Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-360-357/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-05-28
Bylos Nr.: 2A-360-357/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.)
Atsakovas: J. P.
Ieškovas: S. G.

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-360-357/2012

Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00980-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui J. P. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. G. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo J. P. materialinį išlaikymą po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų, bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, 2-3 b. l.).

Ieškovė nurodė, kad yra pilnametė, bet nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, mokosi bendrojo lavinimo (duomenys neskelbtini) bendruomeninėje mokykloje, kuri atitinka bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą. Vėliau ketina studijuoti dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje. Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-01-07 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas jai išlaikymas po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. (duomenys neskelbtini) ieškovė sulaukė pilnametystės. Ieškovė neturi turto, dirbti negali, nes darbas trukdytų jos mokslui, be to, negali dirbti dėl invalidumo, nes turi antrą invalidumo grupę. Nurodo, kad per mėnesį išleidžia apie 1770 Lt medikamentams. Jai būtina laikytis maitinimosi režimo, ateityje reikės operuoti koją, kad išimti iš jos svetimkūnį. Atsižvelgiant į jos sveikatos būklę ieškovei pragyvenimas per mėnesį kainuoja apie 2500 Lt. Ieškovę išlaiko viena motina, kuri neturi turto, ir šiuo metu nedirba. Atsakovas dirba, turį statybų bendrovę, turi nekilnojamojo turto, remia kitą savo pilnametį vaiką – studentą ir turi galimybę mokėti kitai pilnametei neįgaliai dukrai išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį iki kol ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų.

Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 tomas, 25-27 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra jau pilnametė ir kartu su savo motina gyvena užsienyje. Atsakovui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, jo turtinė padėtis yra sunki, per mėnesį jis gauna apie 800 Lt pajamų. Jis yra uždarosios akcinės bendrovės savininkas, dirba direktoriumi, verčiasi statybų verslu, tačiau bendrovės veikla nėra pelninga. Jo gaunamų pajamų vos pakanka pragyvenimui. Kitus pinigus skiria nepilnamečio sūnaus V. P. išlaikymui. Kitas pilnametis sūnus T. P. studijuoja KTU, nedirba, todėl jam jis taip pat teikia paramą, maždaug po 150 dolerių per mėnesį. Dar vienas sūnus gyvena užsienyje, jis atsiunčia pinigų, maždaug apie 10 000 dolerių per metus. Tai dėl sūnaus paramos jis gali pragyventi. Sugyventinė A. A. tik pradėjo dirbti brokerio asistente, gauna apie 100 Lt per mėnesį. Todėl šiuo metu, jų šeimos padėtis yra sunki ir jis negali teikti jokio išlaikymo ieškovei. Jis pats serga, ateityje galima operacija. Nekilnojamasis turtas, kuris registruotas jo vardu, yra menkavertis. Ieškovė neįrodė, kad ji negali dirbti, neįrodė, kad vaistai būtent tiek kainuoja, kiek nurodo internetiniai puslapiai, be to jai yra kompensuojami vaistai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

Priteisė iš atsakovo J. P. materialinį išlaikymą jo pilnametei dukrai S. G. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2011-10-03 iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų.

Priteisė iš atsakovo J. P. ieškovės S. G. naudai 1000,00 litų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš atsakovo J. P. 39,03 Lt teismo turėtų pašto išlaidų ir108,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (1 tomas, 141-144 b. l.).

Teismas pažymėjo, kad išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - išlaikymo. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, kur turi įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl teismas sprendė, kad ji turi teisę į išlaikymą. Teisę į išlaikymą ji turės, jei mokysis toliau aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki 24 metų amžiaus.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Teismas laikė, kad atsakovas yra darbingas, išlaiko nepilnametį sūnų, remia kitą pilnametį sūnų studentą, turi nekilnojamojo turto, iš kurio gauna pajamas ir nors jo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau jis turi galimybę ir privalo išlaikyti savo dukrą.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovė yra išlaikoma savo motinos D. L., kuri ja rūpinasi, o atsakovas išlaikymo neteikia. Teismas priėjo prie išvados, kad minimalius ieškovės poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Panašia suma atsakovas remia ir kitą savo pilnametį sūnų studentą, todėl teismas laikė, kad tai nėra didelė suma, atsakovas, turi galimybę šią sumą sumokėti. Materialinio išlaikymo sumą teismas priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-10-03.

