Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui Z. S., atsakovės UAB „Eikista‘ atstovams direktoriui A. M., advokatui Stanislovui Butkevičiui, atsakovės BUAB „Buities rojus“ atstovui administratoriui Alvydui Čepukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-395-544/2011 pagal ieškovės BUAB „Sevesta“ ieškinį atsakovams UAB „Eikista“, BUAB „Buities rojus“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovė UAB „Sevesta“ pardavė atsakovei UAB „Eikista“ statybines medžiagas: 2009-07-10 pagal PVM sąskaitą-faktūrą SEV Nr. 0496 – 3389,85 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovė turėjo iki 2009-08-09 (b. l. 12), 2009-08-12 pagal PVM sąskaitą-faktūrą SEV Nr. 0507 – 3389,85 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovė turėjo iki 2009-09-11 (b. l. 13), 2009-10-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą SEV Nr. 0525 – 5170,22 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovė turėjo iki 2009-10-31 (b. l. 14), 2009-10-14 pagal PVM sąskaitą-faktūrą SEV Nr. 0529 – 10340,44 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovė turėjo iki 2009-11-13 (b. l. 15), 2009-10-20 pagal PVM sąskaitą-faktūrą SEV Nr. 0530 – 37 351,26 Lt vertės, už kurį atsiskaityti atsakovė turėjo iki 2009-11-19 (b. l. 16). Neginčijama, kad po šių sandorių sudarymo ieškovė UAB „Sevesta“ buvo skolinga UAB „Eikista“ 191 709,33 Lt, o UAB „Eikista“ buvo skolinga UAB „Sevesta“ 59 641,58 Lt (b. l. 33-37, 44). 2009-10-30 tarp ieškovės UAB „Sevesta“ ir atsakovės UAB „Eikista“, t. y. dar nesuėjus atsiskaitymo terminams pagal 2009-10-01, 2009-10-14, 2009-10-20 PVM sąskaitas-faktūras (b. l. 14-16), buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 2009-10-30, pagal kurį buvo įskaitytas UAB „Eikista“ 59 641,58 Lt įsiskolinimas UAB „Sevesta“ pagal 2009-07-09-2009-10-20 laikotarpiu išrašytas minėtas penkias PVM sąskaitas-faktūras ir šia suma sumažintas UAB „Sevesta“ įsiskolinimas UAB „Eikista“, po ko UAB „Sevesta“ liko skolinga UAB „Eikista“ 132 067,75 Lt (b. l. 10, bankroto bylos b. l. 28, 33). 2010-10-30 UAB „Buities rojus“ buvo skolingas ieškovei 399 366 Lt (bankroto bylos b. l. 28). 2009-11-20 pagal PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Sevesta“ pardavė atsakovei UAB „Eikista“ gaminių mechaninį įrenginį 61 743,64 Lt vertės, už kurį atsakovė atsiskaityti turėjo iki 2009-12-20 (b. l. 17). 2009-11-26 ieškovė UAB „Sevesta“, atsakovės UAB „Buities rojus“, UAB „Eikista“ sudarė trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį, pagal kurią nutarė pabaigti prievoles tarpusavio skolų užskaitymu: UAB „Buities rojus“ sumažino įsiskolinimą UAB „Sevesta“ 70 324,07 Lt, UAB „Sevesta“ sumažino įsiskolinimą UAB „Eikista“ 70 324,07 Lt, o UAB „Buities rojus“ padidino įsiskolinimą UAB „Eikista“ 70 324,07 Lt, po ko UAB „Buities rojus“ liko skolingas atsakovei UAB „Eikista“ 71 709,80 Lt, kurie, UAB „Buities rojus“ iškėlus bankroto bylą, įtraukti į šios įmonės kreditorių sąrašą kaip UAB „Eikista“ kreditorinis reikalavimas (b. l. 7). Minėtame akte nėra nurodyta, kad šiuo aktu atliekama užskaita pagal 2009-11-20 pagal PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią UAB „Sevesta“ pardavė atsakovei UAB „Eikista“ gaminių mechaninį įrenginį 61 743,64 Lt vertės (b. l. 7). Tačiau iš bylos dokumentų turinio sektų, kad minėtame akte minima 70 324,07 Lt suma yra nustatyta kaip tik pagal UAB „Sevesta“ likusią nepadengtą po užskaitų skolos sumą atsakovei UAB „Eikista“ pagal visas šešias minėtas PVM sąskaitas-faktūras (191 709.33 Lt - 59 641,58 Lt – 61 743,64 Lt). Atsakovė UAB „Eikista“ 2010-06-01 rašte administratoriui taip pat nurodo, kad 61 743,64 Lt suma yra užskaityta 2009-11-26 aktu (b. l. 39). Pagal 2009-11-20 pagal PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė UAB „Eikista“ atsiskaityti su ieškove turėjo iki 2009-12-20, o trišalė tarpusavio skolų užskaitymo sutartis sudaryta 2010-11-26.

