Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-242-252-2017

sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Ramunės Čeknienės ir Eigirdo Činkos, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. D. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-565-1000-2016 pagal ieškovės D. S. ieškinį dėl teisės naudotis gyvenamojo namo patalpomis ir ūkiniais pastatais, gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų priteisimo ir nepagrįsto praturtėjimo atsakovei E. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Pasvalio rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės 4695,5 Eur nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovei, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagerinimo išlaidų; 2) priteisti iš atsakovės 800 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą; 3) pripažinti, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta panaudos sutartis, kuria atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė naudotis ir valdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rajone, pirmame aukšte esantį kambarį, kuris nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas indeksu 1-2, 11,61 kv. m., mansardos patalpas, taip pat patalpas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais 1-3 virtuvė 10,04 kv. m., 1-4 koridoriaus patalpa 6,41 kv. m. 1-5 katilinė 3,37 kv. m. ūkinius pastatus, (duomenys neskelbtini) rajone: ūkinį pastatą 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie šio pastato pristatytą priestatą 1i1ž su jame esančiomis didesniojo tvarto, daržinės patalpomis, ūkinį pastatą 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie šio pastato pristatytus priestatus 1i1/ž, 2i1/ž su juose esančia grūdų sandėlio patalpa (1i1/ž priestate), dirbtuvių patalpa (2i1/ž), viralinės pastatą 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir jame esančiomis virtuvės, vonios, rūsio patalpa ir patekimu į jį. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę leisti ieškovei naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r., pirmame aukšte esančiu kambariu, kuris nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksu 1-2, 11,61 kv. m.; mansardos patalpomis; leisti bendrai su atsakove naudotis patalpomis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis indeksais: 1-3 – virtuve, 10,04 kv. m., 1-4 koridoriaus patalpa, 6,41 kv. m., 1-5 katiline, 3,37 kv. m.; leisti naudotis ūkiniu pastatu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priestatu 1i1/ž, 2i1/ž, jame esančiomis didesniojo tvarto, daržinės patalpomis; ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatais 1i1/ž, 2i1/ž ir juose esančiomis grūdų sandėlio patalpa (1i1/ž priestate) ir dirbtuvių patalpa (2i1/ž); viralinės pastatu 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei rūsiu ir juose esančiomis virtuvės, vonios patalpomis bei patekimu į rūsį; įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei raktus nuo ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato 1i1/ž – grūdų sandėlio; raktus nuo po viralinės pastatu esančio rūsio patalpos, mansardos patalpų raktus, dirbtuvių patalpų raktus bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra ieškovės motina. Name, esančiame (duomenys neskelbtini) r., ieškovė gyvena nuo pat šio nekilnojamojo turto pastatymo. 2002 m. kovo 6 d. po ieškovės tėvo mirties palikimą priėmė ieškovė, tačiau 2002 m. balandžio 25 d. sutartimi perleido paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises likusias po tėvo mirties atsakovei, nes šalys susitarė, jog ieškovė ir jos vaikai neterminuotai toliau gyvens (duomenys neskelbtini) rajone, rūpinsis namais ir ūkio pastatais, jais naudosis ir juos valdys. Ieškovė mokėjo nekilnojamojo turto išlaikymo (komunalinius) mokesčius, draudė turtą, juo rūpinosi kaip savu ir sąžiningai valdė turtą. Prie namų ūkio ieškovė prisidėdavo savo darbu bei darbo užmokesčiu, o atsakovė pensija ir išmokomis už žemę. Gyvulius prižiūrėdavo ieškovė kartu su vaikais. Pašarus jiems ruošdavo ieškovė, samdydama darbininkus, už darbą mokėdavo iš savo lėšų. Išmokos už gyvulius ir žemę buvo pervedamos į atsakovės sąskaitą. Ieškovė perduodavo atsakovei pinigus, gautus pardavus gyvulius ar pieno produkciją. Pinigais galėjo naudotis abi šalys. Namo remontui buvo naudojamos bendros lėšos. Gyvuliai registruoti buvo atsakovės vardu. Nurodė, kad gyvenamasis namas ieškovės ir atsakovės bendru