Iš atsakovo teismas priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidos, o žyminį mokestį ir teismo turėtas pašto išlaidas į valstybės biudžetą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. P. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, 1-5 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas laiko, kad pagal skundžiamą teismo sprendimą ieškovė gautų išlaikymą neatsižvelgiant į tai, ar ji gautų kitas pajamas ar nepažangiai mokytųsi ir pan. Apeliantas mano, kad teismo sprendimas yra ydingas ir neteisėtas, bei prieštaraujantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimams ir pasisakymams dėl tėvų išlaikymo pilnamečiams vaikams, teismo sprendimas priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos. LR Konstitucinis teismas aiškiai pasisakė, kad visais atvejais negali būti priteisiamas pilnamečiui vaikui išlaikymas iš tėvų. Šiuo atveju, teismo sprendime vartojamos sąvokas ieškovė įgijo išlaikymą visais mokymosi atvejais, tame tarpe ir nepažangiai, bei įgyjant antrą ar trečią išsilavinimą.

Šalies argumentai

2. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingas išvadas dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių. Teismas netinkamai nustatė ieškovės gyvenamąją vietą ir mokymosi įstaigą. Laiko, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė siekė vidurinio mokslo Lietuvoje, tačiau dėl netinkamo mokymosi ar kitų priežasčių nepabaigė, o kitoje valstybėje pakartotinai siekia tokio paties vidurinio mokslo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė pakartotinai siekia antrą kartą vidurinio išsilavinimo, todėl išlaikymas nepriteistinas. Apeliantas pažymi, kad ieškovė niekuomet nebendravo, nepalaiko jokių ryšių ir man nepadėjo ir nepadeda, nors man jau (duomenys neskelbtini) metų, todėl laiko, kad turi būti pripažintina, kad tarpusavio ryšiai yra nutrūkę. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės turtinės padėties, nevertino tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį tiek Lietuvoje, tiek Airijoje bei nepateikė duomenų apie tai, kad ji neturi pajamų ir negauna pašalpų iš valstybės. Todėl laiko, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės padėtis yra sunki ir jai reikalingas išlaikymas. Nepagrįsta teismo išvadą, kad ieškovei reikalingi pinigai medikamentams. Teismas neįvertino aplinkybės, kad visi medikamentai nurodyti paskaičiavimuose yra valstybės kompensuojami. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas turi galimybę remti ieškovę bei netinkamai aiškino ir taikė LR CK 3.192 str. Teismas nevertino atsakovo gaunamų pajamų ir išlaidų dydžio. Teismas neįvertino aplinkybės, kad aš esu remiamas pilnamečio sūnaus, kuris gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau aš esu priverstas teikti išlaikymą kitam vaikui, kuomet aš pats esu remiamas, o gaunamos pajamos neužtikrina mūsų šeimos minimalių pragyvenimo poreikių.

3. Apeliantas teigia, kad ieškovės atstovė nepateikė prašymo, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus, todėl teismas negalėjo priteisti išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Teismas priteisdamas iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė LR CPK 93 str. 2 dalies ir 98 str. nuostatas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. G. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą (2 tomas, 16-17 b. l).

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui, kad netinkamai vertino surinktus įrodymus, kad ieškovė kitoje valstybėje siekia pakartotinai įgyti vidurinį išsilavinimą. Paprastai Lietuvoje vidurinį išsilavinimą įgyja asmenys jau būdami pilnamečiais. Ieškovė taip pat tik prieš kelis mėnesius tapo pilnametė ir tik siekia įgyti vidurinį išsilavinimą.

