms. Įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo 2014-03-31 sprendime ir 2014-11-04 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-04 nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiuose prejudicinę reikšmę šioje byloje, yra konstatuota, kad šalių sudarytų laidavimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis sandorių negaliojimo pagrindais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nustatyta, kad atsakovai laidavimo sutartis pasirašė laisva valia, be apgaulės ar prievartos (CPK 182 str. 2 p., 1 t., b. l. 193-199, 2 t., b. l. 36-46). Kadangi laidavimo sutartys įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintos teisėtomis, todėl jos sutarties šalims sukūrė atitinkamas teises ir pareigas (CK 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 1.136 str., 6.156 str. 4, 5 d.). Kadangi byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad skolininkui D. Š. Panevėžio kredito unijos suteikta paskola negrąžinta, o atsakovai neįvykdė laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžino paskolos, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės reikalavimas atsakovams yra pagrįstas ir teisėtas, todėl - tenkintinas.

Šioje byloje priimtuose minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose taip pat konstatuota, kad CK 6.128 straipsnio pagrindu mirusiojo D. Š. prievolės pagal paskolos sutartį nesibaigė, nes jas paveldėjo jo įpėdiniai (CK 5.1 str. 2 d., 6.10 str. 1 d.) bei kad laidavimo prievolės galiojimui skolininko mirtis įtakos neturi, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinio skolininko įpėdiniai ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) (1 t., b. l. 193-199, 2 t., b. l. 36-46). Kadangi D. Š. mirtis nėra laidavimo pasibaigimo pagrindas, tai įsipareigojimus ieškovei, kaip solidarūs skolininkai, privalo įvykdyti atsakovai (CK 6.87 str. 2 d., 6.128 str. 1 d.), o jų teiginiai apie prievolės pasibaigimą po D. Š. mirties CK 6.128 str. pagrindu vertinami nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo ieškinio netenkinti.

Minėtais teismų sprendimais yra pripažinti nepagrįstais atsakovų argumentai ir apie tai, kad ieškovė, sudarydama laidavimo sutartis su jais, buvo nesąžininga, ir pripažinta, kad už 2011-07-18 ieškovui teiktus duomenis apie turimą turtą, gaunamas lėšas, yra atsakingi patys laiduotojai, kurie patys, o ne paskolą suteikusi ieškovė, privalėjo apsispręsti dėl laidavimo sutarties sudarymo ir įvertinti galimybes grąžinti paskolą, jei paskolos gavėjas D. Š. netinkamai vykdys savo įsipareigojimus. Minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovų atsakomybė dėl minėto paskolos grąžinimo atidėjimo pagrindiniam skolininkui padidėjo iš esmės, nes paskolos grąžinimo dydis, terminas nebuvo keičiami, dėl ko nėra CK 6.87 straipsnio 4 dalies normos taikymo sąlygų (CPK182 str. 2 p., 1 t., b. l. 193-199, 2 t., b. l. 36-46). Todėl atsakovų argumentai dėl laidavimo pabaigos CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu (laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita) pripažįstami nepagrįstais ir atmetami.

