Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-358/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
2A-358/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eikista“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eikista“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo (datos apsirikimas ištaisytas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi), kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-395-544/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sevesta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eikista“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Buities rojus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Sevesta“ pardavė atsakovui UAB „Eikista“ statybines medžiagas: 2009 m. liepos 10 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą SEV Nr. 0496 – 3389,85 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovas turėjo iki 2009 m. rugpjūčio 9 d., 2009 m. rugpjūčio 12 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą SEV Nr. 0507 – 3389,85 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovas turėjo iki 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. spalio 1 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą SEV Nr. 0525 – 5170,22 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovas turėjo iki 2009 m. spalio 31 d., 2009 m. spalio 14 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą SEV Nr. 0529 – 10340,44 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovas turėjo iki 2009 m. lapkričio 13 d., 2009 m. spalio 20 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą SEV Nr. 0530 – 37 351,26 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovas turėjo iki 2009 m. lapkričio 19 d. Po šių sandorių sudarymo ieškovas UAB „Sevesta“ buvo skolingas UAB „Eikista“ 191 709,33 Lt, o UAB „Eikista“ buvo skolingas UAB „Sevesta“ 59 641,58 Lt. 2009 m. spalio 30 d. tarp ieškovo UAB „Sevesta“ ir atsakovo UAB „Eikista“, t. y. dar nesuėjus atsiskaitymo terminams pagal 2009 m. spalio 1 d., 2009 m. spalio 14 d., 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaitas - faktūras, buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 2009-10-30, pagal kurį buvo įskaitytas UAB „Eikista“ 59 641,58 Lt įsiskolinimas UAB „Sevesta“ pagal nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. spalio 20 d. išrašytas minėtas penkias PVM sąskaitas - faktūras ir šia suma sumažintas UAB „Sevesta“ įsiskolinimas UAB „Eikista“, po ko UAB „Sevesta“ liko skolinga UAB „Eikista“ 132 067,75 Lt.

2009 m. spalio 30 d. UAB „Buities rojus“ buvo skolingas ieškovui 399 366 Lt. 2009 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą UAB „Sevesta“ pardavė atsakovui UAB „Eikista“ gaminių mechaninį įrenginį 61 743,64 Lt vertės, už kurį atsakovas atsiskaityti turėjo iki 2009 m. gruodžio 20 d. 2009 m. lapkričio 26 d. ieškovas UAB „Sevesta“, atsakovai UAB „Buities rojus“, UAB „Eikista“ sudarė trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį, pagal kurią nutarė pabaigti prievoles tarpusavio skolų užskaitymu: UAB „Buities rojus“ sumažino įsiskolinimą UAB „Sevesta“ 70 324,07 Lt, UAB „Sevesta“ sumažino įsiskolinimą UAB „Eikista“ 70 324,07 Lt, o UAB „Buities rojus“ padidino įsiskolinimą UAB „Eikista“ 70 324,07 Lt, po ko UAB „Buities rojus“ liko skolingas atsakovui UAB „Eikista“ 71 709,80 Lt, dėl ko, UAB „Buities rojus“ iškėlus bankroto bylą, UAB „Eikista“ įtraukta į minėtos įmonės kreditorių sąrašą. Minėtame akte nėra nurodyta, kad šiuo aktu atliekama užskaita pagal 2009 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą - faktūrą, pagal kurią UAB „Sevesta“ pardavė atsakovui UAB „Eikista“ gaminių mechaninį įrenginį 61 743,64 Lt vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Sevesta“ iškelta bankroto byla.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Sevesta“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento jos ir UAB „Eikista“ 2009 m. spalio 30 d. ir 2009 m. lapkričio 26 d. pasirašytus tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, o taip pat 2009 m. lapkričio 26 d. sudarytą su atsakovais UAB „Eikista“ ir UAB „Buities rojus“ trišalę sutartį dėl tarpusavio skolų užskaitymo, priteisti iš UAB „Eikista“ 121 385,22 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, ginčijamų sandorių pasirašymo metu UAB „Sevesta“ buvo nemoki, nes 2009 m. lapkričio 30 d. teismo nutartyje iškelti bankroto bylą pagal įmonės savininko pateiktus dokumentus nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. konstatuota, kad UAB „Sevesta“ skolos kreditoriams viršija pusę balansinio turto vertės. Nurodė, kad trišalė sutartis sudaryta siekiant išvengti atsiskaitymų su kitais UAB „Sevesta“ kreditoriais, susitarimas pasirašytas jo šalims piktavališkai susitarus, kad UAB „Eikista“ sumokėta skola nepatektų į UAB „Sevesta“ sąskaitą ir piniginės lėšos negalėtų būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Taip pat pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu teisme buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sevesta“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Sevesta“ ir UAB „Eikista“ 2009 m. spalio 30 d. sudarytą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. 2009-10-30, o taip pat UAB „Buities rojus“ UAB „Sevesta“, UAB „Eikista“ 2009 m. lapkričio 26 d. sudarytą trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį ir priteisė iš atsakovo UAB „Eikista“ ieškovui BUAB „Sevesta“ 121 385,22 Lt už nupirktas prekes.