sutarimu ir bendromis lėšomis (po ½ dalį kiekvienos) buvo pagerintas, t.y. 2000 m. atliktas gyvenamojo namo vidaus patalpų remontas, kurio kaina 1176 Eur; 2007 m. nupirkta bituminė stogo danga (100 lapų), kurios kaina 941 Eur (danga nepanaudota); 2007 m. pakeistas gyvenamojo namo stogas skardiniu, medžiagų kaina 1176 Eur, darbų kaina 1100 Eur, viso 2276 Eur; gyvenamojo namo sienos 2006 m. apkaltos plastikinėmis lentelėmis, medžiagų kaina 1176 Eur, atliktų darbų kaina 1100 Eur, viso 2276 Eur; 2006 m. pirktos grindinės lentos 24 kv. m. už 240 Eur; 2013 m. nupirkta 6 m³ lentų už 264 Eur, lentos panaudotos tvarto lubų pakeitimui, pagamintos durys; pakeisti nauji lietvamzdžiai, kurių medžiagų ir darbų kaina 370 Eur; nupirkta sekcija už 470 Eur. Viso bendromis lėšomis atlikta pagerinimų, kurių kaina 8013 Eur, ieškovės dalis pagerinant atsakovės turtą – 4006,50 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, jog jos asmeninėmis lėšomis ( už 689 Eur) atlikti darbai ir pirktos medžiagos: 2013 m. dviejuose gyvenamojo namo verandose pakeistos grindys, medžiagų ir darbų vertė 372 Eur; 2015 m. užsakytos ir padarytos rūsio durys – darbų kaina 50 Eur; 2014 m. pakeistas gyvenamojo namo miegamojo patalpos langas 147 Eur; 2015 m. lauko virtuvėje pakeisti vandens vamzdžiai apmokėta medžiagų ir darbų kaina 120 Eur. Ieškovė savo lėšomis išaugino gyvulius – du veršiukus, septynis paršelius, kuriuos 2015 m. ieškovė pardavė už 800 Eur, šiuos pinigus grynais perduodama motinai. Pinigų suma gauta už ieškovės išaugintus gyvulius laikytina nepagrįsto praturtėjimo suma, ji turi būti priteista iš atsakovės ieškovės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu D. S. prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo tenkino ir nutraukė civilinę bylą dalyje dėl teisės naudotis gyvenamojo namo patalpomis ir ūkiniais pastatais, įpareigojimo leisti naudotis šiais pastatais ieškovei ir šioje dalyje bylą nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės E. D. 1000 Eur namo pagerinimo išlaidų ieškovės D. S. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei raktus nuo ūkinio pastato 4I1ž, unikalus NR. (duomenys neskelbtini), priestato lil/ž – grūdų sandėlio; raktus nuo po viralinės pastatu esančio rūsio patalpos, mansardos patalpų raktus, dirbtuvių patalpų raktus. Grąžino ieškovei dalį, t.y. 30,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės 116,63 Eur teisinės pagalbos išlaidas atsakovės naudai ir 21,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteisė iš atsakovės 4,75 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Panaikino Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2500 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) r. Ieškovė 2002 m. balandžio 25 d. paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi perleido savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo P. D. mirties, atsakovei. Ginčo šalys dirbo ūkyje, augino gyvulius, dėjo pastangas ir lėšas ūkio ir gyvenimo sąlygų gerinimui. Aplinkybes, jog ieškovė savo darbu prisidėjo prie namų ūkio, teismo vertinimu pagrindžia jos pačios paaiškinimai, liudytojų D. S., D. S., M. K., J. L., V. D. parodymai. Teismas pripažino, kad ieškovės finansinis indėlis dėl namo remonto buvo ženkliai mažesnis nei atsakovės, tačiau konstatavo, jog ieškovė prisidėjo prie gaunamų pajamų nuo gyvulių ir pieno produkcijos, kas buvo panaudota namo pagerinimui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos sumos, pasisakė, kad išlaidos skaičiuojamos po ieškovės tėvo mirties, t. y. nuo 2002 m. kovo 6 d., kai ieškovės indėlis į namų ūkį tapo lygiavertis atsakovei. Todėl reikalaujama suma 8013 Eur mažintina 1176 Eur suma už 2000 m. atliktą gyvenamojo namo vidaus patalpų remontą. Teismas kritiškai vertino ieškovės pateiktas darbų atlikimo sąmatas, nes ieškovė nepateikė jokių pinigų sumokėjimą už jos nurodomus darbus patvirtinančių dokumentų. Be to atsižvelgė į tai, kad daugelį namo remonto darbų atliko pati ieškovė kartu su savo vaikais, pinigai už darbus nebuvo sumokėti. Ieškovė pateikė vienintelį rašytinį dokumentą, patvirtinantį lentų pirkimą, t. y. 2013 m. 6 m³ lentų pirkimo pardavimo sutartį. Tačiau nustatyta, kad pagal šią sutartį lentoms pirkti pinigus davė abi šalys. Teismas laikė, kad už gyvenamojo namo sienų apkalimą plastikinėmis lentelėmis už medžiagas ir darbus sumokėta 931 Eur, stogo dengimo darbai su medžiagomis kainavo 1500 Eur. Skundžiamu