Kaip jau minėta, paskolos sutarties vykdymas buvo užtikrintas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių medienos pjuvenų briketų įkeitimu. Po D. Š. mirties ieškovė įgijo teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto prieš terminą (CK 4.196 str. 1 d. 2 p., 4.216 str.. 2 d.). Pagal CK 6.86 straipsnį, kreditoriui atsisakius savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Tačiau šiuo atveju atsakovai (laiduotojai) neįrodė, kad ieškovei buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant įkeitimo teise ir kad ieškovė šios savo teisės atsisakė (CPK 178 str.). Iš bylų duomenų nustatytas, kad atsakovas R. J., kaip vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, 2011-09-19 sprendimu nutarė suteikti paskolos garantą D. Š. vardu gautos paskolos įvykdymui užtikrinimui ir įkeitė 1 555 t medžio pjuvenų briketų, kurių bendra vertė 699 750 Lt (1 t., b. l. 130). D. Š. suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas R. J. pateikė UAB „Rodus" apskaitos dokumentus ir 2011-07-19 raštu Nr. 44 Panevėžio kredito unijai patvirtino, jog UAB (duomenys neskelbtini) sutinka, kad minėtos prekių atsargos (1 555 t medžio pjuvenų briketai, kurių bendra vertė 699 750 Lt) būtų panaudoti kaip užstatas už D. Š. suteikiamą paskolą (1 t., b. l. 29-30). Iš atsakovo R. J. paaiškinimų, BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad R. J. iki bankroto bylos iškėlimo buvo bendrovės direktoriumi. Bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini) iškelta 2012-09-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi (1 t., b . l. 49-50). Iš balanso už 2011 metus matyti, kad 699 750 Lt vertės trumpalaikio turto (atsargų) bendrovė nebeturėjo nei 2011 metų pabaigai, nei 2012-09-10 dienai (1 t., b. l. 37, 56). Ieškovė nurodė, kad po pranešimo apie D. Š. mirtį darbuotojas N. J. buvo nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) ir D. Š. įmonę (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškino, jog įkeisto turto nebėra. Atsakovas R. J., nors nurodė, kad visų aplinkybių neprisimena, tačiau neginčijo faktų, kad minėtas asmuo lankėsi įmonėse ir kad įkeisto turto bankroto bylos iškėlimo dienai nebuvo, nes jis turbūt buvo realizuotas. Šiuos atsakovo paaiškinimus patvirtina ir tolesnė įvykių eiga, nes nei keliant bankroto bylą teismui, nei įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. nepranešė, kad bendrovė yra įkeitusi turtą D. Š. suteiktos paskolos įvykdymui užtikrinti ir to įkeisto turto administratoriui neperdavė (1 t., b. l. 57-63, 159). Iš bankroto bylos duomenų, bankroto administratoriaus ataskaitų, pabaigos akto matyti, kad bankroto administratoriui buvo perduotas tik 33 947,98 Lt vertės ilgalaikis turtas ir 1527,28 Lt vertės trumpalaikis turtas, tarp kurio minėto įkeisto turto nėra (1 t., b. l. 145-205, 3 t., b. l. 50-63). ). Įsiteisėjusiu 2013-08-23 sprendimu yra pripažinta, jog UAB (duomenys neskelbtini) veiklą baigė dėl bankroto ir ji yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro (3 t., b. l. 64, bankroto bylos 3 t., b. l. 64, 67). Panevėžio kredito unija kreditorinio reikalavimo UAB „Rodus“ bankroto byloje administratoriui nepareiškė, nes buvo išsiaiškinta, kad įkeisto turto nėra, o kitokio pagrindo reikšti reikalavimą nebuvo. Atsakovams (laiduotojams) neįrodžius, kad kreditorius atsisakė savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, kai tam buvo reali galimybė, nėra pagrindo pripažinti, kad CK 6.86 straipsnio pagrindu laiduotojai gali būti atleisti nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad po D. Š. mirties jo palikimą pagal turto apyrašą priėmė dukra, bylos trečiasis asmuo J. Š. (1 t., b. l. 145, 2 t., b. l. 54-94). Į 2012-12-28 sudarytą turto apyrašą yra įtrauktas ir D. Š. negrąžintas įsipareigojimas Panevėžio kredito unijai pagal 2011-07-22 paskolos sutartį Nr. 11-00388 723 618,53 Lt sumai. Mirusiojo palikimą taip pat sudaro ir individuali Š. įmonė (duomenys neskelbtini), kuriai Šiaulių apygardos teismo 2013-03-22 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-04-03, iškelta bankroto byla (2 t., b. l. 108-111). Iš šios bankroto bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų Liteko sistemoje matyti, kad joje yra patvirtintas įkeitimu užtikrintas 723 618,53 Lt kreditorinis reikalavimas (2 t., b. l. 113-117). Skolininkui iškėlus bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę, o kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje (ĮBĮ 16 str., CK 6.81 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). CK 6.80 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Tačiau šios taisyklės netaikomos, jei pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Sudarydami laidavimo sutartis su Kredito unija A. Š.-J. ir R. J. įsipareigojo atsakyti solidariai su D. Š., t. y. leido Panevėžio kredito unijai reikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotojas, tiek skolininkas bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (laidavimo sutarčių 1 p.). Esant solidariai atsakomybei, atsakovų teiginiai, jog ieškovė skolos turi reikalauti tik iš skolininko palikimą sudarančio turto, o ne iš laiduotojų, atmestini, nes pasirinkimo teisę turi kreditorius, o ne skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007; 2010-11-23 nutartis Nr. 3K-7-364/2010) .