Ieškovė pateikė teismui visą eilę įrodymų apie sveikatos būklę, apie reikalingumą vartoti medikamentus ir apie jų kainas. Laiko, kad ieškovei išlaikymas priklauso ir dėl jos invalidumo. Teismas įvertino sprendime tas aplinkybes, kad ieškovė serga, turi invalidumą ir mokosi vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje, todėl ieškovė pagal savo sveikatos būklę neturi galimybės užsidirbti ir mokytis.

Teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę būklę, ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovei išlaikymą. Nepagrįstas apelianto teiginys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Byloje yra pateiktas ieškovės ir advokatės sutarties išrašas dėl ieškovės atstovavimo byloje ir pateiktas kvitas, kad pagal tą sutartį pinigai sumokėti ir rašytinis prašymas priteisti šias išlaidas. Be to, priteista suma nesiekia net pusės sumos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu nustatytų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl teisminės praktikos taikymo

Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimams bei priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą iš tėvų teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus ir tuos atvejus, kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu yra pripažinta, kad ši norma ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad negalima sutapatinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo besimokantiems vidurinį išsilavinimą jau įgijusiems pilnamečiams vaikams priteisimo. Negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Konstatavęs, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai ir kartu nurodęs esant teisės spragą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę ( inter alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę ( inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. B., trečiajam asmeniui L. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, bylos Nr. 3K-3-11/2011).

Dėl ieškovės siekiamo išsilavinimo ir pažangumo vertinimo

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovė S. G. yra atsakovo J. P. ir trečiojo asmens D. L. dukra (1 t., 11 b. l.), nuo 2007-09-01 ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) bendruomeninėje mokykloje, Airijoje (1 t., 8-9 b. l.); iš byloje pateikto tvarkaraščio spręstina, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, pamokos vyksta dienos metu pirmadieniais - penktadieniais (1 t., 93-95 b. l.).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje, tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė siekė vidurinio mokslo Lietuvoje, tačiau dėl netinkamo mokymosi ar kitų priežasčių nepabaigė, o kitoje valstybėje pakartotinai siekia tokio paties vidurinio mokslo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais.

Ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą iki 24 metų amžiaus grindė tuo, kad ji prieš kelis mėnesius tapo pilnametė ir tik siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, baigusi (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, ketina studijuoti dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje (1 t., 2 b. l., 2 t., 16-17 b. l.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, baigusi (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, bus įgijusi tik vidurinį išsilavinimą, skirtingai nei mokantis profesinėje mokykloje ar studijuojant aukštojoje mokykloje dieniniuose skyriuose. Pilnamečiam vaikui įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju išlaikymas turėtų būti priteistas iki ieškovė baigs vidurinę mokyklą, kadangi byloje nėra aišku, kur ir kokią specialybę studijuos ieškovė, kokias tuo metu gaus pajamas, ar bus išnaudojusi galimybę gauti kreditą studijoms ir t.t .

Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl šiuo metu negali užsidirbti lėšų pragyvenimui. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

Pažymima ir tai, kad LR CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas, todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas paramos, mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Prievolės pasibaigimo naikinamojo termino, priteisiant išlaikymą, sprendime paprastai nurodyti nereikia, nes įprastinėmis sąlygomis sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinė mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai. Dėl to tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos, turi būti nurodomas tik teisiškai reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje bylojeNr.3K-7-204/2009). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį: iš jos pašalinama įstatyme nustatyto prievolės pasibaigimo naikinamojo termino nuoroda ir nurodoma, kad išlaikymas ieškovei S. G. priteisiamas iki ji įgis vidurinį išsilavinimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra darbinga tik (duomenys neskelbtini) procentų (1 t.,92 b. l.), tačiau dėl įgyjamo vidurinio išsilavinimo negali dirbti ir gauti pajamų, Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikoje, ir pažymi, jog ieškovės tikslas baigti vidurinę mokyklą ir siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą. Todėl sąžiningas pareigos mokytis vykdymas neturėtų būti vertinamuoju kriterijumi įgyjant vidurinį išsilavinimą, nes pažangumo rodiklis turės įtakos renkantis tolesnę studijų formą ir galimybę savarankiškai pragyventi.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas įstojo į aukštąją mokyklą, pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą prašydamas paramos priteisimo ar jos dydžio pakeitimo.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė niekuomet nebendravo, nepalaiko jokių ryšių, nepadėjo ir nepadeda, nors atsakovui jau (duomenys neskelbtini) metų, todėl laiko, kad turi būti pripažintina, kad tarpusavio ryšiai yra nutrūkę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tėvo ir dukros artimų santykių nepalaikymas, neatleidžia apelianto nuo išlaikymo prievolės egzistavimo ir pareigos ją teikti.