sprendimu atmestas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl sekcijos įsigijimo, nurodant, kad bylos duomenys patvirtina, kad sekcija pirkta prieš keliolika metų, kai ieškovė dar neturėjo vaikų, esant gyvam jos tėvui. Teismo vertinimu, visi atlikti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pagerinimai buvo daromi abiejų šalių bendru sutarimu iš bendrų lėšų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodoma 689 Eur suma būsto pagerinimui buvo investuota iš ieškovės asmeninių lėšų. Tiek ieškovė, tiek atsakovė ir liudytojai patvirtino, jog visos piniginės lėšos buvo tvarkomos bendrai, namo ir ūkinių pastatų remonto darbai buvo daromi bendru sutarimu, todėl nėra pagrindo atriboti, kurios piniginės lėšos buvo investuotos iš bendrų pinigų, o kurios – iš asmeninių ieškovės ar atsakovės gaunamų pajamų. Atsižvelgdamas į atsakovės, liudytojų D. S. ir D. S. parodymus, susijusius su verandos remonto darbais, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalaujama 372 Eur suma mažintina iki 50 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimas vertinamas 4500 Eur suma. Atsižvelgė ne tik į ieškovės indėlį, kad ji savo darbu prisidėjo prie ūkio darbų, gyvulių auginimo, jų priežiūros, tačiau ir į tai, kad ieškovė gyveno atsakovei priklausančiame būste neatlygintinai, iš ūkio gaunamomis pajamomis ji lygiaverčiai naudojosi su atsakove, atsakovė ženkliai finansiškai padėjo ieškovės vaikams. Todėl sprendė, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteistina suma dėl namo pagerinimo išlaidų yra 1000 Eur. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 800 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 800 Eur suma už parduotus gyvulius (du veršiukus ir septynis paršelius) grindžiama tuo, jog šiuos gyvulius išaugino ieškovė savo sąskaita ir savo darbu, prie šių gyvulių auginimo ir priežiūros atsakovė neprisidėjo. Teismas konstatavo, kad aukščiau minėti gyvuliai (išskyrus paršelius, kurių registracijos duomenų nėra pateikta) buvo registruoti E. D. ūkinių gyvūnų registre, kas patvirtina, jog gyvuliai teisiškai priklausė atsakovei. Todėl laikyti, kad atsakovė, pardavusi gyvulius ir gavusi už juos atlygį, neteisėtai praturtėjo remiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, nėra jokio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė E. D. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį dėl 1000 Eur namo pagerinimo išlaidų priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad po jos sutuoktinio mirties 2002 m. kovo 6 d. ieškovės indėlis į namų ūkį tapo lygiavertis atsakovei. Pažymi, kad teismas nesprendė ieškinio senaties klausimo, nors tokį prašymą buvo išsakiusi tiek ji, tiek jos atstovė. Pabrėžė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina ir tai, kad žemės sklypas buvo nupirktas ir tapo atsakovės asmenine nuosavybe tik nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. Mano, kad teismo vertinimas, kad visi atlikti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pagerinimai buvo daromi abiejų šalių bendru sutarimu iš bendrų lėšų yra nepagrįsti. Ieškovė teismą klaidina nurodydama, kad 2002 m. balandžio 25 d. sutartimi perleisdama paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises atsakovei po tėvo mirties buvo susitarimai dėl naudojimosi minimi turtu. Jokio turto ji nėra perdavusi neatlygintinai naudotis ieškovei, jos neprašė šio turto išlaikyti, tad ji neturi jokio teisinio pagrindo į daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Jokio bendro susitarimo tarp šalių dėl turto pagerinimo ir juo labiau iš bendrų lėšų, tarp šalių nebuvo. Apeliantės nuomone, apylinkės teismo išvados yra prieštaringos, nes teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti šalių indėlį namo remontui, tačiau tokias lėšas priteisė. Be to, tinkamai sprendime liko neįvertintas ir veiksnių ieškovės vaikų namų remonto darbas. Apeliantės vertinimu, byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad tarp šalių iš viso buvo ir egzistavo išreikšta valia dėl nekilnojamojo turto pagerinimo darbų. Ieškovė D. S. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys nuo 1989 m. vykdo bendrą, jungtinę veiklą, kurios tikslas uždirbti bendras pajamas iš žemės ūkio veiklos, o gautas pajamas investuoti į gyvenamojo namo su priklausiniais pagerinimą, ūkio vystymą. Ieškovė atsisakė paveldimo nekilnojamojo turto jai tenkančios dalies po tėvo mirties atsakovės naudai, kadangi buvo aiškiai sutarta, jog ieškovė ir jos vaikai, neterminuotai toliau gyvens (duomenys neskelbtini) rajone. Per laikotarpį nuo 2002 m. iki 2015 m. liepos mėnesio atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl bendro gyvenimo ir bendro naudojimosi nekilnojamuoju turtu, jo pagerinimo, nebuvo pateikusi. Priešingai, vykdydamos bendrą susitarimą ieškovė ir atsakovė vykdė bendrą veiklą, gerino gyvenamąjį namą, plėtojo gyvulininkystės veiklą, gautas pajamas bendru sutarimu naudojo gyvenamojo namo pagerinimui ir kitoms reikmėms. Šias aplinkybes pagrindžia ieškovės paaiškinimai, liudytojų D. S., D. S., M. K., J. L., V. D. parodymai. Pati atsakovė patvirtino, jog ieškovė kartu su savo vaikais dirbo namų ūkyje, savo darbu prisidėjo prie namo remonto darbų bei patvirtino, jog visos pajamos gautos iš bendros žemės ūkio veiklos, - parduotų gyvulių, pieno produkcijos ir kita, buvo saugomos pas atsakovę, ieškovė pasitikėjo atsakove, o sprendimus dėl bendrų lėšų panaudojimo taip pat priimdavo ieškovė ir atsakovė kartu pasitarusios. Atsakovės teiginiai, jog gyvenamojo namo pagerinimai buvo daromi iš jos asmeninių pinigų, gautų už pajus, buvo paneigti, nes gauti tik 1790 Lt buvo panaudoti paminklui ir kapavietei sutvarkyti po P. D. mirties. Teismas teisingai nustatė, jog šalys gyvendamos kartu, bendrai dirbdamos ūkyje ir gaudamos pakankamas pajamas iš šio ūkio veiklos, jas bendru sutarimu investavo į gyvenamojo namo ir ūkinių pastatai pagerinimą. Ieškovės vertinimu, teismas neteisingai priteisė ieškovei tik 1000 Eur piniginę kompensaciją, nes, jei laikė, jog ieškovė ir atsakovė lygiomis dalimis ir vienodu indėliu dalyvavo jungtinėje veikloje, todėl bendra investicija į atsakovės gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus turėjo būti dalinama atitinkamai lygių dalių principu. Pažymi, kad bendras ūkis buvo vedamas ir iki 2002-03-06, ir po šios datos, kita vertus, ieškovė po tėvo P. D. mirties perleido paveldėjimo teises atsakovei, kuri tapo vienintele nekilnojamojo turto savininke, tačiau nei veiklos pobūdis, nei susitarimas dėl bendro lėšų panaudojimo išliko nepakitęs. Tai, kad kai kuriuos remonto darbus atliko pati ieškovė kartu su savo vaikais, neatima teisės iš ieškovės gauti teisingą kompensaciją už tai, nes bendra jungtinė veikla pasireiškia taip pat ir darbo indėliu. Teisėjų kolegija konstatuoja :

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas dalyje dėl 1000 Eur namo pagerinimo išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintinas ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 1000 Eur namo pagerinimo išlaidų priteisimo, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą peržiūri tik šioje apimtyje. D. S. ieškinys buvo grindžiamas tarp šalių susiklosčiusiais panaudos teisiniais santykiais ir reikalavimu kompensuoti panaudos pagrindu valdomo namo pagerinimo išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad po tėvo mirties ji priėmusi priklausančią pagal įstatymą palikimo dalį, 2002-04-25 sutartimi perleido paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises likusias po P. D. mirties savo motinai – atsakovei E. D.. Ieškovės teigimu, tokius veiksmus sąlygojo susitarimas su atsakove, jog ši ieškovei ir jos vaikams leis toliau gyventi (duomenys neskelbtini) rajone ir naudotis šiuo namu bei kitais atsakovei priklausančiais šiuo adresu esančiais nekilnojamojo turto objektais. Reikalavimas dėl turto pagerinimo iš esmės argumentuotas ieškovės nuomone, kad šalys bendru susitarimu ir bendromis lėšomis (po ½ dalį kiekvienos) pagerino panaudos pagrindu ieškovės naudojamą ir valdomą nekilnojamąjį turtą. Nors savo reikalavimą ieškovė kildino iš šalių susitarimo po P. D. mirties 2002 metais, kai atsakovė leido gyventi ieškovei tėvų name. Tačiau į atsakovės nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidas – 8013 Eur įtraukė ir 1176 Eur sumą, kuri buvo išleista namo vidaus remontui iki šio laikotarpio (2000 m.). Atsakovė tvirtina, kad dukrai E. S. leido po skyrybų gyventi jos name ir naudotis ūkiniais pastatais, tačiau jokio susitarimo apie nekilnojamojo turto panaudą ar bendrą veiklą tarp jų nebuvo, o namo remonto darbai iš esmės buvo atlikti jos lėšomis. Ginčo, kad statiniai, esantys nurodytu adresu po P. D. mirties, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruoti E. D. nuosavybe nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) filiale, ir, kad