Ieškovė Panevėžio kredito unija yra įvykdžiusi CK 5.63 straipsnio reikalavimus ir 2012-10-01 raštu Nr. 499 per notarą priėmusiems palikimą įpėdiniams bei sudariusiam palikėjo turto apyrašą antstoliui yra pareiškusi savo 723 618,53 Lt reikalavimą pagal minėtą paskolos sutartį (2 t., b. l.97, 98). Tokio dydžio ieškovės reikalavimas yra įtrauktas į turto apyrašą bei patvirtintas minėta teismo nutartimi Š. įmonės (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Iš atsakovų šioje byloje ieškovė prašo priteisti mažesnę sumą nei minėtais dokumentais patvirtintas neįvykdytos prievolės dydis iš pagrindinio skolininko, ir tai yra ieškovės teisė (CK 6.6 str. 4 d.).

Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė vykdoma iš kelių solidariųjų skolininkų turto, tai išieškojimo mastas turi būti kontroliuojamas vykdymo procese. Todėl atsakovų atsikritimai šiuo aspektu vertinami taip pat nepagrįstais.

Atsakovai laidavimo sutarčių 1 punkto pagrindu yra įsipareigoję negrąžinus paskolos ar jos dalies sumokėti negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas, todėl įsipareigojimus privalo vykdyti (CK 6. 200 str.). D. Š. mirė 2012-08-29, o ieškovė į teismą kreipėsi 2013-12-06, ir tai padarė po to, kai atsakovai gera valia nevykdė įsipareigojimų (1 t., b. l. 13, 14). Todėl laidavimas CK 6.89 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl to, kad ieškovė privalėjo kreiptis per 2 metus nuo laidavimo sutarčių sudarymo, nėra pasibaigęs, nes atsakovų įsipareigojimai ieškovei galioja iki skolininko D. Š. paskolos sutarties įvykdymo (1 t., b. l. 5).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė prievolės pagal laidavimo sutartį ir pats praleido prievolės įvykdymo terminą, tai tos prievolės neįvykdęs laiduotojas, šiuo atveju – atsakovai, turi mokėti ieškovui procesines palūkanas nuo reikalavimo jam pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme (1 t., b. l. 13-14, CK 6.37 str., 6.210 str.). Todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje taip pat yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas.

Dėl išdėstyto, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų priteistina 170 085, 59 € (587 271,53 Lt) negrąžintos paskolos dalis, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė už ieškinį 2013-11-19 sumokėjo 2144,64 € (7 405 Lt) žyminio mokesčio, todėl, patenkinus ieškinį, jis ieškovei priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis (1 t., b. l. 15, CPK 93 str. 1 d.). Žyminio mokesčio priteisimo valstybei klausimai šioje byloje yra išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-04 nutartimi (2 t., b. l. 36-46).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. Š.-J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Panevėžio kredito unijai (į. k. 1120400352) 170 085, 59 € (vieną šimtą septyniasdešimt tūkstančių aštuoniasdešimt penkis eurus 59 euro centus) (587 271,53 Lt) negrąžintos paskolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2013-12-09) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų A. Š.-J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Panevėžio kredito unijai (į. k. 1120400352) po 1072,32 € (vieną tūkstantį septyniasdešimt du eurus 32 euro centus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.