Teismo nuomone, byloje yra įrodyti ginčijamų aktų ir sutarties negaliojimo pagrindai, numatyti CK1.80 straipsnio 1 dalyje, 1.91 straipsnio 1 dalyje, 6.66 straipsnyje. Teismas nustatė, kad ginčijamų aktų skolininkas sudaryti neprivalėjo, nes to privalomai nenumatė nei įstatymas, nei sutartis, o ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo kreditorių teises, nes UAB „Sevesta“ jau 2009 m. liepos mėn. turėjo įsiskolinimų pirmosios eilės kreditoriams - darbuotojams. Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad tiek UAB „Eikista“, tiek UAB „Buities rojus“ žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijami aktai pažeidžia ieškovo kreditorių teises, nes žinojo apie A. Rukšio sąsajas su UAB „Sevesta“ ir UAB „Buities rojus“, ieškovo skola atsakovui augo nuo 2008 m. spalio 21 d., 2009 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Sevesta“ turtui (duomenys įregistruoti viešame registre). Pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčijamų aktų, pažeidžiančių ieškovo kreditorių teises, pripažinimo negaliojančių pagrindas, numatytas CK 6.66 straipsnyje, ir jų pripažinimo negaliojančiu pagrindas, numatytas CK 1.91 straipsnyje tarpusavyje susiję, nes sandoriai, sudaryti skolininkui žinant apie kreditorių teisių pažeidimą, patvirtina ir sandorius sudariusių šalių atstovų piktavališkumą šiuo aspektu. Be to, remdamasis byloje egzistuojančiu viešuoju interesu, teismas darė išvadą, kad ginčijami aktai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 6.134 str. 7 p., 6.158 str.), todėl yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes tokiu atsiskaitymu neturėjo būti pažeistos kitų kreditorių teisės. Dėl trišalės sutarties pripažinimo negaliojančia teismas nurodė, kad ginčijamais veiksmais atsakovas padėjo sau ir sudarė galimybę nemokėti skolos bankrutavusiai bendrovei, kuri pati skolinga atsakovui ir iš kurios negalėjo atgauti skolos, nes ta buvo nemoki. Panevėžio apygardos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad BUAB „Sevesta“ ir BUAB „Buities rojus“ kreditorių sąrašai įsiteisėjus teismo sprendimui gali būti patikslinti pagal kreditorių ir administratoriaus prašymus, patikrintus su įmonių finansinės apskaitos duomenimis bankroto bylose iki bus priimti sprendimai dėl įmonių veiklos pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo 26 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Eikista“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nei UAB „Sevesta“, nei BUAB „Sevesta“ niekada nebuvo apelianto UAB „Eikista“ kreditoriumi, todėl negali ginti savo teisių actio Pauliana instituto pagalba.

2. Pripažindamas 2009 m. spalio 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sandorį, sudarytą tarp UAB „Sevesta“ ir UAB „Eikista“, dvišaliu, teismas nepastebėjo, kad šiame veiksme nefigūruoja trečiasis nesąžiningas asmuo (CK 6.66 str. 2 d.), o byloje apskritai nėra sąlygų taikyti actio Pauliana institutą. Antai BUAB „Sevesta“ nėra kreditorius CK 6.66 straipsnio prasme, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis (kaip sandoris) apskritai nebuvo ginčijama (panaikinti susitarimai susiję tik su pareigų pagal anksčiau sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį vykdymo), o ji sudaryta daugiau kaip prieš vienerius metus ir 4.8 punkte buvo numatyta, jog šalių susitarimu apmokėjimas už prekes gali būti ir tarpusavio skolų užskaitymas. Atitinkamai skolininkas vykdė teisėtą sutartį ir todėl negali būti laikomas nesąžiningu, o byloje taip pat nepateiktas nei vienas leistinas įrodymas, patvirtinantis apelianto nesąžiningumą.

3. Teismas be jokių motyvų ir teisinių argumentų netaikė restitucijos (CK 6.145, 6.146 str.), o iš esmės atliko apelianto turto konfiskavimą, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

4. Sprendime apsiribota tik viešo intereso buvimo konstatavimu, tačiau nenurodyta, kad deklaruotas viešasis interesas būtų tinkamai realizuotas šioje konkrečioje byloje, o teismas taip pat netyrė net pačios tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų.

5. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas iš tikrųjų šioje byloje yra ginčijama – veiksmas ar sutartis, o atskiras veiksmas vykdant sutartį actio Pauliana instituto pagalba negali būti ginčijamas, kaip ir negali būti ginčijami tarpusavio sandoriai.

6. Panevėžio apygardos teismas, nurodydamas, kad įrodytas sandorio negaliojimo pagrindas, numatytas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, ne tik neatskleidė, kokios imperatyvios įstatymo normos pažeistos, bet ir kokiame įstatyme tos normos egzistuoja. Tuo tarpu, apelianto nuomone, užskaitų darymo metu nebuvo jokio įstatymo, draudžiančio tą daryti. Atitinkamai ieškinio pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi) apskritai nebuvo pareikšta (CK 1.91 str. 1 d.), o teismas taip pat neatskleidė ir minėto pagrindo turinio nagrinėjamu atveju.

