Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-04 · Administracinė byla Nr. I-1645-505/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-01-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-29-662/2016Nutartis · 2016-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-06-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-04
Bylos Nr.
I-1645-505/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01399-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1645-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01399-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 21.;15.2.3.;15.2.3.2.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui G. K.,

nedalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namų atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 20/07-487; 2) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 20/07-486; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 25-3037; 4) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės pataisos namų, nustatyti didesnės mitybos normos maitinimą pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams; 5) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės pataisos namų, išduoti leidimą išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 20/07-487 buvo atsisakyta pareiškėjui skirti didesnę mitybos normą pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams. Marijampolės pataisos namų 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 20/07-486 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje. Pareiškėjas minėtus sprendimus buvo apskundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2S-3037 pareiškėjo skundai buvo atmesti, o Marijampolės pataisos namų 2015 m. gegužės 11 d. sprendimai palikti nepakeisti. Mano, jog minėti sprendimai yra neteisėti ir naikintini. Pareiškėjas pažymėjo, jog yra neįgalus, ligonis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 5 dalimi, neįgaliesiems, taip pat ligoniams nustatomos didesnės mitybos normos pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams. Minėto kodekso nuostata nenumato sąlygų, kad didesnės maisto normos, pavyzdžiui, neįgaliems, kuriems dietinis maitinimas nepaskirtas, būtų skiriama nedirbančių norma, t. y. didesnė mitybos norma būtų nenustatyta. Pareiškėjas nurodė, jog jam sveikatos priežiūros tarnybos buvo paskirti medikamentai – priešuždegiminiai vaistai. Medikamentai yra išduodami valgykloje. Kadangi pareiškėjas nespėja per nustatytą laiką pasiimti medikamentų ir pavalgyti dėl sveikatos būklės, šis prašymu kreipėsi į atsakovą dėl galimybės išduoti leidimą išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje. Tačiau jis jo prašymas taip pat nebuvo patenkintas. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas negali gauti valgykloje medikamentų – nuskausminamųjų. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. pablogėjo jo sveikata, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimas, negali maitintis kaip visavertis žmogus, jaučia padidėjusią baimę, stresą. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 30000 Eur, kurią prašė priteisti. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 72-73).

Atsiliepime į skundą atsakovai nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. dienos įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2015 m. kovo 3 d. direktoriaus įsakymai Nr. V-101 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, pakeitimo ir Nr. V-100 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, pakeitimo.

2015 m. kovo 25 d. Kalėjimų departamente įvyko Sveikatos priežiūros skyriaus įstaigų, Sveikatos priežiūros tarnybų viršininkų ir kitų atsakingų KD darbuotojų pasitarimas. Jo metu buvo gautas atsakymas, kad neįgaliesiems gali būti skiriamas tik dietinis maitinimas, atsižvelgiant į ligas. Pareiškėjui, atsižvelgiant į aukščiau nurodytuose įsakymuose išdėstytas medicinines indikacijas, joks dietinis maitinimas nepriklauso. Neįgaliesiems, kuriems dietinis maitinimas nepriklauso, nuo 2015 m. balandžio 1 d. privalo būti skiriama nedirbančiųjų norma. Tai ir buvo išaiškinta 2015 m. gegužės 11 d. atsakyme Nr.487 į pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos BVK 273 straipsnio 5 dalyje nėra nurodyta, kad neįgaliesiems turi būti skiriama didesnė mitybos norma pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, kaip kad to pageidauja pareiškėjas. Dirbančiųjų norma yra skiriama tik darbo dienomis dirbantiems asmenims, kad būtų patenkinti jų mitybos poreikiai.

Medikamentai nuteistiesiems išduodami remiantis 2006 m. kovo 4 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-34 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos nuteistiesiems ir areštuotiesiems“. Remiantis šiuo įsakymu, nuteistieji gydytojų paskirtą dienos medikamentų normą pasiima iš nuteistųjų valgykloje esančio Sveikatos priežiūros tarnybos posto. Jame medikamentus išduoda slaugytoja. Tai patogu nuteistiesiems, kuriems nereikia atskirai vaikščioti į Sveikatos priežiūros tarnybą. Tuo pačiu sumažinamas bereikalingas nuteistųjų judėjimas pataisos namuose, nesimaišo nuteistųjų srautai. Medikamentų pasiėmimas užtrunka 1-2 minutes ir jokiose eilėse laukti nereikia.