Dėl turtinės padėties vertinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Apeliaciniame skunde apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės turtinės padėties, nevertino tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį tiek Lietuvoje, tiek Airijoje bei nepateikė duomenų apie tai, kad ji neturi pajamų ir negauna pašalpų iš valstybės. Teisėjų kolegija vertindama tai, konstatuoja, kad byloje ieškovė nėra pateikusi duomenų apie šiuo metu savo gaunamas pajamas, pvz., kaip invalidumo pašalpą, turimą turtą, ar nėra gaunama pašalpa Airijoje. Ieškovė yra nurodžiusi, kad šiuo metu yra išlaikoma mamos, kuri šiuo metu nedirba, tačiau ši aplinkybė nėra pagrįsta rašytiniu įrodymu. Byloje yra pateikta tik VĮ Registrų centras pažyma patvirtinanti, kad D. L. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruotos (12 b. l.). Remiantis išdėstytu, šios nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos vertintinos, kaip ieškovės vengimas atskleisti realią turtinę padėtį, kadangi teismas neturi galimybės vertinti ieškovės realiai gaunamų pajamų ir turimo turto. Be to, byloje nėra duomenų leidžiančių spręsti apie ieškovės gaunamų pajamų dydį, leidžiančių pagrįsti nurodomą 2500 Lt per mėnesį skirtų lėšų pragyvenimui būtinumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė turi sveikatos problemų: ji serga (duomenys neskelbtini) ir kitomis lydinčiomis ligomis, jai nustatytas medikamentinis gydymas, kai kurie vaistai yra kompensuojami (1 t., 10 b. l.), ieškovei nuo 2011-10-26 iki 2012-10-25 nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, ji iš dalies darbinga (1 t., 92 b. l.). Tačiau šios faktinės aplinkybės vertintinos kaip šalutinės, turinčios įtakos išlaikymo dydžiui pilnamečiui vaikui dėl paramos įgyjant išsilavinimą priteisimo, tačiau nagrinėjant šią bylą, nelemenčios išlaikymo priteisimo dėl ieškovės invalidumo. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei reikalinga parama, atsakovas privalo teikti paramą savo dukrai iki ji įgys vidurinį išsilavinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą, sumažino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 300 Lt.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad visi medikamentai nurodyti ieškovės paskaičiavimuose yra valstybės kompensuojami. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovei nustatytas medikamentinis gydymas, dveji vaistai yra kompensuojami (1t., 10 b. l.). Byloje pateiktos ieškovei priskirtų vaistų internetinės kainos teisėjų kolegijos vertintinos kritiškai, kadangi byloje nėra gydančio gydytojo medicininių duomenų, ar šie vaistai priklauso ieškovei pagal ligos pobūdį, nėra duomenų apie jų kompensavimą ir įsigijimą ( 1 t., 129-133 b. l.).