ieškovė leido gyventi ir naudotis šiuo objektu dukrai – ieškovei D. S., nėra.Sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinio skundo ribose, kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir priimto sprendimo turiniu daro išvadą, kad apylinkės teismas neįvykdė teismui įstatyme nustatytos pareigos - tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir nesprendė dėl ieškinyje įvardytų pagerinimų pobūdžio, nesiaiškino, ar jie atitinka daikto pagerinimo sampratą, o tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo šioje dalyje priėmimui. Ieškinyje aiškiai nurodoma, kad ieškovė tarp šalių susiklosčiusius santykius prašo pripažinti panauda. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei leidus ieškovei gyventi jos nuosavybės teise priklausančiame name, naudotis ūkiniais pastatais, pagal faktines aplinkybes tarp šių statinių savininkės E. D. ir statinių naudotojos D. S. atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Šie santykiai truko daugiau nei dešimt metų, rašytinės nekilnojamojo turto panaudos sutarties šalys nėra sudarę. Nors CK 6.629 straipsnio 2 dalis ir 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorį negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju šalių teisinių santykių pobūdis negalėjo būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Tačiau pripažintina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės paaiškinimų pakanka konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir D. S. namo dalimi, ūkiniais pastatais, priklausančiais E. D. naudojosi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). CK 6.501 straipsnis, kuris taikomas ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) numato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (3 dalis). Pagal šį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: pirma, nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; antra, nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; trečia, nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; ketvirta, įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016). Apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimas vertinamas 4500 Eur suma ir atsižvelgęs į ieškovės indėlį prisidedant prie ūkio darbų, gyvulių auginimo, jų priežiūros bei įvertinęs, kad ieškovė atsakovei priklausančiame būste gyveno neatlygintinai, iš ūkio gaunamomis pajamomis ji lygiaverčiai naudojosi su atsakove, atsakovė ženkliai finansiškai padėjo ieškovės vaikams, priteistiną ieškovei namo pagerinimo sumą sumažino iki 1000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad šiuo atveju priteisti ieškovei namo pagerinimo išlaidų nebuvo pagrindo.Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Todėl sprendžiant klausimą dėl daikto pagerinimo svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas atsakovės namo pagerinimą sutapatino su ieškovės nurodytomis išlaidomis, kurias šalys bendrai ir kiekviena asmeniškai, patyrė dėl ieškovės namo, ūkinių pastatų remonto darbų. Tačiau sprendžiant daikto pagerinimo klausimą esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Pažymėtina, kad būtent ieškovei, siekiančiai prisiteisti išlaidas už turto pagerinimą, tenka pareiga įrodyti, ne tik atliktų darbų (pagerinimo faktą) apimtis, tiek tai, kad šie pagerinimai buvo atlikti su atsakovės sutikimu, tiek tam turėtų būtinų išlaidų dydį, bet ir, kad dėl atliktų darbų padidėjo ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė ar naudingumas. Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl turto pagerinimo. Ji nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, kad ieškovės turtas po jos pačios ar ūkio būdu pasitelkus trečiuosius asmenis, atliktų remonto darbų, tapo vertingesnis būtent 4695,05 Eur suma. Ieškovės pateikti du rašytiniai įrodymai P. S. raštas, kuriuo jis patvirtino ieškovės vardu 6m³ lentų įsigijimą ir UAB „Svalex“ vidaus patalpų remonto, fasadinių sienų apdailos ir stogo remonto lokalinių sąmatų duomenys nėra pakankami nekilnojamojo turto pagerinimo faktui konstatuoti. Juolab, kad pati ieškovė pripažino, kad toks nedidelis lentų kiekis buvo įsigytas bendromis lėšomis ir naudotas nuo 2013 m. iki 2015 m., nes jomis pakeistos tvarto lubos (2013 m.), o 2015 m. iš jų pagamintos rūsio durys. UAB „Svalex“ jokių remonto darbų ieškovei priklausančiuose statiniuose neatliko, apskritai nėra aišku ar sąmatose nurodomi remonto darbai buvo atliekami ginčo atveju, todėl remtis tokiais duomenimis nėra jokio pagrindo.Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad jos nurodomi atlikti darbai nagrinėjamu atveju nepatenka į einamojo ir kapitalinio remonto sąvokas (CPK 13 straipsnis). Todėl tai, kad ji gyvendama name ir naudodamasi pagalbiniais statiniais nuo 2002 metų prisidėjo prie einamojo namo, kitų pagalbinių statinių remonto, po kurio namo ar jo priklausinių plotas nepadidėjo, o pagerėjo tik šiuo namu neatlygintinai besinaudojančios ieškovės ir kartu gyvenančių šeimos narių gyvenimo kokybė, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovės nekilnojamasis turtas buvo pagerintas. Teismas daro išvadą, kad ieškovė atlikdama tam tikrus remonto darbus, tam skirdama savo lėšas, prisiėmė riziką dėl savo veiksmais atliktų ir iš to kylančių pasekmių. Reikšdama reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, ieškovė turėjo įrodyti ne tik iš tikrųjų sumokėtas lėšas, bet leistinais įrodymais pagrįsti, kad atsakovės nekilnojamasis turtas buvo pagerintas. Tokių duomenų byloje nėra.Apylinkės teismo išvada, kad ieškovė turėjo finansines galimybes prisidėti prie namo pagerinimo, nenustačius šio pagerinimo apimties ir konkretaus finansinio įvertinimo, nepatvirtina fakto, kad ieškovė panaudos pagrindais valdomą turtą realiai pagerino. Todėl pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad priteisti ieškovės prašomą ar apylinkės teismo sprendimu sumažintą 1000 Eur ieškovės namo pagerinimo išlaidų sumą nebuvo jokio pagrindo.Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, todėl dėl teisiškai nereikšmingų argumentų plačiau nepasisakoma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, teismas nepasisako ir dėl atsakovės prašomos taikyti ieškinio senaties.CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Šiuo atveju, ieškovė nei teikdama ieškinį, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, reikalavimo šalių santykius kvalifikuoti kaip bendrą jungtinę veiklą nebuvo išreiškusi. Tai, kad tokia pozicija buvo išsakyta ieškovės advokatės baigiamosios kalbos metu, nesuponuoja išvados, jog teismas turėjo spręsti naujai pateiktą ieškinio reikalavimą. Juolab, kad ieškinio pagrindas ir dalykas tokioje proceso stadijoje nebegali būti keičiami. Todėl atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomas šalių santykių vertinimas, bendros jungtinės veiklos kontekste, nėra teisiškai reikšmingas, ir apeliacinis teismas šiuo aspektu ginčijamo teismo sprendimo nevertina, nes ieškovės nurodytos faktinės bylos aplinkybės neleidžia spręsti apie jungtinės veiklos buvimą. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė E. D. pirmosios instancijos teisme patyrė tokias išlaidas: 335 Eur (už atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį ir atstovavimą civilinėje byloje Pasvalio rajono apylinkės teisme (1 t., b.l. 56-57, 71-72, 145). Šios išlaidos atsižvelgiant į byloje sprendžiamo klausimo sudėtingumą, suteiktų paslaugų apimtis, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, laikytinos pagrįstomis, jos nėra didesnės už nustatytas 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (nauja red. 2015-03-20) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš ieškovės valstybei priteistina 26,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis). Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės apeliantei priteistinas 30 Eur žyminis mokestis sumokėtas, kurį pastaroji sumokėjo už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Apeliantės E. D. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas, kadangi tokį prašymą pagrindžiančių duomenų ji nepateikė.Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nepagrįstai tenkino ieškovės D. S. ieškinį dalyje dėl nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų priteisimo, todėl apeliacinis skundas tenkintinas – Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškinys toje dalyje atmestinas. Taip pat naikintinas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nusprendžia:

Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų ir D. S. ieškinį toje dalyje atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir toje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

Priteisti atsakovei E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 335 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 30 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.