7. CK VI knygos IX skyriaus antrame skirsnyje kalbama apie vienašalį įskaitymo sandorį, kuris gali būti atliktas esant tam tikroms, įstatymo nustatytoms sąlygoms, todėl, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kvalifikuotas santykis, kuris neegzistavo.

8. Teismo pareiga aiškiai nurodyti teisinius argumentus (CPK 270 str. 4 d.), priimti aiškų ir suprantamą procesinį sprendimą, tačiau šių pamatinių procesinių reikalavimų teismas nesilaikė, todėl priimtas sprendimas turi visus absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Sevesta“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bankrutavusios įmonės administratorius tiesiogiai įstatymu įpareigotas pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu yra pagrindas teigti, kad sandoris turėjo ar galėjo turėti įtakos įmonės nemokumui. Atitinkamai šioje byloje pareikšto ieškinio esmė buvo ne pirkimo – pardavimo sandorio ar kokios nors jo sąlygos nuginčijimas, bet kad pagal sandorius numatytas atlygis būtų realiai sumokėtas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Buities rojus“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog neginčijant pirkimo - pardavimo sutarties, negalėjo būti ginčijamas atskiras pirkimo – pardavimo sutarties veiksmas, nesuprantami ir nelogiški.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik atsakovas UAB ,,Eikista“, todėl byla nagrinėjama šio skundo ribose.

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusiam ginčui neteisingai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatą, nes nei UAB ,, Sevesta“, nei BUAB ,,Sevesta“ niekada nebuvo apelianto kreditoriumi. Tačiau pastebėtina, kad ieškinį bendrovės ,,Sevesta“ vardu pateikė šios įmonės administratorius, kuris pagal Įmonių bankroto įstatymą jam suteiktų teisių ir pareigų apimtį privalo ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Tuo tarpu ginčijamais sandoriais ieškovo kreditoriai – atsakovai savo reikalavimus patenkino pažeidus kitų įmonės kreditorių interesus. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas buvo skolingas savo darbuotojams virš 51 000 Lt, o Panevėžio AVMI ir VSDFV Panevėžio skyriui - virš 40 000 Lt. (18 – 20 b. l.). Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde argumentų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nėra. Tuo tarpu tai, kad sudarant ginčo sandorius atsakovui turėjo būti žinoma apie ieškovo nemokumą, patvirtina ir tai, kad nors pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta daugiau kaip prieš vienerius metus, tarpusavio skolų užskaitymai tarp šalių anksčiau nebuvo praktikuojami, ieškovo skola apeliantui nuolat didėjo. Pats apelianto vadovas paaiškino, kad sudarant trišalį susitarimą apeliantas atsižvelgė į tuo metu tiek ieškovo, tiek ir UAB ,,Buities rojus“ akcininko ir vadovo A. Rukšio patikinimus, kad skolą bus lengviau išreikalauti būtent iš UAB ,,Buities rojus“ (68 b. l.). Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, leidžiančias teigti apie apelianto nesąžiningumą. Atitinkamai išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ginčo skolų užskaitymus pripažinti negaliojančiais (CK 6.66 str.).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamam ginčui nepagrįstai taikė CK 1.80 straipsnio nuostatas. Tačiau pastebėtina, kad tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad ginčo skolų įskaitymai buvo įvykdyti, kai ieškovui 2009 m. lapkričio 17 – 18 dienos teismo nutartimis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, kuris buvo įregistruotas turto arešto aktų registre (CPK 675 str. 1 d.), bei, turint omenyje bankroto procedūrų taikymo ypatumus, vadovavosi CK 6.134 straipsnio 7 punkto nuostatomis. Tuo tarpu taikyti nagrinėjamam ginčui, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, CK 1.91 straipsnio nuostatas nebuvo pagrindo, tačiau vien nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti (CPK 328 str.).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, turėjo taikyti restituciją, o jos nepritaikius, iš esmės atliko apelianto turto konfiskavimą. Tačiau pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Tačiau byloje nėra ginčo, kad sudarius ginčijamus skolų užskaitymus, piniginiai atsiskaitymai tarp šalių realiai nebuvo vykdomi. Tuo tarpu užskaitymus pripažinus negaliojančiais, atsakovo pareiga atsiskaityti už iš ieškovo nupirktas prekes neišnyko (CK 6.305 str. 1 d.), dėl ko teigti, kaip tai daro apeliantas, apie jo turto konfiskavimą nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB ,,Sevesta“ ir BUAB ,,Buities rojus“ kreditorių sąrašai įsiteisėjus teismo sprendimui gali būti patikslinti pagal kreditorių ir administratoriaus prašymus, patikrintus su įmonių finansinės apskaitos duomenimis bankroto bylose iki bus priimti sprendimai dėl įmonių veiklos pabaigos (ĮBĮ 26 str.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, todėl 3 641,56 Lt sumokėto žyminio mokesčio (95 b. l.) grąžintina atsakovui UAB „Eikista“ (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eikista“ (į. k. 148412477) 3641,56 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt vieną litą 56 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasMarytė Mitkuvienė