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas turi galimybę remti ieškovę, laiko, kad teismas nevertino atsakovo gaunamų pajamų ir išlaidų dydžio, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra remiamas pilnamečio sūnaus, kuris gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, teikia išlaikymą kitam vaikui, o gaunamos pajamos neužtikrina apelianto šeimos minimalių pragyvenimo poreikių.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jam išmokama 430,25 – 789,77 Lt darbo užmokesčio ir kitų pajamų (1 t., 35-36 b.l.), atsakovo žmonai A. A. (duomenys neskelbtini) išmokama 76,00 Lt darbo užmokesčio (1 t., 35-36 b. l.), jų sūnus V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-09-01 lanko mokyklos – darželio ikimokyklinę grupę, mėnesinis maitinimo mokestis - 140 Lt, ugdymo mokestis – 20 Lt, viso – 160 Lt (1 t., 34 b. l.), sąskaitų mokėjimai patvirtina, kad atsakovas už komunalinius mokesčius sumoka per mėnesį vidutiniškai 166 Lt (1 t., 41-75 b. l.). VĮ „Registrų centras“ pažyma patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai Lietuvos teritorijoje: 2,7500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 34605 Lt indeksuotos vertės, 100/2900 dalis 0,2900 ha žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini), 29000 Lt vidutinės rinkos vertės, 0,0907 ha žemės sklypas, 32172 Lt vidutinės rinkos vertės, gyvenamas namas 63735 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas 1553 Lt vidutinės rinkos vertės, kiemo statiniai, 354 Lt vidutinės rinkos vertės, esantys (duomenys neskelbtini), 0,2478 ha žemės sklypas 28392 Lt indeksuotos vertės, sandėlis 60075 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas, 1068 Lt vidutinės rinkos vertės, kiemo statiniai 395 Lt vidutinės rinkos vertės, esantys (duomenys neskelbtini), 6,3500 ha žemės sklypas, 9373 Lt indeksuotos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas 2515 Lt vidutinės rinkos vertės, viralinė 393 Lt vidutinės rinkos vertės, tvartas, 1049 Lt vidutinės rinkos vertės, malkinė 703 Lt vidutinės rinkos vertės, pirtis 524 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas, 185 Lt vidutinės rinkos vertės, kiti statiniai (šulinys, tualetas), 116 Lt vidutinės rinkos vertės, 7,6600 ha žemės sklypas, 60933 Lt indeksuotos vertės, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., 102-118 b. l.). VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (1 t., 29 b. l.). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovui diagnozuoti (duomenys neskelbtini) pakitimai ir skirtas gydymas fizioterapija ir medikamentais, diagnozuoti tendinozės požymiai ir skirtas gydymas fizioterapija ir medikamentais, diagnozuotas (duomenys neskelbtini) išsiplėtimas ir rekomenduotas operacinis gydymas (1 t. 97-99 b. l.). Byloje esantis studento pažymėjimas patvirtina, kad T. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra Kauno technologijos universiteto studentas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių apie atsakovo paramos teikimą šiam sūnui. Apeliantas argumentui pagrįsti, kad atsakovas yra remiamas pilnamečio sūnaus, kuris gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, nepateikė jokių įrodymų, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl teismo nevertintos šios aplinkybės atmestinas. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti paramos dukrai, ar kad pačiam atsakovui reikalingas išlaikymas.

Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, gaunantis pajamas ir turintis nekilnojamojo turto, nors jo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau jis turi galimybę ir privalo išlaikyti savo dukrą. Todėl, pirmosios instancijos išvada, kad minimalius ieškovės poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija laiko, kad tai nėra didelė suma, apeliantas, turi galimybę šią sumą sumokėti, tokia parama labai nepablogins atsakovo padėties, nes ieškovė 2012 m. pavasarį turėtų baigti vidurinę mokyklą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto argumentas, kad ieškovės atstovė nepateikė prašymo, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus, todėl teismas negalėjo priteisti išlaidas už advokato suteiktas paslaugas, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje yra pateiktas ieškovės ir advokatės sutarties išrašas dėl ieškovės atstovavimo byloje (1 t., 15 b. l.) ir pateiktas 1000,00 Lt atstovavimo išlaidų kvitas (1 t., 134 b. l.) ir rašytinis prašymas priteisti šias išlaidas (1 t., 134 b. l.). Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priteisdamas iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė LR CPK 93 str. 2 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką pripažįstama, jog nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, laikomasis nuostatos, kad teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šalys nepateikė duomenų apie priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydį, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo pilnametei dukrai S. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2011-10-03 iki ji įgis vidurinį išsilavinimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėEgidijus Mockevičius