Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas B. A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S30915 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1334 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietis, Migracijos departamentui pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Savo prašymą pareiškėjas argumentavo tuo, kad jo sesuo H. T. serga (duomenys neskelbtini) liga, kurios jo kilmės šalyje išgydyti neįmanoma. Seseriai buvo atlikta operacija, kuriai pareiškėjas su broliu pasiskolino pinigų. Pinigus paskolinęs žmogus pradėjo anksčiau laiko iš pareiškėjo reikalauti skolos, dėl ko pareiškėjas sulaukė grasinimų, vieną vakarą buvo užpultas su peiliu. Pareiškėjas kreipėsi pagalbos tiek į ligoninę, tiek į policiją, tačiau iš policijos pagalbos nesulaukė.

3. Atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą sprendimu Nr. 6K-1334 atmetė.

5. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas neįrodė savo pasakojimo objektyviais įrodymais, jo pasakojimas dėl grasinimų iš kreditoriaus turėjo trūkumų (buvo nedetalus, nenuoseklus, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, vengė tikslaus, konkretaus atsakymo). Be to, kreditorius yra ne valstybinis subjektas, o duomenų, kad valstybė nenorėtų ar negalėtų apsaugoti pareiškėją nuo neteisėtų veiksmų, nėra. Pareiškėjo pasakojimą dėl seseriai neprieinamos medicininės pagalbos paneigia ne tik pareiškėjo teiginiai, bet ir surinkta kilmės valstybės informacija. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

6. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

7. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) 2021 m. informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Prieglobstis suteikiamas dėl pačiam prieglobsčio prašytojui, o ne kitiems asmenims (taip pat ir šeimos nariams) kylančių grėsmių dėl prieglobsčio prašytojo individualių savybių. Migracijos departamento vertinimu, tyrimo metu buvo pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta pagrindo prielaidai, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla grėsmė dėl jo individualių savybių. Nors sesers liga savaime nesudaro pagrindo prieglobsčiui suteikti, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybe, jog į(duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes jo seseriai reikalingas gydymas, kuris gali būti suteiktas būtent Europoje, Migracijos departamentas įvertino šį motyvą prieglobsčio suteikimo kontekste. Ginčijamame sprendime pažymėta, kad prieglobstis neįgaliems ar sunkiai sergantiems asmenims galėtų būti suteikiamas tik esant individualioms aplinkybėms, pagrindžiančioms galimybę, kad tinkamas gydymas nebus suteiktas sąmoningai (t. y. valstybė tyčia dėl tam tikrų individualių aplinkybių nesuteiks gydymo), o ne dėl bendros sveikatos apsaugos situacijos šalyje.

9. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad(duomenys neskelbtini) pareiškėjo sesuo dėl turimų diagnozių susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija.

10. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje.

11. Pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

II.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

15. Teismas pripažino, kad Departamentas surinko išsamią informaciją, susijusią su pareiškėjo individualia situacija kilmės valstybėje – pareiškėjo kilmės valstybėje jo seseriai H. T. yra prieinamas gydymas, tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad (duomenys neskelbtini) H. T. dėl turimų diagnozių susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme.

16. Teismas, vertindamas, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu kilmės šalyje, atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjo pasakojimai yra prieštaringi, netikslūs, nedetalūs. Jis nenurodė konkrečių datų, kada jam buvo grasinta, taip pat, kada jis buvo užpultas. Pirminės apklausos metu nurodė, kad genetine(duomenys neskelbtini) liga serga dvi jo seserys, vėliau paaiškėjo, kad tik viena H. T.. Jis nurodė, kad operacija seseriai buvo padaryta(duomenys neskelbtini) , o jo sesuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad kreditorius jam grasino 2-3 kartus, o brolis S. A. T. paaiškino, kad 4-5 kartus, o užpuolė pareiškėją prieš 6-7 mėn. 9 val. vakaro. Pareiškėjas nurodė, kad jį užpuolė prieš 2-3 mėn. 12 val. nakties. Pareiškėjo teigimu, pinigus jis pasiskolino abu su broliu, tačiau jo brolis teigė, kad pasiskolino tik motina. Pareiškėjas nurodė, kad po šio įvykio buvo 2 kartus kreiptasi į policiją, o jo brolis nurodė, kad į policiją kreiptasi nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad yra ir daugiau neatitikimų bei skirtingai nurodomų faktinių aplinkybių. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis, pareiškėjas nepateikė.