Savo skunde pareiškėjas skundžiasi, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. negauna reikalingo gydymo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pats nesiregistruoja ir neina pas Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus. 2015 m. balandžio 10 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. pareiškėjas buvo pas Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoją, jam buvo paskirti medikamentai, pasirašė, kad sutinka juos vartoti, tačiau jų neėmė.

Savo skunde pareiškėjas mini leidimą 15 minučių anksčiau, negu numatyta grafike, išeiti į valgyklą. Tokių leidimų išdavimo nereglamentuoja jokie teisės aktai, todėl išduoti tokį leidimą pareiškėjui nėra jokio pagrindo.

Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Taip pat ir pats pareiškėjas nepateikė jokių aiškių ir apčiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų.

Atsakovui ir jo atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d., 76 str. 2 d.). Atsakovo ir jo atstovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nustatyta, kad pareiškėjas G. K. yra iš dalies darbingas (50 proc.) neįgalusis nuteistasis nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., nedirbantis ( b. l. 47). Darbingumo lygio priežastis: 27.1. ligos arba būklės; diagnozė pagal TLK-10: 187.0 (b.l.46). Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai jam buvo nustatę adentiją (G. K. asmens sveikatos istorija). Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vadovas išdavė pareiškėjui leidimą išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje. 2013 m. liepos 30 d. pareiškėjui išduotas leidimas nebuvo pratęstas (G. K. asmens sveikatos istorija, prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-202-644/2014, II. t., b. l. 121, 122). 2013 m. rugpjūčio 1 d. skundu Nr. 49/07-811 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų (toliau- Marijampolės PN) direktorių, kuris 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 20/07-531 atsisakė pratęsti leidimo 15 minučių anksčiau nei nustatyta dienotvarkėje išeiti į valgyklą terminą. Šį atsisakymą pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 3 d. ir 4 d. skundais apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos, tačiau jo skundai buvo atmesti. Pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 20/07-531 teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-202-644/2014 pagal pareiškėjo skundą, 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-202-644/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo teisėtumo, 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą (prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-202-644/2014).

Pareiškėjas 2015 m. balandžio 17 d. skundu (gautas 2015-04-20, reg. Nr. 49/07-578) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas užtikrinti medikamentų gydymui išdavimą, t. y. pratęsti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nepratęstą leidimą išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje (b.l.140). Marijampolės PN direktorius 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 20/07-486 atsisakė pratęsti leidimo 15 minučių anksčiau nei nustatyta dienotvarkėje išeiti į valgyklą terminą, nes tokio leidimo išdavimo nereglamentuoja teisės aktai ir nėra faktinio pagrindo (b. l. 141).

Pareiškėjas 2015 m. balandžio 12 d. skundu (gautas 2015-04-13, reg. Nr. 49/07-528) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas užtikrinti maitinimą pagal valgiaraštį, sudarytą dirbantiems vyrams, t. y. didesnę mitybos normą, nes pareiškėjas yra ligonis ir neįgalusis, o jo gaunamas maitinimas neatitinka fiziologinių poreikių (b. l. 135-138). Marijampolės PN direktorius 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 20/07-487 atsisakė skirti padidinto kaloringumo maisto davinį ar dietinį maistą, nes pagal teisės aktus neįgaliesiems gali būti skiriamas tik dietinis maitinimas atsižvelgus į asmens ligas (b.l.139). Šiuos sprendimus pareiškėjas 2015 m. birželio 8 d. skundu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 str. nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tačiau departamento direktoriaus paduotojo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr.2S-3037 jo skundas buvo atmestas (b. l. 108-130).

Byloje taip pat nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. rugpjūčio 24 d. medicininiame pažymėjime Nr.56-959 nurodyta, jog įvertinus G. K. sveikatos būklę (Lėt. Gastritas, lėt. Hepatitas), rekomenduojamas dietinis maitinimas R?B? nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. (G. K. asmens sveikatos istorija).

