Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei B. J., jos atstovei advokatei R. L., trečiajam asmeniui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui I. J. dėl lėšų pilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo, tretysis asmuo D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2013 m. balandžio 21 d. jai sukako 18 metų, šiuo metu ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasėje. Savo tėvo I. J. ji nėra mačiusi, nėra su juo bendravusi, jo visai neprisimena. Iki jos pilnametystės tėvas jos neišlaikė, išlaikymą jos mama gavo iš Vaikų išlaikymo fondo. Šeimoje jos gyvena dviese su mama, nors mama dirba, tačiau mamos gaunamų pajamų nepakanka, kad pilnai būtų patenkinti jos poreikiai. Išlaikymas jai reikalingas mokyklos reikmenims, drabužiams, avalynei, higienos reikmėms įsigyti, laisvalaikiui. Mama šioms reikmėms gali išleisti per mėnesį apie 500 Lt, nors tokios sumos išleidžiamos ne kiekvieną mėnesį. Jokių mokamų būrelių gimnazijoje ji nelanko. Gimnazijoje nemokamo maitinimo negauna, mama per mėnesį uždirba apie 1000 Lt. Baigusi gimnaziją, galvoja studijuoti toliau, nors konkretaus tikslo, kur ir ko mokytis, neturi. Prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį, nes panašią sumą išlaikymui skiria jos mama. Jei tėvas padėtų materialiai, nereikėtų prašyti pagalbos iš kitų giminaičių.

Tretysis asmuo D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad dukros B. tėvas paliko šeimą, kai mergaitei buvo 3 mėnesiai, nuo to laiko dukra tėvo nėra mačiusi bei su juo bendravusi. Kiek jai žinoma, atsakovas jau seniai yra išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), jokių ryšių jie niekuomet nepalaikė. Atsakovas niekada nepadėjo išlaikyti dukros, nors 1997 m. ji nutraukė su atsakovu santuoką ir buvo prisiteistas išlaikymas vaikui. Lėšas dukters išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokėjo Vaikų išlaikymo fondas. Atsakovas niekada jų nelankė ir materialiai nerėmė. Ji dirba Ventos pensionate, atlyginimas per mėnesį yra apie 1100 Lt. Šeimoje yra tik viena dukra - ieškovė, tačiau jai vienai pačiai sunku dukrą išlaikyti. Ji gauna kompensaciją už butą, butas yra dviejų kambarių, kažkiek materialiai padeda jos mama. Iš savo atlyginimo ji pagal galimybes perka dukrai drabužius, avalynę, mokymosi priemones, higienos reikmenis, duoda pinigų laisvalaikiui, priešpiečiams. Sumokėjus mokesčius už butą, lieka visai nedaug pinigų, kad galėtų pilnai tenkinti dukros poreikius. Ji palaiko ieškovės reikalavimus..

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai bei pranešimas apie teismo posėdį jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų duomenų – B. J. gimimo liudijimo - nustatyta, kad B. J. gimė (duomenys neskelbtini), atsakovas I. J. yra ieškovės tėvas (6 b. l.); iš byloje pateiktų pažymų matyti, kad ieškovė gyvena kartu su savo motina D. J., mokosi (duomenys neskelbtini) (7, 8, 9 b. l.); 1999 m. buvo nutraukta ieškovės motinos – trečiojo asmens byloje ir ieškovės tėvo, t. y. atsakovo santuoka, sudaryta 1995-01-14 (14, 15 b. l.); ieškovės išlaikymui 130 Lt išmokas mokėjo Vaikų išlaikymo fondas, nuo 2013 m. balandžio 21 d. mokėjimas nutrauktas (17, 18, 19-20 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Pagal CK 2.5 str. 1 d. pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 str. 1 d.). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Svarstydamas pilnamečių, besimokančių dieniniuose skyriuose, ieškinius dėl paramos teikimo, teismas sprendžia, ar parama reikalinga, atsižvelgdamas į vaiko, sulaukusio pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę pačiam gauti pajamų, jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ji mokosi gimnazijoje, lanko dienos metu pamokas, dirbti negali, pajamų neturi, ją išlaiko motina. Savęs išlaikyti pati negali, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymusi, namų darbų ruošimui, pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams. Iki sulaukiant pilnametystės, išlaikymą 130 Lt sumoje mokėjo Vaikų išlaikymo fondas, tačiau jai sulaukus pilnametystės, fondas mokėjimus nutraukė, šiuo metu ją išlaiko tik mama. Mamos gaunamos darbo pajamos negali pilnai tenkinti jos poreikių, todėl dalį išlaidų turėtų mokėti tėvas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas priteisti išlaikymą tenkintinas, spręstinas klausimas dėl paramos dydžio sumos.

Nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiams, atsižvelgtina į vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo pareiga tarp tėvų paskirstoma proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 d.). Šio įstatymo analogija taikytina ir šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena su mama jai priklausančiame dviejų kambarių bute, yra mamos visiškai išlaikoma. Nei pati ieškovė, nei jos motina neturi kito turto, kurį realizavus galėtų gauti papildomų pajamų (10-12, 21-24 b. l.). Ieškovės motinos gaunamas atlyginimas per mėnesį yra vidutiniškai apie 1100-1200 Lt (25 b. l.). Iš to seka, kad ieškovės motina neturi galimybės užtikrinti tinkamo ir pakankamo materialinės paramos teikimo pilnametei moksleivei dukrai būtiniems protingiems poreikiams tenkinti, todėl šią pareigą privalo vykdyti ir atsakovas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Jokių duomenų apie atsakovo turimą turtą teismas neturi, jų negalėjo pateikti ir ieškovė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje informacijos apie jo įdarbinimus Lietuvoje, jam mokamas pensijas, kompensacijas ar pašalpas, nėra (36 b. l.), žinių apie kitus atsakovo išlaikytinius teismas neturi.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovei po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2013 m. spalio 1 d., nes ieškovė savo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo įgyvendino savo nuožiūra, o CK 3.200 straipsnio nuostata, kai išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, taikoma ginant nepilnamečio vaiko interesus, kai jo teisėms atstovauja kiti asmenys. Ieškovė nenurodė ir teismas nenustatė priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios ieškovei kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš karto tapus pilnamete nuo 2013-04-21. Minėto dydžio išlaikymas priteistinas iki kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 m., kaip tai numatyta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Civiliniame kodekse nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas, todėl sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, sprendime nurodyti tikslų išlaikymo terminą būtina tik tais atvejais, kai nustatoma, kad mokymasis įprastinėmis sąlygomis tęsis ilgiau nei vaikui sukaks 24 m. Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja: pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas įstojo į aukštąją mokyklą, pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų ir pan.), kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą prašydamas paramos priteisimo ar jos dydžio pakeitimo (2012 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-360-357/2012).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista CPK 83 straipsnio 2 d. 1 p. pagrindu. Pagal CPK 96 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į minėta, iš atsakovo priteistinas 108 Lt dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą (paskaičiuotas nuo priteisto išlaikymo dydžio). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 559,19 Lt (49 b. l.). Kadangi teismas tenkina reikalavimus iš dalies, iš atsakovo priteistina dalis valstybės patirtų išlaidų, priteisiant 335,51 Lt už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei, išlaidas priteisiant į valstybės biudžetą. Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą proceso dalyviams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268-270, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo padavimo dienos – 2013 m. spalio 1 d., iki B. J. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metai.

Priteisti iš atsakovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio, 335,51 Lt (tris šimtus trisdešimt tris litus 51 ct) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei bei 13,28 Lt (trylika litų 28 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.