Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1984 m. balandžio 16 d., Kaune, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, ir

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986 m. spalio 17 d., Kaune, lietuvė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. ir J. A. disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdami tikslo jų platinti, o būtent:

jie, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, veikdami kartu, 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 08.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, bendrai nusipirkdami už 50 eurų, įgijo 5,761 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurią nuo to momento laikė ir gabeno iki 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 16.00 val., kai adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. Šiais veiksmais T. Š. ir J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. Š. nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad kartu su J. A. traukiniu iš Kauno važiavo į susitikimą su Popiežiumi. Išlipus iš traukinio stoty, priėjo žmogus, kuris pasiūlė įsigyti kanapių. Jie nusipirko kanapių už 50 Eur ir važiavo toliau iki Popiežiaus sutikimo vietos. Einant pro vartus supypsėjo maišelis ir kanapės buvo rastos pas jį. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis nurodė, kad narkotines medžiagas pirko kartu su J. A. už bendrus pinigus, dalį jų surūkė taip pat kartu, paimdami iš bendro kiekio. Jeigu policija nebūtų suradusi narkotinės medžiagos, jie likusią jos dalį būtų dalinęsi per pusę. Prašo teismo perkvalifikuoti veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes rastą narkotikų kiekį padalijus per pusę lygiomis dalimis su J. A., būtų galima taikyti minėtą BK 259 straipsnio 2 dalį. Nesant galimybės perkvalifikuoti nusikalstamos veikos, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti viešuosius darbus, kadangi jis yra nedirbantis ir negali susimokėti baudos.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji J. A. nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad, kartu su T. Š. 2018 m. rugsėjo 28 d. važiavo iš Kauno į Vilnių. Išlipus traukinių stotyje, prie jų priėjo tamsios išvaizdos vyrukas, pasiūlė kanapes ir jie jas nusipirko. Atsakydama į teismo klausimus, kaltinamoji nurodė, kad narkotines medžiagas pirko konkrečiai T. Š., mokėjo per pusę po 25 Eur. Įsigyti kanapes nusprendė kartu. Planavo pasisverti po lygiai ir būtų rūkiusi iš savo dalies. Dalį kanapių surūkė, suktinę susuko T. Š.. Atsakydama į teismo klausimus kaltinamoji taip pat nurodė, kad ji žino kanapių rūkimo būdus, žino, jog galima iš paprastos cigaretės išpurtyti tabaką ir pridėti kanapių, tai jai yra žinoma, nes ji ketino likusias kanapes, t. y. dalį, kurią būtų atsisvėrusi iš bendrai įgyto kiekio, rūkyti pati. Kaltinamoji prašė teismo perkvalifikuoti veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes rastą narkotikų kiekį padalijus per pusę lygiomis dalimis su T. Š., būtų galima taikyti minėtą BK 259 straipsnio 2 dalį. Nesant galimybės perkvalifikuoti nusikalstamos veikos, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti viešuosius darbus, kadangi jos gaunamos mėnesinės darbo pajamos siekia šiek tiek daugiau nei minimumą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 16.52 val., gautas pranešimas, kad Katedros aikštėje sulaikyti asmenys su kaip įtariama narkotinėmis medžiagomis (b. l. 4).

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010).

Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje tokio nusikalstamos veikos dalyko aiškinimo taikymo praktika nuosekli, nagrinėtose bylose narkotinės ir psichotropinės medžiagos apibrėžiamos atsižvelgiant į BK 269 straipsnio 1 dalyje pateiktą šių medžiagų sąvoką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-610/2012, 2K-334/2009, 2K-500/2010) ir pripažįstamos nusikalstamos veikos dalyku vadovaujantis Įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2012, 2K-424/2007).

BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį atriboja narkotinės medžiagos kiekis, nes pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra į rašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, šiuo atveju aktualios kanapės (jų dalys) yra narkotinė medžiaga. Remiantis 2003 m. balandžio 23 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, iki 5 g. kanapių yra laikoma nedideliu kiekiu.

Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, yra tada, kai bendrininkai kartu įsigyja narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, bendras rastas narkotinių medžiagų kiekis nedalinamas kiekvienam bendrininkui, o laikoma, kad kiekvieno bendrininko tyčia buvo nukreipta į disponavimą bendru įsigytu narkotinių medžiagų kiekiu.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. Š. ir J. A. veikdami kartu padarė būtent BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kompetentingo specialisto išvada patvirtina, jog apžiūros metu rasta žalsvos spalvos augalinė medžiaga iš dviejų plastikinių ryšulėlių, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 5,761 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) viršija nedidelio kiekio ribą (iki 5 g), tačiau neviršija ribos, nuo kurios kiekis laikytinas dideliu (500 g), todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Konstatuotina, kad toks kanapių kiekis buvo skirtas asmeniniam kaltinamųjų naudojimui. Patys kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, apklausiami teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu nupasakojo jos padarymo aplinkybes. Kaltinamųjų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina ir tyrimo metu apklausto liudytojo paaiškinimai. Konstatuotina, jog kaltinamieji, veikdami kartu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens minėtą medžiagą bendrai nusipirko už 50 eurų (įgijo) ir ją laikė bei gabeno iki tol, kol ši medžiaga buvo paimta pareigūnų. Pasak kaltinamųjų, jie šia medžiaga disponavo asmeniniais tikslais, vartojo patys, tokia kaltinamųjų versija byloje nepaneigta. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes T. Š. ir J. A. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Veika padaryta tiesiogine tyčia.

Dėl skirtinos bausmės

T. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veika skatinanti narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, veika baigta. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. Š. – gana jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, praeityje jau buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su psichotropinės medžiagos disponavimu. Duomenų apie gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose, įskaitą priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta 75 MGL dydžio bauda šiuo atveju per didelė, todėl mažintina, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama 57 MGL dydžio bauda.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2018 m. rugsėjo 22 d. T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – naikintina.

J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veika skatinanti narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, veika baigta. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją J. A. – gana jauno amžiaus, dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka. Duomenų apie gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose, įskaitą priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta 75 MGL dydžio bauda šiuo atveju per didelė, todėl mažintina, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama 54 MGL dydžio bauda.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2018 m. rugsėjo 22 d. J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – naikintina.

Skiriant bausmę abu kaltinamieji prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus.

Teismas pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Tik išimtinais atvejais teismas skirdamas bausmę gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijų ribų. Vienas iš tokių atvejų ir yra numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje. Ši įstatymo norma taikoma tada, kai sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, turinčių įtakos padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šiuo atveju byloje nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurios leistų pagrįstai manyti, kad T. Š. ir J. A. paskirtos bausmė – baudos akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Teismas pažymi, jog tiek T. Š., tiek J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad narkotines medžiagas – kanapes, įsigijo ne vienkartiniam pabandymui, o jas, jei policijos pareigūnai kanapių nebūtų atradę, būtų pasidaliję ir toliau jas vartoję. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog T. Š. praeityje jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Visa tai teismui leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo asmenims, kurie įgydami narkotines medžiagas, jas įgijo ne vienkartiniam naudojimui, jomis ketino toliau disponuoti ir jas vartoti, nors abu žinojo, kad tai yra nelegalu, skirti švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje už tokios nusikalstamos veikos padarymą numatytą bausmę.

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamųjų motyvais dėl sunkios finansinės padėties, skirtinos baudos yra pakankamai didelės, todėl jos išties bus pakankamai didelė finansinė našta jauniems žmonėms. Baudos mokėjimo išdėstymas dalimis šiuo atveju negalimas, tačiau nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – dvylika mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų

2018 m. lapkričio 19 d. nutarime dėl daiktų perdavimo saugojimui užfiksuota, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodas užspaudžiamas maišelis, T. Š. ir J. A. nuoplovos, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyrių (2018-11-19 Kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 16,17). Po tyrimo likusios narkotinės medžiagos – 5,161 g kanapių (antžeminių dalių), po tyrimo perduotos į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlio poskyrio sandėlį – saugyklą (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, minėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 54 MGL ( 2700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir J. A. paskirti sumažintą bausmę – 36 MGL (1800 eurų) dydžio baudą.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 57 MGL (2850 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir T. Š. paskirti sumažintą bausmę – 38 MGL (1900 eurų) dydžio baudą.

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyrių perduotus saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodą užspaudžiamą maišelį, T. Š. ir J. A. nuoplovas (2018 m. lapkričio 19 d. Kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) Po tyrimo likusias narkotines medžiagas – 5,161 g kanapių (antžeminių dalių), po tyrimo perduotas į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlio poskyrio sandėlį – saugyklą (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti T. Š. ir J. A., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio l dalis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėjo pavadinimą – VMI, mokėjimo paskirtį: „Bauda už“ (privaloma nurodyti bylos numerį), įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, 1 aukštas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.