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Marijampolės pataisos namų atsisakymo pratęsti pareiškėjui išduoto leidimo 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje išeiti į valgyklą, terminą bei dėl atsisakymo skirti pareiškėjui didesnės mitybos normos maitinimą pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams, ir dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, sveikatos apsaugos ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės bei nagrinėjamam atvejui aktualios Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15 . įsakymu Nr. 4/07-6 (prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-202-644/2014, I. t, b. l. 125-129 ). Nuteistųjų maitinimas Marijampolės pataisos namuose vyksta pagal Nuteistųjų maitinimo grafiką, patvirtintą Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 4/07-47 (t. I., b.l. 130), pagal kurį pusryčiams ir vakarinei skirta 15 minučių, pietums – 20 minučių.

Atlikus aukščiau nurodytų teisės aktų apžvalgą, darytina išvada, jog nei viename iš nurodytų teisės aktų leidimų nuteistiesiems išeiti anksčiau į valgyklą nei dienotvarkėje nustatytu laiku, išdavimo ar pratęsimo tvarka nėra reglamentuota.

Kadangi leidimo anksčiau nei dienotvarkėje nustatytu laiku išeiti į valgyklą nereglamentuoja galiojantys teisės aktai, todėl kilęs ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-827-442/2015).

Ginčijamame Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 20/07-486 „Dėl medikamentų išdavimo“ yra aiškiai įvardyti atsisakymo pratęsti minėtą leidimą motyvai. Sprendimo turinys patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 10 ir 17 dienomis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos (SPT) viršininką G. K. dėl medikamentų skyrimo. Abu kartus pareiškėjas pasirašė, kad suprato kaip vartoti vaistus. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kur juos pasiimti. Paskirtų medikamentų abu kartus pareiškėjas neėmė ir jų nenaudojo. Kadangi vadovaujantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2006 m. kovo 14 dienos įsakymu Nr.4/04-34 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos nuteistiesiems ir areštuotiesiems" gydytojo paskirti medikamentai pagal receptus išduodami valgykloje, pietų metu, prie Sveikatos priežiūros tarnybos langelio ir medikamentų pasiėmimas užtrunka 1-2 minutes, todėl medikamentų išdavimo išimtys pareiškėjui nebus daromos, nes tam nėra jokių indikacijų. Leidimas 15 minučių anksčiau išeiti į valgyklą pareiškėjui nebus išduodamas, kadangi tokio leidimo išdavimas nereglamentuotas jokiame teisės akte ir jam išduoti nėra jokio pagrindo (b. l. 141, 74, 75, G. K. asmens sveikatos istorija).

Esant šioms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui Marijampolės pataisos namų administracija objektyviai įvertino pareiškėjo situaciją dėl medikamentų jam išdavimo ir pareiškėjo atsisakymo juos vartoti ir būtinybę anksčiau eiti į valgyklą, ir remdamasi nustatytomis aplinkybėmis pagrįstai ir motyvuotai atsisakė pratęsti leidimą pareiškėjui ateiti į valgyklą 15 minučių anksčiau dienotvarkėje numatyto laiko. Įrodymų, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės (neįgalumo ar kitų konkrečių susirgimų) gydytojo paskirtų medikamentų, kurie išduodami valgykloje, pietų metu, prie Sveikatos priežiūros tarnybos langelio, nesuspėja pasiimti ar nepakanka pusryčiams ir vakarinei skirtų 15 minučių, pietums – 20 minučių, ir tuo pačiu metu pasiimti vaistus ir todėl būtinas leidimas 15 minučių anksčiau išeiti į valgyklą, pareiškėjas teismui nepateikė (ABTĮ 57 str.).

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl minėtų argumentų nėra pagrindo ir įpareigoti Marijampolės PN atlikti veiksmus – pratęsti leidimą išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta dienotvarkėje.