Teismo nuomone, byloje įrodyti ginčijamų aktų ir sutarties negaliojimo pagrindai, numatyti CK 1.80 str. 1 d., 1.91 str. 1 d., 6.66 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokiose bylose, ne kartą nurodė, kad CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos kreditoriui actio Pauliana pagrindu ginant savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų ir ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; 4) dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, kad CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad skolininko sudarytu sandoriu pažeidžiamos kreditoriaus teisės, jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus, jei jis būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, jei sandoris sudarytas esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai, jei sumažinama turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto neužtenka kreditorių reikalavimams tenkinti, jei sumažėjo skolininko mokumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006, 2005-09-26 Nr. 3K-3-420/2005, 2004-09-20 Nr, 3K-3-473/2004, 2006-11-13 Nr. 3K-3-497/2006 ir kt.).

Byloje esančių įrodymų pagrindu taip pat yra pagrindas daryti išvadą, kad tiek UAB „Eikista“, tiek UAB „Buities rojus“ žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijami aktai pažeidžia ieškovės kreditorių teises. Ši išvada daroma todėl, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Sevesta‘ administracijos vadovu buvo A. R., kuris buvo ir jos akcininku, taip pat jis buvo ir UAB „Buities rojus“ akcininkas ir direktorius iki 2009-12-08. Minėtas asmuo atstovavo UAB „Buities rojus“ sudarant 2009-11-26 sutartį, o sudarant 2009-10-30 aktą jis atstovavo kaip direktorius UAB „Sevesta“ (b. l. 7-10). Atsakovė UAB „Eikista“ pripažįsta, kad apie šias A. R. sąsajas su abiejomis bendrovėmis iš esmės žinojo ir todėl su minėtu asmeniu vedė derybas dėl ginčo aktų sąlygų. Vertinant atsakovų sąžiningumą taip pat atsižvelgiama šias aplinkybes. Atsakovė UAB „Eikista“ pripažįsta, jog nesidomėjo ieškovės mokumu ir nežinojo, kad jai ruošiamasi kelti bankroto bylą. Tačiau iš šios atsakovės pateiktos suvestinės teismui (b. l. 44) matyti, kad ieškovės skola atsakovei augo nuo 2008-10-21 ir sudarė 191 709 L bei kad ieškovė tik tris kartus yra atlikusi mokėjimus. Iš tokių faktų UAB „Eikista“ galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovė turi finansinių sunkumų dėl nemokumo, negali atsiskaityti su kreditoriais ir todėl negali sudaryti sandorių, kurie mažina jos turto vertę ir menkina galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės UAB „Eikista“ atstovas nurodė, kad sutiko su trišalio sandorio sudarymu, nes minėtus reikalus tvarkęs A. R. nurodė, kad skolą bus lengviau išreikalauti iš UAB „Buities rojus“, nes UAB „Sevesta“ negauna pinigų. Tai netiesiogiai patvirtina, kad šiai atsakovei buvo žinoma sunki ieškovės finansinė padėtis. Iš UAB „Sevesta“ bankroto bylos duomenų matyti, kad ieškovei 2009-11-18, 2009-11-17 teismų nutartimis yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o turto areštų aktų registre šie duomenys registruoti (bankroto bylos b. l. 66-68, 71-72). Taigi, ginčijami aktai buvo sudaryti ir esant areštuotam UAB „Sevesta“ turtui, lėšoms, tame tarpe – ir esantiems pas trečiuosius asmenis. Tuo tarpu CPK 675 str. 1 d. nurodyta, kad turto areštu nuosavybės teisės į arešto objektą yra priverstinai uždraudžiamos ar laikinai apribojamos. Nurodyti duomenys yra vieši, todėl yra laikoma, jog jie yra žinomi visiems, tame tarpe - ir atsakovams. Taigi sąžiningas ir apdairus asmuo, tuo labiau juridinis asmuo, privalėjo ir turėjo galimybę gauti šią informaciją, kuri tokiam asmeniui turėjo sukelti abejones dėl šio sandorio teisėtumo. Taip pat viešoje Lietuvos teismų informacinėje LITEKO duomenų bazėje buvo prieinama informacija, jog nuo 2009-11-13 Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla B2-344-212/2010 dėl bankroto bylos išlėkimo UAB „Sevesta (bankroto bylos b. l. 4). Todėl, nors byloje ir nėra CK 6.67 straipsnyje numatyto atvejo, kai atsakovės UAB „Eikista“ nesąžiningumo faktas būtų preziumuojamas, tačiau, teismo nuomone, šioje byloje nustatytos minėtos aplinkybės paneigia jos sąžiningumą sudarant ginčo sandorius (CK 66.6 str. 2 d.).

Atsakovei UAB „Buities rojus“ bankroto byla iškelta 2010-04-26 teismo nutartimi pagal vieno iš darbuotojų, kuriam nuo 2009 m. lapkričio mėnesio nesumokėtas visas darbo užmokestis, pareiškimą. Nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad jau pagal balanso duomenis 2009-12-31 dienai bendrovė buvo nemoki (b. l. 22). BUAB „Buities rojus“ administratorius pripažįsta, kad 2009-11-26 akto sudarymo metu ieškovė 70 324,07 Lt skolos iš UAB „Buities rojus“ nebūtų išsireikalavusi, nes bendrovė jau buvo nemoki (b. l. 30-31). Kadangi šios atsakovės, kaip ir ieškovės, direktoriumi ir akcininku tam tikrais laikotarpiais buvo tas pats asmuo A. R., šios atsakovės nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 str. 2 p., 7 p. Be to, kaip jau minėta, dėl dalies skolos sandoris sudarytas nesuėjus mokėjimo terminui, kas taip pat reiškia prezumpciją, kad kreditoriaus interesus pažeidusios šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 5 p.).

Teismo nuomone, šios bylos kontekste ginčo aktų, pažeidžiančių ieškovės kreditorių teises, pripažinimo negaliojančių pagrindas, numatytas CK 6.66 str., ir jų pripažinimo negaliojančiu pagrindas, numatytas CK 1.91 str. – piktavališkas šalies atstovo susitarimas su kita šalimi tarpusavyje susiję, nes sandoriai sudaryti skolininkui žinant apie kreditorių teisių pažeidimą patvirtina ir sandorius sudariusių šalių atstovų piktavališkumą šiuo aspektu.

CK 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 str.). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str.). Remdamasi tuo bei šioje byloje esančiu viešuoju interesu, teismas daro išvadą, kad ginčijami aktai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 str. pagrindu. CK 6.130 str. numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibudintas pagal pareikalavimo momentą. Kaip jau minėta, pagal keturias PVM sąskaitas-faktūras mokėjimo terminas nebuvo suėjęs, todėl įskaitymas nebuvo galimas. Įskaitymo teisė ribojama ir CK 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais, šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus. Pagal CK 6.134 str. 6 d. įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės bankroto būkle. Vienas prioritetinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (ĮBĮ 35 str. ). Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-484/2004; kt.). Nors šiuo atveju tiesiogiai pagal šią teisės normą nebuvo draudžiama atsiskaityti, nes bendrovei dar nebuvo iškelta bankroto byla (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., CK 6.140 str.), tačiau tokiu atsiskaitymu neturėjo būti pažeistos kitų kreditorių teisės, kas buvo nustatyta nagrinėjant šį ginčą (CK 6.158, 6.66 str.).

Atsakovės UAB „Eikista“ argumentai atsikertant į ieškinį vertinti nepagrįstais. Atsakovė nurodė, kad trišalė sutartis nepažeidė ieškovės interesų, nes pagal ją skolą UAB „Eikista“ perėmė UAB „Buities rojus“, taigi, padėtis net pagerėjo bei kad ginčijamų aktų sudarymo metu nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „Sevesta“ ir UAB „Buities rojus“ yra nemokios ir negali sudaryti užskaitymo aktų. Kaip jau virš minėta, aptarti motyvai ir įrodymai paneigia, kad atsakovė nežinojo apie ieškovės finansinę padėtį. Atsakovė pripažįsta, kad verslo santykius su ieškove palaikė nuo 2008 metų, ką patvirtina ir atsakovės pateikta skolų suvestinė (b. l. 44), pripažįsta, kad tokią trišalę sutartį sudarė pirmą kartą ir su tuo sutiko todėl, kad A. R. nurodė, kad jis skolą greičiau atgaus iš UAB „Buities rojus“. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad tokių sudarymas jam yra įprasta sąžiningo verslo praktika. Atsakovė nurodo, kad nesiekia padėti ieškovei, tačiau aptartais veiksmais atsakovė padėjo sau ir sudarė galimybę nemokėti skolos bankrutavusiai bendrovei, kuri pati skolinga atsakovei ir iš kurios negalėjo atgauti skolos, nes ta buvo nemoki. Tai, kad gauta suma nebūtų išsaugota bankroto bylos iškėlimo dienai, neturi reikšmės šios bylos sprendimui ir neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už nupirktas prekes. Atsakovė teigia, kad ieškovė, neginčydama pirkimo-pardavimo sutarčių, negali ginčyti vien tik atsiskaitymo pagal sutartis būdo, nes jis neatsiejamas nuo pirkimo-pardavimo sutarties. Argumentas nepagrįstas, nes įstatymas suteikia galimybę suinteresuotai šiai ginčyti tiek visą sandorį, tiek jo dalį, jei tik šalis mano, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Atsakovė teigia, kad administratorius neturi teisės ginčyti šalių sudaryto sandorio, nes yra trečiasis asmuo, o ne sutarties šalis. Su tuo sutikti nėra pagrindo, nes administratorius yra sutarties šalies – UAB „Sevesta“, kuriai iškelta bankroto byla, teismo paskirtas ir pagal kreditorių susirinkimo nutarimą pagal pavedimą pareigas einantis bendrovės atstovas, kuriam ne tik suteikta teisė, bet ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 23 p. nustatyta pareiga ginčyti sandorius, bendrovės sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo bei pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais bei išieškoti skolas iš skolininkų ir kaltų asmenų (bankroto bylos b. l. 57-58, 89-92). Šiuo atveju ieškovas neįrodinėja, kad prekių ir turto pirkimo-pardavimo sandorius yra pagrindas pripažinti negaliojančiais, o įrodinėja, kad ieškovės, jos kreditorių teises ir teisėtus interesus pažeidė ne pats pirkimas-pardavimas, bet ginčijamų aktų šalių sumanytas atsiskaitymo būdas, kurio vienintelė nauda yra ta, kad atsakovei UAB „Eikista“ nebereikėjo atsiskaityti su ieškove už nusipirktą turtą, nes kitų bendrovių tarpusavio skolų bei ieškovės įsiskolinimo UAB „Eikista“ išieškojimas buvo problematiškas dėl blogos bendrovių finansinės padėties ir nemokumo situacijos.

Pagal byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, nėra pakankamai duomenų spręsti, kad ginčijamus aktus yra pagrindas pripažinti negaliojančiais CK 1.81 str., 1.82 str. 1 d. pagrindais. Privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens tikslams yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). Pakankamai duomenų taikyti šiuos sandorių negaliojimo pagrindus nenustatyta.

Pripažinus negaliojančiais 2009-10-30, 2009-11-26 užskaitymo aktus ir sutartį, iš atsakovės UAB „Eikista“ ieškovei BUAB „Sevesta“ priteistina 121 385,22 Lt pagal virš minėtas PVM sąskaitas-faktūras už parduotą turtą, kurių ieškovė negavo minėtų ginčo aktų pasekoje (CK 1.80 str. 2 d., 1.91 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.). Pagal pripažįstamus negaliojančiais minėtus aktus piniginės lėšos nebuvo mokėtos. BUAB „Sevesta“ ir BUAB „Buities rojus“ kreditorių sąrašai įsiteisėjus teismo sprendimui gali būti patikslinti pagal kreditorių ir administratoriaus prašymus, patikrintus su įmonių finansinės apskaitos duomenimis, bankroto bylose iki bus priimti sprendimai dėl įmonių veiklos pabaigos (ĮBĮ 26 str.).

Ieškovė ir atsakovė BUAB „Buities rojus“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos pagal įstatymą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės UAB „Eikista“ į valstybės biudžetą priteisiama įstatyme numatyto dydžio žyminis mokestis (3428 Lt) ir išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str., b. l. 2 – 7 Lt).

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 263 str., 265 str., 269 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Sevesta“ (į. k. 14834419) ir UAB „Eikista“ (į. k. 148412477) 2009-10-30 sudarytą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. 2009-10-30, pagal kurį 59 641,58 Lt buvo sumažintas UAB „Sevesta“ įsiskolinimas UAB „Eikista“, po ko UAB „Sevesta“ liko skolinga UAB „Eikista“ 132 067,75 Lt.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Buities rojus“ (į. k. 248354270), UAB „Sevesta“ (į. k. 148344019), UAB „Eikista“ (į. k. 148412477) 2009-11-26 sudarytą trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį, pagal kurią UAB „Buities rojus“ sumažino įsiskolinimą UAB „Sevesta“ 70 324,07 Lt, UAB „Sevesta“ sumažino įsiskolinimą UAB „Eikista“ 70 324,07 Lt, UAB „Buities rojus“ padidino UAB „Eikista“ įsiskolinimą 70 324,07 Lt, ir pagal kurią faktiškai buvo įskaitytas 61 743,64 Lt vertės UAB „Eikista“ įsiskolinimas UAB „Sevesta“, po ko UAB „Buities rojus“ liko skolingas UAB „Eikista“ 71 709,80 Lt.

Priteisti iš atsakovės UAB „Eikista“ (į. k. 148412477, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas):

-ieškovei BUAB „Sevesta“ (į. k. 148344019, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) 121 385 (vieną šimtą dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt 22 ct už nupirktas prekes;

-į valstybės biudžetą – 3435 (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.