17. Apskųstame teismo sprendime nurodyta, kad Departamentas surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį, vertino situaciją(duomenys neskelbtini) , kurioje ((duomenys neskelbtini) kaime) gyveno pareiškėjas, ir nustatė, kad ten beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Kartu Departamentas vertino ir pareiškėjo sesers H. T., kuriai, pasak pareiškėjo reikalinga(duomenys neskelbtini) operacija, galimybę gauti tinkamas medicinos paslaugas kilmės šalyje ir nustatė, kad iš esmės tinkamas medicinines paslaugas ji ten gali gauti (jos teikiamos viešojo ir privataus sektoriaus sistemoje). Be to, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo prielaidai, kad pareiškėjas priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių. Jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras, gimęs ir gyvenęs(duomenys neskelbtini), pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, esant poreikiui, jis galėtų susirasti darbą(duomenys neskelbtini) ir užsidirbti lėšų pragyvenimui. Teismas akcentavo, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

18. Teismo manymu, nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados.

19. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo argumentus, atsižvelgęs į surinktą informaciją, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį.

20. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

21. Analogiškai teismas sprendė ir dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybės (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Analizuodamas draudimo atvykti į Lietuvą termino pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nesutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Pareiškėjo pateikti prašymai suteikti prieglobstį išnagrinėti iš esmės skubos tvarka bei pareiškėjas Lietuvos Respublikos sieną kirto neturėdami asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų taip galimai siekdamas apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą ir grąžinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą. Teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III.

26. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo sesuo serga(duomenys neskelbtini) liga ir turi(duomenys neskelbtini) , tai patvirtino ir ją apžiūrėję Lietuvos gydytojai. Todėl tam tikri pareiškėjo pasakojimo neatitikimai nepaneigia jo pasakojimo tikrumo.

27. 2020 m. pareiškėjo kilmės valstybėje prasidėjo sveikatos sistemos krizė, trūksta vaistų, todėl pareiškėjas siekia padėti savo seseriai ir suteikti jai geriausią gydymą. Kadangi operacijai buvo reikalingi dideli pinigai, atrodo realu, kad asmuo, iš kurio pasiskolino pareiškėjas, galėjo pradėti reikalauti juos grąžinti anksčiau laiko. Pareiškėjas sulaukė grasinimų ir pagrįstai bijo grįžti į savo kilmės valstybę. Tačiau visų šių aplinkybių teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo naudai, o tik kritikavo tam tikrus pareiškėjo pasakojimo neatitikimus.

31. Vertinant pareiškėjo pasakojimą apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus, o bandant išsiaiškinti papildomas detales, jis atsakinėjo trumpai, vengė tikslaus, konkretaus atsakymo, apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais, negalėjo nurodyti konkrečių datų, kada jam buvo grasinta, taip pat, kada jis buvo užpultas, be to, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad genetine(duomenys neskelbtini) liga serga dvi jo seserys, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šia liga serga tik jo sesuo H. T.. Tą pačią dieną buvo atliktos pareiškėjo brolio S. A. T. ir sesers H. T. apklausos. Kai kurios pareiškėjo istorijos detalės nesutapo su jo brolio pasakojimu. Pirmiausia, pareiškėjo teigimu, operacija seseriai buvo padaryta(duomenys neskelbtini) , o jo brolio teigimu bei sesers teigimu – (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjo brolis teigė, kad kreditorius jiems grasino 4-5 kartus, o užpuolė brolį prieš 6-7 mėn., 9 val. vakaro; pareiškėjas teigė, kad jiems grasino 2-3 kartus, o jį užpuolė prieš 2-3 mėn. 11-12 val. nakties. Anot pareiškėjo brolio, jis kreipėsi į ligoninę, esančią(duomenys neskelbtini) k., o ne į(duomenys neskelbtini) ligoninę(duomenys neskelbtini) m. Kreditorius, pareiškėjo teigimu, gyvena pačiam(duomenys neskelbtini) mieste, o jo brolis nurodė, kad(duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas teigė, kad pinigus pasiskolino jie abudu kartu su broliu, tačiau pareiškėjo brolis teigė, kad pasiskolino tik motina. Priešingai, nei teigė pareiškėjo brolis, pats pareiškėjas nurodė, kad dalis skolos (2,5 tūkst. dolerių) jau atiduota, taip pat jis asmeniškai ar per draugą kas mėnesį atiduoda kreditoriui po 500 dolerių. Pareiškėjas nurodė, kad po šio įvykio buvo 2 kartus kreiptasi į policiją, o jo brolis nurodė, kad į policiją nebuvo kreiptasi. Tiek pareiškėjas, tiek jo brolis nurodė, kad už kelionę jie už visus šeimos narius sumokėjo 6 tūkst. JAV dolerių, tačiau pareiškėjo sesuo teigė, kad buvo sumokėta 60 tūkst. JAV dolerių, kas labiau tikėtina. Taigi, prieglobsčio prašytojo istorija turi trūkumų, keliančių abejones dėl jos tikrumo, todėl pareiškėjo pasakojimas apie kreditoriaus persekiojimą vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu persekiojimo kilmės valstybėje tikimybę. Be to, pareiškėjo nurodytas persekiotojas yra ne valstybinis subjektas.

32. Tarptautinė apsauga pagal savo prigimtį yra surogatas (pakaitalas) nacionalinės (kilmės valstybės) apsaugos požiūriu. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

33. Nepaisant to, kad pareiškėjas teigė, jog jo sesuo negali gauti reikalingos medicininės pagalbos jų kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo, tiek ir jo brolio bei sesers pačių įvardinti faktai tai paneigia (pareiškėjo seseriai(duomenys neskelbtini) buvo atlikta daugelyje pasaulio valstybių taikoma(duomenys neskelbtini) operacija, ji tiek(duomenys neskelbtini) , tiek(duomenys neskelbtini) lankėsi medicinos įstaigose, tikėtina, jai buvo paskirtas gydymas). Duomenų, kad gydymas jų kilmės šalyje pareiškėjo seseriai neprieinamas, nėra. Priešingai, jų pačių parodymai įrodo, kad tinkamas gydymas jai buvo suteiktas ir jis buvo efektyvus, o Lietuvoje šios tariamos ligos gydymui yra taikomi tokie patys metodai bei būdai. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad(duomenys neskelbtini) pareiškėjo sesuo dėl turimų diagnozių susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija.

34. Teisės aktai neįpareigoja atsakovo rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais.

35. Migracijos departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Taip pat nepatvirtinta, kad grįžus į kilmės šalį jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojamas, nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas sąlygotų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, priešingai, atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus, jis visą gyvenimą praleido(duomenys neskelbtini) , yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, savęs neidentifikuoja kaip išsiskiriančio kultūriniame šalies kontekste.

36. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl racionaliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs pareiškėjo pateiktų paaiškinimų (aplinkybių) ir duomenų visumą, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

37. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

39. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime.

40. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo siekdamas, tikėtina, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, jis neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

41. Pareiškėjas legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas teisme.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

44. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas siekiant pareiškėjui užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytam. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu duoti paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V.

45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

49. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

50. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

51. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

52. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

53. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

54. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

55. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jis yra iš(duomenys neskelbtini) , turi seserį, kuriai reikalinga kvalifikuota ir nuolatinė medicininė priežiūra, kilmės valstybėje jam gresia pavojus dėl kreditoriaus veiksmų reikalaujant grąžinti pinigus, pareiškėjo pasiskolintus sesers operacijai.

56. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti nužudytam pagrįstumą. Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra abstraktus, nedetalus, kai kurie pareiškėjo nurodyti faktai yra prieštaringi, pasakojimo detalės nesutampa su jo sesers, brolio nurodytais faktais (pvz., sesers operacijos atlikimo vieta, pareiškėjo užpuolimo laikas, kreipimasis į policiją, kas pasiskolino lėšas sesers operacijai). Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjui gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Šių išvadų nesuponuoja ir bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas, prašydamas jam suteikti prieglobstį, aplinkybių, kurių egzistavimas suponuoja pagrindą suteikti prieglobstį, neakcentuoja. Baimė patirti smurtą pareiškėjo kilmės valstybėje yra susijusi su kreditoriaus asmeniu, o ne su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas tokioje situacijoje, pirmiausia, turi kreiptis pagalbos į savo kilmės valstybės institucijas, o ne apeliuoti į pagrindą jam suteikti prieglobstį kitoje valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

57. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje (sveikatos sistemos krizė) ir individualios aplinkybės nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su bendra ekonomine (sveikatos apsaugos sistema) padėtimi pareiškėjo kilmės valstybėje, o ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad pareiškėjo sesuo turi visas galimybes gauti tinkamą ir būtiną gydymą kilmės valstybėje. Nurodytina ir tai, kad kvalifikuota pagalba reikalinga pareiškėjo seseriai, kuri yra pilnametė, o ne pareiškėjui. Dar daugiau, prieglobsčio prašytojas yra darbingo amžiaus jaunas asmuo, turintis potencialią galimybę padengti įsiskolinimą kreditoriui.

58. Reziumuodama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

59. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad jo atveju nebuvo surinkta naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija, gauta iš keleto įvairių šaltinių, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, atsakovas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Nors(duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje(duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

60. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

61. Be to, pareiškėjas nebuvo įrodęs, kad kilmės valstybėje jam gresia pavojai, kaip jie suprantami papildomos apsaugos suteikimo kontekste. Todėl atsakovo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

62. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėtos Sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

63. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

64. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

65. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

66. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B.. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.