Pareiškėjas pažymėjo, jog yra neįgalus, ligonis, todėl vadovaujantis BVK 173 straipsnio 5 dalimi neįgaliesiems, taip pat ligoniams nustatomos didesnės mitybos normos pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams. Minėto kodekso nuostata nenumato sąlygų, kad didesnės maisto normos, pavyzdžiui, neįgaliems, kuriems dietinis maitinimas nepaskirtas, būtų skiriama nedirbančių norma, t. y. didesnė mitybos norma būtų nenustatyta. Jam paskirta mažesnė mitybos norma nepatenkina jo fiziologinių poreikių (b.l.135-138).

Ginčijamame Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 20/07-487 „Dėl dirbančiųjų maisto normos“ yra aiškiai įvardyti atsisakymo skirti dirbančiųjų nuteistųjų maisto normą motyvai. Sprendimo turinys patvirtina, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. kovo 3 d. direktoriaus įsakymai Nr.V-101 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo", pakeitimo ir Nr.V-100 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo", pakeitimo, todėl neįgaliesiems, kurių atžvilgiu nėra jokių medicininių indikacijų, skirti padidinto kaloringumo maisto davinį ar dietinį maistą (maitinimą) nėra teisinio pagrindo. Neįgaliesiems gali būti skiriamas tik dietinis maitinimas, atsižvelgiant į ligas. Neįgaliesiems, kuriems dietinis maitinimas nepriklauso, nuo 2014 m. balandžio 1 d. turi būti skiriama nedirbančiųjų norma (b.l.139).

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šio kodekso 173 straipsnio 5 dalis numato, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 (nuo 2015 m. balandžio 1 d.) redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba iki 2015 m. balandžio 12 d. (pareiškėjo skundo teikimo pataisos namų administracijai) būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos), o minėtas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. rugpjūčio 24 d. medicininis pažymėjimas Nr.56-959, kuriame nurodyta, jog įvertinus G. K. sveikatos būklę (Lėt. Gastritas, lėt. Hepatitas), rekomenduojamas dietinis maitinimas R?B?, patvirtina, jog toks maitinimas pareiškėjui rekomenduotas būtent nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., t. y. vėliau nei pareiškėjas pateikė skundą pataisos namų administracijai (G. K. asmens sveikatos istorija). Todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei maitinamą pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, pripažintina, jog Marijampolės pataisos namų administracija neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą, nes Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų (b.l.118). Todėl šiuo atveju nenustatyta, kad Marijampolės pataisos namų administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, dėl ko pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra.

Nors pareiškėjas skundžiasi prasta sveikatos būkle, tačiau, kaip nustatyta, byloje nėra pateikta duomenų, kad jį gydantis gydytojas yra paskyręs ar rekomendavęs kitą maitinimą, todėl teigti, kad pareiškėjas yra maitinamas netinkamai, nėra pagrindo. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Marijampolės pataisos namų administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, susijusių su pataisos namuose laikomų asmenų maitinimu, dėl to nėra pagrindo ir įpareigoti Marijampolės PN atlikti veiksmus- įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus nustatyti didesnės mitybos normos maitinimą pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams.

Esant šioms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui Marijampolės pataisos namų administracija objektyviai įvertino pareiškėjo situaciją dėl dirbančiųjų nuteistųjų maisto normos ir remdamasi nustatytomis aplinkybėmis pagrįstai ir motyvuotai atsisakė skirti maitinimą pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams. Įrodymų, jog pareiškėjui dėl jo konkrečių ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozių, medicininių indikacijų, jo dirbančiojo nuteistojo statuso nebuvo paskirtas maitinimas, numatytas Taisyklių 7 punkte (Valgiaraštis dirbantiems vyrams), pareiškėjas teismui nepateikė (ABTĮ 57 str.).

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl minėtų argumentų nėra pagrindo ir įpareigoti Marijampolės PN atlikti veiksmus – įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namų, nustatyti didesnės mitybos normos maitinimą pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Marijampolės PN administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Marijampolės pataisos namų 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 20/07-487, Marijampolės pataisos namų 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 20/07-486, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 25-3037 yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo reikalavimai juos panaikinti yra nepagrįsti. Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, skundo motyvus ir jau pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tokiu būdu ir pareiškėjo pažeistų teisių ar interesų, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė